Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. ir trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo A. M., ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei A. M., atsakovui A. M. dėl teisės be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pripažinimo, žemės sklypų ribos nustatymo bei nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, išvadas teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti be jos sutikimo įrengtą stacionarią stoginę; atsakovui nurodytu terminu neišmontavus stoginės, leisti ją išmontuoti ieškovei atsakovo lėšomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0234 ha žemės sklypas bei pastatas – blokuotas namas (kotedžas), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Gretima to paties pastato – blokuoto namo (kotedžo) dalis, kurios adresas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui E. B.. Atsakovas, nesuderinęs su ja ir neturėdamas jos sutikimo, pasistatė stoginę, kurios vienas kraštas yra pritvirtintas prie jai priklausančio kotedžo lauko sienos, o statinio stogas yra tiesiai virš jos gyvenamosios patalpos lango, dėl ko gerokai sumažėjo dienos šviesos patekimas (ypač žiemą) į jos gyvenamąsias patalpas. Be to, jai priklausantis langas atsidūrė privačioje atsakovo zonoje, kas pažeidžia jos teises ir blogina jos galimybes be trukdymų naudotis jai priklausančiu turtu. Jai paprašius atsakovo išardyti statinį ir pašalinti jos teisės pažeidimus, jis tą padaryti atsisakė. Teigė, kad dėl atsakovo pastatytos stoginės į jos gyvenamąsias patalpas patenka daug mažiau dienos šviesos (ypač žiemą, kai stoginę užkloja sniegas), todėl ji ištisus metus turi naudoti dirbtinį švietimą. Nurodė, jog patalpų natūralaus apšvietimo parametrai yra apskaičiuojami pagal minimalų langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykį (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelė). Būtent pagal projektą numatytas langų išdėstymas ir jų dydis ir atitinka šio reglamento nuostatas dėl natūralaus apšvietimo. Virš lango, išeinančio į atsakovo terasą, nėra suprojektuota stoginių ar kitokių architektūrinių detalių, kurios sumažintų šviesos patekimą į patalpas, todėl atsakovui įsirengus stoginę, minimalus angų ir patalpos grindų ploto santykis nepasikeitė, tačiau natūralios šviesos patekimas gerokai sumažėjo. Be to, dėl pastatytos stoginės taip pat gali pablogėti jos kotedžo išorinių, o kartu ir vidaus sienų būklė – ant stoginės laikantis sniegui, lietaus vandeniui (lietvamzdžių prie stoginės nėra), drėks lauko, o vėliau ir vidaus siena, bus padaryta žalą jos turtui, todėl stoginė turi būti išmontuota. Ieškovės nuomone, atsakovas stoginę galėjo statyti tik turėdamas rašytinį susitarimą su ieškove, nes I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, tačiau yra privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, o tokio sutikimo nei ji, nei jos sutuoktinis atsakovui nebuvo davusi. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti jam teisę be bendraturčių A. M. ir A. M. sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nustatyti jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas; įpareigoti ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti pastatytą tinklinę tvorą iš jo žemės sklypo ant ieškovės žemės sklypo; priteisti iš ieškovės ir atsakovo pagal priešieškinį visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio mėn., prieš stoginės projektavimo pradžią, jis kreipėsi į ieškovę ir jos sutuoktinį dėl stoginės statybos, supažindino ieškovę su stoginės įrengimo technologija, naudosimomis statybinėmis medžiagomis bei pateikė susipažinti eskizą. Jis aiškiai ieškovę informavo, kad stoginė bus statoma iš skaidrių plokščių. Ieškovė žodžiu pritarė stoginės statyboms, tik išreiškė prašymą, kad stoginės konstrukcijoms tvirtinti nebūtų gręžiamos kiaurymės ieškovei priklausančio kotedžo sienoje. Jiems pasiekus žodinį susitarimą 2015 m. balandžio mėn., buvo atlikti stoginės įrengimo darbai. Siekiant įgyvendinti ieškovės pageidavimus, statomos stoginės konstrukcijos nebuvo tvirtinamos prie ieškovei priklausančio kotedžo sienos. Kadangi ginčo stoginė neturi sąlyčio taškų su ieškovės kotedžo siena, o jos statramsčių viduje yra sumontuota brangi vandens nutekėjimo sistema, nėra jokių sąlygų ieškovės minimai sienai drėkti labiau, negu tai vyktų stoginės nesant. Pažymėjo, kad ieškovės būsto natūralaus apšvietimo parametrų pokytis dėl atsakovo stoginės yra visiškai minimalus – vos 2,88 proc., taigi stoginės sumontavimas nepažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimų. Nurodė, jog pagal projektą kiekvienas iš kotedžų (duomenys neskelbtini), virš terasos turi sumontuotą šviesai nepralaidžią markizę, kuri išskleista visiškai uždengtų ieškovės nurodomą nevarstomą langą pietinėje kotedžo pusėje. Skirtingai nei markizė, ginčo stoginė buvo sumontuota iš skaidrių ir šviesai pralaidžių polikarbonato plokščių, tai reiškia, kad vietoj stoginės atsakovui nuolat laikant išskleistą markizę, šviesos pralaidumas pro tą langą būtų daug mažesnis. Nurodė, jog ieškovė į atsakovą su prašymu išmontuoti stoginę kreipėsi tik po to, kai jos statybos jau buvo baigtos, o vykstant darbams nė karto nereiškė pretenzijų dėl jos statymo, taigi pati nesąžiningai naudojosi savo teisėmis neduoti tam sutikimo. Atsakovas nori įteisinti stoginės statybą, o ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, – kaip ir kiek atsakovo stoginė konkrečiai riboja, pažeidžia ieškovės, kaip sublokuoto gyvenamojo namo bendraturtės, teises ir interesus. Vien ta aplinkybė, kad jis atliko savo dalies kotedžo dalinę rekonstrukciją ir prisistatė prie jos nesudėtingos konstrukcijos statinį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes jo teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia negali būti ieškovės ginčijama. Mano, kad toks ieškovės elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį (atsakovą), neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo jam įgyvendinti teises į statybą. Taip pat nurodė, jog jam priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos sklypus skiria ieškovės pasodinti želdiniai ir pastatyta tinklinė tvora. Jie yra pasirašę namų valdos žemės sklypo plane, jog sutinka su nustatytomis žemės sklypo ribomis, tačiau vėliau, atsakovui atliekant tikslius geodezinius matavimus, matininkui pažymėjus tikrąsias besiribojančių žemės sklypų ribas, ieškovės sutuoktinis savavališkai ištraukė žemės sklypo riboženklius ir statydamas tinklinę tvorą nukrypo nuo nustatytų žemės sklypo ribų, nes minėtą tinklinę tvorą pasistatė atsakovo žemės sklype ir tokiu būdu pažeidė STR 2.02.09:2005 65.1 punkto reikalavimus. Pagal jo užsakymą atlikus jam priklausančio sklypo ribų kadastrinius matavimus bei sudarius žemės sklypo planą, buvo nustatyta, kad ieškovė bei jos sutuoktinis neteisėtai naudojasi 0,7 m pločio (8 kv. m bendro ploto) atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, tokiu būdu jie pažeidžia jo nuosavybės teises. Ieškovė atsisakė pati atlikti tokius matavimus, todėl, atsakovo nuomone, ji naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei jai priklauso.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-06-27 sprendimu ieškinį atmetė. Priėmė atsakovo E. B. priešieškinio reikalavimo atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją atsakovui E. B. grąžinti 23,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2016-08-19 mokėjimas per banką „Swedbank“, AB, pavedimo Nr. 264). Likusius priešieškinio reikalavimus tenkino visiškai. Pripažino atsakovui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčių A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; įpareigojo ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo E. B. nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jų pastatytą vielos tinklo tvorą; priteisė atsakovui E. B. iš ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. solidariai 1262 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovas yra pakankamai įrodęs savo reikalavimo šiuo klausimu pagrindą. Jis, savininko teisėmis naudodamasis kotedžu (duomenys neskelbtini), turi teisę pagal paskirtį naudotis ir prie šio kotedžo suprojektuota terasa. Pažymėjo, kad atsakovas pasistatė ginčo stoginę, šalims pripažįstant, kad dėl to tarp jų pokalbis buvo jau prieš statybų pradžią, o prieštaravimų nebuvo iki pat statybų pabaigos. Ieškovė neįrodė, kad pagal projektą numatytos markizės šiai terasai nuo saulės apsaugoti naudojimas užtikrintų jai ir jos šeimai didesnį natūralaus apšvietimo mastą gyvenamosiose patalpose nei atsakovo įrengta stoginė, o jis įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus ir (iš dalies) vėjo. Valstybinė statybos inspekcija, patikrinusi jos įrengimą, kitų pažeidimų, išskyrus kaimynų rašytinio sutikimo neturėjimą, nenustatė. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas atsakovas 2017-05-09 teismo posėdžio metu atsisakė, kadangi jam priklausančio 0,0240 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos iš tiesų yra nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje, atsakovams pagal priešieškinį nereiškiant reikalavimų dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti kitokias ribas, nei yra įregistruota kadastro žemėlapyje, todėl tenkino atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę ir atsakovą A. M. nukelti nuo jam nuosavybės teise valdomo žemės sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. ir trečiasis asmuo A. M. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria priimtas atsakovo priešieškinio reikalavimo atsisakymas, byla nutraukta ir atsakovui grąžinta dalis žyminio mokesčio, palikti nepakeistą; sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys ir tenkintas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti, perskirstant šalims bylinėjimosi išlaidas; ieškovei ir trečiajam asmeniui solidariai priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys ir priešieškinis buvo išnagrinėti iš esmės, yra neteisėta ir nepagrįsta, neužtikrinanti šalių interesų pusiausvyros, priimta netinkamai aiškinant ir taikant ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vertinant įrodymus nesivadovaujant logikos dėsniais, teisingumo ir protingumo principais. Teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad įėjimo į terasą lango nesandarumo negalima pataisyti, kad jis bandė tai daryti ir pan., todėl negalima kalbėti apie atsakovo aktyvius veiksmus ieškoti priimtiniausio savo tariamos problemos sprendimo būdo. Pažymi, kad neginčija pačios atsakovo teisės, o tik jos įgyvendinimo būdą – pastatymą stoginės, kurios stogas yra aukščiau ieškovės lango, todėl į ieškovės patalpas patenka mažiau šviesos, visiškai nepatenka tiesioginė saulės šviesa, taip pat ne paskutinėje vietoje yra estetinis kriterijus – pro langą nebematyti dangaus, atsakovui visiškai apsitvėrus visą terasą (tokie atsakovo ketinimai yra žinomi), iš esmės pro langą bus matyti vien atsakovo stiklinė (ar kitokio tipo) uždara privati patalpa. Jei atsakovas neįsistiklins uždaru kontūru visos terasos, tuomet kyla klausimas, kam apskritai jam yra būtinas naujas terasos stogas, jei pagal projektą yra įrengta markizė. Ieškovė neprieštarauja atsakovo teisei savo sklype įsirengti šoninę užtvarą nuo vėjo, o nesutinka būtent su naujo terasos plastikinio stogo įrengimu aukščiau ieškovės lango. Nurodo, kad nesuprantamas ir teismo argumentas, jog atsakovas „įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus ir (iš dalies) – vėjo“, prieš tai motyvavus, kad stoginė iš esmės ieškovei šviesos nesumažina, lygiai taip pat apsaugo nuo saulės visą atsakovo terasą, kaip ir ieškovės langą, taip pat argumentas ir apie šešėlį iki 12.00 val. (kaip, beje, ir vakare). Teigia, kad akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo atmetimo ir atitinkamo atsakovo priešieškinio reikalavimo tenkinimo yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, kadangi atsakovas neįrodė savo teisių pasistatant stoginę įgyvendinimo būtinumo ir pasirinkto būdo racionalumo, kurie sudarytų pakankamą pagrindą apriboti ieškovės teises, o ieškovė protingai pagrindė, kodėl toks atsakovo teisių įgyvendinimo būdas yra neadekvatus jos teisių pažeidimui ir negali būti teismo leidžiamas. Teismui tenkinus atsakovo formaliu pagrindu iš keršto pareikštą priešinį reikalavimą, ieškovės namo dalis pateks į atsakovo žemės sklypą, ieškovė privalės perkelti tvorą, kuri netrukus, ištaisius techninius netikslumus, vėl bus pastatyta toje pat vietoje. Pažymi, kad toks sprendimas neatkurs teisinės taikos, o priešingai, tik sukels dar daugiau šalių ginčų.Atsakovas E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-133-729/2017 palikti nepakeistą; priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad pagal projektą numatytos markizės šiai terasai nuo saulės apsaugoti naudojimas užtikrintų jai ir jos šeimai didesnį natūralaus apšvietimo mastą gyvenamosiose patalpose nei atsakovo įrengta permatoma stoginė, o atsakovas įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus, sniego ir (iš dalies) vėjo, apeliantų skundas neturi realaus pagrindo. Pažymi, kad šioje byloje teismas privalo ginčą spręsti esamu laiku ir neturi jokio teisinio pagrindo nustatinėti kitokias, nei yra įregistruota kadastro žemėlapyje, žemės sklypo ribas ir, pripažindamas šias ribas nustatytomis, atsisakyti ginti savininko teises naudotis savo nuosavybe visa apimtimi, todėl atsakovo savarankiškas reikalavimas pagal priešieškinį privalėjo būti ir buvo išnagrinėtas iš esmės, nes savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai išnagrinėjęs ieškovų, atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens, išvadas teikiančių institucijų argumentus, 2017-06-27 priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l33-729/2017.

Dėl atsakovo atsiliepimo į 2017-11-16 nutartį

Atsakovas 2017-11-23 pateikė atsiliepimą į 2017-11-16 nutartį dėl procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, kad šis atsiliepimas pateiktas teismui jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, šį atsiliepimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas atsakovui (CPK 251 straipsnis, CPK 302 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovei A. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0234 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu – blokuotu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0240 ha žemės sklypas ir pastatas – dviejų aukštų blokuotas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2015-07-09 kreipėsi su raštu į atsakovą dėl statinio statybos (duomenys neskelbtini), kuriame prašė sustabdyti pradėtus be jų raštiško sutikimo statybos darbus ir pašalinti statinį, užstojantį jų kotedžo langą, iki 2015-08-31. Atsakovas atsakė ieškovei į 2015-07-09 raštą, kuriame nurodė, jog gyvenamojo kambario natūralaus apšviestumo parametrai atitinka normatyvinius reikalavimus pagal STR. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-05-02 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 712 nustatyta, kad riba tarp šalių sklypų buvo nustatyta ir šalys su tuo sutiko. A. E. B. surašė aiškinamąjį raštą pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktą žemės sklypo ir blokuoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kontrolinę geodezinę nuotrauką ir išaiškino visus blokuoto gyvenamojo namo, žemės sklypo ribų neatitikimus. (duomenys neskelbtini) savo paaiškinime nurodė, kad parengtame teritorijos detaliajame plane vietovėje, kurioje šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) su joje įregistruotais žemės sklypais ir pastatytais sublokuotais namais, susidarė tam tikras techninis neatitikimas tarp suformuotų žemės sklypų ribų ir pastatytų statinių sienų plotų, ši situacija susidarė dėl parengtų ir suderintų statinių techninių projektų neatitikimo, namų savininkai neatliko jokių veiksmų ir neturėjo jokios įtakos minėtos situacijos atsiradimui. Iš pateikto žemės sklypo plano nustatyta, kad sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), gretimybėje yra suformuotas kompensacinis sklypas, kuris yra skirtas visų (duomenys neskelbtini) atsiradusių netikslumų ištaisymui užtikrinti, išsaugant savininkams tuos pačius valdomus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies motyvuodamas tuo, kad atsakovas savininko teisėmis naudodamasis kotedžu (duomenys neskelbtini), turi teisę pagal paskirtį naudotis ir prie šio kotedžo suprojektuota terasa. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad neginčija pačios atsakovo teisės, o tik jos įgyvendinimo būdą – pastatymą stoginės, kurios stogas yra aukščiau ieškovės lango, todėl į ieškovės patalpas patenka mažiau šviesos, visiškai nepatenka tiesioginė saulės šviesa, taip pat ne paskutinėje vietoje yra estetinis kriterijus – pro langą nebematyti dangaus, atsakovui visiškai apsitvėrus visą terasą, iš esmės pro langą bus matyti vien atsakovo stiklinė uždara privati patalpa. Šiuos argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013). Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (be kita ko, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Kaip byloje nustatyta ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelėje nustatytų natūralaus apšvietimo parametrų skaičiavimais, atsakovui pasistačius stoginę, natūralus apšvietimas ieškovės gyvenamojoje patalpoje sumažėjo 2,88 procento, tai nepažeidė minimo STR reikalavimų. Be to, pagal projektą jo terasoje yra įrengta markizė – neperšviečiamo audinio stogelis, kurį jis galėtų naudoti pagal poreikį ir kuris ištiestas įstrižai uždengtų didesnę pusę ieškovės langelio, visiškai jį užtamsindamas, taip pat pateiktos fotografijos, iš kurių matyti, kad iki 12.00 val. net saulėtą dieną šviesa pro 0,96 kv. m ploto langelį į ieškovės patalpas nepatenka ir dėl atsakovo kotedžo metamo šešėlio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad vien dėl stoginės pastatymo būtų padidėjęs kritulių poveikis ieškovės namo sienai. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo pastatyta stoginė iš esmės pažeidžia ieškovės interesus (CPK 178, 185 straipsniai), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neproporcingai neapribojo atsakovo nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismui tenkinus atsakovo formaliu pagrindu pareikštą priešinį reikalavimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, jos namo dalis pateks į atsakovo žemės sklypą, ji privalės perkelti tvorą, kuri netrukus, ištaisius techninius netikslumus, vėl bus pastatyta toje pačioje vietoje. Toks sprendimas sukels dar daugiau šalių ginčų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Kaip byloje nustatyta, taip pat šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad juridiškai tinkamai nustačius atsakovo žemės sklypo ribas, jų konfigūracija nebeatitinka viso pradinio sublokuotų gyvenamųjų namų kvartalo plano, pagal kurį kiekvienam tokiam namui priklausančio žemės sklypo viena iš ribų turėjo visiškai sutapti su kotedžo siena; pagal aptariamuosius matavimus dalis atsakovų pagal priešieškinį kotedžo sienos atsiranda ieškovo žemės sklype, tačiau analogiškai situacija yra susidariusi visoje sublokuotų gyvenamųjų namų gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) ir ją yra ketinama ateityje spręsti kompensacinių sklypų suteikimo ir kompleksinio ribų nustatymo būdais. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame gyvenvietės (duomenys neskelbtini) pirmininko rašte nurodyta, kad šiuo metu ribų koregavimas dar nėra baigtas, koreguojama visa gyvenvietėje esanti (duomenys neskelbtini), o šalims priklausantys sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra vieni iš paskutiniųjų, šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Vakarų valda“ geodezininkas M. J., kuris 2017-10-27 nurodė, kad koreguoja žemės sklypų ribas (duomenys neskelbtini), kad jos atitiktų esamų statinių sienų ribas ir išlaikytų registruotus sklypų plotus, tačiau šiuo metu ribų koregavimas dar nėra baigtas dėl didelės darbo apimties. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad bus nustatytos tikros ir teisingos šalių žemės sklypų valdomos ribos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tenkinus atsakovo reikalavimą sumažėtų ieškovės žemės sklypo plotas, kartu iškiltų būtinybė keisti kitų savininkų žemės sklypų plotus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi ne žemės sklypo riba, o žemės sklypo savininko teisė į VĮ Registrų centre registruotą žemės sklypo plotą. Kaip minėta, atlikus žemės sklypų koregavimą, ieškovės ir atsakovo žemės sklypų plotai nesumažės ir gali likti nepakitusios šalių šiuo metu valdomų žemės sklypų ribos. Pažymėtina, kad įpareigojus ieškovę perkelti tvorą, o vėliau pakoregavus žemės sklypų ribas, tarp šalių nebūtų atkurta teisinė taika ir ateityje vėl galėtų kilti ginčai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo E. B. nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jų pastatytą vielos tinklo tvorą. Kiti apeliantų argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo E. B. nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jų pastatytą vielos tinklo tvorą, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui E. B. iš ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. solidariai 1262 eurus bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pakeitus teismo sprendimą, iš esmės ieškovės ieškinio reikalavimas ir atsakovo 50 procentų priešieškinio reikalavimų atmesta, yra pagrindas pakeisti ir teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui E. B. iš ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. solidariai priteista 1262 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant iki 631 euro ir iš atsakovų pagal priešieškinį priteisiant po 315,50 eurų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 150 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, trečiasis asmuo ir atsakovas pagal priešieškinį A. M. patyrė 800 eurų teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas pagal ieškinį E. B. patyrė 450 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliantei A. M. iš atsakovo E. B. priteistina 75 eurai žyminio mokesčio, apeliantui A. M. iš atsakovo E. B. priteistina 400 eurų teisinės pagalbos išlaidų, atsakovui E. B. iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina po 112,50 euro teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo E. B. nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), jų pastatytą vielos tinklo tvorą.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovui E. B. iš ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. solidariai 1262 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią sumą sumažinti iki 631 Eur, priteisiant atsakovui E. B. iš ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. lygiomis dalimis po 315,50 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantei A. M. iš atsakovo E. B. 75 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti apeliantui A. M. iš atsakovo E. B. 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui E. B. iš apeliantės A. M. 112,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti atsakovui E. B. iš apelianto A. M. 112,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Grąžinti atsakovui E. B. 2017-11-23 apeliacinės instancijos teismui pateiktą atsiliepimą.