Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-5324-347/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-15
Bylos Nr.: e2-5324-347/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-02261-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aurelija Ozolinia
Atsakovas: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas: A. K.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Egidijus Baranauskas

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2-5324-347/2023Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02261-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.3.8.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 15 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia

sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Egidijui Baranauskui,atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui D. R. (nuotoliniu būdu),nedalyvaujant ieškovui A. K.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl termino atnaujinimo, savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir sprendimų iš dalies panaikinimo. Trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti terminą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimui Nr. TS-260 apskųsti; pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. TS-187 bei 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. TS-260 dalyje, kurioje žemės ūkio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės tarifas bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje ieškovas ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę su prašymu paaiškinti, kokiu Tarybos sprendimu buvo nustatytas nuomos mokesčio tarifas pagal nuomos sutartis naudojamai žemei ir kokiu – pagal Nacionalinės žemės tarnybos suteiktus leidimus. Kėdainių rajono savivaldybės 2023 m. vasario 9 d. atsakymu ieškovas buvo informuotas, kad nuomos mokesčio 2,5 procentų tarifas jam taikomas remiantis 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų ir lengvatų nustatymo“ aktualia redakcija. Mano, kad teisės akto aktuali redakcija nėra teisės aktu - Tarybos sprendimu, kuriuo pagal teisinį reguliavimą galėtų būti nustatytas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, atitinkamai teisės akto aktuali redakcija negali būti skundžiama teismui. Patikslintu ieškiniu siekiama – panaikinti Tarybos sprendimą, kuriuo ieškovui nustatytas didesnis kaip 0,7 procento dydžio žemės nuomos mokesčio tarifas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad ieškovas 2,5 procentų nuomos mokesčio tarifą sumokėjo už 2021 metus ir tai pateikia kaip ieškovo sutikimą su 2021 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-187, papildomai paaiškino, kad tarybos sprendimai, priimti viršijant jai teisės aktais suteiktą kompetenciją yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ieškovo veiksmai sumokant didesnį nei priklausytų nuomos mokestį negali būti laikomi sutikimu su neteisėtomis sutarčių sąlygomis. Ieškovas savo pozicijoje buvo nuoseklus nuo pat 2022 metų. 2022 m. sausio 14 d. savivaldybės tarybai jis pateikė prašymą peržiūrėti nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą už 2021 metus, nustatant 0,7 procentų. Į šį prašymą Kėdainių rajono savivaldybės meras atsakė, kad į tokį pasiūlymą atsižvelgs svarstydami 2022 metų valstybinės žemės nuomos mokestį. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovė neturi kompetencijos nustatomo nuomos mokesčio sieti žemės naudotoju. Tuo tarpu, nustatydama 2,5 procento tarifą žemės pašalintas įrašas apie 0,25 ha žemės sklypą. Apie neteisingą pradinėje deklaracijoje nurodytą įrašą ieškovas yra nurodęs Ieškinio 5 paragrafe, naudotojams turintiems virš 10 ha ji viršijo jai suteiktą kompetenciją. Atsakovė nustatė tarifą tokiu būdu, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). CK nenumato galimybės nustatyti žemės nuomos mokesčio dydžio priklausomai nuo to, kiek nuomininkas valdo žemės pagal skirtingas nuomos sutartis. Žemės nuomos mokestis yra kiekvienoje sutartyje ir nustatomas už toje „sutartyje nurodytą žemės sklypą“ (CK 6.545 straipsnis). Todėl ir nustatant nuomos mokesčio tarifą valstybinei žemei turėjo būti laikomasi CK 6.545 straipsnio reikalavimų (CK 6.552 straipsnis 2 dalis). Atsakovė, nors kompetenciją nustatyti žemės mokesčio tarifus įgijo jai šią teisę delegavus Vyriausybės nutarimais, priėmė tokius sprendimus, kurių negalėtų priimti nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovas A. K. yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudotojas. Keturis žemės sklypus ieškovas naudoja pagal sudarytas nuomos sutartis. Septynis sklypus – pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus (toliau – NŽT) vedėjo įsakymais suteiktus leidimus. Tiek pagal Nuomos sutartis, tiek ir už NŽT leidimais naudojamą žemę ieškovas privalo mokėti nuomos mokestį, kurio dydį nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Tokia atsakovo kompetencija kyla dviem skirtingais teisiniais pagrindais, priklausomai nuo to, ar žemė nuomojama pagal nuomos sutartis, ar naudojimasis ja suteiktas NŽT leidimais: - pagal nuomos sutartis nuomojamos žemės nuomos mokesčio tarifą atsakovas privalo nustatyti remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 punktą savivaldybės taryba yra savivaldybės institucija valstybinę žemę“, kurio 1.1 punktas numato, jos šis nutarimas taikomas nustatant nuomos mokestį, o 1.4 punkte numatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas, tuo tarpu už NŽT leidimais suteiktą naudotis žemę ieškovas moka nuomos mokestį, kurį atsakovas nustato remdamasis Lietuvos Respublikos 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 1 punkte nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka [...] už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį [...]. Nutarimo 3 punktas numato, kad Savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės naudotojus. Iki šių metų savivaldybės taryba atskiru sprendimu nustatydavo nuomos mokesčio tarifą vieneriems metams. Taip, pvz., Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2021 metams (sprendimo 1 punktas). 2022 m. liepos 1 d. įvyko atsakovo tarybos posėdis, kuriame taip pat buvo bandymas priimti sprendimą nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifus 2022 metams, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas nesurinkus pakankamai tarybos narių balsų. 2022 m. spalio 20 d. ieškovas iš Kėdainių rajono savivaldybės gavo elektroninį laišką su pridėta žemės nuomos mokesčio deklaracija (toliau – Deklaracija), kurioje už naudojamą žemę jam nustatyta mokėtina bendra 6 086,05 Eur suma. Iš pateiktos deklaracijos ieškovas sužinojo, kad jam taikomas 2,5 procentų nuomos mokesčio tarifas, skaičiuotinas nuo naudojamos žemės vidutinės rinkos vertės, nors savivaldybės tarybos sprendimo, kuriame būtų nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifai už 2020 metus, nebuvo. Tą pačią 2022 m. spalio 22 d., pasinaudojęs internete prieinama informacija, ieškovas spėjo, kad minėtas tarifas buvo nustatytas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. TS-260 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ pakeitimo“. Nors 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimu nenustatyti jokie nuomos mokesčio tarifai, pakeitus juo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 (toliau – 2021 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas) pavadinimą bei 1 punktą, atsakovo nuomone, apie kurią galima spręsti iš pateiktos ieškovui Deklaracijos, 2021 m. liepos 16 d. sprendimas taikytinas valstybinės žemės naudotojams apskaičiuojant nuomos mokestį už 2022 metus. Dėl tokios savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo technikos, nors 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimas nuomos mokesčio tarifų nenustato ir savo turiniu nepažeidžia ieškovo teisių, jo priėmimo rezultatą atsakovas taiko ieškovui – naujos redakcijos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“. 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimas ir 2021 m. liepos 16 d. Tarybos naujos redakcijos sprendimas neteisėti ir diskriminuojantys. Kadangi pastarasis yra išvestinis ir negalės būti taikomas, jeigu neteisėtu bus pripažintas 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimas, ieškovas ginčys būtent šį sprendimą bei jo pagrindu atsakovo parengtą žemės mokesčio deklaraciją, kaip pagrindus, nustatančius ieškovo mokėtinus žemės nuomos mokesčius pagal nuomos sutartis ir NŽT leidimus. Ieškovas paaiškina, kad minėtais aktais nustačius naudojamos žemės nuomos mokesčio tarifus, susietus ne su nuomos (naudojimo) objektu – žeme, bet su jos naudotojais ir, atitinkamai, „mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha“ nustačius 0,7 procento vidutinės žemės vertės tarifą, o „nuomos mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha“ nustačius 2,5 procento vidutinės žemės vertės tarifą, pastarieji yra diskriminuojami, nes atsakovo taryba veikė ultra vires, t. y. viršydama teisės aktais suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Ieškovas neginčija, kad teisingas nuomos mokesčio tarifas būtų 0,7 procento. Tokį tarifą atitinkantį nuomos mokestį ieškovas jau yra sumokėjęs. 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimas nenustato jokių valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų. Kaip matyti iš šio sprendimo turinio, tarifai nebuvo tarybos svarstymo objektu, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ reikalavimų. Atitinkamai neteisėta ir naikintina yra atsakovo pateikta ieškovui Deklaracija, kurioje nurodytas 2,5 procento nuomos mokesčio tarifas, sudaryta 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimo pagrindu. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimas taikomas ir jam pagal Nuomos sutartis ir NŽT leidimus nuomojamai žemei, jis sužinojo tik gavęs Deklaraciją 2022 m. spalio 22 d. Todėl, jeigu gerb. teismas laikytų, jog jis yra praleidęs kokį nors terminą 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimui apskųsti, ieškovas prašys jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbios priežasties, t. y. šiame sprendime expressis verbis nesant nustatyta apie valstybinės žemės nuomai taikomus tarifus 2022 metams, dėl ko apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2022 m. spalio 22 d. gavęs Deklaraciją iš Atsakovo elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.4 punktą ir Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą atsakovas privalėjo informuoti Ieškovą apie priimtą sprendimą nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifą, todėl, jeigu teismas laikytų, kad galimai praleistas terminas apskųsti atsakovo tarybos sprendimas, Ieškovas prašys atnaujinti praleistą terminą dar ir dėl tos priežasties, kad jis buvo praleistas dėl atsakovo neveikimo. Visgi, jeigu teismas laikytų, kad atsakovo taryba 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pakeisdama pavadinimą 2021 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimui veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir ieškovui taikytinas 2021 m. liepos 16 d. Tarybos naujos redakcijos sprendimas, ieškovas mano, kad ši redakcija naikintina, nes, kaip matyti iš jos 1.1.1 ir 1.1.2 punktų, šiuo sprendimu atsakovės taryba nustatė nuomos mokesčio tarifą ne žemei, bet jos nuomininkams –mokesčio mokėtojams. Toks tarybos sprendimas yra ydingas ir neteisėtas. Ieškovas ir atsakovas nėra pavaldumo santykiuose. Jų santykiai nustatyti keturiomis savarankiškomis Nuomos sutartimis ir NŽT leidimais nustatytų, pagal savo prigimtį ir teisinį reguliavimą atskirų sutartinių santykių dėl septynių žemės sklypų naudojimo, iš kurių tik dvi nuomos sutartys yra dėl didesnių nei 10 ha ploto valstybinės žemės sklypų. Atsakovė net nėra nuomos sutarčių bei NŽT leidimų pagrindu susiklosčiusių sutartinių santykių šalimis. Tokia šalimi kiekvienoje sutartyje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT. Nėra teisės akto, kuris nustatytų, kad atsakovės taryba turi įgalinimus nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą siejant jį su nuomininko asmeniu, priklausomai nuo to, kiek jis nuomoja ar/ir naudoja valstybinės žemės. Nustatydama mokesčio tarifą nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu šis tarifas nustatomas, atsakovės taryba pažeidė šiuos teisės aktus, veikdama ultra vires. Atsakovės taryba, nustatydama ieškovui 2,5 procento tarifą, bei atsakovė, pateikdama Deklaraciją, ieškovui, viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ suteiktus įgalinimus ir priėmė sprendimus, kurie nenumatyti teisės aktų. Tokiu būdu, atsakovė viršijo ne tik jai teisės aktais suteiktų įgalinimų ribas, bet ir priėmė sprendimus, kurių negalėtų priimti net nuomos sutarčių šalis – nuomotojas. Pažymėjo, kad nei nuomos sutartyse, nei NŽT leidimuose nėra nustatyta galimybė nuomotojui nustatyti nuomos mokesčio dydį, siejant jį su skirtingais pagrindais nuomojamos žemės ploto suma. Atsakovės taryba, siedama nuomos mokesčio tarifo dydį ne su nuomos objekto savybėmis, o su nuomininko asmeniu, priėmė diskriminacinį sprendimą, nes nustatė nelygiavertes nuomos sąlygas valstybinės žemės naudotojams, nors tokios galimybės nenumatė nei Nuomos sutartys, nei NŽT leidimai, nei valstybinės žemės nuomos ir naudojimo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Atsiliepimas

Atsakovė – Kėdainių rajono savivaldybės administracija - atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad ieškovas yra nenuoseklus, ieškinyje ir patikslintame išreikštas nesutikimas su didesniu 2,5 tarifu ir interpretavimas, jog „teisingas nuomos mokesčio tarifas būtų 0,7 procento“ (ieškinio 11 punktas) prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes ieškovas yra sumokėjęs 2,5 tarifo mokesčius. Patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė susirašinėjimą ir prašymą peržiūrėti nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą už 2021 metus, tačiau nekeičia faktinės aplinkybės, kad ieškovas yra sumokėjęs 2,5 tarifo mokesčius už 2021 metus: 2021 m. ieškovui A. K. už valstybinės žemės nuomą buvo apskaičiuotas mokestis – 4751,75 Eur. 2021 m. mokestį mokėjo: 2021 m. gruodžio 21 d. 1330,47 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. 3421,28 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. 97,85 Eur delspinigių (už 2021 m. liko skoloje 2,05 Eur, nes delspinigių buvo priskaičiuota 99,90 Eur). Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendime Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ nustatyti naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifai: „1.1.1.mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės;1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“. Minėtos teisės akto nuostatos ir išliko galioti 2022 metais, t. y. Tarybos sprendimo pakeitimu liko nepakeistos. Suvestinė redakcija pateikta kartu su ieškiniu, taip pat skelbiama Teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73edec70ea1411eb9f09e7df20500045/asr. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas (redakcija galiojusi Ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nustato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją – vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybai palikta laisvė (diskrecija) pačiai spręsti, kaip geriau ir veiksmingiau organizuoti savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Valstybinės žemės, naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Minėti vyriausybės nutarimai nenustato specialių taisyklių savivaldybės tarybos sprendimų pakeitimams, kuriais keičiami nustatyti tarifai, taip pat nenustato galiojimo laikotarpio ar imperatyvaus reikalavimo, jog tarifai turi būti nustatomi vieneriems metams. Nustatytas reglamentavimas apima savivaldybės tarybos diskreciją nustatyti tarifų dydį ir reglamentuoti ar nustatyti galiojimo laikotarpį. Savivaldybių praktikoje tarifų galiojimas nustatomas skirtingai, tvirtinamas metinis arba nustatoma be termino (pvz., Kauno miesto, Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir kt.). Savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo projektas Nr. SP-264 Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. ts-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ pakeitimo“ skelbiamas viešai https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/124501803a8f11edbf47f0036855e731. Aiškinamajame rašte nurodytas sprendimo esmė – „išbraukti 2021 m., t. y. nenurodyti konkrečių metų“ ir laukiami rezultatai – „patikslinus Savivaldybės tarybos sprendimą, valstybinės žemės nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal 2021 metais patvirtintus tarifus ir lengvatas neterminuotai“. Svarstytas sprendimo projektas buvo patvirtintas savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. posėdyje. Teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „suvestinė teisės akto redakcija – tam tikru metu galiojusio, galiojančio ar priimto, atitinkamo subjekto pasirašyto ir paskelbto, bet dar neįsigaliojusio teisės akto tekstas, parengtas remiantis oficialiu pirminio teisės akto tekstu ir tą teisės aktą keičiančių ar papildančių teisės aktų oficialiais tekstais ir apimantis visus tame teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimus“. Suvestinė savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“ redakcija viešai skelbiama teisės aktų registre: www.e-tar.lt, kuriame matyti, kad pakeitimai paskelbti 2022 m. spalio 4 d. Paskelbtoje teisės akto suvestinėje redakcijoje matyti, kad nustatyti tarifai galioja neterminuotai, t. y. taikytini ir 2022 metais. Savivaldybės interneto svetainėje taip pat 2022 m. spalio 6 d. paskelbti valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifai (https://www.kedainiai.lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/zemes-nuoma/292). Ieškovas nurodo, jog neginčija, kad teisingas nuomos mokesčio tarifas būtų 0,7 procento. Tokį tarifą atitinkantį nuomos mokestį Ieškovas jau yra sumokėjęs. Pažymime, kad ieškovui nesuteikta teisė pačiam taikyti nuomos mokesčio tarifą ir apskaičiuoti nuomos mokestį, taip pat ir sudaryti žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 00000001 (patikslinto ieškinio 21 priedas). Pažymėjo, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos būdingas viešosios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali būti pakeista šalių susitarimu. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) šio mokesčio tarifą. Todėl valstybinės žemės nuomininkas galėtų inicijuoti nuomos mokesčio pakeitimą remdamasis bendraisiais sutarčių teisės institutais, pvz., CK 6.204 straipsniu, bet teisę perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį turi tik nuomotojas . CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Remiasi kasacinio teismo praktika, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvioji, t. y. nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti jokiais susitarimais. Pagal šioje įstatymo normoje nustatytą reglamentavimą šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais. Valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 ir 2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1387 (1.3. papunktyje ir 2 punkte), nustatyta jog nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 5 punktu savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Atsakovė pagal turimus duomenis apskaičiuoja žemės nuomos mokestį, parengia mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Ieškovas neginčija faktinių aplinkybių, jog savivaldybės tarybos patvirtintas tarifas apskaičiuotas ir pritaikytas tinkamai, laikantis savivaldybės tarybos patvirtintų tarifų, ar būtų padaryta skaičiavimo, aritmetinių klaidų, tačiau ginčija tarifo dydį. Ieškovas taip pat pateikia argumentus, susijusius su savivaldybės tarybos sprendimų prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams, kurie nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Nurodo, kad CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.545 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis). Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypai, kurių nuomai taikomas specialus, teisės aktuose nustatytas reglamentavimas, t. y. CK 6.545 straipsnis nenustato imperatyvių normų kaip turi savivaldybės nustatyti ir paskaičiuoti valstybinės žemės nuomos tarifus. Priešingai, CK normos nukreipia į kitus teisės aktus, CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo pažeistas teisinis reguliavimas nes ieškovo kartu su ieškiniu pateiktuose nuomos sutartyse, kiekvienoje iš jų yra nurodytas konkretus žemės sklypas, kiekvienoje sutartyje yra nustatytas nustatytą žemės nuomos mokestis, mokėjimo terminai ir sąlygos. Ieškovas sutiko su nuomos sutarties sąlygomis, pasirašė sutartis ir įsipareigojo jas vykdyti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Pažymėjo, kad Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“ (aktuali redakcija) nustatė valstybinės žemės, naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifus: „1.1. žemės ūkio paskirties žemei: 1.1.1. mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Mokesčio tarifai diferencijuoti atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo savivaldybėje turimą nekilnojamąjį turtą – turimą žemės ūkio paskirties žemę iki 10 ha ir virš 10 ha. Nustatyti kriterijai, mato vienetai hektarais, apibūdina mokesčio objekto – nuomojamos žemės plotą. Šie kriterijai, nėra siejami su asmeniu, kaip nurodoma ieškinyje. Tai objektyviai nustatomas ir pamatuojamas kriterijus, taikomas visiems mokesčių mokėtojams vienodai, todėl savaime nėra laikomas diskriminuojančiu. Savivaldybės taryba yra saistoma imperatyvaus reikalavimo nustatant tarifą neviršyti nustatyto intervalo ribų – 4 proc. žemės vertės. Nutarimais savivaldybėms suteikta diskrecija pačioms, neviršijant nustatytų ribų, nustatyti, savivaldybių teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio tarifus.

Trečiasis asmuo savo atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovui pateiktos Žemės

nuomos mokesčio deklaracijos Nr. 00000841 už 2022 mokestinį laikotarpį teisingumu bei minėtais

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimais, ieškinys nėra pagrindžiamas jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo abejoti ieškovo ginčijamų Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumu ir Žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. 00000841 už 2022 mokestinį laikotarpį teisingumu. Nurodoė, kad ieškovas neginčija savo pareigos, kuri kilo NŽT nuomos sutarčių ir NŽT leidimų, mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens (NŽT Kėdainių skyriaus) sudarytų nuomos sutarčių 10 punktuose yra nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas Vyriausybės aktų nustatyta tvarka, 11 punktuose nurodyta, kad žemės nuomos mokestis mokamas į Kėdainių rajono savivaldybės sąskaitą, o mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi Kėdainių rajono savivaldybės nustatyta tvarka. NŽT leidimų 2.7 papunkčiuose nurodyta, kad už naudojimąsi valstybine žeme valstybinės žemės ploto naudotojas moka žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.4 papunktyje nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.3 papunktyje nurodyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 2 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Taigi, valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymas neapima Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos ir priklauso savivaldybių taryboms.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

patikslintas ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais nustatyta, kad 3,7427 ha žemės sklypą, unikalus numeris 5390-0005-0180, esantį Dvariškių II k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2015 m. vasario 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 91ŽN-17-(14.9.2) pagrindu, 29,8081 h žemės sklypą, unikalus numeris 4400-0880-8884, esantį Piktagalio k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 9SŽN-166-(14.9.2) pagrindu, žemės 17,1433 h žemės sklypą, unikalus numeris 4400-0880-8740, esantį Anciškio k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 9SŽN-166-(14.9.2) bei 0,2119 h žemės sklypą, unikalus numeris 4400-5151-6584, esantį Pauslajo k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2019 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 9SŽN-44-(14.9.2) pagrindu. 0,65 h žemės sklypą, esantį Kušleikiškio k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2012 m. gegužės 30 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-950 pagrindu, 2,5 h žemės sklypą, esantį Pauslajo k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai , ieškovas valdo 2014 m. gegužės 29 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-615 pagrindu, 0,64 h žemės sklypą, esantį Pauslajo k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2014 m. birželio 6 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-672 pagrindu, 0,3992 h žemės sklypą, esantį Pauslajo k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2015 m. birželio 12 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-629-(14.9.2) pagrindu, 1,25 h žemės sklypą, esantį Daugėliškio k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai , ieškovas valdo 2015 m. gegužės 27 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-543-(14.9.2) pagrindu, 0,83 h žemės sklypą, esantį Ramygolkos k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai , ieškovas valdo 2015 m. gegužės 27 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-543-(14.9.2) pagrindu, 1,0668 h žemės sklypą, esantį Daugėliškio k., Truskavos sen., Kėdainių r., priklausantį Lietuvos Respublikai, ieškovas valdo 2016 m. gegužės 9 d. NŽT įsakymo Nr. 9VĮ-439-(14.9.2) pagrindu. Nuomos sutarčių 9 punkte numatyta, kad nuomotojas (NŽT) turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono Žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas Vyriausybes aktų nustatyta tvarka (Sutarties 10 punktas). Taip pat, NŽT įsakymų laikinai naudotis žemės sklypais 2.3 punktuose numatyta, kad Valstybinės žemės ploto naudotojui valstybinės žemės plotais naudojantis ilgiau nei 3 metus, NŽT Kėdainių skyrius turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, o už naudojimąsi valstybine žeme valstybinės žemės ploto naudotojas mokamas žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. laplričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (Žin. 2003, Nr. 106-4755) nustatyta tvarka. Ieškovas su šiomis sutarčių sąlygomis sutiko, pasirašė, jų neginčijo.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2021 metams: „1.1.1.mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“.

Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. sumokėjo atsakovei už žemę 1 330,47 Eur.

Ieškovas 2022 m. sausio 14 d. savivaldybės tarybai pateikė prašymą peržiūrėti nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą už 2021 metus, nustatant 0,7 procentų. Į šį prašymą Kėdainių rajono savivaldybės meras atsakė, kad į tokį pasiūlymą atsižvelgs svarstydami 2022 metų valstybinės žemės nuomos mokestį.

Ieškovas 2022 m. gegužės 16 d. sumokėjo atsakovei 3 421,28 Eur ir 97,85 Eur žemės mokesčio

Ieškovas 2022 m. spalio 20 d. iš Kėdainių rajono savivaldybės gavo elektroninį laišką su pridėta žemės nuomos mokesčio deklaracija, kurioje už naudojamą žemę jam nustatyta mokėtina bendra 6 086,05 Eur suma. Ieškovui taikomas 2,5 procentų nuomos mokesčio tarifas, skaičiuotinas nuo naudojamos žemės vidutinės rinkos vertės. Minėtos teisės akto nuostatos ir išliko galioti 2022 metais, t. y. Tarybos sprendimo pakeitimu liko nepakeistos. Suvestinė redakcija pateikta kartu su ieškiniu, taip pat skelbiama Teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73edec70ea1411eb9f09e7df20500045/asr.

Savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo projektas Nr. SP-264 Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. ts-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ pakeitimo“ skelbiamas viešai https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/124501803a8f11edbf47f0036855e731. Aiškinamajame rašte nurodytas sprendimo esmė – „išbraukti 2021 m., t. y. nenurodyti konkrečių metų“ ir laukiami rezultatai – „patikslinus Savivaldybės tarybos sprendimą, valstybinės žemės nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal 2021 metais patvirtintus tarifus ir lengvatas neterminuotai“. Svarstytas sprendimo projektas buvo patvirtintas savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. posėdyje.

Dėl praleisto termino administraciniam aktui ginčyti

Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmiausia prašo atnaujinti praleistą terminą 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimui apskųsti dėl svarbios priežasties, t. y. šiame sprendime expressis verbis nesant nustatyta apie valstybinės žemės nuomai taikomus tarifus 2022 metams, dėl ko apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2022 m. spalio 22 d. gavęs Deklaraciją iš Atsakovo elektroniniu paštu. Atsakovė dėl šio prašymo nepasisakė, laikytina, kad dėl šio ieškovo prašymo neprieštarauja.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.). Taigi ieškovo reikalavimams nagrinėti taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimui taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartis – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Konstatuojama, kad ginčo, jog ieškovas pateikė ieškinį, praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, nėra.

Šiuo atveju, laikytina, kad ieškovas nepraleido įstatyme numatyto termino kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Byloje kilo ginčas dėl nepagrįstai ieškovui taikytino padidinto tarifo valstybinės žemės nuomos mokesčio už visus 2022 m., už valstybinės žemės sklypų, nuomą bei laikiną naudojimąsi. Prašo panaikinti atsakovės sprendimus toje dalyje, kurioje žemės ūkio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės tarifas.

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo ginčas su atsakove yra kilęs dėl nuomos mokesčio, mokėtino už ieškovo naudojamus valstybinės žemės sklypus, dydžio (Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis Nr. e2S-216-657/2023).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 ir 2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1387 (1.3. papunktyje ir 2 punkte), nustatyta jog nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 5 punktu savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Savivaldybė pagal turimus duomenis apskaičiuoja žemės nuomos mokestį, parengia mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Ieškovas neginčija faktinių aplinkybių, jog savivaldybės tarybos patvirtintas tarifas apskaičiuotas ir pritaikytas tinkamai, laikantis savivaldybės tarybos patvirtintų tarifų, ar būtų padaryta skaičiavimo, aritmetinių klaidų, tačiau ginčija tarifo dydį. Taigi valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl savivaldybė gali nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifą tik Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.545 straipsnyje nustatyta, kad Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis). Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypai, kurių nuomai taikomas specialus, teisės aktuose nustatytas reglamentavimas, t. y. CK 6.545 straipsnis nenustato imperatyvių normų kaip turi savivaldybės nustatyti ir paskaičiuoti valstybinės žemės nuomos tarifus.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendime Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ nustatyti naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifai:

„1.1.1.mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės;

1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“.

Minėtos teisės akto nuostatos ir išliko galioti 2022 metais, t. y. Tarybos sprendimo pakeitimu liko nepakeistos. Suvestinė redakcija pateikta kartu su ieškiniu, taip pat skelbiama Teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73edec70ea1411eb9f09e7df20500045/asr.

Pažymėtina, kad ieškovui nesuteikta teisė pačiam taikyti nuomos mokesčio tarifą ir apskaičiuoti nuomos mokestį, taip pat ir sudaryti žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 00000001. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos būdingas viešosios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali būti pakeista šalių susitarimu. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) šio mokesčio tarifą. Todėl valstybinės žemės nuomininkas galėtų inicijuoti nuomos mokesčio pakeitimą remdamasis bendraisiais sutarčių teisės institutais, pvz., CK 6.204 straipsniu, bet teisę perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį turi tik nuomotojas (LAT 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovas nurodo, jog neginčija, kad teisingas nuomos mokesčio tarifas būtų 0,7 procento. Tokį tarifą atitinkantį nuomos mokestį ieškovas jau yra sumokėjęs. Tačiau, ieškovas yra sumokėjęs 2,5 tarifo mokesčius.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 5 punktu savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Savivaldybė pagal turimus duomenis apskaičiuoja žemės nuomos mokestį, parengia mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Ieškovas neginčija faktinių aplinkybių, jog savivaldybės tarybos patvirtintas tarifas apskaičiuotas ir pritaikytas tinkamai, laikantis savivaldybės tarybos patvirtintų tarifų, ar būtų padaryta skaičiavimo, aritmetinių klaidų, tačiau ginčija tarifo dydį.

Sutiktina, kad žemės nuomos sutartys ir NŽT įsakymai patvirtina, kad ieškovas žemės sklypus nuomojosi ir laikinai naudojo visus 2022 m.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvioji. Tai reiškia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti jokiais susitarimais. Pagal šioje įstatymo normoje nustatytą reglamentavimą šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti.

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Ieškovui padidintas 2,5 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas už visus 2022 metus taikytas pagrįstai. Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje žemės nuomos mokestis paskaičiuotas taikant 2,5 procentų tarifą nuo sklypų vertės, t. y. netgi nuo mažesnės sklypo vertės, nei ją nurodo ieškovas. Ginčo dėl apskaičiuoto nuomos mokesčio sumos teisingumo nekyla, vertinant, kad ji paskaičiuota taikant padidinto tarifo mokestį, todėl ji laikytina teisinga ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti Deklaracijoje nurodytus žemės mokesčius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturėjo pareigos sumokėti atsakovės apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, o atsakovė šį mokestį gavo be teisinio pagrindo, dėl ko nėra pagrindo abejoti ieškovui pateiktos Žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. 00000841 už 2022 mokestinį laikotarpį teisingumu bei minėtais Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimais, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. TS-187 bei 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. TS-260 dalyje, kurioje žemės ūkio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės tarifas, atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi ieškovo A. K. patikslintas ieškinys atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Byloje pašto išlaidų nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia