- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- eB2-1401-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00514-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, A. Z., Š. S., V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gera prekyba“ bankroto administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, A. Z., Š. S., V. K. (V. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja bankrutuojančioji uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gera prekyba“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Konsultacijų srautas“ (toliau – bankroto administratorė), prašė teismo pripažinti BUAB ,,Gera prekyba“ bankrotą tyčiniu. Bankroto administratorė 2019 m. lapkričio 25 d. taip pat teismui pateikė prašymą patikslinti patvirtintus kreditorinius reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai ir 3 dalyje nustatyta prezumpcija pripažinti BUAB „Gera prekyba“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė įpareigoti bankrutuojančios bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau bankroto administratorei BUAB „Gera prekyba“ vienintelis akcininkas ir direktorius V. K. neperdavė nei įmonės turto pagal balansą, nei jokių dokumentų, nors apie pareigą tai atlikti buvo informuotas net keliais pranešimais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus duomenimis BUAB „Gera prekyba“ vieninteliu akcininku nuo 2018 m. birželio 22 d. iki šiol yra V. K., kuris nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. buvo bendrovės vadovu. BUAB „Gera prekyba“ vieninteliu akcininku nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. buvo Š. S., kuris nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2018 . birželio 20 d. buvo bendrovės vadovu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatyta, kad pagal iš viešo registro gautą atsakovo balansą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikis turtas buvo 2 Eur, trumpalaikis turtas – 816 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 6 060 Eur, viso turto – 6 878 Eur. Taip pat nustatyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 756 Eur. Už minėtą laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas 7 980 Eur pelnas. Taip pat pagal viešai skelbiamus duomenis BUAB „Gera prekyba“ šiuo metu turi 583,24 Eur skolą VSDF biudžetui nuo 2018 m. sausio 1 d.
4. Pagal 2016 metų bendrovės finansinę atskaitomybę 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „Gera prekyba“ turėjo turto už 7 056 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 348 Eur. Nurodė, kad per 2016 metus gavo 5 568 Eur pelną, o pagal 2015 metų įmonės finansinę atskaitomybę 2015 m. gruodžio 31 d. būklei turėjo turto už 7 696 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 19 556 Eur. Nurodė, kad per 2015 metus patyrė 10 135 Eur nuostolių. Tai patvirtina, kad dar 2015 metais bendrovė buvo nemoki, tačiau BUAB „Gera prekyba“ vienintelis akcininkas ir vadovas Š. S. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei.
5. Nurodo, kad kokia bendrovės finansinė padėtis buvo 2018 metais ir 2019 metais iki bankroto bylos iškėlimo nėra žinoma, nes bankroto administratorė neturi galimybės jos nustatyti dėl neteisėtų bendrovės valdymo organų veiksmų neparengiant ir neteikiant bendrovės finansinės atskaitomybės, neperduodant administratorei bendrovės turto pagal balansą, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų.
6. Bankroto administratorė iš VSDFV duomenų nustatė, kad paskutiniai 7 BUAB „Gera prekyba“ darbuotojai buvo atleisti dar 2018 m. gegužės 29 d., kada vieninteliu akcininku ir vadovu buvo Š. S., kuris buvo atleistas dar anksčiau, t. y. 2018 m. gegužės 16 d.
7. Nurodo, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, 2018 m. balandžio 17 d. Juridinių asmenių registrui (toliau – JAR) buvo pateiktas prašymas įregistruoti UAB „Vienas noras“, juridinio asmens kodas 304830555, buveinės adresas Bažnyčios g.13, Švenčionėliai, Švenčionių r. sav. Rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Vienas noras“ direktorius yra Š. S., o www.info.lt duomenimis UAB „Vienas noras“ laidojimo namai „Šviesa“, juridinio asmens kodas 304830555, veikia adresu Bažnyčios g.13, Švenčionėliai, Švenčionių r. sav., direktorius Š. S., kontaktinio telefono numeris toks pats, kaip buvo nurodomas kaip BUAB „Gera prekyba“ kontaktinis telefonas, el. pašto adresas taip pat nurodomas toks pats, kaip ir buvo prie BUAB „Gera prekyba“, t. y. x@gmail.com. Šis elektroninis pašto adresas viešai yra nurodomas kaip kontaktinis UAB „Z. įmonė“, kuri laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. tvarkė BUAB „Gera prekyba“ buhalterinę apskaitą.
8. www.info.lt duomenimis, UAB „Vienas noras“, laidojimo namų „Šviesa“ vykdoma veikla – laidojimo paslaugos, t. y. lygiai tokia pati veikla, kokią vykdė BUAB „Gera prekyba“, kai jos vieninteliu akcininku ir vadovu buvo Š. S.. Anot bankroto administratorės, tikėtina, kad UAB „Vienas noras“ laidojimo namuose „Šviesa“ buvo įdarbinti tie patys darbuotojai, kurie dirbo BUAB „Gera prekyba“ ir 2018 m. gegužės 29 d. buvo atleisti iš darbo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Š. S. neteisėtai perkėlė veiklą į naują bendrovę UAB „Vienas noras“, tuo tarpu BUAB „Gera prekyba“ buvo palikta su skolomis, imituojant jos perleidimą V. K..
9. BUAB „Gera prekyba“ vienintelis akcininkas ir vadovas Š. S. 2018 m. birželio 20 d. pardavė bendrovės akcijas V. K., 2018 m. birželio 26 d. buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo Š. S. tariamai perdavė V. K. 190 segtuvų buhalterinės apskaitos dokumentų, elektroninį sertifikuotą išrašą, įstatus, apvalų antspaudą ir grynuosius pinigus kasoje – 0,51 Eur. Bankroto administratorės nuomone, nors priėmimo-perdavimo aktas ir buvo surašytas, tačiau realiai bendrovės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti V. K..
10. V. K. ne tik nebuvo įsidarbinęs įmonėje, tačiau nesikreipė nei į vieną įstaigą (AB „Swedbank“ ir Ignalinos kredito uniją) dėl parašų pakeitimo. UAB „Z. įmonė“ darbuotoja L. Z. elektroniniame laiške teigia, kad paskutinio akcininko, direktoriaus V. K. Lietuvoje nėra (dirba užsienyje). Telefoninio pokalbio su VSDFV Utenos skyriaus darbuotoju metu bankroto administratorei buvo pateikta informacija, kad paskutinį kartą V. K. dirbo 2005 metais.
11. Anot bankroto administratorės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Š. S. pardavė bendrovės akcijas V. K. fiktyviai, siekdamas nemokėti skolų kreditoriams ir „fenikso“ principu perkeldamas BUAB „Gera prekyba“ darbuotojus, turėtą įdirbį ir ilgalaikį bei trumpalaikį turtą, ir ateinančių laikotarpių sąnaudas bei sukauptas pajamas UAB „Vienas noras“ laidojimo namams „Šviesa“. Bankroto administratorės 2019 m. liepos 16 d. perimti 2018 m. dokumentai tik labai nežymiai skyrėsi nuo tų, kuriuos pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktus buvo perėmęs Š. S.. Buvo tik papildomai įsegta 13 lapų 2018 m. birželio mėnesio buhalterinės apskaitos dokumentų be BUAB „Gera prekyba“ vadovo Š. S. parašų.
12. Be to, BUAB Gera prekyba“ vieninteliam akcininkui ir vadovui Š. S. 2018 m. birželio 20 d. pardavus akcijas, Š. S. 2018 m. birželio 26 d. kaip akcininkas pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą iš UAB „Z. įmonė“ įgalioto asmens L. Z. perėmė BUAB „Gera prekyba“ 33 segtuvus dokumentų, nors tuo metu bendrovės akcijos jau buvo perleistos V. K., o visų 100 paprastųjų vardinių akcijų savininko V. K. 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-2018 buvo nuspręsta iš direktoriaus pareigų atleisti Š. S.
13. Dėl įmonės valdymo organų neteisėtų veiksmų, susijusių su įstatyme numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymu nėra galimybės nustatyti ir ištirti tikrosios įmonės finansinės padėties, nustatyti tikrąjį įmonės nemokumo momentą, tinkamai vykdyti įmonės bankroto administravimą. Įmonės valdymo organai neperdavė jokio materialaus turto, iš kurio būtų galima patenkinti bent dalį kreditorinių reikalavimų.
14. Teigia, kad bendrovės valdymo organai organizavo veiklą tokiu būdu, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų sumažintos iki minimumo. Šį tyčinio bankroto požymį patvirtina visi pareiškime nurodyti argumentai, t. y. dalies įmonės turto neperdavimas, dalies įmonės turto pardavimas susijusiam asmeniui už mažesnes nei rinkos kainas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir t. t.
15. Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, bankroto administratorei neperduodant bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų.
16. Anot bankroto administratorės, išdėstytų aplinkybių visuma atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus požymius.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į prašymą BUAB „Gera prekyba“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kuriame nurodo, jog su pateiktu prašymu sutinka.
18. Suinteresuotas asmuo A. Z. pateikė atsiliepimą į prašymą BUAB „Gera prekyba“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atsiliepime nurodo, jog bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu iš BUAB „Gera prekyba“ suinteresuoto asmens A. Z. naudai priteistas 2 540 Eur dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Pradėjus priverstinį vykdymą, buvo pradėtos slėpti BUAB „Gera prekyba“ gaunamos pajamos, o vėliau veikla perkelta į kitą įmonę. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Suinteresuotas asmuo Š. S. pateikė teismui duomenis, jog padengė kreditorių reikalavimus.
20. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į prašymą dėl tyčinio bankroto taikymo nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalis).
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
Dėl taikomo teisinio reglamentavimo.
21. 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
22. Nagrinėjamu atveju BUAB „Gera prekyba“ bankroto byla iškelta iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau prašymo pripažinti BUAB „Gera prekyba“ bankrotą tyčiniu išsprendimui, atsižvelgiant į tai, kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai, taikytinos tik procesinės JANĮ normos, o ĮBĮ – materialinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
Dėl tyčinio bankroto.
23. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
24. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
25. Bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai išaiškinti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 ir kt.). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė BUAB „Gera prekyba“ bankroto bylą, įmonės administratore paskiriant UAB „Konsultacijų srautas“.
28. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatyta, kad pagal iš viešo registro gautą atsakovo balansą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikis turtas buvo 2 Eur, trumpalaikis turtas – 816 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 6 060 Eur, viso turto 6 878 Eur. Taip pat nustatyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 756 Eur. Už minėtą laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas 7 980 Eur pelnas. Taip pat pagal viešai skelbiamus duomenis BUAB „Gera prekyba“ nuo 2018 m. sausio 1 d. turi 583,24 Eur skolą VSDF biudžetui.
29. Pagal 2016 m. įmonės finansinę atskaitomybę 2016 m. gruodžio 31 d. būklei BUAB „Gera prekyba“ turėjo turto už 7 056 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 348 Eur, per 2016 m. gavo 5 568 Eur pelną, o pagal 2015 m. bendrovės finansinę atskaitomybę 2015 m. gruodžio 31 d. būklei turėjo turto už 7 696 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 19 556 Eur, per 2015 metus patyrė 10 135 Eur nuostolių. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dar 2015 metais bendrovė buvo nemoki.
30. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, įrodinėdama, kad BUAB „Gera prekyba“ bankrotas yra tyčinis, remiasi ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys
31. VSDFV Utenos skyriaus duomenimis BUAB „Gera prekyba“ laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. vieninteliu akcininku bei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. birželio 20 d. bendrovės vadovu buvo Š. S. BUAB „Gera prekyba“ nuo 2018 m. birželio 22 d. vieninteliu akcininku bei laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. bendrovės vadovu buvo V. K.
32. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. JAR buvo pateiktas prašymas įregistruoti UAB „Vienas noras“, buveinės adresu nurodant Bažnyčios g.13, Švenčionėliai, Švenčionių r. sav. Rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Vienas noras“ direktorius yra Š. S., o www.info.lt duomenys patvirtina, kad UAB „Vienas noras“ laidojimo namai „Šviesa“ veikia adresu Bažnyčios g.13, Švenčionėliai, Švenčionių r. sav., direktorius Š. S., kontaktinio telefono numeris toks pats, kaip ir BUAB „Gera prekyba“ kontaktinis telefonas, el. pašto adresas taip pat nurodomas toks pats, kaip ir buvo UAB „Gera prekyba“, t. y. x@gmail.com. Šis elektroninis pašto adresas viešai yra nurodomas kaip kontaktinis UAB „Z. įmonė“, kuri laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. tvarkė BUAB „Gera prekyba“ buhalterinę apskaitą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Vienas noras“ laidojimo namai „Šviesa“ buvo specialiai įsteigta perimti verslą iš BUAB „Gera prekyba“.
33. www.info.lt duomenys patvirtina, kad UAB „Vienas noras“, laidojimo namų „Šviesa“ vykdoma veikla – laidojimo paslaugos, t. y. lygiai tokia pati veikla, kokią vykdė BUAB „Gera prekyba“, kai jos vieninteliu akcininku ir vadovu buvo Š. S. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad Š. S. neteisėtai perkėlė veiklą į naują bendrovę UAB „Vienas noras, tuo tarpu BUAB „Gera prekyba“ paliekant su skolomis, fiktyviai 2018 m. birželio 20 d. perleidžiant suinteresuotam asmeniui V. K.
34. Nustatyta, kad BUAB „Gera prekyba“ vienintelis akcininkas ir vadovas Š. S. 2018 m. birželio 20 d. pardavė bendrovės akcijas V. K. Tačiau V. K. nesikreipė nei į vieną įstaigą (AB „Swedbank“ ir Ignalinos kredito uniją) dėl parašų pakeitimo. UAB „Z. įmonė“ darbuotoja L. Z. elektroniniame laiške nurodė, kad paskutinio akcininko V. K. Lietuvoje nėra (dirba užsienyje).
35. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Š. S. pardavė bendrovės akcijas V. K. fiktyviai, siekdamas nemokėti skolų kreditoriams ir „fenikso“ principu perkeldamas BUAB „Gera prekyba“ veiklą UAB „Vienas noras“ laidojimo namams „Šviesa“. Bankroto administratorės duomenimis, bankroto administratorės 2019 m. liepos 16 d. perimti 2018 metų dokumentai tik labai nežymiai skyrėsi nuo tų, kuriuos pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktus buvo perėmęs Š. S. Buvo tik papildomai įsegta 13 lapų 2018 m. birželio mėnesio buhalterinės apskaitos dokumentų be BUAB „Gera prekyba“ vadovo Š. S. parašų. Be to, BUAB Gera prekyba“ vieninteliam akcininkui ir vadovui Š. S. 2018 m. birželio 20 d. pardavus akcijas, Š. S. 2018 m. birželio 26 d. kaip bendrovės akcininkas pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą iš UAB „Z. įmonė“ įgalioto asmens L. Z. perėmė BUAB „Gera prekyba“ 33 segtuvus dokumentus, nors tuo metu bendrovės akcijos jau buvo perleistos V. K., o visų 100 paprastųjų vardinių akcijų savininko V. K. 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-2018 buvo nuspręsta iš direktoriaus pareigų atleisti Š. S.
36. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Vienas noras“ laidojimo namai „Šviesa“ buvo specialiai įsteigta perimti verslą iš BUAB „Gera prekyba“. Šias aplinkybes patvirtina ir VSDFV pateikti duomenys, kad BUAB „Gera prekyba“ atleisti darbuotojai (N. B., Z. B., M. D., E. G., R. K., R. M., A. P., V. T., J. Ž.) perėjo dirbti UAB „Vienas noras“. Taigi atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, sprendžiama, jog Š. S. ir V. K. atliko bendrus veiksmus, susijusius su „fenikso“ schemos įgyvendinimu, kadangi iš nemokios BUAB „Gera prekyba“ perkėlė į naujai įsteigtą UAB „Vienas noras“ tuos pačius laidojimo paslaugų srityje įgūdžių bei patirties turinčius darbuotojus iš esmės tai pačiai veiklai vykdyti. Taigi buvusių BUAB „Gera prekyba“ vadovų veiksmų visuma turėjo akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ir lojalumo bendrovei trūkumų bei pažeidė BUAB „Gera prekyba“ steigimo dokumentuose įtvirtintą pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pažymėtina, kad vienu iš tyčinio bankroto sukėlimo pagrindų gali būti veiklos perkėlimas į kitas įmones, kuriuo siekiama išvengti atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar (ir) sužlugdyti įmonę.
37. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti, kad bendrovės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su bendrovės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir toks veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis.
38. Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir tuo atveju, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkytas teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
39. Byloje nėra duomenų, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarčiai iškelti BUAB „Gera prekyba“ bankroto bylą, BUAB „Gera prekyba“ vadovas V. K. būtų perdavęs bankroto administratorei visus bendrovės dokumentus, turtą, taip pat nėra žinomos ir šios pareigos nevykdymo priežastys. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-3063-603/2019) skyrė BUAB „Gera prekyba“ buvusiam vadovui V. K. 200 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą. Taigi bankroto administratorė, neturėdama visų bendrovės dokumentų, susijusių su bendrovės apskaita, neturi galimybės nustatyti BUAB „Gera prekyba“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir kitų svarbių aplinkybių, tikrųjų bankroto priežasčių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų, įtvirtintą IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, buvimą.
40. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visetas leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir siekio privesti bendrovę prie bankroto. Taigi bylos duomenų visuma patvirtina bendrovės tyčinį bankrotą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatų, įtvirtinančių tyčinio bankroto požymius, pagrindu.
41. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje Nr. e2-1867-407/2020 konstatavo, kad tais atvejais, kai įmonės bankroto procese bankrotas pripažintas tyčiniu vienu ar keliais ĮBĮ (JANĮ) nustatytais pagrindais, nėra tikslo spręsti dėl kitų tyčinio bankroto pagrindų ar už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų (taikant JANĮ).
Dėl suinteresuoto asmens A. Z. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
43. Suinteresuotas asmuo A. Z. prašė priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
44. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos taisyklės, kuriomis remdamasis teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas.
45. Teismas daro išvadą, jog suinteresuoto asmens A. Z. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, suinteresuoto asmens A. Z. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB „Gera prekyba“ tenkinamas, priteisiant 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gera prekyba“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gera prekyba“ bankrotą tyčiniu.
Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gera prekyba“, juridinio asmens kodas 300069818, suinteresuoto asmens A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.