- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-649-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30580-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š.
- Pareiškėjas
- I. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Margaritos Stambrauskaitės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Č. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dapkus, G. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Č. kreipėsi į antstolį Mindaugą Dapkų su skundu, prašydama panaikinti 2021-10-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-10-19 raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.
2. Nurodo, jog į antstolio Mindaugo Dapkaus kontorą 2021-10-18 kreipėsi G. Š. su prašymu priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-16 vykdomąjį raštą, kuriame nustatyta G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Išieškotojas G. Š. nurodė, jog skolininkė I. Č. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 4 punkto. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir paaiškinimus. Vykdomasis raštas priimtas, o jo pagrindu priimtas 2021-10-18 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-10-19 raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus bei 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog 2021-10-19 gavo antstolio Mindaugo Dapkaus raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tačiau raginime nebuvo konkrečiai nurodyta, dėl kurio punkto nevykdymo į antstolių kontorą kreipėsi G. Š.. Susisiekus su antstolio kontora, antstolio padėjėja nurodė, jog kreiptasi dėl bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktų. Teigia, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra vykdoma, vaikų dalyvavimas formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose yra užtikrinamas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog teismo nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nustatyta, kokių neformalaus ugdymo užsiėmimų lankymas turi būti užtikrintas. Antstolio padėjėja pokalbio metu nurodė, jog G. Š. siekia, kad būtų užtikrinta, jog vaikai yra vedami į dziudo-sambo treniruotes.
3. Pareiškėja teigia, jog 2019-10-03 dėl dziudo-sambo buvo išreiškusi nesutikimą. Nurodo, jog aštuonmetis sūnus H. Š. ne tėvo bendravimo metu lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, nekontaktinį regbį, keramikos būrelį, baseiną (duomenys neskelbtini), dirbtuves „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bibliotekoje, pastarasis užsiėmimas lankomas du kartus per savaitę. Teigia, jog užsiėmimų laikas nesikerta su tėvo bendravimo laiku, o didžiosios dalies jų lankymą inicijavo pats G. Š.. Nurodo, jog šešiametis sūnus J. Š. lanko robotikos akademiją, baseiną (duomenys neskelbtini), karatė būrelį (duomenys neskelbtini), dailės būrelį „(duomenys neskelbtini)“, dirbtuves „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyti užsiėmimai lankomi ne tėvo bendravimo laiku. Pareiškėja teigia, jog pareiškime pateiktoje lentelėje į raudonai pažymėtas vietas G. Š. vaikus veda savarankiškai, nesuderinęs treniruočių lankomumo su pareiškėja, neatsižvelgia į vaikų norus ir polinkius. Teigia, jog teismo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku kiekvienas iš tėvų gali pasirinkti, kaip praleisti laiką su vaikais. Nurodo, jog pareiškėja laiką su vaikais leidžia aktyviai judėdami gamtoje, važinėja dviračiais šalia namų esančiame parke. Pareiškėjos teigimu, negali būti reguliuojama kaip vienas iš tėvų turėtų leisti laiką su vaikais. Nurodo, jog vaikų užsiėmimų grafikas yra įtemptas, vaikai perkrauti veiklomis, neturi pakankamai laiko pailsėti, pabūti namuose, užsiimti savo mėgstamomis veiklomis. Vaikai dėl per didelio krūvio patiria sveikatos sutrikimų.
4. Teigia, jog G. Š. pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką, nes po susitikimų su tėvu vaikai į namus grąžinami vėliau nei turėtų, todėl sumažėja vaikų su pareiškėja praleidžiamas laikas.
5. Antstolis Mindaugas Dapkus 2021-11-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmetė. Nurodė, jog G. Š. 2021-10-18 kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-16 vykdomąjį raštą, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š. tvarka. Prašyme nurodyta, jog I. Č. nevykdo bendravimo su vaikais tvarkos 4 punkto, vengia vykdyti savo pareigas. Prie prašymo pridedama sutartis su Vaikų jaunimo centru, susirašinėjimai su I. Č..
6. Antstolis, patikrinęs LR CPK 651 str. nustatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2021-10-18 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Juos išsiuntė skolininkės gyvenamosios vietos adresu ir el. paštu. Antstolis nurodo, jog pateiktas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo nustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti priimtus patvarkymus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotas asmuo G. Š. nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-17 civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019 išsprendė bylą pagal suinteresuoto asmens ieškinį pareiškėjai ir be kitų dalykų nustatė suinteresuoto asmens bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodo, jog pareiškėja, nesutikusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimą. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje pareiškėja nurodo, jog ji neva vykdo teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Antroje dalyje pareiškėja kritikuoja suinteresuotą asmenį kaip žmogų. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nepilnamečiai vaikai dar 2018 m., kuomet nebuvo iškelta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo byla, lankė dziudo ir sambo treniruotes Lietuvos vaikų ir jaunimo centre savaitgaliais ir darbo valandomis. Teigia, jog pareiškėja džiaugėsi, kad vaikai trečiadieniais ir sekmadieniais lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus, tačiau, pradėjus santuokos nutraukimo procesą, pareiškėjos nuomonė ėmė keistis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019 nagrinėjo dziudo ir sambo būrelių lankymo klausimus po darbo valandų ir savaitgaliais. Teigia, jog pareiškėja pateikė naują prašymą, kuriame pateikė analogiškus argumentus kaip ir dabar. Prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo atmestas. Nurodo, jog iš minėtų teismo nutarčių matyti, kad pareiškėja sutiko, jog vaikai lankytų dziudo ir sambo užsiėmimus. Užsiėmimų laikas niekada nesikeitė. Suinteresuoto asmens manymu, būtina užtikrinti tęstinį vaikų neformalųjį ugdymą. Teigia, jog pareiškėja privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą užsiėmimuose, o neturint tokios galimybės, informuoti suinteresuotą asmenį ir leisti jam tai padaryti. Teigia, jog vaikai labai nori lankyti dziudo ir sambo užsiėmimus. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja, siekdama, jog vaikai nelankytų užsiėmimų savaitgaliais ir ne darbo valandomis, užrašė vaikus į daug būrelių.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime pareiškėja teigia vedanti vaikus į užsiėmimus, tačiau nepilnamečio sūnaus J. atveju, beveik visi užsiėmimai, išskyrus dziudo ir sambo ir plaukimo užsiėmimus, vyksta darželio patalpose, tad vaikas bet kuriuo atveju būtų užimtas darželyje. Nurodo, jog Lietuvos vaikų jaunimo centras elektroninėje erdvėje fiksuoja užsiėmimų lankymą, tad žinoma, jog suinteresuoto asmens vaikas praleido daugiau nei pusę užsiėmimų, o tai įrodo, jog pareiškėja neveda vaikų į užsiėmimus, o tik užrašo. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėja nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, nes vaikai nori lankyti užsiėmimus.
10. Teigia, jog jis prašyme antstoliui nurodė konkrečius atvejus, kuomet pažeidžiamas teismo sprendimas. Atsiliepime nurodoma, jog pažeidimai padaryti 2021-09-24, 2021-09-27, 2021-10-08. Nurodo, kad pareiškėja supranta, jog nevykdo 2019-12-17 teismo sprendimo, neleidžia suinteresuotam asmeniui nuvežti vaikų į užsiėmimus, nei pati tą daro, o dėl to yra nevykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimas. Vaikų užrašymas į daug būrelių pareiškėjai nesuteikia teisės nevykdyti teismo sprendimo ir nevesti vaikų į dziudo ir sambo užsiėmimus. Skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja teismui 2021-12-08 pateikė paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens G. Š. atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio patvarkymų.
12. Pareiškėja teigia, jog suinteresuotas asmuo melagingai nurodo, jog pareiškėjai buvo priimtina ir ji džiaugėsi, kad vaikai lankys užsiėmimus ne darbo valandomis ir savaitgaliais, tačiau prasidėjus skyrybų procesui nuomonė pradėjo keistis. Nurodo, jog pareiškėja siekė geranoriškai tartis priimant geriausią vaikams sprendimą dėl visų lankomų būrelių, todėl 2019-09-24 pateikė kompromisinį pasiūlymą, tačiau suinteresuotas asmuo su pasiūlymu nesutiko. Pagal pateiktus dokumentus matyti, jog vaikai dziudo ir sambo treniruotes pradėjo lankyti 2018-11-11, t. y. likus mėnesiui iki datos, kuomet suinteresuotas asmuo pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Teigia, jog užrašė vaikus į būrelį nederinęs su pareiškėja ir be jos sutikimo.
13. Pareiškėjos vertinimu, suinteresuoto asmens vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti antstoliui praėjus beveik dviem metam po pareiškėjos atsisakymo vaikus vesti į būrelį, rodo suinteresuoto asmens siekį susidoroti, pagąsdinti, demonstruoti viršenybę bei vykdyti kontrolę pareiškėjos atžvilgiu.
14. Nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 nutartis buvo priimta tuomet, kuomet vaikai nelankė pradinės mokyklos. Mokykloje vaikams užduodami namų darbai, kuriems reikia skirti laiko bei kurių vaikai negeba ilgą laiką atlikti savarankiškai, todėl reikalinga suaugusiojo pagalba. Teigia, jog suinteresuotas asmuo atsisako rūpintis vaikų namų darbais, todėl vyresnysis vaikas po praleisto laiko su tėvu beveik niekada nebūna paruošęs namų darbų.
15. Pareiškėjos vertinimu, vaikų vedimas į būrelius beveik visu laiku, kuomet skirtas bendravimui su tėvais, parodo suinteresuoto asmens nenorą ir vengimą bendrauti su vaikais, sukuriamas bendravimo su tėvu stygius. Nors suinteresuotas asmuo teigia, jog būtina užtikrinti tęstinį vaikų neformalų ugdymą, tačiau pats nesutiko tęsti šių užsiėmimų: robotikos akademija, dailė/keramika, anglų k., karatė. Užsiėmimai lankyti nuo 2017 m. Teigia, jog vaikai nenori eiti į dziudo ir sambo užsiėmimus, o nori laiką leisti kitaip.
16. Teigia, jog apie atsiradusią vietą baseinui lankyti suinteresuotas asmuo buvo informuotas el. paštu, prieštaravimų neišreiškė. Pažymi, jog vaikas į užsiėmimus kartais gali neateiti dėl objektyvių priežasčių, todėl būrelių lankymas neturi tapti kontrolės įrankiu.
Atsiliepimas
17. Suinteresuoto asmens prašyme antstoliui nurodytos netikslios datos, kada pareiškėja turėtų užtikrinti vaikų užsiėmimų lankymą. Prašyme nurodoma 2021-09-27, tačiau tą dieną užsiėmimai nevyksta. Teigia, jog antstolis priėmė vykdyti dokumentą su klaidingai pateikta informacija, nesigilino į suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes bei išdavė raginimą vykdyti sprendimą, apskaičiavo vykdymo išlaidas. Nurodo, jog paprašius pateikti susipažinimui suinteresuoto asmens prašymą, buvo pateikti ne visi dokumentai, teigia, jog trūko pačios svarbiausios dalies, kurioje buvo nurodomos netikslios datos.
18. Suinteresuotas asmuo 2021-12-09 pateikė atsiliepimą į pareiškėjos papildomus paaiškinimus dėl antstolio veiksmų.
19. Nurodo, jog pareiškėja turėjo pilną informaciją apie dziudo ir sambo treniruotes Lietuvos vaikų ir jaunimo centre ne darbo valandomis ir savaitgaliais, taip pat tai, jog pareiškėja sutiko su šių treniruočių lankymu iki vaikų pilnametystės įrodo pačios pareiškėjos teikti procesiniai dokumentai teismui civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019, kuomet buvo prašoma priteisti pinigines lėšas vaikų išlaikymui ir kurias pareiškėja valdo uzufrukto teise. Pinigus prašė priteisti iki vaikų pilnametystės. Pareiškėja sutikimą, jog vaikai lankytų dziudo ir sambo treniruotes dar kartą patvirtino 2020-01-16 pateikdama apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
20. Pareiškėja ginčija, jog suinteresuotas asmuo prašyme nurodė netikslią datą. Nurodo, jog suinteresuotas asmuo prašyme nurodė 2021-09-27, o pareiškėja vaikus turėjo nuvesti 2021-09-26. Teigia, jog vienos dienos suklydimas neturi reikšmės skundžiamiems veiksmams. Pareiškėja neginčija, kad ji nuo 2021-09-01 nė karto nenuvedė vaikų į paminėtas treniruotes ir neleido to padaryti suinteresuotam asmeniui. Pabrėžia, jog vaikai noriai lanko sambo ir dziudo treniruotes, dalyvauja varžybose. Teigia, jeigu vaikai lankys tik dalį užsiėmimų (suinteresuoto asmens bendravimo laiku), vaikai atsiliks nuo kitų vaikų, tai neigiamai paveiks vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-17 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
21.1. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstoliui Mindaugui Dapkui pateiktas vykdyti 2020-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas, kuris išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019. Suinteresuotas asmuo prašo vykdyti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta „G. Š. bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį“, bei „Jeigu vaikų motina I. Č.-Š. savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, tai gali padaryti vaikų tėvas G. Š.. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, vaikų motina I. Č.-Š. informuoja vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas“.;
21.2. Antstolis priėmė suinteresuoto asmens G. Š. prašymą ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas 2021-10-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-10-19 raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, bei 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti patvarkymai pareiškėjai siųsti tiek registruotu paštu, tiek el. paštu;
Šalies argumentai
21.3. Pareiškėja, 2021-10-19 gavusi antstolio Mindaugo Dapkaus siųstą raginimą, 2021-10-28 antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti priimtus patvarkymus. Antstolis Mindaugas Dapkus 2021-11-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir 2021-11-05 patvarkymu dėl vykdomosios bylos pateikimo teismui ją persiuntė Vilniaus miesto apylinkes teismui;
Atsiliepimas
21.4. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime nurodo ir į bylą pateiktos Lietuvos vaikų ir jaunimo centro 2021-11-04 pažymos patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2018 m. užregistruoti dziudo sambo užsiėmimui minėtame centre. Pagal 2021 m. tvarkaraštį šis užsiėmimas abiem vaikams vyksta trečiadieniais ir penktadieniais nuo 18 val., o H. Š. dar ir sekmadieniais nuo 17 val. Pasak G. Š., trečiadieniais vaikus į užsiėmimus nuveda tėvas, o penktadieniais, priklausomai nuo grafiko, tėvas arba motina;
Šalies argumentai
21.5. Antstoliui pateiktame prašyme vykdyti teismo sprendimą G. Š. nurodo, kad I. Č. nevedė vaikų į dziudo ir sambo treniruotes 2021-09-10, 2021-09-24, 2021-09-27 (turi būti 26 d.), 2021-10-08. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, I. Č., atsakydama į G. Š. priminimus/prašymus nuvesti vaikus, atsiųsdavo nuotraukas, ką vaikas ar vaikai tuo metu veikia ir komentarą „Linkėjimai antstoliui ir teisėjui“. Iš vienos nuotraukos matyti, kad besišypsantis vaikas važiuoja dviračiu, kitoje – trys vaikai žaidžia konstruktoriumi, dar kitoje – yra gamtoje (šalia matyti ir suaugęs žmogus) ir tekstas „vaikai sportuoja gryname ore sodindami medžius ir siunčiam linkėjimus antstoliui ir teisėjui“.;
21.6. Kaip matyti iš teismo sprendimo, jame nėra nurodyti konkretūs būreliai, sprendimo rezoliucinėje dalyje lakoniškai nurodomi „užsiėmimai, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį“;
21.7. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, sutarties su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru dėl dziudo sambo užsiėmimo šalimi yra G. Š.. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad I. Č. nesutiko, kad po 2020 m. sausio 1 d. būtų pratęsta sutartis šiems užsiėmimams. Be to, 2019-12-17 teismo sprendime yra nurodomi G. Š. procesinių dokumentų argumentai, kad „už dziudo ir sambo treniruotes apmoka ieškovas, dar svarbiau, kad vaikų ten atsakovė neveda ir abejoja šio užsiėmimo nauda“, „2019 m. atsakovė nei vieno karto nenuvedė vaikų savaitgalį į Dziudo ir sambo treniruotes“. ;
21.8. Nors į bylą pateikti duomenys, kad H. Š. 2019 m. gruodį užėmė pirmą vietą dziudo varžybose, tačiau tai nereiškia, kad vaikų interesas šiam būreliui yra išlikęs. Iš 2021 m. el. susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad I. Č. nurodė, kad į šį būrelį vaikai buvo užrašyti prieš vaikų ir jos pačios norą. Į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys ar vaikai apskritai nori lankyti šį būrelį, ar yra jų susidomėjimas ir motyvacija lankyti jį, kokia būrelio vadovės nuomonė dėl vaikų faktinio įsitraukimo į veiklą, kai jie joje dalyvauja, kokia psichologo, kurį lanko vaikas (-ai) išvada šiuo klausimu. Nors vaikų tėtis užrašė vaikus į būrelį, tačiau galimai nebuvo išklausyta vaikų pozicija ir /ar įsiklausyta į vaikų nuomonę, kiek tai susiję su būrelio lankymu ar su jo lankymo intensyvumu. Teismo sprendimo priverstinis vykdymas, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus ir poreikius, kai „vaikai lanko būrelį“ neturi virsti „privalo lankyti būrelį“, t. y. neturi priklausyti tik nuo tėvų noro ir valios. Teismas sprendė, kad tokio teismo sprendimo dalies, susijusios su būrelio lankymu, priverstinis vykdymas šiuo metu nėra negalimas. Vien formalus konkretaus užsiėmimų grafiko laikymasis ir galimai priverstinis būrelio lankymas niekaip negali būti siejamas su vaiko gerove ir jo poreikių ir interesų užtikrinimu;
Žemesnės instancijos teismas
21.9. Teismas sprendė, kad buvo kliūtis antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tad antstolio veiksmai, priėmus 2021-10-18 patvarkymą, 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir 2021-10-19 raginimą vykdyti sprendimą, vertintini kaip atlikti be teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundas yra tenkintinas, panaikinant skundžiamus antstolio dokumentus ir vykdomąją bylą nutraukiant;
21.10. Kadangi I. Č. pateikė rašytinius paaiškinimus 2021-12-16, t. y. po to, kai teismas 2021-12-09 atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2021-12-17, nutarta šiuos dokumentus pareiškėjai grąžinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
22. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-17 nutartį; skirti žodinį bylos nagrinėjimą; sudaryti 3 teisėjų kolegiją bylai nagrinėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas neatskleidė bylos esmės: vietoje to, kad teismas nagrinėtų antstolio veiksmų pagrįstumą ir nustatytų aplinkybę ar Skolininkė vykdo galiojantį teismo sprendimą ar informuoja Suinteresuotą asmenį ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, teismas ėmėsi spręsti ar vaikai gali lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos vaikai lankė iki šios bylos iškėlimo ir lanko toliau po šios bylos išsprendimo;
Šalies argumentai
22.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad sprendimo dalies priverstinis vykdymas negalimas, tačiau visiškai netyrė ar skolininkė apskritai vykdė galiojantį teismo sprendimą, ar informuoja suinteresuotą asmenį ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus (plaukimas, gimnastika, ar bet kurį kitą neformalaus ugdymo užsiėmimą), apsiribodamas komentarais tik apie dziudo ir sambo neformalaus ugdymo užsiėmimus;
22.3. Nors antstolio surašytuose dokumentuose apskritai nėra rašoma apie dziudo ir sambo užsiėmimus, teismas skundžiamoje nutartyje išskyrė tik šį neformalaus ugdymo užsiėmimą ir padaręs išvadą, jog vaikai galimai nenori lankyti šios rūšies užsiėmimų sprendė, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas negalimas. Tačiau, kaip minėta, nei galutiniame teismo sprendime, nei Skolininkės skundžiamame antstolio patvarkyme nėra kalbama tik apie dziudo ir sambo užsiėmimus, vaikai pagal grafiką lanko ir kitus užsiėmimus. Skolininkė aiškiai atsisako vykdyti teismo sprendimą ir informuoti Suinteresuotą asmenį ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus ne tik dėl dziudo ir sambo, bet ir gimnastikos, regbio, plaukimo ir visų kitų lankomų užsiėmimų;
22.4. Teismas nevertino aplinkybės, jog neformalaus ugdymo užsiėmimus veda ne vaikų tėvai, o savo srities švietimo patyrę profesionalai. Jeigu neformalaus švietimo užsiėmimai prieštarautų vaikų interesams, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistai su vaikais nedirbtų. Ne pirmosios instancijos teisėja (byloje neturėdama nei vieno specialisto dokumento), o Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistai turi kompetenciją spręsti, ar neformalaus švietimo užsiėmimai atitinka vaikų geriausius interesus;
22.5. Teismas nutraukdamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) peržengė skolininkės skundo ribas ir sprendė klausimą, dėl kurio išieškotojas net negalėjo pasisakyti;
22.6. Tik rašydamas skundžiamą nutartį teismas priėmė nagrinėti skolininkės 2021-12-08 pateiktą papildomą procesinį dokumentą su 20 priedų, kuriame pirmą kartą buvo nurodoma, kad vaikai nenori lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimų. Teismas nesudarė galimybės išieškotojui ir antstoliui Mindaugui Dabkui pateikti savo paaiškinimų ir naujų įrodymų ir pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus (CPK 12, 17 straipsniai);
Šalies argumentai
22.7. Teismas skundžiamoje 2021-12-17 nutartyje, manytina, tik formaliai grąžina skolininkei 2021-12-16 pateiktus rašytinius paaiškinimus. Tačiau jau po, kai byla turėjo būti išnagrinėta (2021-12-09 dieną), likus vienai dienai iki nutarties paskelbimo pateiktus skolininkės rašytinius paaiškinimus pirmosios instancijos teismas visgi įvertino iš jų susidarė galutinį įsitikinimą ir net rėmėsi galutinėje nutartyje šiais prieš pat galutinės nutarties paskelbimą į bylą pateiktais skolininkės paaiškinimais, nesudarydamas galimybės išieškotojui atsiliepti;
22.8. Nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena teismas iš naujo sprendė klausimą ar vaikai gali lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimus ne darbo valandomis ir savaitgaliais, nors šį klausimą išsprendė kitas teismas prieš 2 metus nagrinėdamas ištuokos bylą ginčo teisena;
22.9. Byloje nesant jokių duomenų apie dviejų vaikų (o ne vieno) požiūrį į neformalųjį švietimą po darbo valandų (nuo 18 valandos) ir savaitgaliais, teismas darė išvadas apie tariamą dviejų vaikų nenorą lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus;
22.10. Teismas rašydamas apie tariamą vaikų nenorą lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus, neskyrė jokio dėmesio tokio tariamo nenoro priežastims, tokio nenoro formavimosi eigai, skolininkės veiksmams verčiant 8 metų vaiką rašyti tekstą, kurį šis privalėjo parašyti raštu, kad skolininkė galėtų pateikti į civilinę bylą;
22.11. Teismas susiaurino nagrinėjamą klausimą rašydamas tik apie „dziudo ir sambo būrelį“, tuo tarpu skolininkė nevykdo teismo sprendimo ir nei karto neinformavo suinteresuoto asmens ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus;
Šalies argumentai
22.12. teismas darė išvadas, kad vaikai nenori lankyti neformalaus švietimo užsiėmimų nepaisydamas to, kad byloje nei viena šalis neginčija, jog tėvo bendravimo su vaikais laiku šiuos neformaliojo švietimo užsiėmimus (dziudo ir sambo užsiėmimai) vaikai noriai lanko ir lankys ateityje.
Atsiliepimas
23. Suinteresuotas asmuo antstolis Mindaugas Dapkus atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-17 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Antstolis, patikrinęs CPK 651 straipsnio numatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2021-10-18 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti;
23.2. Antstolis, vykdydamas įstatymų jam pavestas funkcijas, neturi teisės atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
23.3. Įstatymai nustato skirtingą turtinio ir neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarką, o būtent teismui išdavus vykdomąjį raštą dėl turtinio pobūdžio sprendimo, išieškotojui yra nustatyta pareiga pateikti duomenis, kad sprendimas nėra įvykdytas ir išieškotojas atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 str. 2 d.). Jeigu skolininkas neįvykdo negrąžina skolos, turto ar neatlieka kitų raginime nurodytų veiksmų, antstolis privalo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y., areštuoti skolininko turtą, jį įvertinti, vykdyti varžytinių procedūrą ir t.t. Jei išduodamas vykdomasis raštas dėl neturtinio pobūdžio sprendimo (įpareigojimas atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti), tai skolininkui savo iniciatyva neatlikus nustatytų veiksmų, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės;
23.4. Akcentuoja, kad šiuo atveju antstolis privalo priimti vykdomąjį dokumentą, netikrinant ar sprendimas yra įvykdytas ir tik atlikus pirminius vykdomuosius veiksmus (CPK 654 straipsnis) ir tokiu būdu į vykdymo procesą įtraukus skolininką, yra galimybė patikrinti, ar sprendimas yra neįvykdytas ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones;
23.5. Iš vykdomoje byloje esančio vykdomojo rašto matyti, kad teismo sprendimu buvo nustatyta G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Teismo sprendimu bendravimo tvarkos nustatytos pareigos yra tęstinio pobūdžio. Sprendžiant klausimą, ar vykdomasis raštas buvo pagrįstai pateiktas vykdyti antstoliui, būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimu išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė išieškotojas G. Š., vykdomasis raštas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus vykdomajam raštui, jis buvo pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymuose nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pateiktas antstoliui, kuris turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus atitinkamoje teritorijoje, vykdomasis raštas išduotas dėl sprendimo, kuriuo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas, jame nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra tęstinio pobūdžio, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Atsiliepimas
24. Pareiškėja I. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra konkrečiai nurodyta, kokių neformalaus ugdymo užsiėmimų lankymas turi būti užtikrintas ir koks yra tokių užsiėmimų grafikas;
Atsiliepimas
24.2. Teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra net užsimenama apie tai, kad pareiškėja privalo užtikrinti užsiėmimų lankymą. Todėl ši teismo sprendimo dalis negali būti laikoma įpareigojimu pareiškėjai užtikrinti vaikų užsiėmimų lankymą ir todėl atitinkamai negali būti vykdoma pareiškėjos atžvilgiu;
24.3. Teigia, kad tokios sportinės veiklos vaikams netrūksta, o konkretaus ir nekintančio būrelių laiko nustatymas iki jų pilnametystės neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, nes vaikai yra mažamečiai – jų norai ir polinkiai keičiasi;
24.4. Suinteresuoto asmens pateiktame 2021-10-15 prašyme antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį raštą yra rašoma tik apie dziudo ir sambo treniruotes. Šiame prašyme taip pat klaidingai fiksuojamos datos. Antstolis surašė dokumentus remdamasis suinteresuoto asmens prašymu priimti vykdyti vykdomąjį raštą;
24.5. Pareiškėja savo skunde dėl antstolio veiksmų išdėsto, kad ne darželio/mokyklos metu lankomi užsiėmimai pagal vaikų lankomų užsiėmimų grafiką yra pertekliniai, pažeidžiantys vaikų teisę į poilsį, trukdantys paruošti namų darbus, ribojantys vaikų poreikį praleisti laiką su mama ir kitais giminaičiais/draugais, sukeliantys sveikatos/psichologinių problemų;
24.6. Reikalavimas vesti triskart per savaitę į dziudo ir sambo užsiėmimus suinteresuoto asmens naudojamas kaip įrankis kontroliuoti bei persekioti pareiškėją bei vaikus;
24.7. Suinteresuotas asmuo apie vaikų nenorą lankyti dziudo ir sambo užsiėmimus buvo informuotas dar 2019 metais, todėl teigti, neva suinteresuotas asmuo nežinojo apie vaikų nenorą lankyti dziudo ir sambo užsiėmimus, yra neteisinga;
Šalies argumentai
24.8. Pareiškėja prašė teismo priteisti pinigines lėšas iš suinteresuoto asmens vaikų išlaikymui, nurodydama tuo metu lankomus būrelius tam, kad būtų apkritai vaikams suteikta galimybė lankyti neformalaus ugdymo būrelius;
24.9. Pareiškėja jau pirminiame 2021-10-28 skunde dėl antstolio veiksmų pateikia informaciją, kad dėl vaikų jau konsultuojamasi su psichologais;
24.10. Pareiškėja pasirūpina, kad vaikai lankytų užsiėmimus, jei nėra tam trukdančių aplinkybių (vaikų ligos ar kitos nenumatytos aplinkybės), todėl kitais atvejais neiškilo poreikio prašyti suinteresuoto asmens, kad nuvežtų vaikus į užsiėmimus;
24.11. Į nekontaktinio regbio būrelį užrašė suinteresuotas asmuo, bet tai nėra jokia kliūtis pareiškėjai nuvežti vaiką į užsiėmimus, nes šį būrelį patinka lankyti sūnui;
24.12. Suinteresuotas asmuo į dziudo ir sambo būrelį vaikus veda kiekvienos savaitės trečiadienį, todėl jo pageidavimu vaikai užsiėmimus lanko kiekvieną savaitę;
24.13. Pareiškėjos manymu, toks teismo įpareigojimas prieš kelias valandas pranešti suinteresuotam asmeniui, jog negalės nuvežti vaikų į užsiėmimus, suteikia suinteresuotam asmeniui įrankį pareiškėją ir vaikus kontroliuoti;
Atsiliepimas
24.14. Suinteresuotas asmuo teigia, kad būtina užtikrinti tęstinį vaikų neformalųjį ugdymą, tačiau suinteresuotas asmuo nesutiko tęsti robotikos akademijos bei karate užsiėmimų;
24.15. Dėl dziudo ir sambo užsiėmimų pažymi, kad vaikai ir pareiškėja būtų kontroliuojami ir negalėtų išvykti savaitgaliui iš miesto, nes kelionei pas senelius į (duomenys neskelbtini) ir pas kitus gimines paprasčiausiai nebeliktų laiko, dėl vienos dienos prie jūros neapsimokėtų važiuoti pas senelius ir tokios kelionės vargintų vaikus. Taip pat pareiškėja sulauktų pakartotinių Suinteresuoto asmens kreipimųsi į antstolį kiekvienu atveju, kai kuris nors iš vaikų staiga sunegaluotų ar jaustųsi prastai, bet gydytojo pažymos neturėtų dėl didelio užimtumo poliklinikoje ar kitų priežasčių;
24.16. Suinteresuotas asmuo jau reikalauja visu bendravimo laiku, skirtu mamai su vaikais, Pareiškėjos vesti vaikus ir į gimnastikos užsiėmimus antradieniais ir ketvirtadieniais ;
24.17. Suinteresuotas asmuo savo 2021-10-15 dienos pateiktame prašyme antstoliui apie gimnastikos užsiėmimus neužsimena, rašo tik apie dziudo ir sambo užsiėmimus;
24.18. Pareiškėja iš vaikų pasakojimų sužinojo, kad suinteresuotas asmuo savavališkai ir nesuderinęs su pareiškėja vaikus veda dukart per savaitę savo laiku į užsiėmimus Tarptautiniame Gimnastikos centre be jau minėtų trijų kartų per savaitę dziudo ir sambo treniruočių;
24.19. Jei pareiškėja neinformavo suinteresuoto asmens, tai reiškia, kad arba ji gebėjo užtikrinti vaiko nuvežimą į plaukimo būrelį, arba vaikas dėl kažkokių priežasčių negalėjo dalyvauti būrelyje. Visais kitais atvejais pareiškėja yra linkusi pasiūlyti suinteresuotam asmeniui nuvežti vaikus į būrelius;
24.20. Abu vaikai daug kartų Suinteresuotam asmeniui teigė, kad nenori lankyti dziudo ir sambo treniruočių, jaunesnis vaikas J. dažnai visai atsisako dalyvauti treniruotėje, tačiau suinteresuotas asmuo į vaikų nuomonę neatsižvelgia;
24.21. Vyresnysis vaikas H. stengiasi išlaviruoti ir įtikti tėčiui, nes prisibijo jo audringos reakcijos bei nori gauti suinteresuoto asmens siūlomų dovanų, todėl ir pateikia nuomonę, kad nenori lankyti užsiėmimų „mamos bendravimo laiku“;
24.22. Trenerės rašte nurodoma, kad vaikai šiuo metu turi baltąjį diržą. Nuo būrelio lankymo pradžios praėjo daugiau nei trys metai, tačiau vaikai turi tik minimalius gebėjimus parodantį baltąjį diržą, kuriam gauti turėjo įveikti minimalius reikalavimus dar 2019 metų pradžioje;
24.23. Suinteresuotas asmuo jo bendravimo su vaikais metu turi teisę pats rinktis, ką veiks vaikai. Tuo tarpu pareiškėjai pačiai apsispręsti, ką veiks vaikai jos bendravimo laiku, Suinteresuotas asmuo nenori sudaryti galimybės;
24.24. Suinteresuoto asmens pateiktame prašyme antstoliui informacijos apie kitų užsiėmimų lankymą nėra. Pareiškėjai teko spėlioti, dėl kokio konkretaus punkto nevykdymo antstolis surašė patvarkymus bei raginimą. Tik pareiškėjos skambučio antstoliui metu antstolio padėjėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo nori užtikrinti, kad vaikai būtų vedami į dziudo ir sambo treniruotes;
24.25. Suinteresuotam asmeniui numatyta pareiga nuvesti vaikus į užsiėmimus, jeigu pareiškėja to negalėtų padaryti. Tam, kad suinteresuotas asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo pareigą, apie negalėjimą nuvesti vaikus į užsiėmimus pareiškėja turi informuoti suinteresuotą asmenį prieš dvi valandas. Šioje tvarkoje nėra užsimenama apie tai, kad pareiškėja privalo užtikrinti užsiėmimų lankymą. Todėl ši teismo sprendimo dalis negali būti laikoma įpareigojimu pareiškėjai užtikrinti vaikų užsiėmimų lankymą ir todėl atitinkamai negali būti vykdoma pareiškėjos atžvilgiu.
25. Vilniaus apygardos teismas 2022-02-23 nutartimi nutarė perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-17 nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
28. Lietuvos Respublikos CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
29. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
30. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
31. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019 ), kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią ir jame nustatytos aplinkybės bei patenkinti reikalavimai nebegali būti iš naujo ginčijami (CPK 18 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuoto asmens G. Š. ir pareiškėjos I. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019 santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nepilnamečių vaikų H. Š. ir J. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja I. Č.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimu nustatyta suinteresuoto asmens G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Teismo sprendimu nustatyta tvarka keista nebuvo.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens argumentai dėl vaikų neformalaus ugdymo būrelių lankymo bei įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų argumentų plačiau nepasisako.
34. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstoliui Mindaugui Dapkui pateiktas vykdyti 2020-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas, kuris išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019. Suinteresuotas asmuo prašė vykdyti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta „G. Š. bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį“, bei „Jeigu vaikų motina I. Č.-Š. savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, tai gali padaryti vaikų tėvas G. Š.. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, vaikų motina I. Č.-Š. informuoja vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas“.
35. Antstolis priėmė suinteresuoto asmens G. Š. prašymą ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas 2021-10-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-10-19 raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, bei 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti patvarkymai pareiškėjai siųsti tiek registruotu paštu, tiek el. paštu.
36. Pareiškėja, 2021-10-19 gavusi antstolio Mindaugo Dapkaus siųstą raginimą, 2021-10-28 antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti priimtus patvarkymus. Antstolis Mindaugas Dapkus 2021-11-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino.
37. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją.
38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi būtent tokie sprendimai. SVI 50 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 17 ir nuo 2021 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. SVI 51 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. <...>. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
39. Tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
40. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
41. Pareiškėja nurodo, kad antstolis priėmė vykdyti suinteresuoto asmens pateiktą jam vykdyti dokumentą Nr. e2-3903-981/2019 su klaidingai pateikta informacija, deramai neįsigilino į suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes bei tuo pagrindu išdavė raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus bei apskaičiavo vykdymo išlaidas.
42. Kaip minėta, antstolis priėmė suinteresuoto asmens G. Š. prašymą ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas 2021-10-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-10-19 raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, bei 2021-10-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).
43. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo antstoliui 2021-10-15 pateikė prašymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą. Kartu su prašymu buvo pateikti priedai, pagrindžiantys prašymą.
44. Antstolis Mindaugas Dapkus atsiliepime į atskirąjį skundą akcentavo, jog antstolis privalo priimti vykdomąjį dokumentą, netikrinant, ar sprendimas yra įvykdytas, ir tik atlikus pirminius vykdomuosius veiksmus (CPK 654 straipsnis) ir tokiu būdu į vykdymo procesą įtraukus skolininką, yra galimybė patikrinti, ar sprendimas yra neįvykdytas ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones.
45. Analizuojant vykdomąjį raštą matyti, kad teismo sprendimu buvo nustatyta G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė išieškotojas G. Š., antstolis pagrįstai vertino, kad vykdomasis raštas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus vykdomajam raštui, jis buvo pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymuose nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pateiktas antstoliui, kuris turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus atitinkamoje teritorijoje, vykdomasis raštas išduotas dėl sprendimo, kuriuo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas, jame nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra tęstinio pobūdžio.
46. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja nevykdo teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad „G. Š. bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį“, bei „Jeigu vaikų motina I. Č.-Š. savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, tai gali padaryti vaikų tėvas G. Š.. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, vaikų motina I. Č.-Š. informuoja vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas“.
47. Pareiškėja akcentuoja, kad antstoliui pateiktuose dokumentuose yra padaryta klaida, būtent 2021-09-27 suinteresuoto asmens pateiktas prašymas vaikus nuvesti į jų lankomus neformalaus ugdymo užsiėmimus dziudo ir sambo treniruotes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, jog tą dieną treniruotės nevyko. Tačiau pažymi, jog pareiškėja taip pat nevedė vaikų į treniruotes 2021-09-10, 2021-09-24, 221-10-08 ir pareiškėja to neginčija. Apeliantas akcentuoja, jog pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą numatyta, kad apie tai, jog negalės nuvesti vaikų į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, vaikų motina I. Č.-Š. informuoja vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas. Pareiškėja nurodo, kad ji turi praneši suinteresuotam asmeniui, jeigu ji negali nuvesti vaikų į užsiėmimus, tačiau pažymi, jog jeigu ji nenori nuvesti vaikų į užsiėmimus, tokiu atveju sprendimo nepažeidžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį, jeigu pareiškėja savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikų į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, tai gali padaryti vaikų tėvas G. Š.. Vertintina, kad pareiškėja šią sprendimo dalį interpretuoja sau palankia linkme, tačiau antstolis, vertindamas minėtą sprendimo rezoliucinę dalį pagrįstai laikė, jog pareiškėja, negalint nuvežti vaikų į lankomus pagal tvarkaraštį užsiėmimus, turi informuoti vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas, o pagal pateiktus duomenis, pareiškėja to nevykdė.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis vykdo tik vykdomajame rašte įsakmiai išdėstytą sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis, patikrinęs CPK 651 straipsnio numatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, pagrįstai 2021-10-18 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2021-10-20 kreipėsi į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių nustatyta tvarka, taip pat apie visus priimamus sprendimus informavo pareiškėją. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad pagrindines skolininko teises ir pareigas antstolis išvardijo 2021-10-18 surašytame Patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-10-19 Raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie skolininkei buvo įteikti.
51. Dėl nurodyto konstatuotina, kad antstoliui priimant vykdymui vykdomąjį raštą nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Kadangi vykdomasis raštas antstolio priimtas pagrįstai, pagrįsti ir tolimesni vykdymo veiksmai – raginimas dėl sprendimo įvykdymo bei vykdymo išlaidų skaičiavimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, priimdamas 2020-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą ir atlikęs tolimesnius vykdymo veiksmus (priėmęs raginimą įvykdyti sprendimą bei paskaičiavęs vykdymo išlaidas) vykdomojoje byloje, elgėsi teisėtai, o pareiškėjos skundo argumentai šiuo klausimu atmestini.
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo pagrindų.
53. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
54. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
55. Suinteresuotas asmuo G. Š. kartu atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1. Susirašinėjimas su regbio treneriu treniruočių šeštadieniais. 2. Skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimas su regbio treneriu dėl treniruočių. 3. Skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimas dėl vaiko vykimo į choro „(duomenys neskelbtini)“ repeticijas. 4. Išieškotojo prašymas mokyklai neišleisti vieno vaiko iš mokyklos be suaugusio palydos. 5. Viešas pranešimas dėl be žinios dingusio 9 metų berniuko (skolininkės ir išieškotojo vyresnio vaiko klasės draugo). 6. Skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimas dėl krepšinio būrelio lankymo. 7. Susirašinėjimas dėl krepšinio treniruočių lankymo. 8. Skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimas dėl krepšinio būrelio lankymo. 9. skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimas dėl futbolo būrelio lankymo. 10. Išieškotojo prašymai leisti vaikams lankyti futbolo būrelį. 11. Raštas dėl H. Š. ir J. Š. neformalaus ugdymo (futbolo treniruočių). 12. Dziudo treniruočių nuotrauka. 13. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro 2021-12-22 Pažyma. Suinteresuotas asmuo G. Š. 2022-03-09 pateikė naujus įrodymus: 1. Susirašinėjimas su Skolininke I. Č., kurio metu Skolininkė vienašališkai atsisako vesti vaikus į formalaus ugdymo užsiėmimus; 2. TAMO dienynas dėl vaiko H. Š.; 3. Vaizdo įrašas, kuomet I. Č. užpuola G. Š. ir išstumia jį, atėjusį paimti vaikų bendravimui, iš vaikų gyvenamosios vietos bendrojo naudojimo laiptinės.
56. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1. Susirašinėjimas dėl būrelių parinkimo; 2. Video įrašas, kai jaunesnis vaikas J. grįžta namo išėjęs susitikti su tėčiu. 3. Tamo dienyno nuotrauka su H. Š. praleistomis pamokomis; 4. 2021-11-20 nuotrauka, kai suinteresuotas asmuo atvyksta patikrinti, ar pareiškėja atvežė vaikus į regbio varžybas; 5. Susirašinėjimas dėl (duomenys neskelbtini) Kalėdinio koncerto LR Prezidentūroje; 6. Susirašinėjimas SMS su regbio būrelio vadovu; 7. (duomenys neskelbtini) savitarnos nuotraukos su baseino lankomumu; 8. Pažymėjimas apie dalyvavimą „Pozityvios tėvystės“ kursuose; 9. (duomenys neskelbtini) puslapio nuotraukos su dziudo ir sambo būrelio tvarkaraščiais skirtingoms grupėms; 10. Science Daily straipsnis apie mokslinį tyrimą, įrodžiusį perteklinės popamokinės veiklos žalą vaikų vystymuisi; 11. Susirašinėjimas su suinteresuotu asmeniu dėl psichologo konsultacijų sūnui H.; 12. Suinteresuoto asmens šantažas pareiškėjos atžvilgiu; 13. Susirašinėjimas dėl futbolo būrelio.
57. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais įrodymais, nustatė, kad tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens kai kurie įrodymai sudaryti dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, šalims buvo žinomi, todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą bei pareiškėjas teikdamas papildomus įrodymus nesuformulavo motyvuoto prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, nenurodė aplinkybių, lėmusių nesavalaikį įrodymų pateikimą bei nenurodė šių įrodymų reikšmės šioje byloje sprendžiamam klausimui. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog šalių teikiami įrodymai turi loginį ryšį su šios bylos įrodinėjimo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje civilinėje byloje, kurioje tikrinimas antstolio veiksmų teisėtumas. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, todėl tenkinti apelianto bei pareiškėjos prašymų nėra pagrindo (CPK 180 – 181 straipsniai, 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
58. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, byloje nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra išimtinės aplinkybės, sąlygojančios žodinio teismo proceso poreikį. Nagrinėjamu atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, todėl suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas.
Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša
59. Suinteresuotas asmuo G. Š. 2022-03-09 kartu su papildomais paaiškinimais pateikė prašymą civilinės bylos medžiagą pripažinti nevieša. Nurodo, kad civilinėje byloje aptariami tam tikri klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų ugdymu ir privačiu gyvenimu.
60. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksu (toliau - CPK) 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (2 dalis).
61. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti su nepilnamečių vaikų ir kitais asmenimis susiję duomenys, taip pat duomenys, susiję su jų privačiu gyvenimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra didelė tikimybė, jog byloje ir šioje nutartyje pateikti duomenys taps žinomi asmenims, turintiems sąsajų su nepilnamečiais vaikais, šalimis ar jų privačiu gyvenimu. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pripažinti visą šios bylos medžiagą nevieša.
Dėl procesinės bylos baigties
62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-17 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuoti asmenys prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-17 nutartį panaikinti, pareiškėjos I. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Pripažinti bylos medžiagą nevieša.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.