Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys išieškotojas G. Š. ir skolininkė I. Č., išvadą byloje teikianti institucija –Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos (iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą vykdyti teismo sprendimo dieną) skyrimo suinteresuotam asmeniui I. Č., priteisiant ją suinteresuoto asmens G. Š. naudai.

Teismui pateiktame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte antstolis nurodo, kad jo kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo sprendimą dėl išieškotojo bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š. tvarkos. Išieškotojas nurodė, kad skolininkė nesilaiko bendravimo tvarkos 4 punkto, kuriame nurodoma, kad jeigu ji savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, tai gali padaryti išieškotojas. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikų į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, skolininkė turi informuoti ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas. Vaikai nuo 2019 m. lanko dziudo sambo neformalų užsiėmimą (duomenys neskelbtini). Nors 2019 m. ir 2020 m. skolininkė kartais nuvesdavo vaikus į šiuos užsiėmimus, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo atsisako tai daryti ir neleidžia nuvesti vaikų į šiuos užsiėmimus išieškotojui. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikų į jų lankomus neformalaus ugdymo užsiėmimus, skolininkė neinformuoja. 2021 m. spalio 19 d. skolininkei surašytas raginimas vykdyti sprendimą. Raginimas skolininkei buvo išsiųstas registruota siunta, kuri įteikta 2021 m. spalio 21 d. 2021 m. spalio 27 d. antstolio kontoroje gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimą prievarta prieš vaiką negali būti taikoma. Siekiant užtikrinti vaikų psichologinį saugumą, būtų naudingas tėvų pasirinkto psichologo dalyvavimas. Rekomenduota įpareigoti tėvus išklausyti pozityvios tėvystės kursą ir/ar lankyti mediatoriaus konsultacijas. Siekiant ateityje užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams nurodyta, kad kituose vaikų pasimatymuose su išieškotoju galėtų dalyvauti antstolis ir psichologas. 2021 m. spalio 29 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio patvarkymų, tačiau 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-649-861/2022, kuria nutarė skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Išieškotojas antstoliui nurodė, kad H. lanko valandos trukmės neformalaus ugdymo užsiėmimus trečiadieniais nuo 18:10 val., penktadieniais nuo 17:00 val. ir sekmadieniais nuo 17:00 val. Sūnus J. lanko valandos trukmės neformalaus ugdymo užsiėmimus trečiadieniais nuo 18:10 val., penktadieniais nuo 17:00 val. Vaikai į neformalaus ugdymo užsiėmimus nebuvo vesti ir išieškotojas apie tai, kad nėra galimybės nuvesti vaikų į šiuos užsiėmimus, nebuvo informuotas 2021 m. spalio 22 d., 2021 m. spalio 24 d. (sūnus H.), 2021 m. lapkričio 19 d., 2021 m. lapkričio 21 d. (sūnus H.), 2021 m. gruodžio 3 d., 2021 m. gruodžio 5 d. (sūnus H.), 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 19 d. (sūnus H.), 2022 m. sausio 9 d. (sūnus H.), 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. sausio 23 d. (sūnus H.), 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 6 d. (sūnus H.), 2022 m. vasario 19 d. (sūnus H.), 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. kovo 6 d. (sūnus H.), 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. kovo 20 d. (sūnus H.). Kartą išieškotojas apie tai, kad skolininkė negalės nuvežti vaikų į neformalaus ugdymo užsiėmimus buvo informuotas kai iki užsiėmimo pradžios buvo likę tik 26 min. Išieškotojas taip pat nurodė, kad 2021 m. spalio 29-30 d. sūnus H. nebuvo perduotas bendravimui savaitgalį dėl galimo kontakto su COVID-19 sergančiu asmeniu, nors 2021 m. spalio 29 d. vyko į mokyklą. 2022 m. kovo 18-22 d. formalaus ugdymo metu skolininkė, esant aiškiai išreikštam išieškotojo prieštaravimui, išvyko su vaikais į Jungtinę Karalystę, dėl ko vaikai nelankė formalaus ugdymo užsiėmimų 2022 m. kovo 21 d. ir 22 d. 2022 kovo 23 d., trečiadienį, skolininkė neperdavė sūnaus H. bendravimui su tėvu, kaip tai numatyta bendravimo su vaiku tvarkos 2 p., informavo, kad sūnus H. serga, vėliau išleido jį į kiemą, tačiau išieškotojui paprašius leisti bendrauti sūnaus gyvenamajame būste nurodė, kad sūnus H. bendrauti nenori, įsodino sūnų H. į automobilį ir išvyko. Skolininkė teigia, kad vaikų nevedė į dziudo sambo treniruotes, nes tuo metu vyko teismo procesas, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas ar vaikai turi būti vedami į dziudo sambo treniruotes prieš savo norą, tačiau teismo procesas vyko ne dėl šio klausimo, o dėl antstolio priimtų patvarkymų teisėtumo. Iš skolininkės paaiškinimų matyti, kad ji supranta, jog turi vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinį sprendimą, tačiau sąmoningai to nedaro, sprendimo dalį interpretuoja sau palankia linkme prisidengdama tuo, kad vaikai nenori lankyti dziudo sambo treniruočių. Išieškotojui priklausė bendrauti su vaikais 2021 m. spalio 29-31 d., savaitgalį. Skolininkė, teikdama paaiškinimus informavo, kad H. perduoti bendravimui negalėjo, nes vaikui buvo taikoma saviizoliacija iki spalio 30 d. ir H. ji galės perduoti tik sekmadienį ryte (spalio 31 d.), nors H. mokyklai 2021 m. spalio 28 d. parašė, kad H. buvo atliktas PGR tyrimas, rezultatas neigiamas, todėl H. ateis į mokyklą. Iš laboratorinio tyrimo rezultatų matyti, kad H. PGR buvo atliktas 2021 m. spalio 31 d. Į Jungtinę Karalystę vaikai vyko kovo 18-22 dienomis. Apie išvykimą skolininkė pranešė prieš mėnesį, kaip ir nustatyta, tačiau išieškotojas prieštaravo vaikų išvežimui, nes tokiu atveju jie praleistų tiek formalius, tiek neformalius užsiėmimus. Skolininkė, teikdama paaiškinimus dėl to, kad H. nebuvo perduotas bendravimui 2022 m. kovo 23 d. (trečiadienį), nurodė, kad vaikui buvo paskirti kraujo tyrimai apie 18:50 val. Ji siūlė suinteresuotam asmeniui G. Š. nuvežti vaiką į polikliniką, tačiau jis sėdėjo mašinoje ir į siūlymus nekreipė dėmesio, todėl nuvežė vaiką pati. Tačiau kraujo tyrimai buvo atlikti tik 2022 m. balandžio 27 d., nėra jokių duomenų, kad 2022 m. kovo 23 d. vaikas sirgo. Suinteresuotas asmuo I. Č. yra supažindinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š. tvarkos, tačiau teismo sprendimo tinkamai nevykdo.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skolininkė privalo vykdyti įpareigojimus tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir skirti baudą, nustatant jos dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad baudą skolininkė turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

Į teismo posėdį pareiškėjas antstolis M. Dabkus neatvyko, apie jį informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Č. paaiškino, kad dėl antstolio nurodytų datų ir fakto, kad nurodytomis dienomis vaikai nebendravo su išieškotoju, ginčo nėra. Ji nesudarė jokių trukdžių vesti vaikus ten, kur jie nori. Tačiau ji turi užtikrinti ir namų darbų atlikimą, nes po to vaikai juos ruošia vaiko miego sąskaita. Antstolio nurodytomis datomis į užsiėmimus vaikai nevyko, nes nenorėjo. Kadangi galėjo juos nuvežti, išieškotojo neinformavo, informuoti turi tik kai negali nuvežti pati. Skolininkė siūlė, kad vaikai palankytų užsiėmimus iki 2019 m., o tuomet ieškoti kas labiau atitinka vaikų interesus. Svarbiausia rasti, kas patinka vaikams. Baudos nieko nepakeis. Tarnyba rekomendavo, kad antstolis su psichologu turėtų dalyvauti bendravime ir įsitikinti kokios yra aplinkybės, tačiau antstolis formaliai surašė dokumentus, neužtikrino vaikų interesų. Kovo 23 d. ji dėjo visas pastangas, kad vaikas būtų perduotas, išvedė vaiką anksčiau, kad išieškotojas nuvežtų atlikti tyrimus. Sudėtingoje vaiko sveikatai situacijoje negali vaiko išleisti bendrauti su tėvu, bet jei liga nesunki, išleidžia. Nedaug kartų išieškotojas negalėjo pabendrauti su vaiku ligos metu. Nebuvo, kad galėtų aplankyti vaikus gyvenamojoje vietoje, nes iš bendrų šeimos namų išėjo dėl psichologinio ir fizinio smurto, todėl nori apsaugoti savo gyvenamąją aplinką. Deda visas pastangas, kad sergantis vaikas bendrautų vaizdo skambučiu, tačiau išieškotojas neatsiliepia. Skolininkė siūlė išieškotojui papildomai praleisti su vaikais atostogas, tačiau jis nesutinka, nes tai nenurodyta bendravimo tvarkoje. Buvo nagrinėta byla dėl bendravimo mažojo vaiko ligos metu. Teismas konstatavo, kad skolininkė užtikrino, kad bendravimas nenutrūktų, vykdė bendravimo tvarką. Savaitgalį perdavė net visiškai nepasveikusį vaiką, nurodydama, kad vaikas serga. Tačiau išieškotojas nuvedė vaiką į futbolo treniruotę. Todėl juo sunku pasitikėti ir perduoti vaiką tokiais atvejais. Dėl Covid-19 situacijos – gavo žinutę, kad vaikas turėjo kontaktą būrelyje, parašė išieškotojui, kad turi laikytis izoliacijos tvarkos. Tyrimų rezultatai buvo sekmadienį ryte. Iškart informavo išieškotoją, kad jis gali atvažiuoti. Išvykimas į Jungtinę Karalystę buvo savaitgalį ir pirmadienį, praleista tik keletas pamokų. Bet vaikas atidirbo, padarė namų darbus. J. tuomet lankė darželį. Pagal bendravimo tvarką, išieškotojo sutikimas dėl išvykimo nebuvo būtinas, nes kelionė tilpo į keturių dienų laiką, kaip numatyta bendravimo tvarkoje. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo skolininkė į teismą nesikreipė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019 pagrindu 2020 m. birželio 16 d. suinteresuotam asmeniui G. Š. išduotas vykdomasis raštas dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (v. b. l. 5-6), pagal kurią suinteresuotas asmuo G. Š. bendrauja su nepilnamečiai vaikais H. Š. ir J. Š.:

1. kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą.

2. kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį - tą savaitę, kurią pasimatymas su vaikais savaitgalį nėra numatytas; trečiadienį - tą savaitę, kurią pasimatymas su vaikais savaitgalį yra numatytas, pasiimdamas vaikus nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 20.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

3. G. Š. bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį.

4. Jeigu vaikų motina I. Č. savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, tai gali padaryti vaikų tėvas G. Š.. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, vaikų motina I. Č. informuoja vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas.

Bendravimo tvarkos 18 punktu taip pat nustatyta, kad bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas (motina) turi gauti rašytinį (išreikštą ei. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.

Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo antstoliui pateiktas 2021 m. spalio 18 d. (v. b. l. 50-51). 2021 m. spalio 18 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti visa apimtimi (v. b. l. 55). 2021 m. spalio 19 d. suinteresuotam asmeniui I. Č. išsiųstas raginimas vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus (v. b. l. 53-54), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai išsiųstas prašymas nedelsiant raštu pateikti antstoliui Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologo rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos (v. b. l. 58). 2021 m. spalio 27 d. antstolio kontoroje gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas (v. b. l. 62), kuriame nurodoma, kad tėvams buvo išaiškintas teismo sprendimo privalomumo principas bei vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais. Tarnybos vertinimu, vaiko tėvai privalo vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimą prievarta prieš vaiką negali būti taikoma. Siekiant užtikrinti vaikų psichologinį saugumą, būtų naudingas tėvų pasirinkto psichologo dalyvavimas. Tarnyba rekomendavo sudaryti sąlygas bei netrukdyti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos - įpareigoti tėvus išklausyti pozityvios tėvystės kursą ar lankyti mediatoriaus konsultacijas. Siekiant ateityje užkirsti kelią vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, vaikų pasimatymuose su tėvu galėtų dalyvauti antstolis ir psichologas.

2021 m. spalio 29 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės I. Č. skundas dėl antstolio patvarkymų (v. b. l. 76-77), kuriuo skolininkė I. Č. prašė panaikinti antstolio patvarkymus, kadangi teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką vykdo, vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose užtikrina, sutikimo dėl dziudo – sambo treniruočių lankymo nedavė, vaikai yra pernelyg apkrauti papildomais užsiėmimais, neturi laiko pailsėti, užsiimti mėgstamomis veiklomis, pabendrauti su mama, dėl to jie turi sveikatos problemų, prasideda psichologinės problemos. 2021 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 2YT-36171-937/2021, kuria nutarė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2021 m. spalio 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-10-19 raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti sprendimą įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus ir vykdomąją byla (duomenys neskelbtini) nutraukti (v. b. l. 118-122).

Išieškotojui apskundus šią nutartį (v. b. l. 98-106) Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-649-861/2022 nutarė atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti, pareiškėjos I. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (v. b. l. 126-134). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja sprendimo dalį, susijusią su nepilnamečių vaikų ugdymo užsiėmimų lankymu, interpretuoja sau palankia linkme, tačiau antstolis pagrįstai laikė, jog pareiškėja, negalint nuvežti vaikų į lankomus pagal tvarkaraštį užsiėmimus, turi informuoti vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas, o pagal pateiktus duomenis, pareiškėja to nevykdė.

2022 m. balandžio 4 d. G. Š. antstolio Mindaugo Dabkaus kontorai pateikė prašymą su priedais dėl poveikio priemonių taikymo dėl teismo sprendimo nevykdymo (v. b. l. 180-182). 2022 m. gegužės 10 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (b. l. 2-5).

Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia sprendimų neįvykdymo aktas.

Nagrinėjamu atveju sprendimo neįvykdymo aktas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad skolininkė nevykdo: bendravimo tvarkos 4 punkto, numatančio, kad neturėdama galimybės nuvesti vaikų į formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, ji ne vėliau nei prieš 2 valandas turi informuoti apie tai išieškotoją; bendravimo tvarkos 1 punkto, numatančio, kad išieškotojas bendrauja su vaikais lyginių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio ir bendravimo tvarkos 2 punkto, numatančio, kad išieškotojas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį. Išieškotojo teigimu neformalaus ugdymo (dziudo sambo) užsiėmimų lankymas nebuvo užtikrintas 2021 m. spalio 22 d., 24 d., lapkričio 19 d., 21 d., gruodžio 3 d., 5 d., 17 d., 19 d., 2022 m. sausio 9 d., 21 d., 23 d., vasario 4 d., 6 d., 20 d., kovo 4 d., 6 d., 18 d., 20 d., išieškotojas nebuvo laiku informuotas apie tai, kad skolininkė negalės nuvesti vaikų į užsiėmimus. Sūnus H. neperduotas bendravimui su išieškotoju 2021 m. spalio 29-30 d. savaitgalio bendravimui, skolininkei tvirtinant neva vaikui taikoma izoliacija dėl kontakto su Covid-19 sergančiu asmeniu. 2022 m. kovo 21 d. ir kovo 22 d. vaikai nelankė formalaus ugdymo užsiėmimų dėl išvykos su skolininke į užsienį, skolininkė nesudarė galimybės išieškotojui nuvesti vaikus į šiuos užsiėmimus. 2022 m. kovo 23 d. skolininkė neperdavė sūnaus H. bendravimui su išieškotoju jam priklausančią darbo dieną – trečiadienį, teigdama, kad vaikas serga.

Dėl teisės nuvesti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus neužtikrinimo

Skolininkė neginčijo antstolio ir išieškotojo nurodytų faktų, kad aukščiau nurodytomis datomis nevedė vaikų į neformalaus ugdymo užsiėmimus ir neinformavo apie tai išieškotojo. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas (b. l. 193-199).

Atsiliepime į antstolio pareiškimą ir teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Č. nurodė, kad į neformalaus ugdymo dziudo sambo užsiėmimus vaikai nebuvo vedami dėl to, kad šių užsiėmimų lankyti nenori, lanko daug kitų neformalaus ugdymo užsiėmimų, kurių lankymas, be kita ko, inicijuotas paties suinteresuoto asmens G. Š., pavargsta, jiems nelieka laiko poilsiui, kitoms mėgstamoms veikloms, namų darbų ruošai, buvimui su mama ir kt. Suinteresuoto asmens I. Č. vertinimu, tokiu būdu suinteresuotas asmuo G. Š. neatsižvelgia į vaikų interesus, ignoruoja jų nuomonę, neleidžia atrasti savo gebėjimų. Dėl perkrauto grafiko vaikams prasidėję sveikatos sutrikimai. Suinteresuotas asmuo I. Č. teigia negalinti įkalbėti vaikų lankyti nemėgstamą būrelį, o versti juos eiti prievarta negalima.

Dėl nurodytų aplinkybių visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra patikimų objektyvių duomenų apie vaikų nenoro lankyti dziudo sambo užsiėmimus atsiradimo priežastis. Pateiktas galimai vaiko ranka rašytas raštelis, kuriame nurodoma, kad H. Š. nenori eiti į dziudo treniruotes mamos laiku, nes nori daugiau laiko praleisti su mama, pailsėti, skirti laiko savo pomėgiams. Pažymėtina, kad nėra aišku kodėl ir kokiomis aplinkybėmis šis raštelis rašytas ar jame išdėstyta vaiko savarankiška nuomonė. Nėra jokių duomenų apie kito šalių vaiko nenoro lankyti tėvo parinktą papildomo ugdymo veiklą susiformavimo priežastis. Suinteresuoto asmens G. Š. teigimu, toks nenoras vaikams suformuotas pačios suinteresuoto asmens I. Č..

Skolininkė savo poziciją grindžia tuo, jog vaikams išreiškus nenorą lankyti nurodytus užsiėmimus, priverstinis jų lankymas kenktų vaikų interesams. Tačiau vaiko nenoro lankyti tam tikrus užsiėmimus negalima tapatinti su vaiko interesais. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Byloje nenustatyta pakankamo pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas buvo nevykdomas dėl visiškai savarankiško, kategoriško, nepakeičiamo vaikų nenoro lankyti tėvo parinktą neformalaus ugdymo užsiėmimą. Kita vertus, aplinkybės, kad tam tikrų užsiėmimų lankymas dėl vaikų pagrįsto nenoro ir per didelio jų užimtumo neatitinka jų interesų, kurios turėtų būti įrodytos, galimai sudarytų pagrindą keisti nustatytą bendravimo tvarką, bet negali būti pagrindu daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo I. Č. galėjo sistemingai (konstatuota net 18 nevykdymo epizodų) nevykdyti teismo sprendimo. Vien suinteresuoto asmens I. Č. įsitikinimas tuo, kad dziudo sambo užsiėmimų lankymas neatitinka vaikų interesų, savaime nesudaro teisėto pagrindo nevykdyti teismo sprendimo, kuris yra privalomas (CPK 18 straipsnis). Suinteresuotas asmuo I. Č. neturi didesnių teisių ir įgaliojimų vienašališkai spręsti ar tam tikri užsiėmimai turi būti lankomi ar gali būti praleidžiami. Kol nustatyta bendravimo tvarka dalyje dėl papildomų ugdymo veiklų ir jų lankymo užtikrinimo nėra pakeista, suinteresuotas asmuo I. Č. negali savavališkai spręsti, kad vaikai gali nevykti į tėvo parinktus užsiėmimus. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo G. Š. naudotų prievartą vaikų atžvilgiu (tokie suinteresuoto asmens I. Č. teiginiai nepasitvirtino (b. l. 14, 54-56), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotam asmeniui G. Š. užtikrinant vaikų papildomų veiklų lankymą, būtų akivaizdžiai pažeidžiami vaikų interesai ir būtų pagrindas imtis kraštutinių priemonių – teismo sprendimo nevykdymo, siekiant juos apsaugoti.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo I. Č. teismo sprendimu nebuvo įpareigota visais atvejais užtikrinti vaikų neformalaus ugdymo veiklų lankymo, ko galimai nebūtų galėjusi padaryti esant aiškiai išreikštam kategoriškam vaikų nenorui ir pasipriešinimui, tačiau, negalėdama nuvesti vaikų į kuriuos nors užsiėmimus (nepriklausomai nuo priežasčių, t. y. net jei negali nuvesti vaikų dėl jų nenoro), privalėjo apie tai informuoti suinteresuotą asmenį G. Š., sudarydama atitinkamą galimybę jam. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių ypatingų, nuo skolininkės valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių ji, nevesdama vaikų į neformalaus ugdymo užsiėmimus, kaip teigia, dėl jų nenoro, negalėjo įvykdyti teismo sprendimo ir pranešti apie tai išieškotojui. Teismo posėdžio metu skolininkė iškėlė prielaidą, kad teismo sprendimu jai nustatyta pareiga informuoti išieškotoją kai ji negali nuvesti vaikų į papildomo ugdymo užsiėmimus, o nagrinėjamu atveju ji vaikus į užsiėmimus nuvesti galėjo, tačiau vaikai nenorėjo būti į juos vedami, todėl apie tokius atvejus, skolininkės vertinimu, ji išieškotojo informuoti neturėjusi. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad ji jau buvo aptarta 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų atmestas ir kurioje teismas, be kita ko, nurodė, kad skolininkė interpretuoja sprendimą sau palankia linkme, tuo tarpu antstolis pagrįstai vertino, kad skolininkė privalėjo informuoti išieškotoją apie tokius atvejus, tačiau teismo sprendimo nevykdė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net po šios nutarties priėmimo skolininkė dar kelis kartus (2022 m. kovo 18 d. ir 20 d.) nevedė vaikų į neformalius užsiėmimus ir nepranešė apie tai išieškotojui, nors šiuo klausimu jau buvo priimta nuo jos priėmimo įsiteisėjusi teismo nutartis.

Suinteresuotas asmuo I. Č. teikdama paaiškinimus, be kita ko, teigia, kad vaikų nevedė į dziudo sambo treniruotes, nes tuo metu vyko teismo procesas, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas ar vaikai J. ir H. turi būti vedami į dziudo sambo treniruotes prieš savo norą. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad byloje pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės buvo sprendžiamas klausimas ar antstolis pagrįstai priėmė vykdymui vykdomąjį raštą dėl išieškotojo bendravimo su vaikais tvarkos. Ši aplinkybė nesudarė pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio, vadinasi, privalomo teismo sprendimo, kuris turi šalims įstatymo galią. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas ir jo priverstinis vykdymas, remiantis kasacinio teismo praktika, nėra tapačios sąvokos, kadangi teismo sprendimas yra privalomas vykdyti nepriklausomai nuo to ar jis perduotas priverstiniam vykdymui. Teismo sprendimu galutinai išspręstas šalių ginčas, todėl jame nustatytos aplinkybės ir patenkinti reikalavimai nebegali būti ginčijami, nebent iš esmės pasikeistų aplinkybės ir teismo sprendimas vienos iš šalių ieškinio pagrindu būtų pakeistas.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad įpareigojimas, neturint galimybės pristatyti vaikus į formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, pranešti apie tai išieškotojui ir sudaryti atitinkamą galimybę jam, nustatytas dar 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 2019 m. liepos 3 d. prašymu skolininkė prašė papildyti laikiną bendravimo tvarką nustatant, kad ji neturi pareigos užtikrinti vaikų dalyvavimo papildomo ugdymo veikloje, jei užsiėmimai vyksta ne darbo dienomis ir vaikai yra ne Vilniaus mieste, grindė šį prašymą ir šiuo metu nurodomais argumentais dėl vaikų poilsio, bendravimo su artimaisiais galimybių. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi šie argumentai buvo atmesti, nurodant, kad jie jau buvo įvertinti priimant 2019 m. birželio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kad tam tikri nepatogumai nėra priežastimi keisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, šalims siūlyta orientuotis į vaikų, o ne savo interesų gynimą. Nei teismo sprendimu, nei vėliau minėta nuostata nebuvo pakeista, o skolininkė, nors nurodo įvairias priežastis, dėl kurių ši nuostata, jos vertinimu, negali būti vykdoma, nesiėmė priemonių ją keisti, tačiau jos savavališkai nevykdė.

Galiausiai, skolininkė nurodo, kad antstolis, vykdydamas nurodytą nuostatą nei karto pats neatvyko įsitikinti skolininkės nurodomomis aplinkybėmis dėl vaikų nesutikimo vykti į dziudo sambo užsiėmimus, nevykdė Tarnybos rekomendacijų dėl psichologo pasitelkimo. Vis dėl to, teismas sprendžia, kad šios rekomendacijos nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo ir nesudaro pagrindo teigti, kad dėl jų antstolis negalėjo vykdyti galiojančio teismo sprendimo ir surašyti sprendimo neįvykdymo akto. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 p. numato, kad psichologas kviečiamas dalyvauti vykdymo procese bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui. Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atitinkamą rekomendaciją, nei šalių, nei paties Skyriaus prašymų dėl psichologo dalyvavimo gauta nebuvo, tuo tarpu antstoliui pareiga priimti tokį sprendimą nėra numatyta.

Savo rašytiniuose paaiškinimuose skolininkė teigia, kad dziudo sambo užsiėmimai buvo įrankiu siekti, kad skolininkė būtų nubausta už teismo sprendimo nevykdymą ir tai taptų pagrindu pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Tačiau ši aplinkybė niekaip neįtakoja ir negali įtakoti teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymo ar nevykdymo ir baudos skyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vertina ar teismo sprendimas buvo vykdomas ir jei jis nebuvo vykdomas – dėl kokių priežasčių, ar jos priklausė ar nepriklausė nuo skolininkės valios. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 4 punkto, numatančio, kad negalėdama nuvesti vaikų į neformalaus ugdymo užsiėmimus ji privalėjo informuoti apie tai išieškotoją ir sudaryti atitinkamas galimybes jam. Ypatingų, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių ji objektyviai negalėjo įvykdyti teismo sprendimo šioje dalyje nenustatyta.

Dėl vaikų išvežimo į užsienį 2022 m. kovo 18 – 22 d.

Antstolis prašo skirti baudą skolininkei dėl 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu nustatytos išieškotojo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo 2022 m. kovo 21-22 dienomis, kuomet skolininkė be išieškotojo sutikimo išvežė vaikus į užsienį ir neužtikrino jų dalyvavimo formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. vasario 22 d. skolininkė informavo išieškotoją apie tai, kad 2022 m. kovo 18-22 dienomis su vaikais vyks į pažintinę kelionę į Londoną (v. b. l. 139). Suinteresuotas asmuo G. Š. į pranešimą atsakė, kad kovo 18 d. abiem vaikams yra dziudo sambo užsiėmimai, kovo 20 d. šie užsiėmimai yra H., o kovo 21-22 dienomis vyksta pamokos, kurios gali būti praleidžiamos tik dėl pateisinamų priežasčių, todėl išieškotojas vaikų išvežimui prieštarauja. Iš į bylą pateikto elektroninio laiško matyti, kad apie išvykimą buvo informuota nepilnamečio H. Š. ugdymo įstaiga (b. l. 67).

Remiantis 2019 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimo 18 punktu, bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas (motina) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.

Nagrinėjamu atveju vaikų kelionė į užsienį vyko metų nelyginės savaitės savaitgalį ir lyginės savaitės pirmadienį bei antradienį, todėl, remiantis bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktais, tai nebuvo suinteresuoto asmens G. Š. bendravimo su vaikais laikas (suinteresuotas asmuo G. Š. su vaikais bendrauja lyginių metų savaičių savaitgaliais ir po jų einančių savaičių trečiadieniais). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau nurodytu bendravimo tvarkos 18 punktu, skolininkė neprivalėjo gauti išieškotojo sutikimo vykti su vaikais į tokią kelionę, turėjo pareigą tik informuoti suinteresuotą asmenį G. Š. apie tokią kelionę nedelsiant po to kai ją suplanavo.

Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad išieškotojas nebuvo tinkamai informuotas apie kelionę. Bendravimo tvarkos pažeidimą prašoma konstatuoti tuo pagrindu, kad suinteresuotas asmuo G. Š. prieštaravo vaikų išvežimui, nes tokiu atveju jie praleidžia formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus.

Iš bendravimo tvarkos 18 punkto nuostatų matyti, kad jos numato tėvų teisę išsivežti vaikus į užsienį be kito iš tėvų sutikimo, jei tai nėra to kito iš tėvų bendravimo su vaiku laikotarpis. Savaime suprantama, kad išvykus į užsienį nėra galimybės nuvesti vaikus į formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus. Todėl papildomai informuoti apie tai, kad negalės nuvesti vaikų į šiuos užsiėmimus, kaip numatyta bendravimo tvarkos 4 punkte, skolininkė neturėjo. Toks reikalavimas būtų akivaizdžiai perteklinis. Teismo vertinimu, bendravimo tvarkos 18 punkte numačius teisę išvežti vaikus į užsienį ne išieškotojo bendravimo su jais laikotarpiu, pasinaudojimas tokia teise yra aplinkybė, kurios pagrindu galima pripažinti, kad egzistavo objektyvi priežastis, dėl kurios išieškotojo teisė nuvesti vaikus į formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti įgyvendinta.

Išieškotojas tiek atsiliepime į antstolio prašymą, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad vaikai yra ugdomi abiejų tėvų ir nesant objektyvių priežasčių vienas iš jų negali nuspręsti, kad vaikai nelankys ugdymo įstaigos, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnį, asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas, todėl jis turi teisę ir pareigą ginti mažamečio interesą privalomai lankyti mokyklą, o skolininkei už kliudymą tai daryti turi būti skirta bauda. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kurios 4 punktas numato išieškotojo teisę nuvesti vaikus į formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus ne savo bendravimo su vaikais metu, kai to negali padaryti skolininkė, nevykdymo klausimas, o ne vaiko teisės į mokslą pažeidimo klausimas. Kita vertus, pradinuko nenuvedimas į mokykla dvi dienas, jam būnant pažintinėje kelionėje, nelaikytinas esminiu jo teisės į mokslą pažeidimu. Byloje nėra duomenų, kad dėl praleistų dviejų dienų pamokų vaikas žinių prasme esmingai atsiliko nuo kitų mokinių ir liko pastebimų mokymosi spragų, kad toks vaiko nevedimas į mokyklą yra nuolat pasikartojantis, sisteminio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog skolininkė, išvykdama su vaikais į užsienį 2022 m. kovo 18-22 dienomis, iš esmės pažeidė 2019 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimu nustatytą vaikų bendravimo su išieškotoju tvarką.

Dėl bendravimo su vaiku neužtikrinimo 2021 m. spalio 29-30 d.

Antstolis nurodo, kad skolininkė pažeidė išieškotojo bendravimo su vaiku tvarką 2021 m. spalio 29-30 dienomis, kuomet neperdavė sūnaus H. Š. išieškotojui jo bendravimo su vaiku savaitgalį.

Tarp suinteresuotų asmenų nebuvo ginčo dėl to, kad nurodytos dienos buvo išieškotojo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas, nors pagal 2021 m. kalendorių spalio 29-31 dienos buvo 43-ios, t. y. nelyginės, metų savaitės savaitgalį ir išieškotojo bendravimui su vaikais nepriklausė, pagal bendravimo tvarkos 2 punktą jis turėjo bendrauti su vaikais tos savaitės antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – spalio 26-28 d.

Į bylą pateikti suinteresuotų asmenų G. Š. ir I. Č. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis įrodymai (b. l. 61-62) patvirtina, kad 2021 m. spalio 28 d. išieškotojas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gavo pranešimą apie tai, kad H. Š. turėjo sąlytį su asmeniu, sergančiu Covid-19 liga, todėl iki 2021-10-30 (imtinai) jam turėjo būti taikoma izoliacija. Pats išieškotojas skolininkei žinute nurodė, kad aiškinosi, jog izoliacijos išimtys netaikomos. Iš susirašinėjimo duomenų taip pat matyti, kad skolininkė siūlė nuvežti H. mokamam PGR tyrimui ir taip sutrumpinti izoliacijos terminą, tačiau išieškotojas nurodė, kad vaikas negali keisti izoliacijos vietos, todėl nuvežti vaiką tyrimui turi skolininkė (b. l. 65). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išaiškino skolininkei, kad izoliacija trumpinama ne anksčiau nei 7-ą izoliacijos dieną atlikus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, jei asmeniui nepasireiškia ligos simptomai (b. l. 64, v. b. l. 186). Elektroniniame laiške nurodoma, kad H. Š. izoliacija skirta iki 2021 m. spalio 30 d. (imtinai).

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pats išieškotojas 2021 m. spalio 28 d. prašė skolininkės patvirtinti, kad paims H. (b. l. 61), vėliau skolininkei nurodė, kad vaiką iš mokyklos paėmus skolininkei, vaikas negali keisti izoliacijos vietos. Daroma išvada, kad išieškotojas suvokė, jog sutarus, kad H. iš ugdymo įstaigos paims skolininkė, jis nebegali būti perduodamas izoliacijai išieškotojui. Nors teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Š. nurodė, kad jo bendravimo su vaikais laikotarpiui sūnus H. turėjo būti perduotas izoliuotis jam, teismas su tokia pozicija nesutinka, kadangi ji prieštarauja pačiai izoliacijos esmei ir prasmei. Izoliacijos paskirtis – riboti galimai užsikrėtusių asmenų kontaktų ratą tam, kad liga neplistų, todėl nei tai, kad izoliacijos metu išieškotojui pagal bendravimo tvarką priklausė bendravimas su vaiku, nei tai, kad išieškotojas būtų kontaktavęs su galimai Covid -19 užsikrėtusiu vaiku savo noru negalėjo sudaryti izoliacijos išimties. Kaip trumpąja žinute patvirtino pats išieškotojas, jokių izoliacijos išimčių nebuvo nustatyta, o perdavusi vaiką išieškotojui skolininkė būtų pažeidusi izoliacijos tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nepilnametis H. Š. negalėjo būti perduotas išieškotojui dėl objektyvių nuo skolininkės nepriklausančių priežasčių.

Teismo posėdžio metu skolininkė paaiškino, kad ji bandė sutrumpinti izoliacijos terminą atlikdama Covid-19 testą, tačiau dėl nežinojimo atliko ne tą testą, kurio neigiamas atsakymas galėjo būti pagrindu sutrumpinti izoliaciją. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina į bylą pateikti jos elektroniniai laiškai (b. l. 64, v. b. l. 186), iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio 28 d. skolininkė pranešė H. ugdymo įstaigai, kad jam atlikto PGR tyrimo rezultatas neigiamas, todėl vaikas penktadienį ateis į mokyklą, 2021 m. spalio 29 d. pranešė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kad izoliacija nutraukiama, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad izoliacija nutraukiama gavus neigiamą PGR tyrimo rezultatą, o antigeno tyrimas izoliacijos trumpinimui netinka, H. Š. izoliacija skirta iki 2021 m. spalio 30 d. (imtinai).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkė, pažeisdama bendravimo tvarkos 1 punkto nuostatas, nepagrįstai neperdavė nepilnamečio H. Š. bendravimui su išieškotoju tiek 2021 m. spalio 28 d., tiek savaitgaliui 2021 m. spalio 29-31 d.

Dėl vaiko neperdavimo 2022 m. kovo 23 d.

Antstolis pareiškime nurodo, kad H. Š. taip pat nebuvo perduotas išieškotojui 2022 m. kovo 23 d. bendravimui pagal 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punktą, numatantį, kad suinteresuotas asmuo G. Š. bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį. Antstolio teigimu, nors skolininkė pateikė paaiškinimus, kad nurodytą dieną vaikas sirgo ir apie 18:50 buvo vežamas kraujo tyrimams, tai patvirtinančių duomenų nepateikė, kraujo tyrimai buvo atliekami tik 2022 m. balandžio 27 d.

Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodė, kad prašė skolininkės leisti aplankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, tačiau ji išleido vaiką į kiemą, bet bendravimui neperdavė, o apie 19 val. įsisodino vaiką į automobilį ir išvyko.

Skolininkė atsiliepime nurodė, kad 2022 m. kovo 23 d. vaikas sirgo ir jautėsi prastai, negalėjo susitikti su tėvu ir jam apie tai pranešė SMS žinute, išėjo į kiemą pasakyti žodžiu. Šeimos gydytoja skyrė vaikui kraujo tyrimus, kuriems vaikas buvo užregistruotas apie 18:50 val. Skolininkė teigia, kad siūlė suinteresuotam asmeniui G. Š. pačiam nuvežti vaiką kraujo tyrimams, tačiau jis į tokius raginimus nereagavo. Skolininkė nusprendė nuvežti vaiką pati.

Remiantis 2019 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punktu, vaikai bendravimui darbo dienomis iš gyvenamosios vietos paimami nuo 17 iki 17:30 val. Vykdomajame rašte nėra nuostatos, numatančios, kad vaikams sergant jie lankomi gyvenamojoje vietoje.

Iš į bylą pateikto suinteresuotų asmenų susirašinėjimo elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis matyti, kad 2022 m. kovo 23 d. skolininkė pranešė išieškotojui, kad H. kosėja, pusė klasės ir mokytoja serga, ji kreipėsi į polikliniką, atliko PGR testą ir laukia konsultacijos, todėl vaikui geriau likti namie. Išieškotojas į tai nurodė, kad pageidauja matytis su H., o jam blogai jaučiantis, pageidauja jį aplankyti gyvenamojoje vietoje, kaip numatyta teismo sprendime. Skolininkė nurodė, kad išleis sergantį vaiką, nepaisydama gydytojo rekomendacijų ir bus priversta atidėti kitai dienai vaiko kraujo tyrimo atlikimą (v. b. l. 135-137).

Trumpąja žinute 17:33 išieškotojas nurodė skolininkei, kad yra atvykęs ir teiravosi ar ji leis susitikti su H. jo gyvenamojoje vietoje, jei jo neišleidžia. Skolininkė nurodė, kad vaikas išėjo, kad ji vaiką perdavė, tačiau suinteresuotas asmuo G. Š. jo nepasiėmė, vaikas nenori su juo važiuoti, į ką išieškotojas atsakė, kad H. jam sakė, jog skolininkė jo neišleidžia. Skolininkė išsiuntė išieškotojui prie automobilio stovinčio vaiko nuotrauką. Iš tolesnio susirašinėjimo matyti, kad H. grįžo namo, o išieškotojas informavo, jog važiuoja pasiimti J. ir grįš. Skolininkė nurodė, kad skambino gydytoja ir sakė, kad vaiką galima nuvežti kraujo tyrimams. Likus nedaug laiko iki laboratorijos darbo pabaigos, ji priversta vaiką nuvežti pati (b. l. 71-74).

18:03 išieškotojas el. paštu pranešė, kad laukia automobilyje su J., prašė leisti susitikti su H.. Tą patį vakarą skolininkė parašė išieškotojui, kad buvo išėjusi perduoti vaiko, tačiau jis nenorėjo važiuoti su išieškotoju, kuris nenorėjo lipti iš automobilio ir įkalbėti vaiką. Tuo tarpu išieškotojas atrašė, kad skolininkė įkalbėjusi vaiką, kad šis nepraleistų laiko su tėvu, dėl ko bendravimas neįvyko, vaiko gyvenamojoje vietoje skolininkė su vaiku bendrauti neleido (v. b. l. 137).

Į bylą pateikti tyrimų rezultatai patvirtina, kad kraujo tyrimas vaikui buvo atliekamas 2022 m. kovo 23 d., ėminys paimtas 18:54 val. (b. l. 68). Iš tyrimų rezultatų matyti, kad net 8 pozicijose fiksuoti nukrypimai nuo normos, kas iš esmės patvirtina skolininkės nurodytą aplinkybę, kad vaikas sirgo. Nepaisant to, iš suinteresuotų asmenų susirašinėjimo matyti, kad skolininkė išleido vaiką susitikti su išieškotoju, tačiau šis nesugebėjo įkalbėti vaiko vykti su juo. Susidarius tokiai situacijai, esant pateiktiems duomenims apie tai, kad vaikui buvo paskirti kraujo tyrimai, aplinkybė, kad skolininkė išvyko su vaiku jų atlikti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios vaikas taip ir nebuvo perduotas išieškotojui.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2022 m. kovo 23 d. skolininkė pažeidė teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir kad šiuo pagrindu turi būti sprendžiamas jos atsakomybės už antstolio nurodytą pažeidimą klausimas.

Dėl baudos skyrimo

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo I. Č. nevykdė teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų H. Š. ir J. Š. bendravimo su tėvu – suinteresuotu asmeniu G. Š. dalyje dėl bendravimo tvarkos 4 punkto, numatančio jos pareigą informuoti išieškotoją tais atvejais kai neturi galimybės nuvesti vaikų į formalaus ar neformalaus ugdymo užsiėmimus.

Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). CPK 776 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bauda yra skiriama išieškotojo naudai.

Minėta, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, po antstolio nurodyto sprendimo nevykdymo laikotarpio skolininkė siunčia pranešimus apie tai, kad negalės nuvesti vaikų į papildomo ugdymo užsiėmimus (b. l. 159-172). Be to, atsižvelgtina į tai, kad klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo sprendžiamas pirmą kartą.

Remiantis teismų praktika (2019 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismo sprendimo nevykdymo klausimas sprendžiamas pirmą kartą, teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas konstatuotas tik vienu iš keturių antstolio nurodytų pagrindų, byloje nėra duomenų, kad sprendimas dalyje, kurioje nustatytas pažeidimas, šiuo metu nėra vykdomas, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens nubaudimas skiriant baudą nepasiektų šios priemonės tikslų. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, jog suinteresuotas asmuo I. Č. siekia derinti bendravimo laiką su išieškotoju, tačiau kai kuriais atvejais tai nepavyksta ir dėl paties išieškotojo nelankstumo bendravimo tvarkos klausimu, nenoru taikytis prie situacijos, ieškoti kompromiso.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakankama suinteresuotam asmeniui I. Č. skirtina nuobauda nagrinėjamu atveju yra įspėjimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šalys neprašė priteisti joms bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas jų nepaskirsto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nagrinėjamoje byloje sudarė 8,96 Eur. Pareiškimą tenkinus iš dalies, iš suinteresuoto asmens I. Č. valstybės naudai priteistina 4,48 Eur suma (CPK 96 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš skolininkės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 96, 98, 290, 291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui I. Č. skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 4 punkto nevykdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.