Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-396-1146/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-15
Bylos Nr.: e2-396-1146/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03382-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aivaras Naujalis
Ieškovas: E. P.
Atsakovas: Marijampolės vaikų
Advokatai: Karolis Gerbauskas, Ignas Zaveckas

Civilinė byla Nr. e2-396-1146/2025Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03382-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.2.;1.1.3.2.;1.1.3.4.;1.1.4.2.3.;1.3.2.1.; 1.3.2.9.5.;1.3.2.9.6.;1.3.2.9.10.10.;1.3.2.9.14.; 1.3.5.5.;1.3.5.10.;1.3.9.2.2.;1.4.2.;3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 15 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,atsakovo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio atstovui advokatui Ignui Zaveckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui Marijampolės vaikų lopšeliui-darželiui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė E. P. pareikštu ieškiniu prašė : 1) pripažinti E. P. atleidimą iš darbo Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje neteisėtu ir panaikinti Marijampolės vaikų lopšelio-darželio direktorės 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymą (patikslino reikalavimą dėl įsakymo datos paskutinio teismo posėdžio metu); 2) nutraukti darbo sutartį su visais jos pakeitimais tarp E. P. ir Marijampolės vaikų lopšelio-darželio darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisti E. P. naudai iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio jos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 4) priteisti E. P. naudai iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti E. P. naudai iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-133-22593/2024 pagal ieškovės E. P. prašymą atsakovui Marijampolės vaikų lopšeliui-darželiui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, ir 2024 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės prašymą atmetė. Ieškovė nesutinka su DGK sprendimu, nes DGK netinkamai išnagrinėjo ginčą, todėl teikia ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovė pagal terminuotą 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. S-2 dirbo 0,5 etato psichologo asistente Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje „Šaltinėlis“. 2023 m. kovo 31 d. įsakymu darbdavys pakeitė darbo sutartį iš terminuotos į neterminuotą nuo 2023 m. balandžio 3 d. 2024 m. vasario 28 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad 2024 m. gegužės 31 d. baigiama biudžetinės įstaigos Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ reorganizacija, sujungiant įstaigas į biudžetinę įstaigą Marijampolės vaikų lopšelį-darželį. Nurodoma, kad baigiančios savo veiklą Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ darbdavio teises ir pareigas perims Marijampolės vaikų lopšelis-darželis. Todėl pasikeitus darbo sutarties sąlygoms po įstaigos reorganizavimo, ieškovei siūloma nuo 2024 m. birželio 1 d. toliau tęsti darbo santykius Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje tokiomis pačiomis, kaip iki įstaigos reorganizacijos nustatytomis, darbo funkcijų (pareigų), darbo vietos, darbo krūvio ir darbo užmokesčio sąlygomis. Šiuo pranešimu buvo prašoma ieškovę per 5 darbo dienas informuoti apie savo sutikimą/nesutikimą dirbti. Ieškovė nurodė, kad sutinka toliau dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, todėl 2024 m. birželio 1 d. darbo sutarties priedu Nr. 1 buvo įformintas darbdavio pasikeitimas, kitos darbo sutarties sąlygos nebuvo keičiamos. 2024 m. rugpjūčio 28 d. – 30 d. ieškovė buvo informuota žodžiu, kad jos darbo vietos neliko, todėl bus sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas. 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu ieškovė darbdavio buvo informuota, kad „po įvykusios reorganizacijos 2024 m. birželio 3 d. patvirtinus lopšelio-darželio pareigybių sąrašą, liko tik psichologo pareigybė, tačiau psichologo asistento pareigybės neliko“. Darbdavys nurodė, kad ieškovė neturi reikalingo išsilavinimo užimti psichologo pareigų. Ieškovė negali toliau dirbti psichologo asistento pareigose, o darbdavys negali ieškovei pasiūlyti užimti psichologo pareigybės. Todėl darbdavys pasiūlė ieškovei užimti laisvą mokytojo padėjėjo/ikimokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo pareigybę. Ieškovė su tokiu darbdavio pasiūlymu nesutiko. Dėl šios situacijos sutriko ieškovės sveikata, todėl ieškovė buvo paguldyta gydyti į (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. DP-276(3.1) darbdavys atleido ieškovę nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iš pareigų, nutraukiant darbo sutartį pagal darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, „kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą“. 2024 m. rugsėjo 11 d. pranešimu darbdavys informavo ieškovę, kad dėl jos nedarbingumo keičiama atleidimo data ir darbo sutartis nutraukiama nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. Ieškovė nesutiko su atsakovo sprendimu nutraukti darbo sutartį, todėl pateikė prašymą DGK dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo. Teikdamas atsiliepimą į prašymą DGK, atsakovas nurodė jau kitas darbo sutarties nutraukimo aplinkybes ir teigė, kad remiantis Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ tiek įdarbinimo metu galiojusiu 2022 metų, tiek ir 2023 metų patvirtintais pareigybių sąrašais įstaigoje nebuvo psichologo asistento pareigybės. Taip pat nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad po reorganizacijos naujai įstaigos administracijai peržiūrint esamas darbo sutartis su patvirtintu pareigybių sąrašu buvo pastebėta, kad ieškovės užimamos pareigybės įstaigoje nėra ir todėl nutarta su ieškove nutraukti darbo sutartį nurodytu pagrindu. Anot ieškovės, dėl atsakovo kaltės ji taip pat patyrė neturtinę žalą. Ieškovė studijuoja mokyklinės psichologijos magistro studijų programoje valstybės nefinansuojamose studijose ir už mokslą moka pati. Ieškovė stengiasi rūpinti savimi finansiškai, nes gyvena su tėvais ir stengiasi pradėti savarankišką gyvenimą. Ieškovė ketino šiais metais atidėti studijas, siekdama sutaupyti trūkstamas pinigines lėšas mokesčiams už mokslą, kadangi vieneri mokslo metai studijų kainuoja apie 5000 eurų. Praėjusiais mokslo metais ieškovė sėkmingai mokėjo už mokslą iš gaunamo darbo užmokesčio. Todėl su darbu pas atsakovą ieškovė siejo savo ateities planus ir galimybę tęsti mokslus. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 28 d. prasidėjo intensyvūs ieškovės bendravimas su atsakovo švietimo specialistų koordinatore ir teisininku, kurie nurodė, kad ieškovės darbo vietos nelieka, todėl ketinama ieškovę atleisti. Tokios žinios ieškovę sukrėtė, neaiškumas ir neužtikrintumas dėl ateities sukėlė labai stiprius neigiamus išgyvenimus. Tačiau jokios konkrečios informacijos ir pagalbos ieškovei iš darbdavio pusės nebuvo suteikta, o nežinia tęsėsi iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Negana to, nuo rugpjūčio 28 dienos iki rugpjūčio 30 dienos bendraujant su švietimo specialistų koordinatore ir teisininku ieškovei buvo keliami klausimai dėl jos darbo kokybės ir gebėjimų derinti darbą su studijomis, nors, kaip matyti jau dabar, tai nebuvo susiję su darbdavio parinktu atleidimo pagrindu, ir todėl tai vertintina, kaip psichologinis spaudimas ieškovei, siekiant mažinti jos pasitenkinimą darbu ir didinti jos norą pačiai palikti darbo vietą. Visgi, ieškovė niekada taip ir nesulaukė oficialių nusiskundimų dėl jos darbo kokybės. Tokių pokalbių metu ieškovė jautėsi žeminama, o jos iki tol atliktas darbas darbovietėje buvo niekinamas. Dėl tokios besitęsiančios situacijos ieškovės nerimas ir įtampa tik didėjo, ir pasiekė tokį lygį, kad ieškovė nebegalėjo savimi pasirūpinti (valgyti ir miegoti), tris dienas negalėjo nieko valgyti ir beveik nemiegojo, tai sutrikdė ieškovės įprastą gyvenimo rutiną bei darbą kitoje darbovietėje (kitoje švietimo įstaigoje penktadienį, rugpjūčio 30 d.). Galiausiai šeštadienį dėl ieškovės būsenos ir kylančių sunkių minčių apie savižalą, ieškovės šeimos nariai nuvežė ją į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, kur po pokalbio su budinčiu psichiatru buvo nukreipta reabilitacijai į (duomenys neskelbtini), kuriame praleido net dešimt dienų nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur, kurios atlyginimą prašo priteisti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Marijampolės vaikų lopšelis-darželis pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti.

4. Nurodė, kad E. P. atleista iš Marijampolės vaikų lopšelio darželio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi 2023 metų vasario 10 d. Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje ,,Šaltinėlis“ sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. S-2. Šios sutarties 1.2. punkte nurodoma, kad su E. P. sudaroma darbo sutartis kaip su psichologo asistente 0,5 etato. Pokalbio metu su ieškove dėl jos atliekamų pareigų paaiškėjo, kad jai yra žinoma situacija, jog ji yra įdarbinta psichologo asistento pareigose, tačiau vykdo psichologo funkcijas. Be kita ko ieškovei buvo žinoma, jog psichologo pareigų vykdyti ji negali pagal savo turimą išsilavinimą ir darbo sutartyje nurodytų psichologo asistento funkcijų nevykdys, kadangi darželyje Šaltinėlis daugiau psichologų nėra. Ieškovė pokalbio metu taip pat paaiškino, kad jai yra žinoma, kad ji gali dirbti psichologo asistento pareigose tik tuo atveju, jei turi priskirtą kuruojamą asmenį kuris yra atsakingas už asistento veiklą. Taip pat atsakovė nurodė, kad tik laikinai turėjo darželyje kuratorių, tačiau dirbo toliau, nedarydama jokių žingsnių, kad būtų jai priskirtas kuratorius. Dėl kokių priežasčių jai nebuvo ieškomas kuratorius ir kodėl pati ieškovė nesikreipė į vadovą, kad jei būtų priskirtinas kuratorius nėra žinoma. Vertinant pokalbio esmę prieš priimant sprendimą atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų, ieškovės pateikti argumentai ieškinyje, dėl atleidimo pagrindo yra nepagrįsti ir neatitinkantys realios situacijos. Su ieškove pokalbio metu buvo aptarta visos galimos situacijos, kokiais būdais ji galėtų toliau eiti savo užimamas funkcijas. Aptarta, kad darželio skyriaus vedėja atsakinga už specialiuosius pedagogus, bei vadovas išsiaiškins visas galimybes, kaip ieškovė galėtų tęsti toliau savo funkcijas. O ieškovė pasigalvotų apie galimybę pereiti dirbti į kitas pareigas, kol bus įgytas tinkamas išsilavinimas ar pašalinti trūkumai eiti šias pareigas. Ieškovė pokalbio metu išreiškė neigiamą poziciją dėl perėjimo į kitas pareigas, tačiau teigė, kad pasigalvos ir atsakymą pateiks. Pakartotinai, kitą dieną, pasiteiravus ieškovės dėl galimų darbo funkcijų pasikeitimų, atsakė, kad galima ją atleisti, nes kita darbo pozicija jos netenkina. Atsakovė nuo 2023 m. vasario 15 dienos turėjo kuruojamą psichologą, kurį skyrė Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės (toliau – psichologinė tarnyba) tarnybos vadovas. Tačiau sutartis galiojo tik iki 2023 m. rugpjūčio 31 dienos. Nuo minėtinos datos iki 2024 m. rugpjūčio 28 dienos, ieškovė dirbo be kuratoriaus (psichologo), kuris teiktų jai metodinę pagalbą. Visą šį nurodytą laikotarpį ieškovė dirbo psichologo darbą, nors pagal galiojančius teisės aktus ir kaip pati atsakovė sutinka tokios teisės neturėjo, bei pripažįsta, kad darbas su vaikais, atliekant psichologo asistento funkcijas, neturint kuratoriaus nėra galimas. Ieškovė žinodama visas šias aplinkybes, jokių veiksmų nesiėmė, kad susidariusi situacija būtų išspręsta. 2024 m. rugpjūčio 28 d. telefonu kreiptasi į psichologinę tarnybą dėl galimumo E. P. skirti psichologą, kuris galėtų kuruoti, tačiau tuo metu įstaigos vadovas atostogavo, o pavaduojantis asmuo neturėjo galimybės skirti psichologo, kuris galėtų suteikti kuruotojo funkcijas. Tai suponavo situaciją, kad ieškovė, atliekanti psichologo asistentas funkcijas, toliau atlikti savo funkcijų nebegali, kadangi tolimesnis psichologo asistentų pareigų atlikimas, be kuruojamo psichologo, prieštarautų galiojantiems teisės aktams ir funkcijas ieškovė atliktų pažeidžiant galiojančius teisės aktus. 2024 m. rugpjūčio 28 d., atsakovo vadovas kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo skyrių, konsultacijos, dėl asmens, kuris neturi tinkamo psichologo išsilavinimo, bei neturint kuruojamo psichologo, toliau teikti psichologo paslaugas darželio mokiniams. Tačiau Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į asmenų kuriems teikiama psichologinė pagalbą pažeidžiamumą, bei galiojančius teisės aktus ir keliamus reikalavimus atliekant šias funkcijas, išsakė poziciją, kad tokios galimybės nėra. Po diskusijos buvo priimta vieninga nuomonė, kad darželyje gali dirbti tik įstatymus atitinkantis psichologas, t. y., įgijęs bakalauro ir magistro psichologo studijų krypties išsilavinimą. Paaiškėjus, kad nėra galimybės ieškovei toliau tęsti užimamų pareigų ir stengiantis išvengti įstatymo pažeidimų, taip pat, kad nebūtų pažeista interesantų interesai, ieškovei buvo pasiūlyta kita darbo vieta. Ieškovei atsisakius tęsti darbo santykius kitoje darbo vietoje ieškota būdų, kaip taikiai susitarti su ieškove, kad nutraukiami darbo santykiai sukeltų kuo mažiau padarinių. Su Ieškove buvo aptarta galimybė nutraukti darbo santykius šalių susitarimu. Iškovė nurodė, jog sutiktų nutraukti darbo santykius šalių susitarimu su darbdaviu tik gavus 5 vidutinių darbo užmokesčių išeitinę kompensaciją. Tai įstaigai būtų buvusi didelė našta ir nepagrįsta išmoka. Dėl ieškovės materialiųjų reikalavimų atsakovė nurodė, kad ieškovei 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateiktas pranešimas dėl neturimos kvalifikacijos eiti toliau užimamas pareigas (sutartis sudaryta vienoms pareigoms, o atliekamos kitos), dėl neturimo tinkamo išsilavinimo pateikiama ir kiti darbo pasiūlymai, tačiau kitų darbo pasiūlymų atsisakė. Vertinant tai, kad ieškovei buvo siūloma kita darbo vieta su galimybe, kad kaip bus įgyta tinkama kvalifikacija galėtų tęsti darbo santykius psichologo pareigybėje, bei suteikta iki 2 (dviejų) dienų apsvarstyti pateiktą pasiūlymą, laikyti tai, kaip ieškovės, žeminimą ar bandymą padaryti spaudimą, kad ji pati išeitų iš darbo, savo noru, yra visiškai nepagrįsta. Pateikiama sudėtinga materialinė ieškovės padėtis, dėl darbo netekimo, prieštarauja atsisakymui dirbti kitose pareigose ir gauti pastovias pajamas. Ieškovei buvo ne tik siūlyta kita darbo pozicija, tačiau žinant, kad ji mokosi, bei turi kitą darbo vietą, etato dydis ir darbo valandos būtų individualiai suderintos, kad netrukdytų minėtinoms veikloms. E. P. nurodo, kad jautė psichologinį spaudimą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Pasak ieškovės, spaudimą darė darželio skyriaus vedėja bei teisininkas, tačiau jokių oficialių duomenų nepateikiama, kad būtų ieškovei siūloma išeiti iš darbo savo noru. Be siūlymo išeiti šalių sutarimu, kitų siūlymų ieškovei nebuvo pateikta. Ieškovės teiginiai, kad buvo daromas spaudimas ir ji buvo žeminama ir niekinamas jos darbas, neturi realaus pagrindo, kadangi ieškovei buvo siūloma kita darbo vieta, tame pačia darželyje, kas tik patvirtina, kad darželis neturėjo intereso pažeminti ar kitaip sumenkinti Ieškovę. Taip pat ieškovei buvo nurodyta, kad pabaigus studijas bus sudaryta galimybė užimti psichologo pareigybę. Ieškovės pateikiamas argumentai, kad dėl atleidimo iš pareigų ji jautė pažeminimą, nerimą, įtaptą, dėl ko pateko į gydymo įstaigą, negalima laikyti kaip teisingą, kadangi Darbo ginčų komisijos posėdžio metu, ieškovės atsakovas nurodė, kad ieškovė nesutiko priimti kito darbo pasiūlymo t. y. darbo su vaikais, kaip mokinio ar mokytojos padėjėja, nes tai ją žemina ir jaučiasi labai prastai dėl tokių siūlymų. Vertinant išsakytą poziciją galima daryti prielaidą, kad ieškovę labiau žemina kita darbo vieta, nei atleidimas iš darbo. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovės išsakyta pozicija, kad darbas su vaikais, ne psichologo pareigybėje, ją žemina, parodo, kad ieškovei svarbiau ne vaikas ar vaiko tinkamų interesų užtikrinimas, tačiau pareigybė ir jos pavadinimas. Kadangi dirbdama su mokiniais, mokinio padėjėjo pareigybėje ne tik labiau pažintų vaikus, tačiau ir kauptų patirtį ateičiai, atliekant psichologo funkcijas. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 30 d., ieškovė į darbo vietą neatvyko. Neatvykus į darbo vietą su ieškove bandė susisiekti darželio personalo specialistė dėl darbo santykių nutraukimo, bei kitų esminių detalių aptarimų, tačiau su ieškove susisiekti nepavyko. Taip pat su ieškove bandė susisiekti Marijampolės vaikų lopšelio-darželio skyriaus ,,Šaltinėlis“, vedėja, tačiau taip pat susisiekti nepavyko. Minėtina dieną ieškovei pagal grafiką buvo numatyta ,,Nekontaktinės valandos“. Šis laikotarpis yra neatsiejama darbo laiko dalis. Vertinant tai, kad neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties, pagal Darbo kodekso laikytinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, dėl ko darbdavys, turi teisę nutraukti darbo santykius. Tačiau atsakovas net ir nustatęs darbo drausmės pažeidimą, netaikė pažeidimo, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Vertinant visas pateiktas aplinkybes nėra jokio objektyvaus pagrindo teikti, kad atsakovas buvo nusiteikęs prieš ieškovę, darė jai spaudimą, žemino, bei kitais būdais stengėsi paveikti, kad ieškovė iš užimamų pareigų išeitų savo noru ar patirtų psichologinių išgyvenimų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovė E. P. nurodė, kad jos išsilavinimas – psichologo bakalauro laipsnis. Studijuoja Mokyklinės psichologijos magistrą. Magistro studijas pradėjo 2023 m. rugpjūčio 26 d., planuojama pabaiga – 2026 m. birželio 13 d. Šiuo metu yra sustabdžiusi studijas, nes jautė, kad reikia psichologiškai atsigauti, be to, finansiškai buvo per sunku, nes neteko vieno darbo. Dirbdama psichologo asistentės pareigose, jos darbo užmokestis buvo apie 580 Eur, vėliau padidėjo iki 679 Eur. Ji ieškojo darbo baigusi bakalauro studijas, žinojo, kad stos į magistrantūrą, taip pat, kad psichologo asistentas gali dirbti su bakalauro išsilavinimu. Darbo ieškojo Marijampolės darželiuose, siejo ateitį su vaikų psichologija. Vienintelis darželis, kuris jai davė atsakymą, buvo „Šaltinėlis“. Ji buvo pakviesta į darbo pokalbį, kuriame dalyvavo direktorė V. bei švietimo pavaduotoja ugdymui N.. Įsidarbindama ji nebuvo supažindinta su pareigybės aprašymu ir jo nepasirašė. Jai tik buvo pasakyta, kad negali konsultuoti. Ji atliko vertinimus, nes tai pavedė kuruojantis psichologas. Vertinimus ji taip pat atliko vadovo pavedimu, nes buvo didelis poreikis dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ji vykdė šviečiamąją veiklą – teikė psichologines žinias mokytojams, tėvams ir vaikams. Taip pat bendradarbiavo su įstaigos bendruomene. Šias veiklas ji suprato iš žodinių susitarimų su darbdaviu ir bendrų žinių apie pareigas. Kadangi tai buvo jos pirmas darbas, ji neįvertino situacijos keistumo, kad nebuvo supažindinta su pareigybės aprašymu. Vadovavosi darbdavio pavedimais. Tam tikri vaikai gali gauti specialiąją pedagoginę pagalbą, kurią skiria PPT (Pedagoginė psichologinė tarnyba), visada pildomas priedas ir atliekamas pilnas vaiko vertinimas. Tai daro visi švietimo pagalbos specialistai, įskaitant psichologą ar psichologo asistentą. Jei mokykloje pastebima, kad vaikas turi sunkumų, sušaukiamas Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame atliekamas vertinimas. Darželyje vertinimus atliko logopedė ir psichologo asistentė. Ji buvo informuojama, kuriuos vaikus reikia įvertinti. Kai ji atsisakė atlikti vertinimą, nes dirbo per trumpai ir reikėjo atlikti ne pirminius, o pakartotinius vertinimus, ji nurodė, kad per mažai dirbo su vaikais. Tada direktorė paklausė, ką jai pasakyti PPT, nes jie turi psichologo asistentę, tačiau ji nevertina vaikų. Tada ji suprato, kad privalo atlikti vertinimus, nepaisant savo noro. Psichologo ir psichologo asistento darbas skiriasi tuo, kad psichologo asistentas gali vesti psichologijos pamokas, tačiau negali konsultuoti. Psichologinį vertinimą gali atlikti tik psichologas. Jei asistentą kuruoja psichologas, jis gali vykdyti ne konsultacijas, o šviečiamąją veiklą ir prižiūrimas kuratoriaus atlikti vertinimus. Kuratoriaus leidimas būdavo išsakomas žodžiu. Tai jau trečia švietimo įstaiga, kurioje ji dirba. Nuo 2024 m. vasario pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) psichologo asistente, pavaduodama psichologę, kuri tuo metu nedirbo. Darbo užmokestis – apie 600 Eur. (duomenys neskelbtini) ji dirbo iki 2024 m. lapkričio 19 d. Ir šioje įstaigoje ji nebuvo supažindinta su pareigybės aprašymu. Su šiuo dokumentu susipažino tik tada, kai inicijavo profesinės sąjungos įsteigimą darželyje. Tuomet pradėjo domėtis darbo tvarka, įstatymų reikalavimais ir tik tada sužinojo apie pareigybės aprašymą. Šioje mokykloje kurį laiką neturėjo kuratoriaus, situacija buvo panaši kaip ir darželyje. Pasibaigus terminuotai sutarčiai jai buvo pasakyta, kad susisieks. Nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pradėjo dirbti pilnu etatu (duomenys neskelbtini) psichologo asistente. Su pareigybės aprašymu buvo supažindinta pasirašytinai. Šioje mokykloje jai buvo paskirtas kuratorius iš kito skyriaus. Darbo užmokestis – 1100 Eur. Apie mėnesį ji dirbo 1,5 etato, tačiau krūvis buvo per didelis, todėl išėjo iš (duomenys neskelbtini). Visose įstaigose, kuriose dirbo ar dirba, atlieka tas pačias funkcijas. Mokyklose taip pat atliko vertinimus. Niekada nėra sulaukusi pastabų iš darželio dėl to, kad atliktų psichologo pareigas. Buvo pasakyta, kad konsultuoti negali – ji tai žinojo. Jos pareigos buvo aptartos pagal ministerijos patvirtintą pareigybių aprašą. Jos kuratore tapo J. A. – ji ją pažinojo, nes pas ją atliko praktiką. Jos aptarė darbo principus, jai buvo leista atlikti vertinimus be konsultavimo. Daugiau su ja nekalbėjo, nes nebuvo poreikio. Dirbo sėkmingai, tačiau rugpjūčio mėnesį baigėsi jos sutartis. Ji priminė apie tai direktorei, tačiau direktorė nežinojo, kaip ją pratęsti. Ji žadėjo pasidomėti ir konsultavosi su buvusia kuratore, kuri sakė, kad galima pasirašyti neterminuotą sutartį, nes po magistro baigimo ji galės toliau dirbti. Direktorė pažadėjo tai sutvarkyti. Ji pusę metų kas mėnesį primindavo direktorei apie sutartį, tačiau atsakymo negaudavo – buvo sakoma, kad dar nesutvarkyta. Psichologas kuratorius gali būti iš kito darželio. Jos žiniomis, kituose darželiuose dirbo psichologai, kurie galėjo būti jos kuratoriais. Ji pavargo klausinėti ir tiesiog toliau dirbo. Vėliau vyko reorganizacija, iki kurios ji dirbo įprastai. Ji pasirašė sutikimą tęsti darbo santykius. Taip pat kalbėjosi apie kuratoriaus paskyrimą bei kito pusės etato skyrimą kitoje įstaigoje, tačiau atsakymo negavo. Vasarą ji išėjo atostogauti. Ji pateikė įstaigai prašymą dėl atostoginių vėlavimo – jie buvo išmokėti pavėluotai, dviem darbo dienomis vėliau. Su ja susisiekė direktorė ir kalbėjosi. Kaip profesinės sąjungos pirmininkė ji buvo atsakinga už visus profesinės sąjungos narius. Kadangi atostoginiai vėlavo dvi dienas, ji paprašė pridėti šias dienas prie jos atostogų. Direktorė jai paskambino ir teiravosi dėl prašymo – pokalbis buvo nemalonus. Direktorė aiškino, kad nauja administracija nespėja su darbais. Ji atsakė, kad žino, jog pagal įstatymą gali rašyti prašymą. Tuomet direktorė paklausė, ar ji turi kuratorių, kuris jai reikalingas. Ji atsakė, kad ne, bet ne jos pareiga jį surasti. Direktorė tvirtino, kad ji pati turi jį susirasti. Galiausiai direktorė B. paklausė, ką daryti su jos prašymu – ar jį tvirtinti. Ji nenorėjo turėti nemalonumų su direktore, todėl pasiūlė pamiršti prašymą. Direktorė pasakė, kad klausimą dėl kuratoriaus perduos A. P.. Dėl profesinės sąjungos – ji buvo įkurta 2023 m. kovo pabaigoje, ir ji buvo iniciatorė. Tai buvo paskutinis darželis, kuris neturėjo profesinės sąjungos. Jie pasirinko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Ji kalbėjosi su buvusia direktore V., kuri sakė, kad norėtų, jog ji būtų pirmininkė. Visi ją išrinko pirmininke, ir šias pareigas ji ėjo iki atleidimo dienos. Reorganizacija nepakeitė profesinės sąjungos statuso – ji gali vykdyti veiklą skyriuose. Visi darbuotojai naudojosi papildomomis profesinės sąjungos suteikiamomis dienomis. Bendrame susirinkime buvo išrinktas vienas pirmininkas ir sujungti visi skyriai į vieną bendrą sąjungą. Ji iš savo buvusios direktorės sulaukė nemalonaus elgesio po profesinės sąjungos įkūrimo. Ji tiesiog egzistavo šalia įstaigos, tačiau, kai įvyko reorganizacija, kontakto su darbdaviu nebebuvo. Ji mano, kad tolimesni įvykiai buvo susiję su tuo, jog ji buvo profesinės sąjungos vadovė. Jai buvo pagarsinta dėl jos darbo. Pokalbį baigė tuo, kad jai pasakė, jog jai reikia kuratoriaus. Po kelių minučių jai paskambino A. P. ir pasakė, kad reikia kreiptis į PPT dėl sutarties uždarymo. Po savaitės, rugpjūčio 27 d., direktorė jai pasakė, kad trečiadienį turi būti administracijos pastate, kur jos lauks. Nebuvo pasakyta, kas jos lauks. Jai kilo įvairių minčių apie darbą ir kitas galimas pasekmes. Atvykusi ji kalbėjosi su A. P., kuri nurodė, kad jos byloje nėra jokių dokumentų, tik PPT terminuota sutartis. Ji nesuprato, kaip taip galėjo nutikti, kad po reorganizacijos dokumentai nebuvo perduoti. Susitarė, kad ketvirtadienį ji atneš bakalauro diplomą ir kitus dokumentus. Jai buvo pasakyta, kad vėliau susitiks su teisininku ir A.. Jai kilo įtampa, ji įtarė, kad gali likti be darbo. Ketvirtadienį A. P. pasakė, kad ji negali dirbti be kuratoriaus, kad ji kreipsis į PPT ir niekas negali su ja dirbti, nes nėra žmonių. Buvo keltas klausimas dėl jos darbo kokybės, išsakyta, kad negerai, jog ją kuruoja pašalinis asmuo, nes tai suprastina darbo kokybę. Ji pažįsta psichologus ir PPT specialistus, todėl žinojo, kad nėra tiesa, jog jie negali jos kuruoti. Jai susidarė įspūdis, kad jos tiesiog nenori, o ne kad ji negali dirbti. Buvo pasakyta, kad jos nepasiliks ir jai siūloma mokinio padėjėjo pareigybė, tačiau nebuvo nurodytas nei skyrius, nei etato dalis. Jai buvo duotos dvi valandos apsispręsti ir pranešti. Ji buvo šoke ir suprato, kad liks be darbo. Ji suprato, kad nesirinks mokinio padėjėjo pareigybės, nes šis darbas nesuderinamas su jos studijomis. Jai buvo pasakyta parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo. Ji konsultavosi su darbo teisės teisininku, kuris pasakė, kad taip negali būti ir jai turi būti suteiktos penkios darbo dienos pagalvoti. Ji suprato, kad jai daromas spaudimas išeiti. Ji suprato, kad jei pati parašys prašymą išeiti, liks be išeitinės išmokos ir be darbo. Teisininkas jai patarė gauti raštišką informaciją iš darbdavio. Ji atsakė, kad nesutinka išeiti savo noru. Po kurio laiko jai paskambino A. P. ir pasakė: „Kaip tu parašei, mes taip nesitarėme“. Pokalbio metu A. pakėlė balsą. Ji aiškino, kad nieko nesitarė ir kad jai netinka siūloma pareigybė. Ji pasiūlė toliau bendrauti raštu. Ji jautė didelį stresą, buvo nevalgiusi ir nemiegojusi. Ji kalbėjosi su teisininku I. ir A. P.. Jai vėl paskambino ir pasakė, kad ji turi išeiti taikiai. Ji sutiko išeiti pati, tačiau pasiūlė sumokėti jai išeitinę išmoką. Jai buvo nurodyta, kad nėra pagrindo mokėti išeitinės. Rugpjūčio 29 d. ji pasakė, kad galima bendrauti su ja per jos atstovą. Tai buvo jos darbo diena, tačiau ji nekėlė telefono, nes jos sveikata pablogėjo. Jai kilo savižalos minčių, ji nelipo iš lovos. Tai pastebėjo jos mama ir paprašė jos nepalikti vienos. Ji buvo nuvežta į priėmimo skyrių ligoninėje. Po šių įvykių ji buvo stacionarizuota (duomenys neskelbtini) 10 dienų. Skyriuje jos teiravosi, kas nutiko. Ji pasakojo, kad yra nevalgiusi, nemiegojusi, išgyvena didelį stresą po darbo situacijos ir susitikimų. Kitą dieną ji susitiko su psichiatru. Buvo paskirtas gydymas nerimui sumažinti. Pirmosiomis dienomis gydymas buvo labai stiprus, tačiau, nerimui sumažėjus ir jai pasijutus geriau, dozės buvo mažinamos. Išrašant jai buvo paskirti vaistai nuo nerimo ir streso. Ji pripažino, kad pokalbiai su darbdaviu sukėlė jai stiprų nerimą ir stresą, dėl ko pablogėjo jos psichologinė sveikata. Anksčiau ji niekada nebuvo tokioje psichologinėje būsenoje – jos psichinė sveikata iki tol buvo gera. Ji turi diagnozuotą nerimo sutrikimą. Net ir turėdama šią diagnozę, tokio nežmoniško nerimo ir streso dar nebuvo patyrusi. Nerimo sutrikimas jai buvo nustatytas 2023 m. sausį. Tuo metu ji patyrė bendrą socialinį nerimą, kuris iki tol buvo vidutinio lygio. Dėl šios priežasties ji kreipėsi į psichiatrę ir pradėjo vartoti medikamentus. Nuo studijų pradžios (2018 m.) ji jautė vidutinį nerimą. Iš pradžių jai buvo paskirti du medikamentai: vienas ilgalaikio, kitas momentinio poveikio. Tačiau ji momentinio poveikio vaistų nevartojo, nes nesusidūrė su kasdieniais sunkumais, kurie reikalautų papildomo gydymo. Medikamentus išrašydavo kas mėnesį ar kas du, pas psichiatrą lankydavosi dėl vaistų pratęsimo. Pokalbiai su darbdaviu truko nuo rugpjūčio 27 d., kai jai buvo pasakyta, kad turės atvykti į administraciją kitą dieną (rugpjūčio 28 d.). Jau tą dieną ji pradėjo nerimauti. Po atleidimo (rugsėjo 4 d.) ji jautė įtampą iki rugsėjo 11 d. Į Marijampolės ligoninės skyrių ji buvo pristatyta rugpjūčio 31 d. Ji bandė vartoti ir ilgalaikio, ir trumpalaikio poveikio vaistus, tačiau momentiniai vaistai jai nesuveikė. Sekmadienio vakarą ji informavo vadovę, kad yra nedarbinga. Rugsėjo 4 d. ji gavo pranešimą, kad yra atleidžiama iš darbo, nes jos pareigybė naikinama po reorganizacijos. Po nedarbingumo ji nuvyko į administraciją, nes tai buvo jos darbo diena. Ji klausė, kodėl buvo atleista, jei tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jai atsakyta, kad ji turėjo paskambinti – nepakako tik žinutės. Nuo to laiko ji liko be darbo. (duomenys neskelbtini) buvo aišku, kad įstaiga turi pasirūpinti kuratoriumi. Darbdavys turėjo paskirti kuratorių, nes psichologo asistentas bet kokiu atveju turi turėti kuratorių. Iki paskutinio momento jai buvo sakoma, kad ji negali dirbti, nes jos dokumentai prieštarauja įstatymui. Po bandomojo laikotarpio (nuo vasario iki kovo) direktorė V. pasirašė įsakymą, kuriuo jos terminuota darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotą. Ji nežinojo, ar tai buvo teisinga darbo apskaita. Jai buvo pasiūlyta likti mokinio padėjėja, tačiau ji nesuprato savo padėties. Vėliau buvo teigiama, kad ji dirba be kuratoriaus, tačiau ji sutiko su teisininko pozicija ir tikėjosi, kad dokumentai bus sutvarkyti. Jai atrodė, kad pokalbių tikslas buvo rasti sprendimą, o ne ją atleisti. A. P. buvo švietimo specialistų koordinatorė. Ji kreipėsi į PPT, teigdama, kad niekas nenori būti kuratoriumi dėl darbo krūvio. Ji kėlė abejones dėl jos darbo kokybės net ir su kuratoriumi, nes psichologo darbas yra atsakingas, ir kitas psichologas negalės tiksliai nustatyti vaikų poreikių. Jai susidarė įspūdis, kad A. nežinojo, kaip dirbama su kuratoriumi. Buvo išsakyta, kad darbdavio netenkina faktas, jog ji dirbs su kuratoriumi. Taip pat buvo teigiama, kad psichologo asistentas neatlieka visų psichologo funkcijų: negali konsultuoti ir atlikti vertinimų. Iki tol darbdavys nebuvo pateikęs jokių priekaištų dėl jos darbo kokybės. Direktorė V. pasitikėjo ja ir jos atliekamu darbu. Po reorganizacijos ji dirbo nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 4 d. Šiuo laikotarpiu nebuvo atliekami vaikų vertinimai, nes tai buvo vasaros atostogos. Ji suprato, kad įstaiga nenorėjo turėti psichologo asistento – jiems reikėjo psichologo. Ji siūlė nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu, tačiau darbdavys nesutiko. Pokalbis dėl atostogų vyko savaitę prieš pirmąjį susitikimą su A. ir I. Po reorganizacijos jai nebuvo pateiktas naujas pareigybės aprašymas. Ji matė psichologo pareigybės aprašymą per vidinę sistemą, tačiau su juo nebuvo supažindinta oficialiai. Ji suprato, kad pareigybės aprašymas buvo siųstas visiems psichologams, nors ji dirbo kaip psichologo asistentė. Ji vertino vaikus be kuratoriaus, vykdydama darbdavio pavedimą.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Karolis Gerbauskas nurodė, jog straipsnis, kurio pagrindu buvo atleista ieškovė, numato, kad egzistuojant prieštaravimui įstatymui, kurio negalima pašalinti, darbo sutartis privalo būti nutraukta. Tačiau matyti, kad tariamą prieštaravimą buvo galima pašalinti. Ieškovę darbdavys atleido remdamasis tuo, kad ji neturėjo kuruojančio specialisto. Psichologo asistento pareigybės aprašyme yra aiškiai nurodyta, jog privalo būti kuruojantis specialistas. Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbo vieta atitiktų įstatymų reikalavimus. Ieškovė turėjo kuratorių, tačiau jo paskyrimo terminas pasibaigė. Darbdavys nesiėmė priemonių atnaujinti kuratoriaus paskyrimo ir neužtikrino, kad ši sąlyga būtų įvykdyta. Darbdavys teigia, kad bandė rasti specialistą, tačiau pagrindinė nurodyta kliūtis buvo tai, jog PPT vadovas atostogavo. Akivaizdu, kad tokia priežastis neįrodo, jog buvo dedamos realios pastangos pašalinti priežastis, dėl kurių ieškovė negalėjo tęsti darbo. Be to, nėra jokio reikalavimo, kad kuratorius turi būti paskirtas būtent iš PPT. Po reorganizacijos į įstaigą buvo sujungtos kelios kitos įstaigos, turinčios psichologus, kurie galėjo būti pavesti kuruoti ieškovę. Tačiau ši galimybė nebuvo svarstoma. Ieškovės atleidimo pagrindas buvo taikytas net nebandant pašalinti tariamo prieštaravimo įstatymams. Atleidimo teisėtumas vertinamas pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes. 2024 m. rugpjūčio 30 d. darbdavio pranešime nurodoma, kad ieškovė negali dirbti nei psichologo asistente, nei psichologe. Tačiau po reorganizacijos neliko psichologo asistento pareigybės. Nepaaiškinta, kodėl ieškovė nebuvo perkelta į kitą pareigybę. Psichologo pareigoms reikalingas magistro laipsnis, tačiau darbdavys tik vėliau pateikė šį argumentą. Kitos darbdavio nurodytos aplinkybės yra naujos ir nebuvo išdėstytos atleidimo metu. Dokumentuose apie kuruojantį specialistą iš viso nebuvo kalbama – šis argumentas atsirado vėliau. Nėra ginčo, kad ieškovės išsilavinimas atitiko psichologo asistento pareigybės reikalavimus. Ji neprivalėjo susipažinti su psichologo pareigybės aprašymu, nes šioms pareigoms nebuvo įdarbinta. Pareigybės aprašymas buvo siunčiamas visiems psichologams, tačiau kartu buvo išsiųstas ir ieškovei kaip psichologo asistentei. Darbdavys leido ir pavedė ieškovei vykdyti tam tikras funkcijas, kurios jai nepriklausė. Tačiau tai nėra pagrindas žmogų atleisti – šių funkcijų atlikimas nebuvo ieškovės savivalė. Priešingai, pati įstaiga neturėjo kitos galimybės šių paslaugų užtikrinti, todėl pavedė jas atlikti ieškovei. Pirmiausia darbdavys nurodė, kad psichologo asistento pareigybė buvo panaikinta 2024 m. birželio 3 d., vėliau kalbėjo apie 2024 m. rugsėjo 9 d., galiausiai teigė, kad tokios pareigybės neliko jau nuo 2022 m. Jei laikytis darbdavio logikos, jau įdarbinant buvo žinoma, kad tokia pareigybė neegzistuoja. Kuratoriaus nebeliko nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., tačiau per metus nebuvo imtasi jokių veiksmų šiai situacijai išspręsti. 2024 m. birželio mėn. ieškovė ir jos vadovė kelis kartus buvo informavę darbdavį apie šią problemą, tačiau sprendimai nebuvo priimti. Bent penkis kartus darbdaviui buvo žinoma situacija dėl kuratoriaus nebuvimo. Vertinant atleidimo teisėtumą, svarbu atsižvelgti į tai, ką darbdavys sužinojo per 5 dienas nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Per šį laiką buvo tik paskambinta į PPT tarnybą, ir sužinota, kad šiuo metu nėra kam paskirti kuruojančio psichologo. Tačiau tokie veiksmai galėjo būti atlikti gerokai anksčiau. Be to, nėra duomenų, kad apskritai buvo imtasi pastangų ieškoti kuratoriaus – įstaiga pati turėjo psichologų, kurie galėjo prisiimti šią funkciją. Darbdavys privalėjo ir galėjo žinoti visas atleidimui svarbias aplinkybes. Tai, kad nebuvo tinkamai įvertinta situacija ar nebuvo laiku imtasi veiksmų, yra kitas klausimas. Sutartis, pareigybių sąrašas bei darbo vietai keliami reikalavimai buvo darbdaviui žinomi ir patvirtinti jo paties. Darbdavys negalėjo nežinoti, ar yra paskirtas kuratorius, nes būtent jis sudarė šią sutartį. Sutartis tikrai neprieštarauja įstatymams. Darbdavio pareiga yra sukonkretinti darbų apimtį, tačiau tai nereiškia, kad ši sutartis turi būti perkvalifikuota į psichologo ir prieštarauti įstatymui. Per tą laikotarpį po reorganizavimo nebuvo atliekami jokie veiksmai, ji net negalėjo atlikti tų pareigų. Dėl kuruojamo specialisto – tai numato poįstatyminis reikalavimas. Kai darbdavys sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, tai buvo prieš metus. Jei jis remiasi šia aplinkybe, tai buvo prieš metus. Mokyklos psichologo asistento aprašyme 1 punktas kalba apie tai, kad toks specialistas gali dirbti tiek mokyklinėse, tiek priešmokyklinėse įstaigose. Pirmiausia buvo pasakyta, kad psichologo asistento pareigybės nėra įstaigos struktūroje. Pati pareigybė yra teisėta. Pats darbdavys sakė, kad jei būtų kuruojantis psichologas, ieškovė kurį laiką galėtų dirbti. Kad nebuvo pareigybės, tai prieštaravo ne įstatymui, o darbdavio lokaliniams teisės aktams. Apart savivaldybės administracijos aptakios pozicijos, jokio dokumento nėra. Kuriant psichologo asistento pareigybę, ministras numatė, kad ji galėtų būti taikoma ir priešmokykliniam ugdyme. Politinio sprendimo taip pat nėra (Savivaldybės tarybos sprendimo nėra). Atleidimo dokumentuose nurodoma, kad pareigybės neliko po reorganizavimo. Vienintelė teisiškai reikšminga aplinkybė – visa kita bandymas plėsti pagrindus. Turėjo būti kalbama apie perteklinę darbo funkciją, tačiau to nebuvo padaryta. Reorganizuojant juridinį asmenį, visos teisės ir pareigos perėjo naujajam juridiniam asmeniui. Tai, kad atstovai pasikeitė, nereiškia, kad aplinkybės pasikeitė – terminų skaičiavimas ir pan. Taip pat minima, kad ieškovė dirbo psichologo darbą, tačiau tai nebuvo nurodyta atleidimo pagrinduose. Vertinimus darbdavys buvo pavedęs daryti, nors tai buvo psichologo funkcija. Darbuotojas yra silpnesnioji pusė, darbdavio pavedimus jis vykdo. Psichologo asistentas gali dirbti esant kuruojančiam psichologui. Kuruojančio psichologo paieška buvo darbdavio pareiga. Tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta atleidimo dokumentuose. Ši aplinkybė dėl kuruojančio nebuvimo buvo žinoma 2023 m. ir prarado ją remtis, nes praėjo 5 mėnesiai. Dar vienas argumentas – kad pareigybė buvo A1. Tai buvo pradiniuose dokumentuose, tačiau vėliau buvo pakoreguota į A2. Dėl 5 mėnesių – pareigybės neliko, nepamatė dėl žmogiškųjų išteklių trūkumų, dėl to darbuotojai neturėtų būti pritaikyta mažiau palankus atleidimo pagrindas; vėliau sužinota, kad tokios pareigybės nebuvo nei 2022, nei 2023 metais, t. y. įdarbinimo metu. Dėl psichologo funkcijų atlikimo – pavedė darbdavys. Grąžinti į darbą neprašo, nes psichologo asistento nebuvo po reorganizacijos. Sunku tikėtis, kad darbas būtų konstruktyvus, pati aplinka ir kontekstas abiem šalims nebūtų priimtinas. Palaiko reikalavimą dėl neturtinės žalos. Ieškovė buvo hospitalizuota iš karto po visų įvykių.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio atstovas advokatas Ignas Zaveckas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 27–28 d. buvo pirmas pokalbis su ieškove dėl darbo funkcijų atlikimo. Pasiėmė jos darbo bylą, pati ieškovė sakė, kad buvo terminuota darbo sutartis. Prie sutarties buvo įsakymas be parašo, be registracijos. Pati ieškovė pateikė tai, ką turėjo. Tada sužinojo, kad ji neturi tinkamo išsilavinimo dirbti psichologu, o gali dirbti tik psichologo asistentu. Pareigybių tvarkos aprašai darželiuose buvo tik psichologo, asistento nebuvo, ir pareigybių aprašas buvo psichologo. Ieškovė nurodė, kad atlikdavo vaikų įvertinimus ir komisija nustatydavo specialiųjų poreikių lygį vaikams. Nekompetentingas asmuo tai darė ir buvo aišku, kad toks žmogus to daryti negali. Buvo ieškoma kompromiso su ieškove. Buvo kreiptasi į savivaldybę, tačiau pareigybes tvirtina Marijampolės savivaldybės administracija, be jų negalima pakeisti pareigybių nuostatų. Kol buvo psichologų trūkumas, ieškojo būdų, kaip galima išspręsti šią problemą. Kreipėsi į PPT, pasakė, kad direktorė atostogauja ir negali suteikti pagalbos. Pati ieškovė nurodė, kad metus laiko nebuvo paskirtas, tai neįtikima, kad po PPT direktorės atostogų būtų paskirtas. Kreipėsi į savivaldybę, kaip yra ir ką daryti su žmogumi, kuris dirba asistentu, tačiau atlieka psichologo funkcijas. Pareigybės pakeisti nebuvo įmanoma, Marijampolės savivaldybės švietimo skyrius nurodė, kad psichologo asistentas negali dirbti. Galvojo pritaikyti DK 57 str., bet negavus leidimo iš savivaldybės, pati ieškovė nurodė, kad tai pažeidžia įstatymus (darė tai, kas buvo neteisėta). Ieškovė atliko funkcijas, kurių negali atlikti, todėl buvo pasirinktas toks atleidimo pagrindas. Ieškovei buvo siūloma, kol baigs mokslus, dirbti mokytojo padėjėja. Dirbs su vaikais, geriau išmanys psichologiją. Ieškovės atstovas nurodė, kad mokytojo asistento darbas ją žemintų (darbo ginčų komisijoje). Buvo pasiūlyta šalių sutarimu nutraukti darbo santykius – buvo pasiūlyti 2 (du) vidutiniai darbo užmokesčiai. Ji atsisakė ir nurodė, kad turi būti išmokėti 5 (penki) vidutiniai darbo užmokesčiai. Per 5 (penkias) dienas reikia priimti sprendimą, todėl buvo priimtas sprendimas darbuotoją atleisti pagal 60 str. pagrindus. Darželis po reorganizacijos sujungė 12 skyrių. Bet koks psichologas negali atlikti kuratoriaus funkcijų. Turi atitikti reikalavimus. Teiravosi vienos psichologės, ji atsisakė. Negalima teigti, kad galima paskirti kitam darbuotojui kuruoti prieš jo valią. Pareigybės aprašymas psichologo buvo siųstas ieškovei, nes psichologo asistento pareigybės nebuvo, tačiau ji atlieka psichologo funkcijas. Dėl neturtinės žalos – jau anksčiau turėjo nerimo sutrikimų. Atleidimas nesukėlė jokių pasekmių, dirba ir kitur. Jei darbdavys būtų norėjęs atleisti ieškovę, jis nebūtų siūlęs kito darbo. Pagrindiniai ieškovės nurodomi išgyvenimai susiję su prarasta galimybe užsidirbti, nes prarado darbą, tačiau jai buvo siūlomi nemokami mokslai. Ieškovė buvo priimta psichologo asistente dėl psichologų trūkumo. Pagrindinis skirtumas tarp psichologo ir asistento – psichologas įvertina vaiko būklę ir pateikia priemones, kurios įtakojo vaiko raidą. Ieškovė negalėjo atlikti vaiko vertinimo. Psichologo asistentas negali vienas atlikti jokių funkcijų. Jie turėjo užtikrinti, kad vaiko vertinimas būtų atliekamas kartu su kuruojančiu psichologu. A1 pareigybė yra tik psichologo, nėra pareigybės aprašymo. Vėliau buvo pakeista į A2. Mokykloje yra asistentas, o darželyje – ne, nes tai pažeidžiamiausia grupė. O mokykloje susiformavusi raida. Kuratoriaus ieškojo laikinai, nes pareigybės tokios nebuvo. Iš 12 skyrių dirba 6–7 psichologai. Buvo kalbama su savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo siūlymas finansuoti jos magistro studijas ir pasiūlyta darbo vieta. Buvo kategoriška pozicija, kad nauja pareigybė nebus steigiama. 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas – prieštaravo įstatymams, nes, būdama psichologo asistente, atliko psichologo funkcijas, o savo funkcijas atliko be psichologo kuruojamo. Buvo ieškoma kuruojančio psichologo, bet nerasta. Psichologo asistento pareigybės nebuvo. Nėra įstatyme imperatyvo, jog su darželio vaikais negali dirbti psichologo asistentas – tai tik savivaldybės pozicija. Turi būti 2 psichologo kategorija ir jis turi būti išklausęs kursus. Nuo birželio mėn. ieškovė nežinojo, kad jai reikia kuruojančio psichologo. Prioritetas buvo mokytojams, auklėtojams, padėjėjams. Antrame plane buvo psichologai. Jei būtų ilgiau laukę, būtų praleidę 5 d. terminą atleisti pagal DK 60 straipsnį. Nuo birželio 1 d. darželis nevykdo atvejo vadybos ir t.t. DK 57 straipsnio pagrindu ji tiesiog būtų dirbusi dar vieną mėnesį ilgiau. PPT vadovo pavaduotojas nesprendė to klausimo. Darželiui reikia psichologo atlikto vertinimo, be to nevyksta atvejo vadyba. Po reorganizacijos nei vienas vertinimas ieškovei nebuvo pavestas atlikti. Sutinka, kad buvo perimtos visos teisės ir pareigos po reorganizacijos. Apie situaciją sužinojo tik rugpjūčio 27 – 28 d. ir nuo tada ėmėsi veiksmų. Ieškovė buvo atleista ne dėl to, kad pareigybė buvo panaikinta – tai rašymo klaida. Jei pareigybė būtų panaikinta, būtų atleista pagal DK 57 straipsnio pagrindą. Į klausimą - kokiems įstatymams prieštaravo? Atranka buvo į psichologo pareigas, t. y. priimta į vienas pareigas, o dirbo visai kitas pareigas, ir tai buvo iš anksto žinoma. Šios klaidos negalima pašalinti – pareigybės negalima pakeisti ir paskirti kuratorių. Buvo abipusė kaltė. Darbdavys negalėjo leisti darbuotojui dirbti pagal pareigas, kuriomis dirbo E. Jie neginčija, kad įstatymas nedraudžia darželiuose dirbti psichologo asistentams. Buvo galima nutraukti sutartį šalių susitarimu, tačiau ieškovė nesutiko su jų siūloma kompensacija. DK 60 str. skaičiavo terminą nuo sužinojimo momento. E. darbo byloje nebuvo duomenų apie terminuotos sutarties pratęsimą, prašė ir ieškovės pateikti dokumentus. Darbo sutartis prieštarauja įstatymui, nes ji buvo priimta į vienas pareigas, tačiau sąmoningai atliko kitas funkcijas, ir tai buvo žinoma tiek jai, tiek darbdaviui. Ieškovė nesistengė išspręsti šios situacijos. Neneigia, kad visos teisės ir pareigos perėjo iš ankstesnio vadovo, tačiau naujasis vadovas, patikrinęs visą informaciją, paaiškino, kad ieškovė negali dirbti psichologo asistentu. Ieškovei buvo išsiųstas psichologo pareigybės aprašymas, nes niekas nežinojo, kad ieškovė atlieka psichologo asistento pareigas. Terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinio sužinojimo momento. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip tokiu atveju elgtis. Dėl neturtinės žalos – nebuvo jokių diskriminacinių veiksmų, po atleidimo ji dirbo kitoje įstaigoje, vėliau įsidarbino kitoje, kas rodo, kad atleidimas neturėjo įtakos jos dalyvavimui darbo rinkoje. Marijampolės savivaldybė galėjo finansuoti ieškovės studijas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu liudininkė V. T. nurodė, kad jos išsilavinimas – edukologijos aukštasis. Dirbo Marijampolės lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ skyriuje, buvo skyriaus vedėja, o iki reorganizacijos – „Šaltinėlio“ darželio direktorė. Direktore dirbo nepilnus metus. E. kreipėsi dėl psichologo pozicijos, daugiau kandidatų nebuvo, todėl priėmėme ją į darbą. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. ši pareigybė tapo laisva, nes darbuotoja išėjo. Darbdavio lūkestis buvo, kad darželyje dirbtų specialistas ir vaikai gautų reikalingą pagalbą – psichologą. E. didelių lūkesčių neišsakė, ją tenkino pozicija, laikas ir vieta, aplinkybės. Nepamena, kokie reikalavimai buvo numatyti darbuotojui. Ji negalėjo dirbti šioje pozicijoje savarankiškai, nes neturėjo magistro laipsnio, tačiau su PPT buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir buvo paskirtas kuruojantis psichologas, todėl tokiomis sąlygomis ji galėjo dirbti. Ji buvo priimta į psichologo pareigas, nes tik tokia pareigybė buvo. Negali pasakyti, kodėl darbo sutartyje buvo nurodyta psichologo asistentė, jei įstaigoje tokios pareigybės nebuvo. Jai, kaip vadovei, nebuvo aktualu, kaip vadinasi pareigybė, jai buvo svarbu, kad dirbtų specialistas. Tikriausiai negalėjo ji taip padaryti. Ji negalėjo dirbti psichologo pareigose, nes neturėjo reikalingo išsilavinimo, tačiau galėjo dirbti psichologo asistente. Žino, kad anksčiau kita psichologė lygiai taip pat dirbo. Buvo minčių pakeisti pareigybės sąrašą, įtraukiant psichologo asistentą, bet prasidėjo reorganizacija. Apie reorganizaciją sužinojo 2023 m. gegužės mėn. E. buvo pasirašytinai supažindinta su psichologo pareigybės aprašymu. Taip turėjo būti, nepamena, ar matė pasirašytą pareigybės aprašymą. Pamena, kad aptarė, ko E. negali daryti, t. y. konsultuoti. Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Buvo patenkinta E. atliekamu darbu. E. vykdydavo vaikų stebėjimus, dalyvaudavo pokalbiuose grupėse, pedagogų susirinkimuose, kalbėdavo su tėvais, vykdydavo vertinimus. E. buvo vertinama kaip jauna darbuotoja, tačiau priekaištų ar nusiskundimų neturėjo, jos darbas buvo priimtinas. E. atliko specialiųjų poreikių turinčių vaikų vertinimus. E. nebuvo kėlusi klausimo dėl vertinimo atlikimo. Vertinimas buvo viena iš sričių, kurią jai buvo pavesta atlikti. 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į PPT dėl sutarties pratęsimo, tačiau atsakymo nesulaukė. Tas klausimas dėl reorganizacijos pasikeitė. Nebuvo praktikos, kad dėl sutarties pratęsimo būtų kreipiamasi iš anksto. Rugsėjo mėn. vyko vaikų adaptacija, tačiau vertinimai visai nevyksta. E. žinojo šią situaciją, tačiau į ją nesikreipė ir nepriminė. E. nėra aktyvi darbuotoja. Jai žinoma, kad E. priklauso Navicko profesinei sąjungai, tačiau ji į ją niekada nesikreipė. Reorganizacija įvyko 2024 m. birželio 1 d. Po atostogų ji grįžo rugpjūčio mėn. ir tuo metu nebuvo atlikta jokių darbų. Ji matė E. kelis kartus skyriuje. Visi klausimai buvo derinami su skyriaus vedėja. Ji matė E. prašymą direktorėms pratęsti atostogas dėl laiku nesumokėtų atostoginių. Ji informavo E., kad turi nedarbingumo pažymėjimą rugpjūčio pabaigoje (SMS žinute ją informavo). Kadangi specialistai įstaigoje mato informaciją apie nedarbingumus, ji daugiau nieko neinformavo. Prašydavo iš jų bylų, jei kildavo klausimų (stažo, kvalifikacijos). Darbuotojų bylos buvo pas juos. Administracija domėjosi E. byla. E. byla buvo tikrinama teisinių ir administracinių darbuotojų. Po reorganizacijos jos niekas neklausė apie E. kuratorių. Ji žino, kad E. buvo atleista, nes nėra tokios pareigybės (psichologo asistento), neatitinka pareigybės reikalavimų. Tiksliai nepamena, kada teisės departamentas kreipėsi dėl E. bylos. E. pagal pareigas nepriklausė rūpintis kuratoriumi. Tai ne pirmas atvejis, kai asmuo dirba neturėdamas reikiamos kvalifikacijos. Anksčiau suaugusiųjų mokymo centre dirbo psichologo asistentas, kuris pats rūpinosi kuratoriaus paskyrimu. Tai buvo pirmas kartas, todėl nemanau, kad nebūtų paskyręs ir šį kartą.

9. Teismo posėdžio metu liudininkė A. P. nurodė, kad jos išsilavinimas – aukštasis, socialinis darbas. Dirba Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje, skyriaus vedėja, atsakinga už švietimo pagalbos koordinavimą. Iki reorganizavimo dirbo darželyje, direktoriaus pavaduotoja. Reorganizacija vyko iki 2024 m. gegužės 31 d. Nuo birželio 3 d. ji pradėjo dirbti Marijampolės lopšelyje-darželyje. Buvo vasara, pradėjus dirbti naujose pareigose, ji turėjo daug specialistų, todėl vasaros metu pradėjo peržiūrėti teisės aktus ir galvojo, kaip galėtų paruošti tvarkos aprašus, kai specialistai grįš po atostogų. Jiems grįžus po atostogų, buvo surengtas susirinkimas, suteikta informacija apie darbo funkcijas ir pan. Laukė nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojusių dokumentų, kurie buvo tvirtinami vasarą. Jų tvarkos aprašas buvo psichologo, tad jie neturėjo psichologo asistento pareigybės aprašo. Tada iškilo klausimas, ar E. gali dirbti, nes jų naujasis dokumentas, kuris įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d. (Švietimo ir mokslo ministro 2005-07-21 Nr. ISAK-1522, 7 punktas), nurodo, kad mokyklos psichologas atsako už teikiamos pagalbos kokybę. Tai pareigybė A1 lygio, tad ji nukreipia į šią pareigybę. Toks asmuo turi bakalauro ir magistro išsilavinimą. Ji turėjo peržiūrėti visų specialistų išsilavinimus, tačiau E. neturėjo tinkamo išsilavinimo. E. dirbo psichologo asistente. Reorganizacija buvo baigta 2024 m. gegužės 31 d., ir po reorganizavimo ji dirbo asistente. Paaiškėjo, kad ji dirba psichologo asistento pareigose, nors yra A1 lygis. E. negalėjo dirbti, nes neturėjo reikiamo išsilavinimo – magistro. Psichologo asistento pareigybės aprašymo neturėjo ir neplanavo jo rengti. Psichologo asistentas negali dirbti Marijampolės savivaldybės darželiuose, nes neatitinka kvalifikacijos – turėtų būti psichologo kvalifikacija, A1 lygio. Ji nežino apie įstatyminį draudimą psichologo asistento darbui darželiuose. Jai direktorė neatsakė, kodėl E. buvo įdarbinta į pareigas, kurių nebuvo, pagal kokį pareigybės aprašymą ji buvo įdarbinta. 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo susirinkimas, tuo metu su E. susipažino. Tada sužinojo, kad ji yra psichologo asistente, nors jiems buvo reikalingas psichologas. Kalbėjosi su teisininku, ką daryti. Kalbėjo, gal galima, kol ji studijuoja, pasiūlyti mokinio padėjėjo darbą. E. norėjo dirbti. Būtent tai, kad įstaigoje nebuvo psichologo asistento pareigybės, sudarė pagrindą išvadai, kad E. negali dirbti. Kelti klausimą dėl pareigybės įsteigimo reikėjo tarybai. Nebuvo kalbėta apie tai, kad galbūt reikėtų įsteigti psichologo asistento pareigybę. Pas juos nebuvo 3 kategoriją turinčių psichologų. Rugsėjo pradžioje, pradėjus aiškinti, paaiškėjo, kad E. neturi kuruojančio psichologo. Ieškojo psichologo asistento, nes iš žmogiškosios pusės suprato situaciją. Nesikreipė į psichologinės pagalbos tarnybą. Apsiribojo savo skyriuose dirbančiais psichologais. Jei būtų radę kuruojantį psichologą, darbdavys spręstų, ar kreiptis į savivaldybės tarybą dėl psichologo asistento etato įsteigimo. Negali pasakyti, ar E. turėjo kuruojantį psichologą. Nebuvo tvarkos aprašo, pagal kurį E. dirbo. E. pati nežinojo, kokias funkcijas turi atlikti. E. negalėjo dirbti be kuruojančio psichologo. Darbdavys turėjo pasirūpinti kuruojančiu psichologu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

10. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. tarp Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ ir E. P. sudaryta darbo sutartis Nr. S-2, pagal kurią darbuotoja priimta dirbti psichologo asistente, 0,5 et., darbo krūvis, A1 lygis, pagal terminuotą darbo sutartį (el. b. l. 34-36).

11. 2023 m. vasario 13 d. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus įsakymu E. P. priimta dirbti pagal terminuotą darbo sutartį psichologo asistente, A1 lygis (0,5 etato) nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (el. b. l. 37).

12. 2023 m. kovo 31 d. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus įsakymu Dėl E. P. darbo sąlygų pakeitimo keista darbo sutartis iš terminuotos į neterminuotą nuo 2023 m. balandžio 3 d., 0,5 etato, psichologo asistente, pareigybės lygis A2 (e. b. l. 38).

13. 2024 m. vasario 28 d. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ informaciniu pranešimo apie įstaigos reorganizavimą ir siūlymą tęsti darbo santykius, adresuotu psichologo asistentei E. P., pasiūlyta po įstaigos reorganizavimo, nuo 2024 m. birželio 1 d. toliau tęsti darbo santykius Marijampolės vaikų lopšelyje – darželyje tokiomis pačiomis, kaip iki įstaigos reorganizacijos nustatytomis <...> sąlygomis. Tame pačiame pranešime E. P. išreiškė savo valią – toliau tęsti darbo santykius nurodytomis sąlygomis (el. b. l. 39-40).

14. Tuo pagrindu priimtas Darbo sutarties priedas Nr. 1, pagal kurį nuo 2024 m. birželio 1 d. pakeistas darbdavys – Marijampolės vaikų lopšelis – darželis – Marijampolės vaikų lopšelio - darželio „Šaltinėlis“ skyrius (el. b. l. 41).

15. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu E. P. nurodoma, kad po įvykusios reorganizacijos, 2024 m. birželio 3 d. patvirtinus lopšelio – darželio pareigybių sąrašą, liko tik psichologo pareigybė, tačiau psichologo asistento pareigybės neliko. Konstatuota, kad E. P. negali dirbti psichologo asistento pareigose, taip pat jai negali pasiūlyti užimti psichologo pareigybės, todėl siūlo užimti laisvą mokytojo padėjėjo/mokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo pareigybę (el. b. l. 42).

16. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio 2024 m. rugsėjo 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. DP-276 (3.1), nutarta atleisti 2024 m. rugsėjo 4 d. iš pareigų Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ psichologo asistentę, nutraukiant neterminuotą darbo sutartį Nr. S-2, pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, išmokant vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (el. b. l. 43). 2024 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio įsakymu, dėl E. P. nedarbingumo, nutarta atleisti 2024 m. rugsėjo 11 d. iš pareigų Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ psichologo asistentę, nutraukiant neterminuotą darbo sutartį Nr. S-2, pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, išmokant vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, pripažinti netekusiu galios 2024 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. P-276(3.1) (el. b. l. 68, 44).

17. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymu patvirtintų pareigybių sąraše (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), yra numatytas psichologo etatas (0,5), tačiau jame nėra psichologo asistento etato (el. b. l . 73-74).

18. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ direktoriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymu patvirtintame darbuotojų tarifikacijos sąraše (25 pozicijoje) prie psichologo pozicijos nurodoma: psichologo asistentas (el. b. l. 98-99). 2023 m. vasario 15 d. Bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ bei E. P., pagal kurią tarnyba, darželis ir asistentas susitarė dėl bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti tinkamą asistento profesinę veiklą. Sutartis galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

19. Ieškovė E. P. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama jos atleidimą pripažinti neteisėtu. Darbo ginčų komisija 2024 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. APS-133-22593/2024 ieškovės prašymą atmetė.

20. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje neteisėtu ir panaikinti Marijampolės vaikų lopšelio-darželio direktorės 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymą; nutraukti darbo sutartį su visais jos pakeitimais tarp E. P. ir Marijampolės vaikų lopšelio-darželio darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti E. P. naudai iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio jos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti E. P. naudai iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Byloje kilo ginčas dėl darbdavio sprendimo, atleisti ieškovę iš darbo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Taigi, visų pirma pasisakytina dėl ieškovės atleidimo iš darbo Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje (ne) teisėtumo.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje (ne) teisėtumo

23. Atsakovas su ieškove sudarytą darbo sutartį nutraukė DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, ai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

24. DK 60 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai darbo sutartis privalo būti nutraukta nesant jos šalių valios. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, pagal kurį darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. DK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

25. Minėta, jog Marijampolės vaikų lopšelio – darželio 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu E. P. nurodoma, kad po įvykusios reorganizacijos, 2024 m. birželio 3 d. patvirtinus lopšelio – darželio pareigybių sąrašą, liko tik psichologo pareigybė, tačiau psichologo asistento pareigybės neliko. Konstatuota, kad E. P. negali dirbti psichologo asistento pareigose, taip pat jai negali pasiūlyti užimti psichologo pareigybės, todėl siūlo užimti laisvą mokytojo padėjėjo/mokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo pareigybę. Vėliau ieškovė atleista iš darbo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taigi, oficialiuose atsakovės dokumentuose, buvo nurodoma būtent toks ieškovės negalėjimo dirbti psichologo asistentės pareigose pagrindas, dėl ko siūloma jai užimti laisvą mokytojo padėjėjo/mokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo pareigybę.

26. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rūta“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rasa“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Šaltinėlis“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Šypsenėlė“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Vaivorykštė“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Želmenėliai“ ir Marijampolės sav. Patašinės universalaus daugiafunkcis centras reorganizavimo būdu sujungti į Marijampolės vaikų lopšelį-darželį, kuriam po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė dirba psichologo asistentės pareigose, dėl ko jai, kaip ir kitiems psichologams susipažinti buvo išsiųstas psichologo pareigybės aprašymas. Atsakovės atstovas nurodė, kad pirmiausia po reorganizacijos buvo tikrinamos mokytojų, mokytojų padėjėjų bylos ir tik vėliau prieita prie psichologų, tada šis faktas (kad ieškovės dirba psichologo asistentės pareigose, nors tokios pareigybės įstaigoje nėra) ir paaiškėjo. Tačiau iš teismui pateiktų duomenų seka, kad jau 2024 m. birželio 1 d. sudarant ieškovės Darbo sutarties priedą Nr. 1, pagal kurį nuo 2024 m. birželio 1 d. pakeistas darbdavys – Marijampolės vaikų lopšelis – darželis – Marijampolės vaikų lopšelio - darželio „Šaltinėlis“ skyrius ir kurį sudarė naujasis subjektas – Marijampolės vaiko lopšelis – darželis, jame aiškiai keliose jo vietose buvo nurodoma, kad minėtas priedas sudaromas su psichologo asistente, dėl psichologo asistento pareigybės. Akivaizdu, kad minėtas dokumentas buvo parengtas Marijampolės vaiko lopšelio – darželio, jam buvo prieinama visa dokumentacija ir jam jau tuo metu turėjo būti žinoma apie ieškovės užimtas pareigas. Kaip ir 2024 m. birželio 3 d. ir ankstesniais metais tvirtinant lopšelio – darželio pareigybių sąrašą ir apskritai priimant darbuotoją į tokias pareigas.

28. Minėta, kad DK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. Taigi, darbdavys sužinojęs apie tai, kad darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, turėjo darbo sutartį nutraukti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, jog faktinė aplinkybė, kad Marijampolės vaikų lopšelyje – darželyje „Šaltinėlis“ nebuvo psichologo asistento pareigybės jau buvo žinoma darbo sutarties su ieškove sudarymo metu, t. y. 2023 m. vasario 10 d. Tarp šalių nekilo ginčo, kad po reorganizacijos, Marijampolės vaikų lopšeliui-darželiui perėjo visos reorganizuojamų įstaigų, tame tarpe ir Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“, teisės ir pareigos. Taigi, šioje situacijoje akivaizdu, kad darbdavys (perėmęs visas teises ir pareigas), remdamasis minėtu argumentu, praleido DK 60 straipsnio 2 dalyje numatyta 5 (penkių) darbo dienų terminą.

29. Nors atsakovo pozicija dėl ieškovės atleidimo priežasčių kito (jos buvo plėtojamos), tačiau vertinant tiek paminėto pranešimo turinį, tiek apklaustų liudytojų parodymus (ieškovės buvusios direktorės V. T. parodymus, jog ji žino, kad E, buvo atleista, nes nėra tokios pareigybės (psichologo asistento) <...>; Marijampolės vaikų lopšelio-darželio, skyriaus vedėjos, atsakingos už švietimo pagalbos koordinavimą A. P. parodymus, jog būtent tai, kad įstaigoje nebuvo psichologo asistento pareigybės, sudarė pagrindą išvadai, kad E. negali dirbti, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog labiausiai tikėtina, jog ieškovė buvo atleista iš darbo dėl to, kad Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje nebuvo psichologo asistento pareigybės, kurioje buvo įdarbinta ieškovė. Nors atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė buvo atleista ne dėl to, kad pareigybė buvo panaikinta – tai rašymo klaida, tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę (rašymo apsirikimo klaidos taisymas, kt. įrodymai). Priešingai, anksčiau cituoti liudytojų parodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, suteikia pagrindą labiau tikėtinai priešingai išvadai. Ir jau vėliau, kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovo, buvo pasirinkti papildomi, atleidimo pagrindą grindžiantys motyvai. Šioje dalyje pažymėtina, kad, teismo vertinimu, tokia situacija susidarė būtent dėl darbdavio elgesio, t. y. kad ieškovė buvo įdarbinta pareigybėje, kurios įstaigoje nebuvo (buvusios direktorės V. T. teigimu, buvo minčių pakeisti pareigybės sąrašą, įtraukiant psichologo asistentą, bet prasidėjo reorganizacija ir tas nebuvo padaryta. <...> jai, kaip vadovei, nebuvo aktualu, kaip vadinasi pareigybė, jai buvo svarbu, kad dirbtų specialistas. Tikriausiai negalėjo ji taip padaryti), tačiau nepaisant to, visa atsakomybė teko ieškovei, atleidžiant ją mažiau palankiu teisiniu pagrindu. Ieškovei, kaip darbuotojai, nebuvo ir neturėjo būti žinoma, yra tokia pareigybė įstaigoje įsteigta ar ne. Darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta dėl darbo psichologo asistentės pareigose, todėl ieškovei nebuvo pagrindo abejoti ar minėta pareigybė yra įstaigoje įsteigta. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1549 patvirtinto mokyklos psichologo asistento pareigybės aprašymo 1 punkte nurodoma, kad psichologo asistento pavyzdinis pareigybės aprašymas reglamentuoja psichologo asistento, dirbančio mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, veiklą. Taigi, psichologo asistento pareigybė per se (pati savaime) nėra neteisėta ir prieštaraujanti įstatymui (viešai prieinama informacija patvirtina, kad Lietuvoje veikiančiuose darželiuose ši pareigybė sutinkama dažnai). O pagal paminėtas nuostatas, psichologo asistentas gali dirbti ir priešmokyklinį, ikimokyklinį ugdymą teikiančiose ugdymo įstaigose. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog atsakovės direktorės 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymu atsakovė iš darbo, minėtu pagrindu, atleista neteisėtai.

30. Dar vienas atsakovės argumentas, kodėl ieškovę reikėjo atleisti DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, buvo tas, kad ieškovė neturėjo jai priskirto psichologo – kuratoriaus, kuris kuruotų ieškovės darbą.

31. Anksčiau šiame sprendime minėto ministro įsakymo 3 punkte nurodoma, jog psichologo asistentas gali dirbti tik kuruojamas turinčio psichologo kvalifikaciją specialisto.

32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovės pradėjus dirbti pas atsakovę psichologo asistento pareigose, 2023 m. vasario 15 d. Bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Šaltinėlis“ bei E. P., pagal kurią tarnyba, darželis ir asistentas susitarė dėl bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti tinkamą asistento profesinę veiklą. Sutartis galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nors byloje nekilo ginčo, kad būtent darbdavio pareiga buvo pasirūpinti, kad ieškovei, kaip psichologo asistentei, būtų priskirtas kuruojantis psichologas, tačiau tas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovės atleidimo dienos, nebuvo padaryta. Nors liudytoja V. T. bylos nagrinėjimo metu ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į PPT dėl sutarties pratęsimo, tačiau atsakymo nesulaukė. Nurodė, kad nebuvo praktikos, kad dėl sutarties pratęsimo būtų kreipiamasi iš anksto. Nepaisant nurodytų aplinkybių, ieškovei ir toliau buvo pavedama atlikti darbines funkcijas, o dėl sutarties pratęsimo, naujoji atsakovo administracija, į PPT kreiptasi tik 2024 m. rugpjūčio mėn. Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina sekančios išvados: 1) tokia situacija susiklostė dėl atsakovės, kaip darbdavės kaltės; 2) aplinkybė, jog ieškovei nėra priskirtas kuruojantis psichologas, buvo žinoma 2023 m. vasario 15 d. Bendradarbiavimo sutarčiai pasibaigus, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d. Kas reiškia, kad buvo praleistas DK 60 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 darbo dienų terminas. Ši aplinkybė, nesudarė pagrindo ieškovę atleisti DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, jei atsakovas būtų buvęs pakankamai rūpestingas ir atidus, būtų iš anksto, dar prieš Bendradarbiavimo sutarties pasibaigimą, pradėta rūpinantis psichologo – kuratoriaus paskyrimu, kas būtų sudarę sąlygas ieškovei įstaigoje dirbti kuruojamai jai paskirto psichologo. Kitokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.

33. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu, prieštaravimą įstatymams DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto kontekste grindė aplinkybe, jog ieškovė būdama įdarbinta psichologo asistente, realiai dirbo psichologo darbą.

34. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei su atsakove sudarant darbo sutartį psichologo asistentės pareigoms eiti, ieškovė nebuvo supažindinta su psichologo asistento pareigybės aprašymu, nes tokios pareigybės įstaigoje nebuvo. Nors liudytoja V. T. parodė, kad E. buvo pasirašytinai supažindinta su psichologo pareigybės aprašymu, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikta. Be to, ši aplinkybė teisinio vertinimo ir nekeistų, nes ieškovė buvo priimta dirbti ne psichologės pareigoms, o psichologo asistentės pareigoms. Darbuotojos darbinės funkcijos buvo apibrėžtos žodinio pokalbio su įstaigos vadove V. T., metu, t. y. liudytoja V. T. parodė, kad pamena, kad aptarė, ko E. negali daryti, t. y. konsultuoti (buvo patenkinta E. atliekamu darbu. E. vykdydavo vaikų stebėjimus, dalyvaudavo pokalbiuose grupėse, pedagogų susirinkimuose, kalbėdavo su tėvais, vykdydavo vertinimus. E. buvo vertinama kaip jauna darbuotoja, tačiau priekaištų ar nusiskundimų neturėjo, jos darbas buvo priimtinas. E. atliko specialiųjų poreikių turinčių vaikų vertinimus. Vertinimas buvo viena iš sričių, kurią jai buvo pavesta atlikti). Analogiškas aplinkybes nurodė ir ieškovė (įsidarbindama ji nebuvo supažindinta su pareigybės aprašymu ir jo nepasirašė. Jai tik buvo pasakyta, kad negali konsultuoti. Ji atliko vertinimus, nes tai pavedė kuruojantis psichologas. Vertinimus ji taip pat atliko vadovo pavedimu, nes buvo didelis poreikis dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ji vykdė šviečiamąją veiklą – teikė psichologines žinias mokytojams, tėvams ir vaikams. Taip pat bendradarbiavo su įstaigos bendruomene. Šias veiklas ji suprato iš žodinių susitarimų su darbdaviu ir bendrų žinių apie pareigas. Kadangi tai buvo jos pirmas darbas, ji neįvertino situacijos keistumo, kad nebuvo supažindinta su pareigybės aprašymu). Nors pagal psichologo asistento pareigybės aprašymą, psichologo asistentas negali atlikti vaikų vertinimų (tokia funkcija įtvirtinta psichologo pareigybės aprašyme), tačiau būtent darbdavys pavedė ieškovei atlikti tokias darbines funkcijas. Byloje nei ieškovė, nei jos buvusi vadovė V. T. nenurodė, kad ieškovei, kaip psichologo asistentei, būtų reikštos pretenzijos (žodžiu ir/ar raštu) dėl jai nepriskirtų funkcijų vykdymo. Priešingai, ieškovės buvusi vadovė V. T. nurodė, kad ieškovei pavedė atlikti vaikų vertinimą ir buvo patenkinta jos atliekamu darbu. Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad darželyje vertinimus atliko logopedė ir psichologo asistentė. Ji buvo informuojama, kuriuos vaikus reikia įvertinti. Kai ji atsisakė atlikti pakartotinį vertinimą, nes dirbo per trumpai, ji nurodė, kad per mažai dirbo su vaikais. Tada direktorė paklausė, ką jai pasakyti PPT, nes jie turi psichologo asistentę, tačiau ji nevertina vaikų. Tada ji suprato, kad privalo atlikti vertinimus, nepaisant savo noro. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės siejasi į vientisą loginę bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių grandinę, pagal kurią ieškovė būdama pavaldumo darbo santykiuose su atsakove, nesant jokių raštu įtvirtintų jos darbinių funkcijų, būdama silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, vykdė darbdavio pavedimus. Ir vėliau šia aplinkybe atsakovas grindė ieškovės atleidimą iš darbo. Teismas pažymi, jog pasikeitusi darbdavio administracija nustačiusi, kad darbuotoja vykdo funkcijas, kurios nepatenka į jos kompetencijos ribas, visų pirma turėjo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su jos pareigybei priskirtomis darbo funkcijomis ir reikalauti jų laikytis. Taip pat šią aplinkybę vertinant DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto kontekste, konstatuotina, jog ieškovė darbines funkcijas vykdė ieškovės pavedimu ir jos kontroliuojama; prieštaravimus buvo galima pašalinti aiškiai apibrėžiant ieškovės darbines funkcijas pagal jos einamas pareigas; ieškovės vaikų vertinimą, kuris priskirtinas psichologo pareigybei, atliko nuo darbo įstaigoje pradžios darbdavio pavedimu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė apie šią priežastį sužinojo likus 5 darbo dienoms iki ieškovės atleidimo, dėl ko visa atsakovės argumentacija, susijusi su šiuo atleidimo pagrindu, atmestina kaip nepagrista.

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teismas tikslino atsakovo įrodinėjimo pareigą šioje dalyje, tačiau įrodymai patvirtinantys atsiliepimo atsikirtimus/ieškovės atleidimo pagrindo teisėtumą, teismui nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į nurodytą bei byloje esančių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog atsakovas byloje neįrodė, jog buvo pagrindas ieškovę atleisti iš darbo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

36. Apibendrinant visa kas išdėstyta konstatuotina, kad ieškovė iš darbo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atleista neteisėtai, todėl ieškovės reikalavimas - pripažinti ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio, juridinio asmens kodas 306808778, neteisėtu ir panaikinti atsakovės Marijampolės vaikų lopšelio-darželio direktorės 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. DP-302 (3.1) „Dėl E. P. neterminuotos darbo sutarties „Šaltinėlio“ skyriuje nutraukimo“, tenkintinas visiškai.

37. Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

38. DK 218 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

39. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė negrąžinti jos į buvusį darbą, kadangi pagal ieškovės teiginius, psichologo asistento pareigybės po reorganizacijos neliko. Be to, sunku tikėtis, kad darbas būtų konstruktyvus, pati aplinka ir kontekstas abiem šalims nebūtų priimtinas.

40. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovei neteikiant prašymo ją grąžinti į darbą, ieškovė į darbą negrąžintina. Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir negrąžina ieškovės į darbą, konstatuotina, kad ieškovės darbo sutartis bus laikoma nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

41. Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas atsakovę iš darbo darbdavys pažeidė DK įtvirtintas imperatyvias normas, teismas taiko DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas atsakovės į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavio buvusiai darbuotojai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (skaičiuojant nuo kitos atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d.).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

43. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad E. P. iš darbo buvo atleista neteisėtai, po atleidimo iš darbo jos pajamos sumažėjo. Aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų atsakovei sunkias finansines pasekmes, nenustatė nei teismas, nei nurodė bylos nagrinėjimo metu atsakovas (ar jo atstovas).

44. Ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 45,56 Eur (neatskaičius mokesčių) (atsakovo darbo ginčų komisijai pateikta pažyma). Todėl iš atsakovo priteistina ieškovei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai (2025 m. balandžio 15 d.), t. y. už 149 d. d., sudaro 149 d. d. x 45,56 Eur = 6788,44 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistina po 45,56 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

45. Ieškovė taip pat prašo priteisti E. P. naudai iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

46. Nurodo, kad dėl atsakovo kaltės ji taip pat patyrė neturtinę žalą. Ieškovė studijuoja mokyklinės psichologijos magistro studijų programoje valstybės nefinansuojamose studijose ir už mokslą moka pati. Ieškovė stengiasi rūpinti savimi finansiškai, nes gyvena su tėvais ir stengiasi pradėti savarankišką gyvenimą. Ieškovė ketino šiais metais atidėti studijas, siekdama sutaupyti trūkstamas pinigines lėšas mokesčiams už mokslą, kadangi vieneri mokslo metai studijų kainuoja apie 5000 eurų. Praėjusiais mokslo metais ieškovė sėkmingai mokėjo už mokslą iš gaunamo darbo užmokesčio. Todėl su darbu pas atsakovą ieškovė siejo savo ateities planus ir galimybę tęsti mokslus. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 28 d. prasidėjo intensyvus ieškovės bendravimas su atsakovo švietimo specialistų koordinatore ir teisininku, kurie nurodė, kad ieškovės darbo vietos nelieka, todėl ketinama ieškovę atleisti. Tokios žinios ieškovę sukrėtė, neaiškumas ir neužtikrintumas dėl ateities sukėlė labai stiprius neigiamus išgyvenimus. Pokalbių metu ieškovė jautėsi žeminama, o jos iki tol atliktas darbas darbovietėje buvo niekinamas. Dėl tokios besitęsiančios situacijos ieškovės nerimas ir įtampa tik didėjo, ir pasiekė tokį lygį, kad ieškovė nebegalėjo savimi pasirūpinti (valgyti ir miegoti), tris dienas negalėjo nieko valgyti ir beveik nemiegojo, tai sutrikdė ieškovės įprastą gyvenimo rutiną bei darbą kitoje darbovietėje (kitoje švietimo įstaigoje penktadienį, rugpjūčio 30 d.). Galiausiai šeštadienį dėl ieškovės būsenos ir kylančių sunkių minčių apie savižalą, ieškovės šeimos nariai nuvežė ją į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, kur po pokalbio su budinčiu psichiatru buvo nukreipta reabilitacijai į (duomenys neskelbtini), kuriame praleido net dešimt dienų nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur.

47. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal DK 218 straipsnio nuostatas, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais darbuotojui gali būti priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas, taigi, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą nagrinėjamu atveju.

48. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

49. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

50. Iš byloje esančių duomenų seka, kad ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2023 m. vasario 10 d. Darbdavio buvo vertinama pozityviai, nuobaudų neturėjo. Po atsakovo reorganizacijos, ieškovei buvo siūloma toliau dirbti savo pareigose. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės ieškovei sudarė pagrindą įsitikinimui, kad jos darbo santykiai su atsakovu yra nusistovėję ir ieškovė toliau dirbs psichologo asistente atsakovo įstaigoje. Atsakovo teigimu, naujajai atsakovo administracijai nustačius, kad ieškovė dirba pareigybėje, kurios nėra įstaigoje, per 5 dienas priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo. Per šį laiką su darbdaviu vyko ieškovės susitikimai, bendraujama (ieškovės teigimu keltas klausimas dėl jos darbo kokybės, esant kuruojamam darbui; pasiūlyta jai pačiai rašyti prašymą išeiti iš darbo; bendraujant su ja, buvo keliamas balsas ir pan.). Ieškovės teigimu, pokalbiai su darbdaviu sukėlė jai stiprų nerimą ir stresą, dėl ko pablogėjo jos psichologinė sveikata, ir dėl ko ji nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo paguldyta (duomenys neskelbtini). Minėtus duomenis patvirtina teismui pateiktas medicinos dokumentų išrašas (e. b. l. 46). Ieškovės minima faktinė situacija atitinka ir atsakovo atstovo nurodytą, kad apie ieškovės darbo situaciją sužinojo tik rugpjūčio 27 – 28 d. ir nuo tada ėmėsi veiksmų. Nors pirmasis atsakovo įsakymas dėl ieškovės atleidimo buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 4 d., tačiau jau 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu E. P. nurodoma, kad po įvykusios reorganizacijos, 2024 m. birželio 3 d. patvirtinus lopšelio – darželio pareigybių sąrašą, liko tik psichologo pareigybė, tačiau psichologo asistento pareigybės neliko. Konstatuota, kad E. P. negali dirbti psichologo asistento pareigose, taip pat jai negali pasiūlyti užimti psichologo pareigybės, todėl siūlo užimti laisvą mokytojo padėjėjo/mokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo pareigybę, todėl akivaizdu, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovės atleidimu. Ir nors 2024 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dar nebuvo priėmusi įsakymo dėl ieškovės atleidimo, tačiau šiai atsisakius užimti jai pasiūlytas kitas pareigybes, buvo aišku, kad ji bus atleista iš darbo. Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas ir ieškovės neteisėtas atleidimas šiuo atveju sukėlė ieškovei stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (dėl ko buvo gydyta), dalies pragyvenimo šaltinio praradimą (jos teigimu studijuojančiai mokamose psichologijos magistro studijose). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje dėl neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo nustatytų aplinkybių kontekste, ieškovė neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, netikrumo jausmą dėl tolesnės savo ateities, sveikatos sutrikimą. Darytina išvada, jog ieškovė įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau teismas visgi nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės teigimu, ji nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pradėjo dirbti pilnu etatu (duomenys neskelbtini) psichologo asistente, kas reiškia, kad nebuvo pakenkta jos reputacijai ir nesumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje, atkreipiant dėmesį ir į realiai ieškovei išmokėtinas sumas dėl neteisėto atleidimo, kas gali būti laikoma atitinkama (nors ir ne visiška) neturtine satisfakcija, taip pat siekiant nepažeisti teisingumo ir sąžiningumo principų, spręstina, kad ieškovės neturtinei žalai atlyginti pakankama laikytina 200 Eur suma, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

52. Šiuo atveju visi ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, išskyrus reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

53. Nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Šiuo atveju įvertinu tai, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, kas reiškia, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

54. Iš byloje pateikto atsakovės atstovo advokato Karolio Gerbausko patikslintos pažymos dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 2420 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

55. Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tenkinus ieškinį, žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo atleista ieškovė, priteistinas iš kitos šalies (CPK 85 straipsnis, 93 straipsnis). Pirmiau nustatyta, kad ieškovė šioje byloje pareiškė du reikalavimus neturtinius, kurių vienas išvestinis bei du turtinius reikalavimus. Už neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Už turtinius reikalavimus priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimą, žyminis mokestis nustatomas pagal išieškomą sumą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis paskaičiuotinas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pirmiau nustatyta, kad teismas tenkino neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisė 6788,44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį (neatskaičius mokesčių) bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 207 Eur žyminio mokesčio (97 Eur + 110 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies ir ginčą išspręsti iš esmės.

Pripažinti ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio, juridinio asmens kodas 306808778, neteisėtu ir panaikinti atsakovo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio direktorės 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. DP-302 (3.1) „Dėl E. P. neterminuotos darbo sutarties „Šaltinėlio“ skyriuje nutraukimo“.

Ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbą negrąžinti, pripažinti, kad ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Marijampolės vaikų lopšelio-darželio, juridinio asmens kodas 306808778, 2023 m. vasario 10 d. sudaryta darbo sutartis Nr. S-2, su visais jos pakeitimais, yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš atsakovo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio, juridinio asmens kodas 306808778, ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6788,44 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 44 centus) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (imtinai) (2025 m. balandžio 15 d.), bei po 45,56 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 56 centus) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d). Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.

Priteisti iš atsakovo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio, juridinio asmens kodas 306808778, ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Marijampolės vaikų lopšelio-darželio, juridinio asmens kodas 306808778, 207 Eur (du šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Aivaras Naujalis