Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1127-413/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-16
Bylos Nr.: e2A-1127-413/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-02261-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: Kėdainių rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.6.16.8Žemės nuoma
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1127-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02261-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5324-347/2023, pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl termino atnaujinimo, savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė teismo:

1.1. atnaujinti terminą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimui Nr. TS-187 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimui Nr. TS-260 apskųsti;

1.2. pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16d. sprendimą Nr. TS-187 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. TS-260 dalyje, kurioje žemės ūkio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha žemės, nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės žemės mokesčio tarifas;

1.3. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenumato galimybės nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį atsižvelgiantį tai, kiek nuomininkas valdo žemės pagal skirtingas nuomos sutartis. Žemės nuomos mokestis atsispindi kiekvienoje sutartyje ir nustatomas už sutartyje nurodytą to žemės sklypo nuomą (CK 6.545 straipsnis). Todėl ir nustatant nuomos mokesčio tarifą valstybinei žemei, turėjo būti laikomasi CK 6.545 straipsnio reikalavimų (CK 6.552 straipsnis 2 dalis). Atsakovė, nors ir įgijo teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus šią kompetenciją delegavus jai Vyriausybės nutarimais, tačiau priėmė tokius sprendimus, kurių negalėtų priimti nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovas yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudotojas. Keturis žemės sklypus ieškovas naudoja pagal sudarytas nuomos sutartis, septynis sklypus – pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus (toliau – NŽT) vedėjo įsakymais suteiktus leidimus. Tiek pagal nuomos sutartis, tiek ir už NŽT leidimais naudojamą žemę ieškovas privalo mokėti nuomos mokestį, kurio dydį nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2021 metams (sprendimo 1 punktas). 2022 m. liepos 1 d. įvyko savivaldybės tarybos posėdis, kuriame taip pat buvo bandoma priimti sprendimą dėl žemės nuomos mokesčio tarifų 2022 metams, tačiau sprendimas nebuvo priimtas nesurinkus tarybos narių balsų daugumos. 2022 m. spalio 20 d. ieškovas gavo iš atsakovės elektroninį laišką su pridėta žemės nuomos mokesčio deklaracija (toliau – Deklaracija), kurioje nurodyta ieškovui už naudojamą žemę sumokėti 6 086,05 Eur. Iš pateiktos Deklaracijos ieškovas sužinojo, kad jam taikomas 2,5 procentų nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo naudojamos žemės vidutinės rinkos vertės, nors savivaldybės tarybos sprendimo, kuriame būtų nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifai už 2020 metus, nebuvo. 2022 m. spalio 22 d. pasinaudojęs internete prieinama informacija, ieškovas spėjo, kad minėtas tarifas buvo nustatytas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. TS-260 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ pakeitimo“. Nors 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimu nebuvo nustatyti jokie nauji žemės nuomos mokesčio tarifai, tačiau pakeitus 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 (toliau – 2021 m. liepos 16 d. sprendimas) pavadinimą bei 1-ą jo punktą, 2021 m. liepos 16 d. sprendimas taikytinas valstybinės žemės naudotojams apskaičiuojant nuomos mokestį ir už 2022 metus. Dėl tokios savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo technikos, nors 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas nuomos mokesčio tarifų nenustato ir savo turiniu nepažeidžia ieškovo teisių, jo rezultatą atsakovė taiko ieškovui pagal Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“. Todėl 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas ir 2021 m. liepos 16 d. naujos redakcijos sprendimas yra neteisėti ir diskriminuojantys.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienašališkai negali nuo jos nukrypti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 (1.3. papunktyje ir 2 punkte) nustatyta, kad nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 5 punktu, savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Atsakovė pagal turimus duomenis apskaičiuoja žemės nuomos mokestį ir parengia mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Ieškovas neginčija faktinių aplinkybių, jog savivaldybės tarybos patvirtintas žemės mokesčio tarifas apskaičiuotas ir pritaikytas tinkamai, laikantis savivaldybės tarybos patvirtintų tarifų, nenurodo, kad nustatant ginčijamą tarifą buvo padaryta skaičiavimo ar kitokia klaida.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

6.1. Ieškovas naudoja keturis žemės sklypus pagal nuomos sutartis, o septynis sklypus – pagal NŽT vedėjo įsakymais suteiktus leidimus. Nuomos sutarčių 9 punkte numatyta, kad žemės nuomotojas (NŽT) turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono Žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas Vyriausybes aktų nustatyta tvarka (Sutarties 10 punktas).

6.2. NŽT įsakymų dėl laikino naudojimosi žemės sklypais 2.3 punktuose numatyta, kad Valstybinės žemės ploto naudotojui valstybinės žemės plotais naudojantis ilgiau nei 3 metus, NŽT Kėdainių skyrius turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, o už naudojimąsi valstybine žeme valstybinės žemės ploto naudotojas moka žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (Žin. 2003, Nr. 106-4755) nustatyta tvarka. Ieškovas su šiomis sutarčių sąlygomis sutiko, pasirašė, jų neginčijo.

6.3. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2021 metams: „1.1.1.mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“.

6.4. Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. sumokėjo atsakovei už žemę 1 330,47 Eur.

Šalies argumentai

6.5. Ieškovas 2022 m. sausio 14 d. savivaldybės tarybai pateikė prašymą peržiūrėti nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą už 2021 metus, nustatant jam 0,7 procentų tarifą. Į šį prašymą Kėdainių rajono savivaldybės meras atsakė, kad į tokį pasiūlymą atsižvelgs kai bus svarstomas 2022 metų valstybinės žemės nuomos mokestis.

6.6. Ieškovas 2022 m. gegužės 16 d. sumokėjo atsakovei 3 421,28 Eur ir 97,85 Eur žemės mokesčio.

6.7. Ieškovas 2022 m. spalio 20 d. gavo iš Kėdainių rajono savivaldybės elektroninį laišką su pridėta žemės nuomos mokesčio deklaracija, kurioje už naudojamą žemę jam nustatyta mokėtina bendra 6 086,05 Eur suma. Ieškovui taikomas 2,5 procentų nuomos mokesčio tarifas, skaičiuotinas nuo naudojamos žemės vidutinės rinkos vertės. Minėtos teisės akto nuostatos išliko galioti ir 2022 metais, t. y. Tarybos sprendimo pakeitimu liko nepakeistos. Suvestinė redakcija pateikta kartu su ieškiniu, taip pat skelbiama Teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73edec70ea1411eb9f09e7df20500045/asr.

6.8. Savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo projektas Nr. SP-264 Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. ts-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ pakeitimo“ skelbiamas viešai https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/124501803a8f11edbf47f0036855e731. Aiškinamajame rašte nurodyta sprendimo esmė – „išbraukti 2021 m., t. y. nenurodyti konkrečių metų“ ir laukiami rezultatai – „patikslinus Savivaldybės tarybos sprendimą, valstybinės žemės nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal 2021 metais patvirtintus tarifus ir lengvatas neterminuotai“. Svarstytas tarybos sprendimo projektas buvo patvirtintas savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. posėdyje.

Dėl praleisto termino administraciniam aktui ginčyti

7. Teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti praleistą terminą 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimui apskųsti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties. Anot teismo, ieškovo reikalavimams nagrinėti taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartis – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Pagal ABTĮ 29 straipsnio nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad ieškovas nepraleido įstatyme numatyto termino kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 ir 2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1387 (1.3. papunktyje ir 2 punkte), nustatyta jog nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 5 punktu, savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Savivaldybė pagal turimus duomenis apskaičiuoja žemės nuomos mokestį, parengia mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl savivaldybė gali nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifą tik Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendime Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ nustatyti naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifai:

„1.1.1.mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės;

1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“.

11. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo projektas Nr. SP-264 Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. ts-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ pakeitimo skelbiamas https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/124501803a8f11edbf47f0036855e731. Aiškinamajame rašte nurodyta sprendimo esmė – „išbraukti 2021 m., t. y. nenurodyti konkrečių metų“ ir laukiami rezultatai – „patikslinus Savivaldybės tarybos sprendimą, valstybinės žemės nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal 2021 metais patvirtintus tarifus ir lengvatas neterminuotai“. Svarstytas sprendimo projektas buvo patvirtintas savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. posėdyje.

12. Minėtos teisės akto nuostatos išliko galioti ir 2022 metais, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu liko nepakeistos. Suvestinė redakcija, kuri pateikta kartu su ieškiniu, taip pat skelbiama Teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73edec70ea1411eb9f09e7df20500045/asr.

13. Teismas nurodė, kad ieškovui nesuteikta teisė pačiam taikyti nuomos mokesčio tarifą, apskaičiuoti nuomos mokestį ir parengti žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 00000001. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos būdingas viešosios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali būti pakeista šalių susitarimu.

14. Nagrinėjamu atveju šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Ieškovui padidintas 2,5 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas už visus 2022 metus taikytas pagrįstai. Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje žemės nuomos mokestis paskaičiuotas taikant 2,5 procentų tarifą nuo sklypų vertės, t. y. netgi nuo mažesnės sklypo vertės, nei ją nurodo ieškovas. Ginčo dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos nėra, todėl teismas sprendė, kad ji yra teisinga ir pagrįsta.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. TS-187 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. TS-260 ginčijamose dalyse, kuriose žemės ūkio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės tarifas, yra teisėti ir dėl to ieškovo ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir jo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas prieštarauja CK 6.545 straipsnio 1 dalies ir 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kuriose nurodyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Ieškovas nuomoja vienuolika žemės sklypų, pagal vienuolika skirtingų sutarčių (leidimų), sudarytų skirtingu laiku. Visos šios sutartys yra savarankiškos ir niekaip tarpusavyje nesusietos, o CK XXIX skyriaus normos reglamentuoja vieną sutartį. Atitinkamai, CK 6.552 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taikoma taip pat kiekvienai sudarytai sutarčiai savarankiškai. Kiti teisės aktai – Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis bei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnis nenumato, kad nustatomo už valstybinę žemę nuomos mokesčio dydis priklausytų nuo pagal atskiras sutartis sumuojamo bendro nuomininko naudojamos žemės ploto. Nenumatęs tokios galimybės įstatymuose, jų leidėjas nedelegavo jos ir Vyriausybei, kuri 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 bei 2003 m. lapkričio 10 nutarimu Nr. 1387 negalėjo deleguoti daugiau teisių atsakovo tarybai, nei pati turi.

16.2. Už valstybinės žemės naudojimą mokamo nuomos mokesčio dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.3 punktas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 punktas. Juose nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Juose nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Nei vienas iš paminėtų Vyriausybės nutarimų nenumato, kad savivaldybių tarybos gali nustatyti mokėtiną žemės nuomos mokesčio tarifą siedamos jį ne su pačiu žemės sklypu, bet su mokesčio mokėtojo asmeniu. Tuo tarpu atsakovo taryba, kaip matyti iš ginčijamų nutarimų turinio, žemės nuomos mokesčio tarifą nustatė nuomininkams. Tokiu būtų ji pažeidė viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Be to, nustatyti žemės mokesčio tarifų atsakovo taryba negalėjo ir dėl to, kad ji nėra ieškovo sudarytų nuomos sutarčių šalimi.

16.3. Ieškovo ieškinio esmė yra ne nustatyti nuomos mokesčio tarifo dydį, o pripažinti negaliojančia savivaldybės tarybos sprendimų dalį. Kadangi ginčijami atsakovo tarybos sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, tai ir teismo sprendime minimas faktas, jog ieškovas yra sumokėjęs 2,5 procento dydžio nuomos mokesčius, nėra teisiškai reikšmingas, nes prieštaraujančio imperatyvams (niekinio) sandorio negalima patvirtinti.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

17.1. Ieškovas nepateikė argumentų, kokiai konkrečiai CK 6.545 straipsnio 1 dalies nuostatai prieštarauja teismo sprendimas ir kokią teisės normą teismas netinkamai taikė ir aiškino. Ieškovas ginčija 2,5 proc. dydžio žemės mokesčio tarifą, nors paminėta įstatymo nuostata nuomos mokesčio dydžio ar jo nustatymo kriterijų apskritai nereglamentuoja, o tik nustato nuomininko pareigą mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Nuomos sutartyje pateikta nuoroda į Vyriausybės nutarimais reglamentuojamą tvarką (kuriais kompetencija deleguota savivaldybių taryboms) dėl metams nustatomo mokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju sutartyse nustatyta blanketinė nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, todėl ir žemės nuomos mokesčio tarifas, ir žemės sklypo vertė turi būti nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka.

17.2. CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat ir ieškovo nurodomi Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis bei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnis nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo tvarkos, nenustato kriterijų ir nereguliuoja tarifų dydžio nustatymo, todėl skundžiamas teismo sprendimas neprieštarauja minėtoms teisės normoms. Ieškovo skunde paminėti Vyriausybės nutarimai nenustato konkrečių kriterijų ir principų, kuriais vadovaujantis savivaldybių tarybos būtų įpareigotos diferencijuoti tarifų dydžius. Savivaldybės taryba yra saistoma imperatyvaus reikalavimo nustatant tarifą neviršyti nustatyto intervalo ribų – 4 proc. žemės vertės. Nutarimais savivaldybėms suteikta diskrecija pačioms, neviršijant nustatytų ribų, nustatyti savivaldybių teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio tarifus. Byloje nėra ginčo dėl aukštesnės galios teisės aktų nustatytų tarifų intervalo viršijimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas naudojasi (nuomoja) keturiais valstybinės žemės sklypais, kurių bendras plotas yra 50,906 ha, pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, t. y. nuomoja:

19.1. 3,7427 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. vasario 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 91ŽN-17-(14.9.2);

19.2. 29,8081 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 9SŽN-166-(14.9.2);

19.3. 17,1433 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 9SŽN-166-(14.9.2);

19.4. 0,2119 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 9SŽN-44-(14.9.2).

20. Septynis sklypus, kurių bendras plotas yra 7,336 ha, ieškovas valdo pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjo (toliau – NŽT) įsakymais suteiktus leidimus:

20.1. 0,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą 2012 m. gegužės 30 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-950 pagrindu;

20.2. 2,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą 2014 m. gegužės 29 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-615 pagrindu;

20.3. 0,64 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą 2014 m. birželio 6 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-672 pagrindu;

20.4. 0,3992 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą 2015 m. birželio 12 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-629-(14.9.2) pagrindu;

20.5. 1,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą 2015 m. gegužės 27 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-543-(14.9.2) pagrindu;

20.6. 0,83 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą 2015 m. gegužės 27 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-543-(14.9.2) pagrindu;

20.7. 1,0668 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą 2016 m. gegužės 9 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-439-(14.9.2) pagrindu.

21. Žemės nuomos sutartyse nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas Vyriausybės aktų nustatyta tvarka. NŽT įsakymuose įtvirtinta, kad už naudojimąsi valstybine žeme žemės ploto naudotojas moka žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka.

22. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti 2021 metams valstybinės žemės, naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifai: 1.1.1 punktu žemės ūkio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2 punktu žemės ūkio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės.

23. Ieškovas 2022 m. sausio 14 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą su prašymu peržiūrėti žemės nuomos mokesčio tarifą už 2021 metus ir nustatyti visiems žemės nuomotojams 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės tarifą.

24. Savivaldybės 2022 m. kovo 2 d. atsakyme, adresuotame ieškovui, nurodyta, jog į jo pastabas bus atsižvelgta svarstant 2022 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus.

25. Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2022 m. birželio 22 d. parengė sprendimo Nr. SP-227 projektą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2022 metams“, kurio 1 punkte buvo planuota nustatyti 2022 metams valstybinės žemės, naudojamos ar išnuomotos be aukciono, tokius nuomos mokesčio tarifus: 1.1.1 p. žemės ūkio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2 p. žemės ūkio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės. Šis sprendimas nebuvo priimtas.

26. Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. TS-260, kuriuo pakeitė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 pavadinimą į „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“ ir 1 punkto pirma pastraipą, kurią išdėstė taip: „1. Nustatyti valstybinės žemės, naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifus“. Naujos redakcijos teisės akto redakcija Teisės aktų registre įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 5 d.

27. Apeliantas iš savivaldybės 2022 m. spalio 20 d. gavo žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2022 metus, iš kurios matyti, kad ieškovui buvo pritaikytas 2,5 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas ir iš viso paskaičiuota 6 084 Eur dydžio mokėtina suma. Ieškovas 2022 m. lapkričio 14 d. sumokėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijai 1 704,09 Eur. Kėdainių rajono savivaldybė 2023 m. kovo 13 d. pateikė ieškovui patikslintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją, kurioje mokėtina žemės nuomos suma sumažinta ieškovo sumokėta suma ir nurodyta ieškovui nedelsiant sumokėti 4 447,81 Eur žemės nuomos mokestį už 2022 metus.

28. Ieškovas 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę su prašymu nurodyti, kokio teisės akto pagrindu jam buvo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2022 metus. Kėdainių rajono savivaldybė 2023 m. vasario 9 d. raštu atsakė, jog ieškovui žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ aktualia redakcija, galiojančia nuo 2022 m. spalio 5 d., kuris buvo viešai paskelbtas teisės aktų registre www.e-tar.lt. Ieškovas taip pat informuotas, kad Kėdainių rajono savivaldybės taryba vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387.

29. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. TS-187 bei 2022 m. rugsėjo 30d. sprendimą Nr. TS-260 tose jų dalyse, kuriose žemės ūkio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės tarifas. Ieškovo nuomone, jam, kaip valstybinės žemės nuomininkui, išsinuomojusiam iš valstybės daugiau kaip 10 ha žemės, atsakovės taikomas 2,5 proc. žemės vertės tarifas yra diskriminuojantis ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

30. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, sprendime konstatuodamas, kad ginčijamas žemės mokesčio tarifas ieškovui ir kitiems žemės naudotojams, turintiems daugiau kaip 10 ha žemės, nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

31. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, jame nurodydamas, kad nei vienas iš sprendime paminėtų Vyriausybės nutarimų nenumato, jog savivaldybių tarybos gali nustatyti mokėtiną žemės nuomos mokesčio tarifą, kuris siejamas ne su pačiu žemės sklypu (konkrečia nuomos sutartimi ir pan.), bet su mokesčio mokėtojo asmeniu.

32. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

33. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 58 punktas). Tai reiškia, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ar suteikiama kitaip naudotis tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvus reguliavimas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimais nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurios įtvirtintos imperatyviosiose įstatymų nuostatose.

34. Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata pakartota ir detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nurodant, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvioji. Tai reiškia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti jokiais susitarimais. Pagal šioje įstatymo normoje nustatytą reglamentavimą šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-685-912/2022).

36. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) šio mokesčio tarifą; žemės sklypo vertės pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius nustatymas pagal teisinį reglamentavimą aktualus dviem atvejais: kai yra sudaroma valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir tuo atveju, kai nuomotojas pasinaudoja teise perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę galiojant nuomos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020).

37. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis (Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis).

38. Nuomos mokesčio už nuomojamą pagal teisės aktus valstybinę žemę taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Šio nutarimo 1.3 punkte nustatyta, kad, nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (nutarimo 1.4 punktas); nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (nutarimo 1.5 punktas), o nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (nutarimo 1.7 punktas).

39. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte yra įtvirtintas įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas Savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas reiškia, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo Kauno apygardos teismo pareiškimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos norminio administracinio teisės akto teisėtumo, nurodyta, jog apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, jo dydį, yra svarbūs du aspektai: pirma, mokesčio tarifas, ir, antra, mokesčio bazė. Pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 punktą žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka, o 3 punktą – savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Teismas pabrėžė, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio bazė yra žemės vertė, kuri taip pat nustatoma vadovaujantis teisės aktais.

41. Minėta, kad apelianto nuomone, ginčijamais savivaldybės tarybos aktais nustatyti žemės mokesčio tarifai yra diskriminaciniai, nes nustatyti konkrečiam žemės nuomotojui – mokesčių mokėtojui, be to, jie prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams.

42. Sutikdama su atsakovės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Todėl ginčijami žemės mokesčio nustatymo (parinkimo) kriterijai negali būti vertinami kaip diskriminuojantys, kadangi tokia jų tvarka reglamentuojama ir aukštesnės galios teisės aktais (pvz., Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo, kuris nustato privačios žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką, 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

43. Pažymėtina, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. TS–120 patvirtintas „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašas“, kuris galiojo ginčijamo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 priėmimo metu (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą (išnuomotą ar naudojamą) ne aukciono būdu, metinius tarifus bei lengvatas nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Šio Aprašo 6 punkte buvo nustatyta, jog nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą (išnuomojamą) ne aukciono būdu apskaičiuojamas žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą pagal žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto Savivaldybės tarybos sprendimu. Išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius kas trejus metus nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

44. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. TS–235 pripažintas netekusiu galios Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. TS-120 ir patvirtintas naujas „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašas“. Šio Aprašo 5 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą (išnuomotą ar naudojamą) ne aukciono būdu, metinius tarifus bei lengvatas nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą pagal žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto Savivaldybės tarybos sprendimu. Išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius kas trejus metus nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020, teisėjų kolegija išaiškino, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos būdingas viešosios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali būti pakeista šalių susitarimu. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) šio mokesčio tarifą.

46. Nagrinėjamu atveju Kėdainių rajono savivaldybės taryba ginčijamais sprendimais diferencijavo (nustatė) mokesčio dydį (tarifą) atsižvelgdama į aiškiai apibrėžtus kriterijus, kurių teisėtumas šioje byloje nėra ginčijamas, ir laikydamasi įstatymų reikalavimų. Apelianto argumentai, kad asmenims, turintiems daugiau kaip 10 ha žemės, turėtų būti taikomas ne 2,5 proc., bet 0,7 proc. žemės vertės tarifas, o taip pat, kad naudojamos žemės dydis turėtų būti nustatomas pagal kiekvieną nuomos sutartį atskirai, neatitinka aukščiau aptarto ginčijamo teisinio santykio reguliavimo, grindžiamas subjektyvia apelianto nuomone, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žemės mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka atitiko ir neprieštaravo įstatyminiam ginčijamo klausimo reglamentavimui.

47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai nagrinėjamu atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė