- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-216-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-02261-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25567-347/2022, kuria ieškinį atsisakyta priimti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimui Nr. TS-260 apskųsti; pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. TS-260 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ pakeitimo“; pripažinti neteisėta ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. 00000841, išduotą A. K. už 2022 mokestinį laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte yra numatyti savivaldybės tarybos įgaliojimai priimti sprendimus, be kita ko, teikti įmokų ir mokesčių tarifų nustatymus įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte taip pat numatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, teisė nustatyti konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą. Iš šių nuostatų matyti, kad jomis reglamentuojamas savivaldybės finansinio fondo – biudžeto lėšų naudojimas. Pagal savo pobūdį, sprendimų dėl savivaldybės biudžeto lėšų surinkimo (tarifų nustatymo) priėmimas laikytinas viešojo administravimo veikla.
4. Ieškovas kelia ginčą, susijusį su viešojo subjekto priimtu sprendimu, o pagrindiniai jo argumentai yra dėl Tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. liepos 16 d. naujos redakcijos sprendimų neteisėtumo, bei Tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo pagrindu ieškovui parengtos žemės mokesčio deklaracijos. Ieškinyje nėra reiškiami reikalavimai ar argumentai, kurie būtų susiję su savivaldybės, kaip sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių dalyvio, teisėmis ar pareigomis. Taigi, aptariamas ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Šalies argumentai
5. Atsižvelgus, kad ieškiniu prašoma panaikinti valstybinio administravimo subjekto priimtą aktą ir tuo pagrindu pripažinti neteisėta ir panaikinti žemės nuomos mokesčio deklaraciją, ieškinys yra teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams paduotas, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas A. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo; kilus abejonių dėl ieškinio teismingumo, kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumo klausimams spręsti.
7. Atskirajame skunde teigiama, kad tarp ieškovo ir atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės susiklostė sutartiniai žemės nuomos santykiai, kuriuose atsakovė nėra jo šalimi, tačiau atsakovės Tarybai suteikti įgalinimai nustatyti nuomos mokesčio dydžio tarifą. Teismo teiginys, jog ieškinyje nekeliami jokie klausimai, susiję su savivaldybės, kaip sutartinių nuomos santykių dalyvės, teisėmis ir pareigomis, neatitinka ieškinio turinio. Ieškovas ginčija atsakovės Tarybos sprendimą, kurio pagrindu jam, kaip naudojančiam daugiau nei 10 h žemės, buvo nustatytas 2,5 procentų dydžio tarifas, kai iki 10 h naudojantiems nuomininkams tuo pačiu sprendimu nustatytas 0,7 procentų tarifas. Toks nuomininkų išskyrimas pagal naudojamą žemės plotą yra diskriminuojantis, neatitinka jo sudarytų sutarčių sąlygų, pažeidžia teisės aktus, kuriais atsakovės Tarybai deleguota teisė nustatyti nuomos mokesčio tarifą. Šis tarifas apeliantui turėtų būti kaip ir kitiems nuomininkams – 0,7 procento ir tokio dydžio nuomos mokestį jis yra sumokėjęs. Ieškinys grindžiamas išimtinai sutartimis ir jų nuomos mokesčio dydį reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-11/2021, 2020 m. vasario 3 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-14/2020, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-2/2019, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Ši byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ką patvirtina analogiškose bei iš esmės panašiose bylose priimtos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys: 2013 m. balandžio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-47/2013, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-82/2020.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Byloje sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas.
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) stadijoje teismas savo iniciatyva privalo patikrinti, ar kreipiantis į teismą laikytasi teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, viena iš kurių yra bylos teismingumas tam teismui, į kurį kreipiamasi. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti, kurių vienas – jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
11. Apelianto teigimu, ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė sutartiniai žemės nuomos santykiai, kuriuose atsakovė nėra jo šalimi, atsakovės Tarybai tik suteikti įgalinimai nustatyti nuomos mokesčio dydžio tarifą.
12. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d., Administracinių ginčų teisenos įstatymo 22 str. 2 d.).
13. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo ginčas su atsakove yra kilęs dėl nuomos mokesčio, mokėtino už ieškovo naudojamus valstybinės žemės sklypus, dydžio.
14. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriuo, be kita ko, yra grindžiamas ieškinys, nustatyta, kad savivaldybės yra valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka subjektai (patikėtiniai), kurie valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (Įstatymo 13 str.). Poįstatyminiame lygmenyje minėtus teisinius santykius reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.
15. Pažymėtina, kad žemės nuomos, tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (CK 6.545 – 6.566 str.). Šiuo atveju atsakovė, vykdydama valstybinės žemės nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę nustatyti, apskaičiuoti ir gauti žemės nuomos mokestį už išnuomotus valstybinės žemės sklypus (CK 6.552 str. 2 d., LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 p., 3 p., 5 p., 7 p.).
16. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, Taisyklių sąlygomis ir tvarka, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio santykio bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-166/2015; 2020 m. spalio 7 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-81/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-1/2023). Tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų, todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-47-2013).Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, kad ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio yra susijęs su valstybinės žemės nuomos santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-59/2018), todėl aptariamas ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-44/2020).
17. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio teismingumą ir netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.