Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-174-729/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-03-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Apeliacija2024-07-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-29
Bylos Nr.
1-174-729/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05827-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
S. Č.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Svietlana Baracevičienė, Romas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-174-729/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05827-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.; (S) 2.3.6.4.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 29 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,kaltinamajam S. Č. (S. Č.),jo gynėjai advokatei Svietlanai Baracevičienei,nukentėjusiajam A. S. (A. S.),jo atstovui advokatui Romui Kersnauskui,specialistui Romualdui Dumšai,vertėjai Svetlanai Agafonovai,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ maisto išvežiotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Č. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo:

jis, 2023 m. vasario 14 d., apie 22.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), prie namo vartų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,17 promilių neblaivumas), konflikto metu jis tyčia du kartus kumščiu trenkė į veidą A. S., taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir taip mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamasis S. Č. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. vakare buvo neblaivus, jautėsi vidutiniškai apsvaigęs; alkoholį pradėjo vartoti apie 18 val.; gėrė degtinę, išgėrė 0,3 l. Apie 18 val. parašė D. K., jai paskambino, norėjo pakalbėti su ja; ji jam atsakė ir pasiūlė susitikti, todėl jis jai pasiūlė atvažiuoti pas jį į svečius, susitarė laiką. Iki tol su D. jie tik žinojo vienas kitą, nedraugavo, o jis labai to norėjo ir siekė. Vėliau vakare, apie 22 val., ji atvyko pas jį, jie bendravo apie gyvenimą, darbą, mokslus. Po to ji išvažiavo, kaip jis suprato, namo, kad galėtų persirengti po darbo, tačiau pažadėjo, kad greit sugrįš; ji jam nesakė, kad nenori su juo bendrauti. Maždaug po 20 minučių ji parašė, kad tuoj atvyks, tačiau neprisimena kur jis gyvena ir paprašė jo, kad šis ateitų jos pasitikti. Jis apsivilko striukę ir pro kiemo vartelius išėjo į gatvę. Gatvėje stovėjo tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipo aukštas vaikinas (nukentėjusysis), kuris buvo apsirengęs džinsais, vilkėjo tamsią striukę, lygtai buvo su akiniais, ir priėjo prie S. Č.. Priėjęs pradėjo jam priekaištauti, tempti jį už striukės ir kažką kalbėti, sakė „važiuojam į policiją“. Kodėl vaikinas jam taip pasakė, nežino; iš nukentėjusiojo cigaretės jis neprašė. Nukentėjusysis elgėsi agresyviai, todėl S. Č. jį bandė nuo savęs nustumti. Tada nukentėjusysis jam vieną kartą sudavė į veidą – smilkinio sritį; S. Č. dar bandė gintis, tačiau tas vaikinas jam pakišo koją ir jis nukrito. Tada tas vaikinas (nukentėjusysis) jį laikė, keliu įsirėmęs į krūtinę, neleido išsilaisvinti, paėmė ranka jam už galvos ir vieną kartą jo galvą trenkė į betoną. S. Č. kelis kartus bandė atsikelti, bet jam nesigavo. Kai jis neteko jėgų, galiausiai tas vaikinas jį paleido ir nuėjo. Kaltinamasis kurį laiką pasėdėjo, tada atsikėlė ir sunkiai nuėjo namo. Namuose nusiprausė veidą ir po to išgirdo skambutį į duris; atidaręs pamatė policijos pareigūnus, kurie jo paklausė, kas įvyko. Jis jiems pasakė, kad buvo muštynės, jie į jo paaiškinimus labai dėmesio nekreipė, jį trumpai apklausė ir paleido. Nuo įėjimo į kambarį iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo gal 5 minutės. S. Č., nors pats buvo sužalotas, po šio įvykio nei policijos, nei medikų nekvietė, nes skausmas jau buvo nurimęs, todėl galvojo, kad viskas praeis. Atvykus policijos pareigūnams sužalojimų nebuvo matyti, ant veido kraujo nesimatė, jis jiems parodė tik sužalotą ranką, kurią susižalojo krisdamas. Su policijos pareigūnais jis pasikalbėjo, jie jam nustatė neblaivumą, nesiūlė važiuoti į skyrių. Su pareigūnais jis greičiausiai kalbėjo ir rusiškai, ir lietuviškai. Nukentėjusysis jam buvo nepažįstamas, S. Č. nežinojo, kokiu tikslu jis pas jį atvažiavo; sakė, jog jis (S. Č.) turės problemų, tačiau kokių – nesakė; nekaltino jo, jog šis kažką padarė negerai. Nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė nei į veidą, nei į kitas kūno vietas, jo nepastūmė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nukritęs tuo metu kai jį (S. Č.) mušė. Kai nukentėjusysis nepaleido jo rankos, jis pats bandė nuo jo atsiplėšti. Gal jis ir bandė nukentėjusiajam suduoti, bet nesėkmingai. Tikslo padaryti nukentėjusiajam sužalojimus neturėjo, norėjo tik apsiginti; nukentėjusiojo akinių nesudaužė ir jų sudaužytų nematė. Kaip nukentėjusiajam nuskilo du dantys ir jis susižalojo akis, nežino, galbūt jis susižalojo kitą dieną. Paties konflikto daugiau niekas nematė; nepastebėjo, ar automobilyje, kuriuo atvažiavo nukentėjusysis, kas nors sėdėjo. Po įvykio su D. nebebendravo, t.y., ji su juo nebebendravo, o jis dar kurį laiką desperatiškai siekė kontakto su ja. D. jam asmeniškai jokių pretenzijų nereiškė, tik po kurio laiko parašė pareiškimą. Po įvykio su nukentėjusiuoju susitikę nebuvo, nesiaiškino, neatsiprašė nei vienas kito, susitarti nebandė.

2023 m. balandžio 5 d. apklaustas įtariamuoju S. Č. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad nori įsigilinti į bylos medžiagą (2 t., b. l. 16). Apklaustas 2023 m. balandžio 11 d., jis savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad iki to įvykio A. S. nepažinojo, jį pirmą kartą matė 2023 m. vasario 14 d., t. y. konflikto dieną. D. K. S. Č. nurodė seniai jaučiąs simpatiją, tačiau jie nėra ir nebuvo pora, dažniausiai susirašydavo žinutėmis. 2023 m. vasario 14 d. vakare, gal 21 val., D. buvo atvažiavusi pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su tėvu, bet jo tuo metu namuose nebuvo. D. pas jį tuo metu pabuvo apie 20 minučių, jis kažką pasakė D. apie santykius (tiksliai ką pasakė, neatsimena), o D. tai nepatiko ir ji iš jo namų išvažiavo, o išvažiuodama pasakė, kad dar grįš. Praėjus gal pusvalandžiui, galėjo būti apie 22.30 val., D. parašė jam žinutę, kad jis išeitų jos pasitikti, kad ji grįžo. Tos žinutės išsaugojęs nėra. Išėjęs pro sodybos vartus jis pamatė, kad link jo namų vartų ateina jam nepažįstamas vyras. Tarp jo ir kaip dabar žino, A., jokio pokalbio nebuvo, bent jau jis neatsimena, nurodė A. iš karto trenkęs vieną kartą kumščiu į veidą; A. nuo jo smūgio nepargriuvo, gal tik susvirduliavo, o po to panaudodamas jėgą (nesmūgiuodamas), jį pasodino ant žemės, kaip supranta tam, kad nusiramintų. Kaip atvyko policija, S. Č. nurodė neatsimenąs, kas iškvietė pareigūnus - nežinąs. Neatsimena, kad būtų sudavęs antrą smūgį A., bet pripažįsta, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl neblaivumo neatsimena visų aplinkybių ( 2 t., b. l. 21-22).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju S. Č. parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. jis buvo namuose, susirašinėjo su draugu, tvarkėsi namuose, ruošė maistą. Vakare jis susirašinėjo su D., nebuvo jokių konfliktų, paskui jis jai paskambino, nes norėjo išgirsti jos balsą, paklausti, kaip jai sekasi. Pokalbio metu D. jam pasiūlė susitikti, o jis jai pasiūlė atvykti pas jį į svečius; susitikti jam pirma pasiūlė D.. Apie 21.30 val.-22.00 val. pas jį atvyko, užėjo pas jį į namus, jie pabendravo apie darbą, gyvenimą, mokslą. Tuomet jam D. pasakė, kad išvažiuoja ir pažadėjo tuoj grįžti. Jis nepasidomėjo, kodėl ji atvažiavo, nori vėl išvažiuoti ir grįžti. Nuo 22.30 val. iki 23 val. D. jam parašė, kad pasiklydo ir jis išėjo jos pasitikti. Atidarydamas kiemo vartelius matė, kad priešais stovi automobilis, iš kurio išlipo žmogus, kurį S. Č. matė pirmą kartą, ir priėjęs jam pasakė, kad jis turės problemų. Kokių problemų turės – nesakė, apie D. neužsiminė. Tas žmogus pradėjo prie ji kabinėtis, vesti jį į automobilį, kalbėti policiją. Jis nenorėjo būti vedamas, todėl pradėjo bandyti išsisukti, ištrūkti, bet tas žmogus jo nepaleido. Tuomet S. Č. pradėjo atsimušinėti ir bandė ištrūkti, jam pavyko pastumti nukentėjusįjį, tačiau tada jis smogė jam kumščiu į veidą, pataikė kažkur į kairį skruostą. Smūgis buvo pakankamai stiprus, kad jis išsigąstų ir gintųsi. Todėl bandė gintis, smogė kumščiu ir pataikė kažkur tam žmogui į ausies sritį. Jam tas žmogus pasakė „nusiramink“, pasuko jį ir pakišo koją, dėl ko jis apvirto ant betoninio grindinio. Jis bandė atsistoti, bet jį laikė už galvos tas žmogus, kuris sėdėjo jam ant krūtinės ląstos ir suėmęs trenkė jo galvą į betoną, o po to atsistojo ir nuėjo, tikriausiai į automobilį. Jis nematė ar su tuo vyru kas nors dar buvo atvykę su automobiliu. Jis tuomet atsisėdo, kažkurį laiką ten pasėdėjo ir nuėjo į namus. Grįžęs į namus netrukus sulaukė policijos, pareigūnai paklausė, ar buvo muštynės ir patys matė jo ranką, kuri buvo šiek tiek kruvina (kai krito, bandė atsiremti), ji buvo pradrėksta. Jis pareigūnams pasakė, kad yra pats sumuštas, bet pareigūnai į jo pasakymą nereagavo. Jis su pareigūnais susikalbėjo lietuviškai, nes jis moka lietuvių kalbą. Kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, apie savaitę paraišavo, kadangi krito ant kairio klubo sąnario, ir viskas. Jokių savo sužalojimo nuotraukų nėra daręs ar išsisaugojęs. Jam padarytus kūno sužalojimus galėtų paliudyti jo tėvai ir draugas A. B.. Taip pat atvykę pareigūnai matė jo sužalojimus. Muštynių iniciatorius buvo atvykęs vaikinas; tas žmogus pirmas palietė jį ir tai iššaukė baimę, grėsmę. Gindamasis, bandydamas išsilaisvinti tikslo padaryti žalą kitam asmeniui neturėjo. Įvykio metu vaikinas nerūkė (2 t., b. l. 38-40).

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 14 d., apie 19-20 val., buvo su drauge A.. Jiems paskambino D., kuri buvo susinervinusi, verkė, pasakė, kad kažkoks žmogus jai grasina, nuolat rašo, skambina, ji jo bijo . Jis su A. atvažiavo iki D. namų, ji atėjusi pas juos į automobilį parodė savo telefone įrašytus jiems nepažįstamo vaikino grasinimus (videoįraše). Jis nurodė D. gauti šio vaikino adresą, ji žinutėmis su juo susirašė ir jį sužinojo, tada jie visi trys nuvažiavo prie jo namų (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su S., išėjusiu pro vartelius ant šaligatvio, D. nurodė, kad tai tas vaikinas, kuris ją terorizuoja. A. S. nurodė merginoms likti automobilyje, o pats D. prašymu išlipo ir nuėjo pabendrauti su S.. Priėjęs prie šio vaikino, A. S. paklausė, ar jis yra S., o šiam tai patvirtinus, paklausė, kodėl jis rašo grasinimus D.. S. nieko aiškaus neatsakė, paklaustas, ar yra nuo kažko apsvaigęs, patvirtino, kad nuo narkotikų. Tada A. S. paėmė S. už dilbio ir pasakė „važiuojam į policiją“. Kaltinamais bandė išsilaisvinti, traukė savo ranką, pradėjo keiktis. Supratęs, kad protingai pasikalbėti nepavyks, A. S. pasitraukė nuo S. per kelis žingsnius ir ištraukė iš kišenes cigaretes, ketindamas parūkyti. S. pasakė „duok ir man“; A. S. paklausė „ką tau dar duoti“ ir pajuto smūgi į galvą prie akių. Nuo smūgio jam nukrito akiniai; lenkėsi jų pasiimti ir pajuto dar vieną smūgį į žandikaulį. Tada greitai pasisuko į S. pusę, pamatė, kad jis smogia jam trečią smūgį; jis išvengė to smūgio ir su dešinės rankos delnu trenkė S. į pečių sritį. Tada S. susvyravo, sumojavo rankomis, o nukentėjusysis jį pastūmė, pasodindamas ant žemės, suėmė jam už rankos iš nugaros pusės, jį laikė ir liepė nusiraminti. Kai S. nusiramino, A. S. pasitraukė nuo jo ir šis atsistojo. A. S. susirado ant žemės nukritusius akinius ir nuėjo link automobilio, kur D. ir A. pasakė, kad jau iškvietė policiją. Atvažiavę į įvykio vietą, pareigūnai rado jį, D. ir A., o po to patys iš namų išsivedė S.. Prie policijos pareigūnų nukentėjusysis buvo be akinių, nes jie jau buvo sulaužyti ir juos laikė rankoje; jo sužalojimai akies voke matėsi iškart ir buvo pareigūnų užfiksuoti. Antruoju smūgiu kaltinamasis jam nuskėlė du dantis. Jis pats kaltinamajam jokių smūgių į galvą ar kitur nesudavė, ant jo kūno jokių sužalojimų nematė. Po šio įvykio S. dar bandė rašyti grasinančias ir užgaulias SMS žinutes D., bet D. jam neatrašė. Po šio įvykio A. S. nurodė pusantro mėnesio išbuvęs be akinių, kol sukaupė lėšų jiems, sulaužytiems kaltinamojo, pasikeisti. Taip pat po šio įvykio jo regėjimas kaire akimi labai pablogėjo, todėl jis kreipėsi į UAB „Regos centras“, kuri atliko jam lazerinę regos korekciją. Po operacijos jam akinių nebereikia. Dėl danties nuskėlimo kurį laiką negalėjo praverti žandikaulio, todėl gydytojai negalėjo apžiūrėti jo dantų, teismo medicinos ekspertas jį apžiūrėjo po 3-4 dienų, vėliau pateikė jam papildomus dokumentus, patvirtinančius kreipimąsi į gydytojus dėl sužalojimo pasekmių.

Analogiškas šio įvykio aplinkybes nukentėjusysis A. S. buvo parodęs ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113-114). Prie apklausos jis pateikė vaizdo įrašą skaitmeninėje laikmenoje CD-R, kuriame matyti, kaip S., prieš įvykį bendraudamas su D. „Instagram“ platformoje, siuntė jai vaizdo įrašus, kuriuose jis save filmuoja, reiškia savo emocijas, nepasitenkinimą D.; jai grasina susidorojimu, kviečia atvykti pas jį į namus kažką išsiaiškinti; (1 t., b. l. 117-118).

Savo parodymus nukentėjusysis A. S. yra išsamiai patvirtinęs jų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 134-151).

Iš 2023 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 188/2023 (03) nustatyta, kad A. S. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu, 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 64). Iš 2023 m. birželio 20 d. papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. pG 600/2023 (03) nustatyta, kad remiantis specialisto išvados Nr. G 188/2023 (03), papildomam tyrimui pateiktų A. S. medicininių dokumentų ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, A. S. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, naujų (1 t., b. l. 98-99).

Medicinos specialistas Romualdas Dumša, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateiktame gydytojo oftalmologo medicininių dokumentų išraše buvo nurodyta, kad tiriamajam yra nustatyta trumparegystė, astigmatizmas ir tinklainės periferinės dalies degeneracija, todėl remiantis šiais duomenimis pirminėje išvadoje buvo konstatuota, jog nukentėjusiajam akių sužalojimų nebuvo nustatyta. Šios gydytojo oftalmologo nustatytos diagnozės yra ligos nesusijusios su trauma; duomenų, nurodančių, kad tai galėtų būti susiję su trauma, pateikta nebuvo. Nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, ir jeigu yra nurodyta, jog tai regos korekcija, galima daryti prielaidą, kad tai buvo trumparegystės korekcija. Duomenų, jog traumos patirtos įvykio metu būtų pasekmė nukentėjusiojo turėtoms ligoms, nėra. Kiekvienas sužalojimas gali turėti įtakos sveikatai, tačiau šiuo atveju, kad tai būtų susiję su liga ar jos eiga, neturi. Jeigu ir būtų nustatytas pasunkėjimas ligų po patirtų sužalojimų, tačiau lėtinių ligų paūmėjimas nekeičia nei specialisto išvados, nei sveikatos sutrikdymo masto. Papildomai specialisto išvadai buvo pateikti medicininių dokumentų išrašai iš Klaipėdos Universitetinės ligoninės, UAB „Regos centras“ ir odontologo išrašas, kurie buvo ištirti, tačiau esminių naujų aplinkybių nenustatyta. Atvykęs į apžiūrą, tiriamasis paaiškino, kad 11 ir 12 dantys buvo plombuoti ir traumos metu padaryti plombų nuskėlimai; objektyviai apžiūrint tiriamąjį ir buvo nustatyti plombų nuskilimai 11 ir 12 dantyse, kurie sveikatos sutrikdymui nepriskiriami. Paprastai nuo sukandimo dantys nenuskyla, nebent tarp dantų patenka kažkoks daiktas, tačiau šie dantys buvo gydyti anksčiau, kaip pats tiriamasis paaiškino, buvo plombuoti; neaišku kokios būklės buvo dantys, kaip stipriai laikėsi plombos. Sutinka, kad kumščiu vienu smūgiu nelabai įmanoma padaryti sužalojimą kairėje akyje ir dešiniame žandikaulyje, tačiau pagal užfiksuotus objektyvius duomenis tvirtina, kad šiuo atveju neginčijamai buvo nustatytas mažiausiai vienas trauminis poveikis. Ar yra priežastinis ryšys tarp šio trauminio poveikio ir dantų nusikilimo, medicinos specialistas negalėjo atsakyti, nes nors apžiūros metu buvo konstatuotas tam tikras dantų vainiko trūkumas, ar tai galėjo būti padaryta šio įvykio metu, nebuvo galimybės nustatyti, nes netgi minkštuosiuose audiniuose nebuvo užfiksuoti sužalojimai; todėl tai nebuvo kvalifikuota kaip sužalojimas. Paprastai po trauminių poveikių lūpos gleivinėse susidaro žaizdos, gleivinės nubrozdinimai, kraujosruvos; šie sužalojimai per 3 dienas nesugyja, nebent būtų visiškai minimalūs, sugyja per apytiksliai 10 dienų, todėl po trijų dienų atliktos apžiūros metu turėjo būti pastebti, jei būtų buvę. Be to, jeigu buvo nuskelta plomba, to negalima fiksuoti kaip danties sužalojimo, nes plomba nėra dantis, tai yra svetimkūnis.

Liudytoja D. K. parodė, kad kaltinamąjį S. Č. ir nukentėjusįjį A. S. pažįsta; A. jos ir jos draugės draugas, o su S. susipažino kai jai buvo 14 metų, tačiau artimiau nebendravo. 2023 m. ji dirbo padavėja, vasario 14 d. turėjo išeiginę, visą dieną buvo namie, daug miegojo, o vakare pabudo nuo S. skambučio. S. buvo girtas, siuntė jai video su grasinimais, rašė ir bandė vėl skambinti. Susinervinusi ji paskambino savo draugei A.; pasakė, kad jai labai baisu, ji bijo, kad S. jai rašo, grasina, bijo, kad privažiuos prie jos namų, nes žino kur ji gyvena, ir nežinia ką gali padaryti. A. su A. netrukus pas ją atvažiavo, ji įsėdo pas juos į automobilį, jie ją ramino, o S. vis rašinėjo, kad ji pas jį atvažiuotų. Žinučių turinys buvo toks, jog jis nori ją išžaginti, kad ji būtų mirusi, jeigu ne ji pati, tai jis ją nužudys. Tada A. pasiūlė nuvykti pas jį, kad jis galėtų su juo pasikalbėti. Tada ji S. paklausė jo adreso, jis parašė ir jie nuvyko, sustojo kitoje namo pusėje, apšviestoje vietoje. A. jai ir A. liepė iš automobilio nelipti, pasakė, kad jis pats pasikalbės. Jos liko automobilyje ir matė, kaip vaikinai stovėjo ir judėjo per kairės pusės automobilio langą. A. užsidegė cigaretę, cigaretė nuskriejo ir įvyko smūgis; S. smogė A.. Tai buvo ryškus momentas, kurį ji tikrai atsimena. Po to A. sugriebė rankomis S., kad daugiau negautų smūgių ir pasodino ant žemės, kad A. būtų sudavęs S. smūgių, ji nematė. Paties pokalbio tarp S. ir A. negirdėjo, girdėjo tik A. šaukiant „kvieskit policiją“. Po to A. grįžo į automobilį, o S. nuėjo į savo namą. Grįžusio A. veidas buvo ištinęs, jis nebebuvo užsidėjęs akinių, nes jie nuo smūgio buvo sudužę. Ji tą vakarą S. namuose tikrai nesilankė, išvis nebuvo jo mačiusi 7 metus. Kai policija atvyko, įvykio vietoje buvo A., ji ir A., o S. buvo namuose ir po kurio tai laiko jį policija išvedė iš namų; ji ant S. veido ar kitų kūno vietų sužalojimų nematė.

Panašiai apie šio įvykio aplinkybes parodė ir liudytoja A. L., patvirtinusi, kad A. yra jos vaikinas, o D. draugė, kuri jau prieš tą dieną jai pasiguodė, kad S. jai dažnai rašė, grasino nužudyti, išprievartauti, rašė keiksmažodžius, ji parodė liudytojai tas žinutes, o 2023 m. vasario 14 d. jai paskambino supanikavusi dėl tokių žinučių antplūdžio. Sėdėdama automobilio priekyje netoli S. namų, liudytoja matė, kad A. priėjo prie S., palietė jo ranką, o S. jį atstūmė, todėl A. pasitraukė keletą žingsnių nuo S. ir kažką išsitraukė iš kišenės; ji suprato, kad cigaretę, o po kelių minučių pamatė kaip cigaretė ir A. akiniai krenta ant žemės nuo vienas po kito S. smogtų jam dviejų smūgių kumščiu į veidą. A. susvyravo, išvengė trečio S. smūgio, po to sugriebė S. už krūtinės, po kelių sekundžių jį paleido, pasilenkė pasiimti akinių, o S. ėjo link namų. A. sušuko jai, kad kviestų policiją, ji taip ir padarė. Kai A. grįžo į automobilį, ji pamatė didelę kraujosruvą jam ant akies voko. Policija atvyko už kiek daugiau nei pusvalandžio, ji buvo priėjusi prie jų automobilio, kur buvo atvestas ir S.; ant jo kūno sužalojimų nesimatė, S. buvo neblaivus, kažką agresyviai į jų pusę šaukė net jau būdamas policijos automobilyje, tada pareigūnai uždarė automobilio duris. Dar iki įvykio A. turėjo problemų su regėjimu, todėl nešiojo akinius. Po įvykio A. skundėsi, jog jam kilo problemų su dantimis.

Liudytojas A. B. parodė, kad S. Č. yra jo geras draugas, jie buvo susitikę 2023 m. vasario 14 d. ryte mieste, o paskui ir kitą dieną. S. 2023 m. vasario 14 d. skambino jam vaizdo skambučiu, suprato, jog jis yra neblaivus, jis pats tai pripažino. Vaizdo skambučio metu matė, jog D. yra pas S.. Kitą dieną S. pasakojo, kad buvo atvažiavusi D. ir ji jį išsivedė į lauką, kur S. susitiko su A., kuris trenkė S., rodė nubrozdinimus išorinėje plaštakos pusėje.

Liudytoja A. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. policijoje buvo gautas iškvietimas, jog įvyko konfliktas, gali būti sužalotas asmuo. Atvykus į įvykio vietą, joje buvo nukentėjusysis, kuris minėjo, kad vyksta konfliktas tarp nurodytu adresu gyvenančio asmens ir jo draugės; jog asmuo kažkokias žinutes rašo, gąsdina, neatstoja. Atsimena, jog nukentėjusysis turėjo sulaužytus akinius. Išsiaiškinus primines aplinkybes nuėjo nurodytu adresu, duris atidarė S., kuris buvo stipriai neblaivus, nelabai suprato kodėl jie atvyko; apie konflikto aplinkybes nelabai ką sakė, nuėjus prie tarnybinio klausė jo, koks konfliktas įvyko, tačiau jis dėl neblaivumo arba nenorėjimo sakyti nurodė, kad jį užpuolė prie kiemo vartų, daugiau nieko neapsakė. Ant S. krumplių matėsi sudžiūvęs kraujas. Buvo iškviesta medicinos pagalba, bet nukentėjusysis vykti į ligoninę atsisakė, nes buvo atvykęs su savo automobiliu ir nenorėjo jo palikti, nurodė, kad į medicinos įstaigą nuvyks pats. Ar matė sužalojimų ant pranešėjo veido neprisimena, tik atsimena sulaužytus akinius; nurodo, kad tarnybiniame pranešime pateikta informacija bus tikslesnė. Neprisimena ar buvo minėta, jog įvykio vietoje gavo smūgį į žandikaulį. Su S. bendravo, ant jo sužalojimų nesimatė. Nukentėjusysis minėjo, kad akiniai sulūžo, nuo smūgio metu jiems nukritus ant žemės.

Panašiai parodė ir liudytojas E. P., patviertinęs, kad 2023 m. vasario 14 d. nuvykus į įvykio vietą, joje buvo pranešėjas, kurio vienos akies vokas buvo pamėlęs ir akiniai sudaužyti ir nurodė namą, kuriame gyvena tai padaręs žmogus. Kaltinamajam nustatė neblaivumą, o nukentėjusysis buvo blaivas. Įvykio vietoje labiau buvo išklausytas nukentėjusysis, nes jis visą pasakojo, o kaltinamasis bendravo nenoriai.

Iš 2023 m. vasario 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atliko protokolo nustatyta, kad pareiškėjas A. S. pranešė, jog 2023 m. vasario 14 d., apie 22.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), pas S. Č., kad pabendrautų, kadangi jis grasino išprievartauti jo draugę D. K.. Jis S. pasakė, kad atstotų nuo jo draugės arba turės didelių problemų su policiją, ir tuo metu S. Č. pradėjo neadekvačiai elgtis, pasakė, kad iškvies policiją ir jį pastūmė. Jis pasiėmė cigaretę parūkyti ir tada S. Č. paprašė, kad duotų ir jam, tačiau jis atsakė, jog „dar tau duoti?“. Tada, ne kiemo teritorijoje, S. Č. jam rankos kumščiu, kuriuo nurodyti negali, vieną kartą trenkė jam į kairę akį, po to vieną kartą trenkė į kairįjį apatinį žandikaulį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir jį jaučia iki šiol. Aprimus S. Č., pastebėjo, kad po suduotų smūgių yra suskilę jo akinių stiklai (1 t., b. l. 1-6).

Iš 2023 m. vasario 14 d. BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000086055) nustatyta, kad pranešėjas A. S. pranešė, jog kad jį sumušė nepažįstamas asmuo, trenkė į veidą, sulaužė akinius. Pas asmenį, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasikalbėti, nes šis grasino jo draugei, tuomet asmuo tapo agresyvus ir trenkė (1 t., b. l. 7-11).

Iš 2023 m. vasario 15 d. įvykio vietos protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-48).

Iš 2023 m. vasario 14 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 23.17 val. S. Č. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 23.29 val. A. S. nustatytas 0,00 promilių blaivumas 1 t., b. l. 49-51).

Iš 2023 m. vasario 14 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas A. S. ant kurio kairės akies voko matomas patinimas bei mėlynė, daugiau sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 57-60).

Iš 2023 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti A. S. akiniai. Nustatyta, kad akiniai turėjo dėvėjimo žymių, buvo sulaužyti įvykio metu: akinių rėmas šiek tiek sulenktas, dešinysis stikliukas įskilęs viršuje ir apačioje, akinių nosies atrama sulankstyta (1 t., b. l. 52-56).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamojo pripažinimo kaltu ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia mušimu arba kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis S. Č. 2023 m. vasario 14 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie namo vartų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu trenkė į veido sritį A. S., taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir taip mušdamas nežymiai jį sužalojo bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. Č. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jeigu ir bandė suduoti smūgį nukentėjusiajam, to nepadarė; tikslo padaryti nukentėjusiajam sužalojimų neturėjo, norėjo tik nuo jo prievartinių veiksmų atsiginti, todėl prašo vertinti jo veiksmus kaip būtinąją gintį, neužtraukiančią baudžiamosios atsakomybės.

Pagal teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos būtinosios ginties situacijos, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Taigi būtinosios ginties situacija turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamojo neteisėtus veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis, kadangi byloje nesurinkta tokią įvykio versiją pagrindžiančių įrodymų visuma. Pats S. Č. ne kartą keitė savo parodymus, buvo ir prisipažinęs, kad sudavė A. S. į veidą, paskui, sudaręs susitarimą su advokate ir susipažinęs su bylos medžiaga, savo įvykių versiją pakeitė, tačiau nepateikė jokių ją patvirtinančių įrodymų (t. y., kad pats nukentėjusysis jį sumušė ir jis turėjo pagrindą gintis nuo jo pavojingų veiksmų): kaltinamasis nesikreipė į policiją ir nepranešė, kad buvo sužalotas jį, išėjusį iš namų, užpuolusio nukentėjusiojo, net ir pagal šio asmens iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė esąs sumuštas, neatkreipė jų dėmesio į tariamai sužalotas savo kūno vietas, nei tą dieną, nei vėliau nesikreipė į medicinos įstaigas dėl sužalojimų užfiksavimo, o įvykio vietoje jį matę asmenys ( policijos pareigūnai ir liudytojos) vieningai patvirtino nematę ant kaltinamojo veido, galvos ar kitų kūno vietų jo dabar nurodomų sužalojimų. Vienintelis sužalojimas, pastebėtas policijos pareigūnų – apdaužyti S. Č. rankos krumpliai – ne tik kad nepatvirtina jo išdėstytos versijos apie paties patirtą sužalojimą, bet patvirtina nukentėjusiojo versiją apie tai, kad būtent kumščiu kaltinamasis smogė jam į veidą, tuo pačiu sulaužydamas ir akinius, taigi tikrai galėjo nežymiai susižaloti šią rankos dalį tai darydamas. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. S. pateikta šio įvykio versija, nes būtent ji yra pagrįsta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nuosekliais ir vienodais per visą ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą nukentėjusiojo parodymais apie jo ir kaltinamojo konflikto eigą, tame tarpe ir parodymų patikrinimo vietoje metu, faktu, kad būtent nukentėjusysis tuo pat po šio konflikto paprašė vietoje buvusią savo draugę iškviesti policiją ir tas pačias aplinkybes nurodė netrukus į vietą atvykusiems pareigūnams, būtent ant jo veido užfiksuota smurto žymė – kraujosruva, apėmusi visą vienos akies voką, kurią jis iškart nurodė kaip padarytą kaltinamojo, tuo pačiu sulaužant jam akinius, ir tai patvirtino sulaužytų akinių pateikimas apžiūrai ir jų būklės užfiksavimas pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kituose bylos dokumentuose. Būtent nukentėjusiojo pateiktą įvykio versiją patvirtino abi liudytojos D. K. ir A. L., stebėjusios visą šį įvykį pro netoliese stovėjusio automobilio langus. Nors kaltinamojo gynėja prašo jų parodymus vertinti kritiškai, kaip duotus suinteresuotų padėti nukentėjusiajam asmenų, teismas neturi pagrindo to daryti, nes merginos nuo pat pranešimo policijai pateikimo (A. L.), duodamos parodymus ikiteisminiame tyrime bei teisme, davė vienodus parodymus apie tai, ką matė, patvirtindamos ir A. S. fizinius veiksmus S. Č. atžvilgiu, ir A. S. būklę po šio įvykio. Kadangi ši būklė yra patvirtinta ir teismo medicinos specialisto išvadose, kur konstatuota, kad nustatytas mažiausiai vienas traumuojantis poveikis į nukentėjusiojo veidą, ir fotografijose, ir gydytojų įrašuose, teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Visų šių įrodymų pagrindu daroma išvada, kad A. S. buvo nežymiai sužalotas, o S. Č. – ne ir nukentėjusysis nesudavė jam smūgių, o tik prievarta pasodino ant žemės apraminti jau po kaltinamojo smūgių sudavimo jam.

Byloje kelta būtinosios ginties versija buvo siejama su tuo, kad nukentėjusysis norėjo prievarta pristatyti iš namų išėjusį neblaivų kaltinamąjį policijai, dėl to tempė jam už rankos. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais buvo patvirtinta, kad toks epizodas buvo, nukentėjusiajam paklausus kaltinamojo, kodėl jis grasina ir įžeidinėja žinutėmis D. K. ir išsiaiškinus, kad jis yra apsvaigęs ir taip elgiasi galbūt dėl apsvaigimo. Vis dėl to byloje buvo nustatyta ir tai, kad kaltinamajam ištraukus savo ranką ir nukentėjusiojo rankų, šis jų kontaktas pasibaigė ir A. S., supratęs, kad S. Č. neketina jam paklusti, atsitraukęs per kelis žingsnius ketino parūkyti; tik tada S. Č. prisiartinęs trenkė jam du smūgius į veidą, dėl kurių sudavimo ir ketinimo suduoti trečiąkart kaltinamasis apribojo jo judesių laisvę, pasodindamas ant žemės ir suimdamas kaltinamojo ranką. Iš tokios įvykių sekos tenka daryti išvadą, kad jei kaltinamasis ir būtų ne visai adekvačiai supratęs A. S. ketinimą pristatyti jį į policiją kaip pavojingą kėsinimąsi į jo asmenį, šis kėsinimasis ir nebuvo tokio pavojingumo, ir buvo akivaizdžiai pasibaigęs ir kaltinamajam nebuvo pagrindo nuo jo gintis fizinio smurto veiksmais. Galbūt dėl apsvaigimo jis klaidingai suprato nukentėjusiojo veiksmų tikslingumą ir jų pasibaigimo momentą, tačiau, vadovaujantis BK 18 straipsniu, kaltinamojo apsvaigimas nesuteikia jam teisėto pagrindo savaip interpretuoti nukentėjusiojo veiksmus ir išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Byloje buvo plačiai aptariama ir šio konflikto priešistorė, t. y., kokiu tikslu nukentėjusysis kartu su liudytojomis nakties metu atvažiavo prie kaltinamojo namų su juo aiškintis ir tam tikra prasme išprovokavo šį fizinio smurto protrūkį. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos D. K. parodymais, patvirtintais ir liudytojos A. L. bei nukentėjusiojo A. S. parodymais bei teismui pateikta vaizdo medžiaga, kur užfiksuotos įžeidžiamo pobūdžio ir bauginančios jai siųstos S. Č. vaizdo žinutės. Nors kaltinamojo gynėja prašė atkreipti dėmesį į tai, kad iš vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kada šie filmuoti siužetai ir žinutės buvo išsiųsti D. K. ir prašė pripažinti, kad tai padaryta jau po šio įvykio, teismas tiki vieningais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kad D. K. buvo tokių žinučių ir vaizdo įrašų gavusi ir iki šio įvykio, dėl to Valentino dienos vakare sutrukdė savo draugų porelei švęsti ir kreipėsi į juos pagalbos, o pamatę S. Č. grasinimus ir įžeidinėjimus šiai merginai, šiedu ilgai ją ramino ir siekė sudrausminti kaltinamąjį, atvažiuodami su juo pasikalbėti. Dėl šių parodymų vieningumo ir sąžiningumo teismas, net ir neturėdamas galimybės konstatuoti pateiktų vaizdo laikmenoje žinučių/ filmuotų siužetų išsiuntimo momento, yra tikras, kad šios arba tokio pat pobūdžio žinutės/vaizdo įrašai buvo siunčiami kaltinamojo D. K. ir iki šio įvykio ir nukentėjusysis su kita liudytoja įsitikino jų turiniu, kuris tikrai buvo žeminančio ir gąsdinančio merginą pobūdžio. Teismas sutinka, kad nukentėjusiojo veiksmai – važiuoti auklėti kaltinamojo prie jo namų tamsiu paros metu – buvo rizikingi, greičiausiai ir jis pats suvokė, kad jais gali būti išprovokuotas ir fizinis smurtas, kaip galiausiai ir įvyko, tačiau, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes bei iš esmės pozityvų nukentėjusiojo tikslą apginti merginą, tuo pačiu nesukeliant ir kaltinamajam kažkokių teisinių pasekmių, vertina šiuos jo veiksmus tik kaip kaltinamojo atsakomybę kažkiek lengvinančią, bet ne ją eliminuojančią aplinkybę.

Ištyrus ir nustačius byloje šias aplinkybes, teismui tampa nebeaktualios kaltinamojo, pasitelkusio liudytoją A. B., įrodinėtos aplinkybės, kad D. pati tą vakarą buvo atvažiavusi pas S. į namus ir konfliktas kilo tada, kai ji grįžo ir išviliojo jį į gatvę. Teismas nėra linkęs tikėti šia kaltinamojo pateikta ir liudytojo dalinai patvirtinta versija, nes ji prieštarauja loginei visų šioje byloje nustatytų aplinkybių visumai; bet kokiu atveju, net jei taip ir būtų buvę, tai nekeičia šioje byloje nustatytų aplinkybių, kad kaltinamasis iki to vakaro savo žinutėmis ir video siužetais gąsdino nukentėjusiąją ir sumušė dėl to su juo atvykusį pasikalbėti jos draugą ir neįgalina teismo paneigti kaltinamojo kaltę dėl šių jo veiksmų.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią S. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. Č. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, iš jų po vieną kartą baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį), tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nebenusikalsti.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 117,51 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 102-105). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo S. Č. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 117,51 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo S. Č. priteisti 3 400 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti jo turėtas 700 Eur proceso išlaidas (2 t., b. l. 136-142). Nukentėjusysis turtinę 3 400 Eur žalą grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų į akies sritį jam buvo atlikta akies regos korekcijos operacija, kurios kaina buvo 2 000 Eur, o kadangi Klaipėdoje tokios operacijos neatlieka, kelionė su lydinčiu asmeniu jam kainavo dar 100 Eur, o prieš operaciją buvo atlikta konsultacija, kurios kaina 50 Eur. Taip pat jis kreipėsi į UAB „VNT“ centrą, kur buvo išrašytas akinių receptas, konsultacija kainavo 50 Eur. Įvykio metu taip pat jam buvo nuskelti dantys, dėl ko turės būti atliekamas dantų protezavimas ir gydymas, kurių kaina – 1 200 Eur. 3 000 Eur neturtinės žalos reikalavimą jis grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis kurį laiką buvo nedarbingas, sužalojimai padaryti akivaizdžiai matomoje vietoje ir jis iki dabar jaučia akies sužalojimo padarinius, yra pablogėjęs regėjimas, taip pat neaišku kiek laiko tarnaus nuskeltų dantų protezai, ar po kurio laiko nereikės pakartotinai taisyti dantų. Taip pat civiliniu ieškiniu prašo priteisti patirtas teisines išlaidas.

Vertinant nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, teismas, atsižvelgęs į kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus priedus, į medicinos specialisto pateiktas išvadas ir jo parodymus teisme, sprendžia, jog tarp patirtų nukentėjusiojo sužalojimų ir jo regėjimo suprastėjimo, dėl kurio jam buvo atlikta ieškinyje nurodyta operacija, nėra nustatyta tiesioginio priežastinio ryšio. Nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad regos korekcijos operacija buvo atlikta po įvykio, tačiau dokumentuose nurodyta jos atlikimo priežastis – astigmatizmo korekcija – yra susijusi su nukentėjusiojo regėjimo sutrikimais, buvusiais jau ir iki šio įvykio, o kad būtų susijusi su jo patirtu iš kaltinamojo smūgiu į akį, sukėlusiu akies voko patinimą ir kraujosruvą, nenustatyta.

Dėl nukentėjusiajam nuskeltų dantų (ar jų plombų) byloje išvis pateikta labai mažai informacijos. Teismo medicinos specialistas parodė, kad nukentėjusysis, atvykęs pas jį į apžiūrą, paaiškino, kad 11 ir 12 dantys buvo plombuoti. Objektyviai apžiūrint tiriamąjį, buvo nustatyti nuskilimai 11 ir 12 dantyse, buvo konstatuota, kad yra danties tam tikras vainiko trūkumas, tačiau ar tai susiję su šiuo įvykiu, ar jo metu buvo padaryti šie dantų nuskėlimai nebuvo galimybės nustatyti, nes net minkštuosiuose nukentėjusiojo burnos audiniuose nebuvo užfiksuoti sužalojimai, kokie paprastai būna užfiksuojami po smūgių į šią sritį. Taip pat nebuvo žinoma, kokios būklės buvo dantys iki šio įvykio, todėl tai nebuvo kvalifikuota, kaip sužalojimas. Specialistas taip pat pažymėjo, jog jeigu įvykio metu ir buvo nuskelta plomba, to negalima fiksuoti kaip danties sužalojimo, nes plomba nėra dantis, o svetimkūnis, kurio sugadinimas nėra sveikatos sužalojimas. Pažymėtina, kad aiškumo dėl to, ar nukentėjusiojo dantims buvo pakenkta būtent dėl kaltinamojo veiksmų, nepadaugėjo ir iš nukentėjusiojo papildomame teismo medicinos specialisto tyrimui pateiktų gydytojo odontologo įrašų, kurie yra itin lakoniški, koncentruoti į visų nukentėjusiojo dantų problemų įvardijimą ir jų sprendimo būdų pasiūlymą, o ne į detalų aprašymą ir išvadas, ar nurodyti dantų pakenkimai galėjo atsirasti dėl smūgio kumščiu į nukentėjusiojo veidą toje vietoje.

Dėl šių priežasčių ir informacijos trūkumo, kurio, proceso dalyvių sutarimu, šiuo metu nebeįmanoma pašalinti, teismui tenka konstatuoti, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, susiję su regos korekcijos operacija ir dantų protezavimu ( kaip suprantama iš pateiktų dokumentų, dar neatliktu) nėra pakankamai pagrįsti, todėl negali būti tenkinami, tad atmetami. Teismas sutinka, jog nukentėjusysis patyrė 50 Eur išlaidas dėl apsilankymo pas gydytoją akinių recepto išrašymui, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog įvykio metu nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo sulaužyti akiniai, todėl ši suma priteisiama jam iš kaltinamojo kaip susijusi su įvykiu ir realiai patirta bei įrodymais pagrįsta turtinė žala.

Nukentėjusysis šioje byloje prašo priteisti ir jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje, sveikatos sutrikdymo bylose - pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis; sveikatos sutrikdymo trukmė; netekto darbingumo laipsnis; ligos progresavimo tikimybė; prognozės; atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai; galintys ateityje atsirasti įvairūs nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse; kitos aplinkybės, turinčios įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingos, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusįjį (padarė jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose) ir sukėlė jam fizinį skausmą tyčiniais veiksmais.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl jų nukentėjusysis patyrė trumpalaikį fizinį skausmą. Šio įvykio metu sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiojo veide, akivaizdžiai visiems matomas, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad tai kėlė diskomfortą nukentėjusiajam. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam būtų nustatytos ilgalaikės sveikatos sutrikdymo pasekmės, būtent dėl patirto sužalojimo jam būtų reikėję atlikti operaciją ar kitus sudėtingus, skausmingus ir ilgalaikius nepatogumus sukeliančius sveikatos atstatymo veiksmus. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų dėl nedarbingumo, o į bylą pateiktame UAB „VNT“ rašte dėl informacijos pateikimo matyti, jog nukentėjusysis dėl nedarbingumo išdavimo nesikreipė. Be to, vertindamas patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo rizikingu ir provokuojančiu pripažintą elgesį konflikto, kuriame jis buvo sužalotas, metu. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teismų suformuota praktika bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismas sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą šiuo atveju yra 700 Eur. Kitoje dalyje jo civilinis ieškinys atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad A. S. už atstovavimą advokatui sumokėjo 1 100 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatas nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusįjį, bylą nagrinėjant teisme. Taigi, atsižvelgiant į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl 1 100 Eurų atstovavimo išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo S. Č. nukentėjusiojo A. S. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu,

nusprendžia:

S. Č. (S. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį devynis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą, bei visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo A. S. (A. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo S. Č. (S. Č.) 50 (penkiasdešimt) Eur turtinei žalai ir 700 (septynis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo S. Č. (S. Č.) nukentėjusiojo A. S. (A. S.) naudai 1 100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Eur atstovavimo išlaidų.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. Č. (S. Č.) 117,51 (vieną šimtą septyniolika eurų ir penkiasdešimt vieną centą) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė