Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties netenkinti prašymo atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakyti priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1529-941/2022 buvo tenkintas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys ir priteistas solidariai iš atsakovų M. M. ir A. M. 32 052 Eur žalos atlyginimas regreso tvarka, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 395,05 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

2. Teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. gautas atsakovo A. M. prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pats pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1529-941/2022.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

14. Atskirajame skunde teigiama, jog šioje byloje procesinis sprendimas buvo priimtas 2022 m. gegužės 3 d., todėl terminas pateikti teismui prašymą dėl jo peržiūrėjimo baigėsi 2022 m. gegužės 23 d. ir todėl jis yra praleistas. Terminas pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių pateikti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Apie priimtą sprendimą atsakovas A. M. sužinojo 2022 m. birželio 23 d. gavęs atsakymą iš antstolio M. Ž. kontoros. Pagrindas kreiptis į antstolį buvo tai, kad 2022 m. birželio 22 d. buvo užblokuotos banko sąskaitos. Iš antstolio kontoros pateiktų vykdomųjų dokumentų paaiškėjo, kad išieškotojas yra draudimo bendrovė, t. y ieškovė. Vėliau, susisiekus su atsakovo atstovu, paaiškėjo, kad 2022 m. gegužės 3 d. buvo priimtas atsakovui nepalankus sprendimas. Pažymėtina, kad apie civilinės bylos iškėlimą ir priimtą sprendimą atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovui nebuvo įteikti šaukimai bei procesiniai dokumentai, atsakovas nebuvo kitomis priemonėmis informuotas apie civilinį procesą. Atsakovas nuo 2017 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nurodė apklaustas Klaipėdos apskrities VPK, atliekant ikiteisminį tyrimą. Šioje apklausoje buvo nurodyta faktinė gyvenamoji vieta ir kitos svarbios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę priimtam sprendimui.

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad CPK 122 straipsnyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Esant tokiam įstatyme nustatytam reglamentavimui ir faktinei situacijai, bylą nagrinėjantis teismas, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, turėjo imtis papildomų priemonių išsiaiškinti tikruosius atsakovų adresus, patikrinti nurodytus duomenis gyventojų registre (taip pat ir priklausantį nekilnojamąjį turtą), taip pat ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, prieš priimdamas nutartį viešai paskelbti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pagal byloje esančius procesinius dokumentus nustatyta, kad egzistavo reali galimybė sužinoti tikruosius atsakovo adresus, nes iš procesinių veiksmų ir dokumentų matyti, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, apie jo buvimą ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria netenkintas teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. gautas atsakovo A. M. prašymas atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1529-941/2022 pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams M. M. ir A. M. dėl 32 052 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai ir po 395,05 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai priteisimo iš atsakovų.

19. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi atsakovas A. M. terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, o sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau šis ilgai delsė atsakyti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

20. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022 m. sausio 6 d. pateiktu ir 2022 m. sausio 14 d. priimtu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų M. M. ir A. M. solidariai 32 052 Eur žalos atlyginimą regreso teise (išmokėta draudimo išmoka), 5 procentų procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinio pateikimo teismui dieną sudarė 706 Eur žyminis mokestis ir 12,10 Eur dokumentų vertimo išlaidos.

21. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1529-941/2022 ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų M. M. ir A. M. 32 052 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 359,05 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, taip pat po 11,20 Eur pašto išlaidų valstybei. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 17.13 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis – atsakovui A. M. priklausantis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustas automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas neturinčio teisės vairuoti atsakovo M. M., atsitrenkė į UAB „Silberauto“ priklausantį automobilį „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas M. M. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas kasko draudimu draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pagal 2019 m. birželio 27 d. sutartį (draudėja UAB „Silberauto“, draudimo liudijimo Nr. 350/3035052). Apgadinto automobilio „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 43 027 Eur. Nustatyta remonto kaina 35 646,33 Eur, t. y. viršijanti 75 proc. automobilio rinkos vertės, todėl transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas. Transporto priemonės likučių vertė, pagal varžytinių aktą, 11 000 Eur. Apskaičiuota draudimo išmoka – 32 027 Eur (43 027 Eur rinkos vertė iki sunaikinimo – 11 000 Eur likučių vertė po eismo įvykio). Išskaičiavus draudėjo nesumokėtą 75 Eur draudimo įmoką, 2020 m. gegužės 22 d. išmokėta 31 952 Eur draudimo išmoka 2020 m. vasario 1 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Papildomai pagal pateiktą 2020 m. birželio 19 d. sąskaitą už transportavimą išmokėta 100 Eur draudimo išmoka. Iš viso išmokėta 32 052 Eur draudimo išmoka.

22. Teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. gautas atsakovo A. M. prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pats pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1529-941/2022.

23. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).

24. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

25. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

26. Atsakovo A. M. teigimu, jis nebuvo informuotas nei apie teisminį procesą, nei apie priimtą sprendimą, tačiau apie jį sužinojo 2022 m. birželio 23 d. gavęs atsakymą iš antstolio M. Ž. kontoros. Nurodo, kad iš antstolio kontoros pateiktų vykdomųjų dokumentų paaiškėjo, kad išieškotojas yra draudimo bendrovė, t. y ieškovė. Teigia, kad vėliau, susisiekus su atsakovo atstovu, paaiškėjo, kad 2022 m. gegužės 3 d. buvo priimtas atsakovui nepalankus sprendimas. Teigia, jog 2022 m. birželio mėnesį prisijungė prie teismų portalo. Taip pat nurodo, kad 2022 m. birželio 28 d. pateikė paklausimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymas į paklausimą iš Klaipėdos apskrities VPK gautas tik 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir tai tik po to, kai Klaipėdos apskrities VPK buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 11 d. priminimas dėl informacijos pateikimo. Atsakovo teigimu, būtent negautas atsakymas į 2022 m. birželio 28 d. paklausimą iš Klaipėdos apskrities VPK sutrukdė anksčiau pateikti prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir patį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

27. Bylos duomenimis, atsakovui A. M. atstovauja advokato padėjėjas G. V. Klaipėdos apskrities VPK buvo pateiktame 2022 m. rugpjūčio 11 d. priminime dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad atsakovas A. M. 2022 m. birželio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK siekdamas tinkamai ir objektyviai pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui. Klaipėdos apskrities VPK 2022 m. rugpjūčio 17 d. atsakymu į paklausimą nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-1751.7-20 dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį; 2020 m. birželio 12 d. ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo nutrauktas, kaltininkui M. M. susitaikius su nukentėjusiuoju R. T., tai patvirtinta teismo, priimant nutartį; pageidaudamas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gauti ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas, atsakovas turi kreiptis su prašymu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorę J. S.

28. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

29. Pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė tinkamai. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiama ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje nurodytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 išaiškino, jog tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį. Aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

30. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1529-941/2022 esančių duomenų matyti, kad teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė registruotąja pašto siunta tiek ieškinyje nurodytu adresu, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai atsakovui įteikti nebuvo. Atsakovui A. M. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. balandžio 8 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje) ir 2022 m. balandžio 12 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Nors atsakovas tvirtina, kad nuo 2017 m. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad atsakovas būtų deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, nėra. Atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kur atsakovui ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl tokių atsakovo veiksmų – savo netikslios gyvenamosios vietos deklaravimo neturėtų kilti neigiami teisiniai padariniai kitiems asmenims, net ir tuo atveju, jei atsakovas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, buvo paminėjęs, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Sutiktina, jog svarbu ir tai, kad atsakovui buvo žinoma apie 2020 m. vasario 1 d. eismo įvykį, nes, kaip ir prašyme nurodo pats atsakovas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jis (atsakovas A. M.) buvo atvykęs ir apklaustas apie eismo įvykį, žinojo, kad dėl šio įvykio yra padaryta žala. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas, žinodamas apie eismo įvykio, dėl kurio padaryta turtinė žala, procesą, nebuvo apdairus ir rūpestingas, t. y. tinkamai nesidomėjo padarytos žalos atlyginimu.

31. Antra, bylos duomenys ir pats atsakovas A. M. patvirtina, kad apie jam priimtą sprendimą už akių sužinojo dar 2022 m. birželio 23 d., tačiau į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymu atnaujinti praleistą terminą į teismą kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., t. y. gerokai daugiau nei po mėnesio laiko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežasčių, pateisinančių tokį ilgą atsakovo delsimą kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nenurodė. Nors atsakovas teigia, kad negautas atsakymas į 2022 m. birželio 28 d. paklausimą iš Klaipėdos apskrities VPK sutrukdė anksčiau pateikti pareiškimą, tačiau, kaip matyti, atsakovas vis dėlto pateikė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir patį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vis dar negavęs atsakymo į 2022 m. birželio 28 d. paklausimą iš Klaipėdos apskrities VPK. Kita vertus, neaišku, kaip atsakymo negavimas ar vis dėlto 2022 m. rugpjūčio 17 d. gautas atsakymas iš Klaipėdos apskrities VPK turėjo įtakos pareiškėjo kreipimuisi į teismą civilinėje byloje su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir paties pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimui. Taigi, atsakovas nenurodė, kokius atliko būtinus veiksmus norėdamas kreiptis į teismą civilinėje byloje su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tokį pareiškimą pateikdamas per gerokai daugiau nei mėnesį laiko. Toks delsimas po sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių viršija net ir dvidešimties dienų terminą, kuris nustatytas paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), taip pat kitus CPK nustatytus įprastus terminus, pavyzdžiui, trisdešimties dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Vertinant priešingai, susidarytų situacija, kad praleidus terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pavyzdžiui, kad ir dėl svarbių priežasčių, tarkime dėl to, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir priimtą sprendimą, po sužinojimo apie priimtą sprendimą galėtų neribotą laiką delsti kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti tokį terminą ir pateikti tokį pareiškimą. Tokiu atveju nebūtų užtikrinama sklandesnė, operatyvesnė teismo veikla, civilinių teisinių santykių stabilumas, būtų pažeidžiami proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, būtų sudaromos sąlygos vilkinti procesą. Šias išvadas patvirtina ir tos aplinkybės, kad, kaip matyti, sprendimo už akių pagrindu jau yra pradėtas išieškojimas, be to, atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato padėjėjo.

32. Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo A. M. prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.