Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. e2S-2708-653/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
e2S-2708-653/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02925-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
B. J.
Atsakovas
T. S.
Civilinė byla Nr. e2S-2708-653/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02925-2018-1
Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1726-647/2018 pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui T. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės B. J. ieškinį (e. b. l. 1–7) atsakovui T. S., kuriame prašoma nustatyti nuolatinę dukros G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės, nustatyti atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra G. S., a. k(duomenys neskelbtini) tvarką.

Šalies argumentai

2. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti dukros G. S. laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su motina B. J., kadangi ieškovei gyvenant su dukra bute adresu: (duomenys neskelbtini), ji lankė prie namų esančią (duomenys neskelbtini), kurioje mokinių rengimo lygis yra ženkliai geresnis, nei dukra mokėsi kaime. Ieškovės dukra ir toliau turėjo lankyti šią mokyklą, tačiau atsakovas nepagrįstai ir be ieškovės žinios pervedė dukrą į (duomenys neskelbtini). Nustačius dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, ji gražintų dukrą į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pamokų ruošos vieta ir kitos mokymo priemonės yra ieškovės ir jos dukros gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (e. b. l. 22–23) ieškovės B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nėra sprendžiama dėl paduoto ieškinio pagrįstumo, o tik yra tikrinama, ar yra pagrindas jas taikyti. Teismas pažymėjo, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės atitinka reiškiamą ieškinio reikalavimą jas pritaikius, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas ieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimas, išsamiai neįsigilinus į nepilnamečio vaiko poreikius, neišklausius šalių pozicijų, neįvertinus įrodymų, nepilnamečio vaiko interesai gali būti pažeisti neužtikrinant minimalių vaiko poreikių, saugios aplinkos.

5. Teismui taip pat kilo abejonių dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi konstatavo, jog prie ieškinio ieškovė nepridėjo iš esmės jokių faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylos nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Apeliantė ieškovė B. J. pateikė atskirąjį skundą (e. b. l. 29–31), kuriame prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10726-647/2018 ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – nustatyti dukros G. S. laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su motina B. J..

7. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas neįsigilino į ieškovės ieškinyje nurodytas priežastis, dėl kurių ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų taikymo kriterijus, yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.

8. Sprendžiant klausimą dėl dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Ieškovė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir nurodo, kad ji nuo pat dukros gimimo rūpinosi savo dukra ir gyveno su ja. Atsakovas nedėjo jokių pastangų ir į šeimą žiūrėjo atsainiai. Atsakovas, gyvendamas su ieškove ir dukra, jas paliko gyventi vienas pas tėvus ir pats išėjo gyventi pas kitą moterį, dėl ko ieškovė su dukra buvo priverstos ieškotis naujo būsto.

9. Ieškovė su dukra susirado tvarkingą būstą (duomenys neskelbtini). Ten dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Ieškovė vasaros atostogų laikotarpiu samdė repetitorius dukrai, tačiau atsakovui pasiėmus dukrą pas senelius atostogoms ir sutarus, kad dukra bus vežiojama pas repetitorius, dukros papildomas mokymas baigėsi. Kadangi dukrai kaime pas senelius yra suteikiama daugiau laisvės ir ji mažiau kontroliuojama, jai toks gyvenimas labiau patiko, nei su ieškove. Tuo tarpu atsakovas, be ieškovės sutikimo, perkėlė dukrą į (duomenys neskelbtini), kuri nuo atsakovo gyvenamosios vietos yra už 7 km, į šeštą klasę susirinko tik penki mokiniai. Atkreipia dėmesį į tai, kad pamokų ruošos vieta ir kitos mokymo priemonės yra ieškovės ir jos dukros gyvenamojoje vietoje.

10. Teigia, jog atsakovas nuo pat dukros gimimo nedėjo pastangų, kad šeima gyventų gerai: jis gaudavo minimalų darbo užmokestį ir nesistengė susirasti geriau apmokamo darbo; atsakovas neišlaikė savo vaiko iš pirmos santuokos, todėl turėjo skolų, kurias išieško antstolis. Tai parodo atsakovo požiūrį į savo vaikus ir tai, kad šiuo atveju ne atsakovas yra suinteresuotas dėl dukros gyvenimo su juo, o suinteresuoti yra atsakovo motina ir patėvis dėl ieškovės dukros gyvenimo su jais.

11. Nurodo, kad atsakovas dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena su kita moterimi, o tai daro neigiamą įtaką dukros supratimui apie šeimos vertybes. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad mergaitės raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaitė formuojasi tapatinantis su motina, o bendravimas su bet kuria kita moterimi to neatstos.

12. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus bei kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis.

13. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas teismui nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

14. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukros G. S. laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su motina B. J..

17. Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

18. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 2 p., teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai, kaip vieną iš pagrindinių motyvų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, jas pritaikius, iš esmės atitinka reiškiamą ieškinio reikalavimą, dėl ko yra pagrindas tokį prašymą atmesti. Minėta, jog CK 3.65 str. norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, tai yra, egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

21. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.

22. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, tai nereiškia, jog teismas negali nevertinti prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytų argumentų ar byloje esančių duomenų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nevertino aplinkos, kurioje gyvena nepilnametė G. S., tinkamumo jos fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, kol byla bus sprendžiama teisme; nevertino, ar ši aplinka yra saugi, kadangi tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde ieškovė teigė, jog atsakovas dažnai vartoja alkoholį; nevertino, ar vaikui laikinas aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

23. Pažymėtina, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje iš esmės nebuvo jokių duomenų apie nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos pas atsakovą tinkamumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bei vertindamas ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog nepilnametei mergaitei galėjo būti nesaugu gyventi su atsakovu, nagrinėjamoje byloje turėjo imtis aktyvių veiksmų, o būtent – gavęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreiptis išvados (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) į vaiko teisių apsaugos instituciją.

24. Pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. rugsėjo mėn. pateikė teismui išvadą dėl B. J. ieškinio, iš kurios turinio apeliacinės instancijos teismui nėra galimybės įvertinti nepilnametės dukros nuomonės dėl gyvenamosios vietos kol sprendžiamas ginčas teisme (išvadoje yra daroma tik prielaida, jog nepilnametė nori gyventi su atsakovu), nes nepilnametė G. S. nebuvo apklausta. Taip pat iš išvados turinio matyti, jog atsakovas nebuvo apklaustas. Išvados apie dukros ir tėvo santykius padarytos tik iš vaiko tėvo motinos žodžių, tačiau duomenų apie aplinkos, kurioje šiuo metu gyvena vaikas, tinkamumą vaiko psichologinei bei socialinei raidai nėra.

25. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai nevertino ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytų argumentų, nesikreipė į vaiko teisių apsaugos instituciją išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti tam, kad būtų nustatytos svarbiausios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje, taikymo. Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio daroma išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl skundžiama nutartis naikintina, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1726-647/2018 ir perduoti ieškovės B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jelena Šiškina