Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Dalytei Rapalienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei A. M. dėl teisės be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pripažinimo, žemės sklypų ribos nustatymo bei nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti be jos sutikimo įrengtą stacionarią stoginę; atsakovui nurodytu terminu neišmontavus stoginės, leisti ją išmontuoti ieškovei atsakovo lėšomis; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0234 ha žemės sklypo bei pastatas - blokuotas namas (kotedžas), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Gretima to paties pastato-blokuoto namo (kotedžo) dalis, kurios adresas - (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui E. B.. Atsakovas, nesuderinęs su ja ir neturėdamas jos sutikimo, pasistatė stoginę, kurios vienas kraštas yra pritvirtintas prie jai priklausančio kotedžo lauko sienos, o statinio stogas yra tiesiai virš jos gyvenamosios patalpos lango, dėl ko žymiai sumažėjo dienos šviesos patekimas (ypač žiemą) į jos gyvenamąsias patalpas. Be to, jai priklausantis langas atsidūrė privačioje atsakovo zonoje, kas pažeidžia jos teises ir blogina jos galimybes be trukdymų naudotis jai priklausančiu turtu. Jai paprašius atsakovo išardyti statinį ir pašalinti jos teisės pažeidimus, jis tą padaryti atsisakė, todėl ji buvo priversta kreiptis su skundu į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, tačiau skyrius 2015-05-25 raštu jai atsakė, kad atsakovo statyba yra nesudėtingo statinio statyba, t. y. mažareikšmis teisės aktų pažeidimas, kurių inspekcija nenagrinėja. Dėl atsakovo pastatytos stoginės į jos gyvenamąsias patalpas patenka žymiai mažiau dienos šviesos (ypač žiemą, kai stoginę užkloja sniegas), todėl ji ištisus metus turi naudoti dirbtinį švietimą. Nurodė, jog patalpų natūralaus apšvietimo parametrai yra apskaičiuojami pagal minimalų langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykį (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelė). Būtent pagal projektą numatytas langų išdėstymas ir jų dydis ir atitinka šio reglamento nuostatas dėl natūralaus apšvietimo. Virš lango, išeinančio į atsakovo terasą, nėra suprojektuota stoginių ar kitokių architektūrinių detalių, kurios sumažintų šviesos patekimą į patalpas, todėl atsakovui įsirengus stoginę, minimalus angų (stiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykis nepasikeitė, tačiau natūralios šviesos patekimas žymiai sumažėjo. Be to, dėl pastatytos stoginės taip pat gali pablogėti jos kotedžo išorinė, o tuo pačiu ir vidaus sienų būklė - ant stoginės laikantis sniegui, lietaus vandeniui (lietvamzdžių prie stoginės nėra), drėks lauko, o vėliau - ir vidaus siena, bus padaryta žalą jos turtui, todėl stoginė turi būti išmontuota. Atsakovas stoginę galėjo statyti tik turėdamas rašytinį susitarimą su ieškove, nes I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, tačiau yra privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, o tokio sutikimo nei ji, nei jos sutuoktinis atsakovui nebuvo davusi.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu (kurį prašė laikyti ir atsiliepimu į ieškinį) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškė reikalavimus: pripažinti jam teisę be bendraturčių A. M. ir A. M. sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį - stoginę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nustatyti jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sav. ribas; įpareigoti ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaitą ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti pastatytą tinklinę tvorą iš jo žemės sklypo ant ieškovės žemės sklypo; priteisti iš ieškovės ir atsakovo pagal priešieškinį visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2015 m. sausio mėn., prieš stoginės projektavimo pradžią jis kreipėsi į ieškovę ir jos sutuoktinį dėl stoginės statybos, supažindino ieškovę su stoginės įrengimo technologija, naudosimomis statybinėmis medžiagomis bei pateikė susipažinti eskizą. Jis aiškiai ieškovę informavo, kad stoginė bus statoma iš skaidrių plokščių. Ieškovė žodžiu pritarė stoginės statyboms, tik išreiškė prašymą, kad stoginės konstrukcijų tvirtinimui nebūtų gręžiamos kiaurymės ieškovei priklausančio kotedžo sienoje. Jiems pasiekus žodinį susitarimą 2015-04 mėn., buvo atlikti stoginės įrengimo darbai. Siekiant įgyvendinti ieškovės pageidavimus, statomos stoginės konstrukcijos nebuvo tvirtinamos prie ieškovei priklausančio kotedžo sienos, todėl atmestini ir nepagrįsti yra ieškovės melagingi teiginiai, jog nuo šios stoginės bėgantis vanduo drėkins ieškovės kotedžo sieną. Kadangi ginčo stoginė neturi sąlyčio taškų su ieškovės kotedžo siena, o jos statramsčių viduje yra sumontuota brangi vandens nutekėjimo sistema, nėra jokių sąlygų ieškovės minimai sienai drėkti labiau negu tai vyktų stoginei nesant. Ieškovės būsto natūralaus apšvietimo parametrų pokytis dėl atsakovo stoginės yra visiškai minimalus - vos 2,88 proc., taigi stoginės sumontavimas nepažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimų. Nurodė, jog pagal projektą kiekvienas iš kotedžų (duomenys neskelbtini) virš terasos turi sumontuotą šviesai nepralaidžią markizę, kuri išskleista visiškai uždengtų ieškovės nurodomą nevarstomą langą pietinėje kotedžo pusėje. Skirtingai nei markizė, ginčo stoginė buvo sumontuota iš skaidrių ir šviesai pralaidžių polikarbonato plokščių, tai reiškia, kad vietoj stoginės atsakovui nuolat laikant išskleistą markizę, šviesos pralaidumas pro tą langą būtų daug mažesnis. Nurodė, jog ieškovė į atsakovą su prašymu išmontuoti stoginę kreipėsi tik po to, kai jos statybos jau buvo baigtos, o vykstant darbams nė karto nereiškė pretenzijų dėl jos statymo, tokiu būdu pati nesąžiningai naudodamasi savo teisėmis neduoti tam sutikimo. Atsakovas nori įteisinti stoginės statybą, o ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą - kaip ir kiek atsakovo stoginė konkrečiai riboja, pažeidžia ieškovės, kaip sublokuoto gyvenamojo namo bendraturtės, teises ir interesus. Vien ta aplinkybė, kad jis atliko savo dalies kotedžo dalinę rekonstrukciją ir prisistatė prie jo nesudėtingos konstrukcijos statinį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes jo teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia negali būti ieškovės ginčijama. Mano, kad toks ieškovės elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį (atsakovą), neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo jam įgyvendinti teises į statybą.

Atsakovas taip pat nurodė, jog jam priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos sklypus skiria ieškovės pasodinti želdiniai ir pastatyta tinklinė tvora. Jie yra pasirašę namų valdos žemės sklypo plane, jog sutinka su nustatytomis žemės sklypo ribomis, tačiau vėliau, atsakovui atliekant tikslius geodezinius matavimus, matininkui pažymėjus tikrąsias besiribojančių žemės sklypų ribas, ieškovės sutuoktinis savavališkai ištraukė žemės sklypo riboženklius ir statydamas tinklinę tvorą, nukrypo nuo nustatytų žemės sklypo ribų, nes minėtą tinklinę tvorą pasistatė atsakovo žemės sklype bei tokiu būdu pažeidė STR 2.02.09:2005 65.1 punkto reikalavimus. Pagal jo užsakymą atlikus jam priklausančio sklypo ribų kadastrinius matavimus bei sudarius žemės sklypo planą, buvo nustatyta, kad ieškovė bei jos sutuoktinis neteisėtai naudojasi 0,7 m pločio (8 m² bendro ploto) atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, tokiu būdu jie pažeidžia jo nuosavybės teises. Ieškovė atsisakė pati atlikti tokius matavimus, todėl ieškovas mano, kad ji naudojasi didesniu žemės sklypo plotu nei jai priklauso. Esant tokiai situacijai, ieškovas prašo apginti jo nuosavybės teisę į ieškovės be pagrindo naudojamą 8 m² ploto jo sklypo dalį, įpareigojant perkelti įrengtą tvorą už jo matavimais nustatytos ribos.

Ieškovė ir trečiasis atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su juo nesutinka; atsakovas, prašydamas pripažinti jam teisę be jų sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą nesudėtingą statinį - stoginę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pažeidžia jų teises ir interesus netrukdomai disponuoti jiems priklausančiu turtu, bet ir įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.122 str., 4.124 str.). Pagal STR 1.07.01:2010, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, privaloma gauti kaimyninių statinių savininkų rašytinius pritarimus, o atsakovas pasistatė stoginę tokio pritarimo iš jų negavęs. Ieškovė nurodė, jog kai tik suprato, kad dalis jos namo sienos bei langas patenka po atsakovo statoma stogine, ji iš karto žodžiu kreipėsi į atsakovą, išreikšdama nesutikimą su vykdomais darbais. Ji nesutinka su atsakovo vykdomais stoginės statymo darbais, nes tuo yra pažeidžiamos jos bei jos sutuoktinio teisės ir teisėti interesai turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios buvo iki atsakovui pastatant stoginę. Mano, kad šiuo atveju atsakovas be jų sutikimo naudojasi kitiems asmenims priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, pažeisdamas servituto nustatymo pagrindus ir tvarką. Taip pat nesutiko su atsakovo reikalavimu nustatyti jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ribas, tvirtindami, kad jiems bei atsakovui priklausančių sklypų ribos yra aiškios, žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, jų ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, atsakovas su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2006-05-02 žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte ir nustatytu plotu sutiko ir nėra šių dokumentų nuginčijęs. Jie sutinka, kad žemės sklypų faktinės ir teisinės ribos nesutampa, tačiau analogiškai nesutampa ne tik jų žemės sklypo, bet ir visų kitų šios kotedžų eilės savininkų ribos. Kadangi visos kotedžų eilės statyba buvo organizuojama kompleksiškai koordinuojant visos gatvės sublokuotų namų statybą, realus nustatytu namų sienų plotas natūroje tapo didesnis ir laipsniškai „pasislinko“ į gretimų sklypų ribas. Paaiškėjus minėtai situacijai, yra suformuotas kompensacinis žemės sklypas, kuris skirtas užtikrinti visu šioje gatvėje atsiradusių netikslumų ištaisymui, išsaugant tokį pat savininkų valdomą žemės plotą ir nusistovėjusias ribas, susietas su kotedžų ribomis. Mano, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl sklypo skiriančios tinklinės tvoros perkėlimo, nes atlikus faktinių ir teisinių žemės sklypų koregavimo darbus, šalių žemės sklypus skirianti faktinė riba sutaps su teisine.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą (II t. 28-30 b. l.) dėl atsakovo E. B. nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo, pagrįstumo. Inspekcija vertina atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo ribų nustatymo kaip nepagrįstą, kadangi žemės sklypas yra suformuotas padalijus daiktą, kadastro duomenys nustatyti 2016-06-08, o Nekilnojamojo turto registre įrašyti nuo 2016-06-22; kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, taigi jų ribos yra nustatytos ir iš naujo jų nustatinėti nebereikia.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą byloje (II t. 19-20 b. l.), kurioje nurodė, jog inspekcija buvo gavusi ieškovės A. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) statomos stoginės, atliko patikrinimą ir nustatė, jog statomas nesudėtingas I grupės statinys, kurio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovo pastatytas statinys - stoginė labai pablogino jų gyvenimo sąlygas-neliko tiesioginės saulės šviesos, patalpoje trūksta šilumos, kaupiasi drėgmė. Nors toje patalpoje yra dideli langai į kitą pusę, pro juos saulė tiesiogiai nešviečia, nuolat reikia šildyti ir apšviesti patalpas dirbtinai. Tvirtina, kad pro markizę, dalinai dengiančią tą langelį, į patalpą patekdavo pakankamai šviesos, o pro stoginę ji nebepatenka. Paaiškino, kad priešieškinio reikalavimas susidarė ne dėl jų kaltės, o dėl matavimų nukrypimo, todėl su juo ir nesutinka, netgi tujos yra ne jų, o paties atsakovo. Tik 2016 m. vasario mėn. ji sužinojo, kad visi žemės sklypai yra pasitraukę į dešinę pusę, tačiau faktinės ribos yra nusistovėjusios seniai ir matavimai, daryti anksčiau, jas patvirtino. Tvora eina statmenai nuo namo kampo ir jei būtų patenkintas priešieškinis, dalis jos namo atsirastų kaimyno žemėje. Paaiškino, kad terasai pristatyti atsakovas sutikimo net neprašė, raštu jo nėra duota. Tik kai iškilo konfliktas ir ji buvo parašiusi skundą, pamatė brėžinį, o iki statybų pradžios nei planų, nei eskizų nerodė, tik papasakojo, kad statys. Kotedžas buvo suprojektuotas su nedideliu langu į kaimynų terasą, tačiau jau tada neapgalvota, kad savininkai norės atsiriboti tvoromis ir prie savo sienos su tuo langu neprieis nei remonto, nei valymo tikslais. Sutinka, kad tas langas yra kaimyno žemėje ir mano, kad dėl projekto netobulumo jai reikės nusistatyti servitutą priėjimui prie to lango.

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su juo dėl statybų išvis nebuvo kalbėta. Paaiškino, jog ir jis su ieškove, ir atsakovas buvo išsikvietę matininkus ir pasistatė tvorą pagal jų nustatytą ribą, ginčo iki šios bylos net nebuvo. Atsakovas jiems netgi pinigus siūlė, kad jie niekur nesikreiptų dėl patalpos būklės pablogėjimo. Paaiškino, jog kaimynas ir sniego nuo to stogelio dažnai nevalė, dar ir tas šviesą sumažina. Tie nedideli nevarstomi langeliai yra įrengti pas visus kaimynus, sklypai irgi visų pasislinkę. Tas langas yra iš virtuvės ir svetainės patalpos, kur jų šeima nuolat būna. Įrengus stoginę, virtuvė natūralaus apšvietimo visai nebeturi, nuolat reikia jungti šviesą.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinio reikalavimus pripažinti jam teisę be bendraturčių sutikimo įteisinti stoginę ir įpareigoti A. M. ir A. M. savo sąskaitą ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti pastatytą tinklinę tvorą iš jo žemės sklypo ant ieškovės žemės sklypo patenkinti; reikalavimo nustatyti jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). sav. ribas atsisakė, nurodydami, kad jis išties nebeturi būti sprendžiamas, esant nenuginčytiems kadastrinių matavimų rezultatams. Papildomai paaiškino, kad 2015 m. vasario mėn., planuodamas stoginės statybą, jis bendravo su ieškove apie tai, rodė jai eskizą ir ji šiam statiniui neprieštaravo, tik prašė skylių jos sienoje negręžti, o rašytinį jos sutikimą paimti jis nepagalvojo. Ta stoginė yra I grupės nesudėtingas statinys, jai tereikia kaimynų rašytinio pritarimo. Stoginės ir stogas ir sienos yra iš peršviečiamų medžiagų. Pagal STR reikalavimus gyvenamųjų patalpų apšvietimui, virtuvės apšvietimo norma yra 1:8, kambarių 1:4,5. Jei nebūtų to langelio, apšvietimas kotedžuose būtų 1:5. Siena prie kurios šliejasi stoginė yra 0,5m įsiterpusi į jo sklypą ir lango joje net negali būti, nes tai pažeidžia jo privatumą. Jis irgi turi tokį nevarstomą langelį, bet kad nepažeistų kaimynų teisių, jis yra jį užklijavęs plėvele. Mano, jog ta stoginė nepažeidžia kaimynų teisių, kadangi ji daug skaidresnė nei markizė, kuri yra numatyta pagal projektą, tačiau neatlieka savo paskirties, nes jos audeklas yra nepralaidus šviesai, o lyjant ar pučiant vėjui jos naudoti išvis negalima. Statant stoginę buvo numatytas ir vandens nubėgimas, įrengti lietvamzdžiai statramsčiuose, jie veikia. Stoginė sudaro šilumos kaupimąsi prie kaimynų sienos, ji yra pakelta 0,1-0,5 m virš kaimynų lango. 2,8 proc. pablogėjo šilumos patekimas, skaičiuojant yra pagal STR, taigi apšviestumas pagal langų plotą patalpose yra pakankamas ir iš esmės jį duoda pagrindinis langas, kurio plotas yra 7m², o ne tas nevarstomas 0,96 m² ploto langelis. Nuo drėkimo patalpose turi saugoti mechaninis arba rekuperacinis vėdinimas, o drėgmė kaupiasi dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir kamino drenažo trūkumų. Paaiškino, kad sniegą jis valė pakankamai dažnai, tačiau jo sluoksnis apšvietimui turi įtakos tik kai yra saulėta diena, o tokių žiemą yra labai mažai. Tvora yra pastatyta jo sklype, matininkai atliko matavimus ir sukalė kuoliukus, bet kaimynai juos išrovė, net nesiaiškinę, kaip jie ten atsirado. Prieš statant tvorą sklypo ribų jie nenusistatė, jo sklypas VĮ Registrų centras yra užregistruotas tomis pačiomis koordinatėmis, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Pripažino, jog tujas jie sodino kartu tik atsikraustę palei pastato liniją, o matavimai buvo atlikti vėliau, 2016-06-22 sklypas buvo išmatuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. Ribų neatitikimas yra keliuose kotedžuose, ieškovės vielinė tvora remiasi į jos sieną ir turėtų pasislinkti per 70 cm į ieškovų pusę. Jis nepripažįsta, kad tvora buvo pastatyta pagal matininkų nustatytą ribą.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo sugyventinė. Paaiškino, jog vyras ėjo pas kaimynus sutikimo stoginei statyti, pasikvietė kaimynę, detaliai papasakojo jai, ką ir kaip ketina statyti. Kaimynė neprieštaravo, prašė tik negręžti skylių į sieną ir klausė, kaip bus su lango valymu, todėl liudytoja įsipareigojo tuo pasirūpinti. Stoginė buvo pastatyta 2015 m. balandžio mėn., tos pačios dienos vakare kaimynė jai pasakė, kad ta stoginė labai tamsina jai namus ir negražiai atrodo. Prieš tveriant tvorą matavimai nebuvo atlikti. Po jų atlikimo prasidėjo konfliktai ir riboženklių rovimai. Langelis yra 1,9 m aukštyje, bet užlipus į 2 aukštą pro tą langelį matosi visas jų kiemas, nes net ir laiptai yra jų palei sieną. Jie yra užklijavę savo langelį matine plėvele, dėl privatumo jiems ir kaimynams.

Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos atstovė D. Rapalienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. pavasarį gavo Motužių skundą, tačiau jiems skundo tirti nereikėjo, nes padaryta mažareikšmė veika, leidimo statybai nereikia. Paaiškino, kad ji nėra ekspertė ir negali pasakyti ar tas langelis atitinka STR reikalavimus. Tokia situacija yra visuose kotedžuose ir ji nevertino to stogelio įtakos apšvietimui. Nei projekto, nei leidimo nereikia, tik rašytinio kaimynų pritarimo, o jo šiuo atveju nėra.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojos L. G. parodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovei A. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0234 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu-blokuotu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0240 ha žemės sklypas ir pastatas-dviejų aukštų blokuotas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 8-10, 26-27 b. l.). Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad (I t., 11-14 b.l.). Iš 2015-05-20 valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos akto (kontrolinio klausimyno) nustatyta, kad inspekcija 2015-04-29 gavusi ieškovės A. M. skundą dėl statomos verandos prie (duomenys neskelbtini) šoninės namo sienos nustatė, kad statinio kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys, statytojas E. B. (I t.,15-25 b.l.).2015-05-20 E. B. pateikė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui paaiškinimą dėl terasos stoginės - verandos statybos, kuriame nurodė, jog prieš pradedant stoginės statybą jis 2015 m. sausio mėn. kreipėsi į gretimo blokuoto gyvenamojo namo savininkę A. M., adresu (duomenys neskelbtini) su prašymu dėl stoginės statybos. Ji sutiko, kad būtų statoma stoginė ir paprašė, kad stoginės konstrukcijos tvirtinimui nebūtų gręžiamos kiaurymės sienoje. Gavus ieškovės žodinį sutikimą, buvo užsakyti stoginės projektas bei statyba (I t. 28-29 b. l.). Iš aiškinamojo rašto nustatyta, kad projektuojamos terasos stoginės dydis plane yra 3,7 m, aukštis nuo 2,70 - 3,15 m. Pirmo aukšto virtuvės ir bendro kambario grindų ploto santykis su langu stiklo plotu: -be stoginės 35, 27:8,05<6; su stogine 35, 27 : 7,82 – 4,51<6. Pagal STR patalpų natūralaus apšvietimo parametrai, minimalus langų įstiklinimo paviršiaus patalpų grindų ploto santykis yra lygus, gyvenamieji kambariai-1:6, virtuvė 1:8. Skaičiavimai rodo, kad įrengus virš esamos terasos stoginę su 16 mm skaidria polikarbonato X-STRONG danga gretimo namo kambario ir virtuvės natūralaus apšvietimo grindų ploto santykis su langų stiklo plotu pakinta nuo 1:4,38 iki 1:4,51, kai normatyviniai parametrai šį santykį leidžia iki 1:6 ( I t. 30-34 b.l.). 2015-05-25 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ieškovę informavo dėl 2015-04-29 ištirto skundo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) statomas statinys yra nesudėtingas I grupės statinys , kurio statybai nereikalingas rašytinis pritarimas statinio projektui pagal statybos techninio reglamento STR. Informavo, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje, todėl nutraukia skundo nagrinėjimą (I t.,35 b. l.). Nustatyta, kad ieškovė 2015-07-09 kreipėsi raštu į atsakovą dėl statinio statybos (duomenys neskelbtini) kuriame prašė sustabdyti pradėtus statybos darbus be jų raštiško sutikimo ir pašalinti statinį užstojantį jų kotedžo langą iki 2015-08-31 (I t. 36 b. l.). Atsakovas atsakė ieškovei į 2015-07-09 raštą, kuriame nurodė, jog gyvenamo kambario natūralaus apšviestumo parametrai atitinka normatyvinius reikalavimus pagal STR. (I t., 37 b. l.). Nustatyta, kad atsakovas E. B. užsakė UAB „Bermud“ supaprastintą projektą stoginei virš terasos adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 66-67 b. l.). Iš pateiktų atsakovo fotonuotraukų matyti, kad šalia pastatytos stoginės yra įmontuotas lietvamzdis. Matyti, kad pietinėje kotedžų fasado pusėje 12.40 val., nuo atsakovo kotedžo sienų krenta šešėlis tiesiogiai ant ieškovės ginčo lango, kuris užstoja saulės šviesą (I t.,92-95 b.l.). Iš 2006-05-02 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.712 nustatyta, kad riba tarp šalių sklypų buvo nustatyta ir šalys su tuo sutiko (I t. 107-108 b.l.). Nustatyta, kad atsakovas E. B. surašė aiškinamąjį raštą pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktą žemės sklypo ir blokuoto gyvenamojo namo išpildomąją geodezinę nuotrauką adresu (duomenys neskelbtini) ir išaiškino visus blokuoto gyvenamojo, žemės sklypo ribų neatitikimus (I t. 136 b.l.). Gyvenamųjų namų komplekto „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas savo paaiškinime nurodė, kad parengtu teritorijos detaliuoju planu, vietovėje, kurioje šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini)., su joje įregistruotais žemės sklypais ir pastatytais sublokuotais namais, susidarė tam tikras techninis neatitikimas tarp suformuotų žemės sklypų ribų ir pastatytų statinių sienų plotų. Ši situacija susidarė dėl parengtų ir suderintų statinių techninių projektų neatitikimo. Nurodė, jog namų savininkai neatliko jokių veiksmų ir neturėjo jokios įtakos minėtos situacijos atsiradime (I t.150 b.l.). Iš pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad stoginė adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengta aukščiau nei buvo įrengtos markizės (I t. 153 b.l.). Iš pateikto žemės sklypo plano nustatyta, kad sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gretimybėje yra suformuotas kompensacinis sklypas, kuris yra skirtas užtikrinti visų (duomenys neskelbtini)., atsiradusių netikslumų ištaisymui, išsaugant savininkams tą patį valdomą žemės sklypą (II t. 34-35 b.l.).

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkinamas visiškai.

Dėl ieškinio reikalavimo ir priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovui teisę be bendraturčių A. M. ir A. M. sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį - stoginę, esančią adresu (duomenys neskelbtini)., ir gauti statybą leidžiantį dokumentą

Reikalaudama pašalinti jos teisės pažeidimus – įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti stoginę, o atsakovui to nepadarius, leisti ją išmontuoti ieškovei atsakovo lėšomis, ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.). Pareiškęs tokį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-407/2008).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė ir jos sutuoktinis (trečiasis asmuoir atsakovas pagal priešieškinį) yra sublokuoto namo adresu (duomenys neskelbtini) sav., savininkai. Taip pat atskiro įrodinėjimo nereikia dėl to, kad 0,96m² ploto langelis, esantis ieškovės ir trečiojo asmens namo sienoje, nukreiptas į atsakovo terasą, yra šių asmenų nuosavybės dalis, kuria jos gali naudotis, valdyti, disponuoti ir reikalauti pašalinti bet kuriuos šių teisių pažeidimus (Lietuvos Respublikos CK 4.37-4.38 str.). Tos pačios įstatymo nuostatos taikytinos ir atsakovui, kuriam nuosavybės teise priklauso gretimas sublokuotas namas (duomenys neskelbtini) sav., taigi šalys yra šio kotedžų pastato bendrasavininkiai ir kilusius ginčus turi spręsti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos CK 4.72-4.75, 4.81-4.83 straipsniais. Ieškovės ir jos šeimos narių teisė naudotis langeliu, išeinančiu į atsakovo terasos pusę, yra tiek pat gintina kaip ir atsakovo teisė naudotis šia terasa, todėl šioje byloje sprendžiamas klausimas – ar atsakovo įsirengta šios terasos naudojimui stoginė iš esmės pažeidė ieškovės teises, susijusias su langelio naudojimu ir ar pagrįstai tuo pagrindu ieškovė atsisako duoti jam sutikimą tokio nesudėtingo statinio statybai.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). Bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė savo reikalavimą ir nesutikimą su šiuo priešieškinio reikalavimu grindė tuo, kad atsakovo įrengtas terasos stogelis ženkliai sumažino jos gyvenamųjų patalpų apšvietimą, nes prastai praleidžia saulės šviesą, yra įrengtas virš šio langelio, o žiemą, kai ant jo susikaupia sniegas, šviesos pralaidumas dar labiau sumažėja. Be to, ieškovė tvirtino, kad dėl šios stoginės, kuri ieškovės pageidavimu buvo įrengta nepritvirtinant prie jos namo sienos, pro susidariusį tarpą tarp sienos ir stoginės bėga vanduo, kuris kenkia šiai sienai. Tenka pripažinti, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (matavimų, ekspertų ar specialistų išvadų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar pan.) ieškovė nepateikė. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad stogelio įrengimas natūralaus apšvietimo patekimą į ieškovės ir trečiojo asmens gyvenamąsias patalpas sumažino labai nežymiai, tai atitinka Statybos techninio reglamento reikalavimus, nes pagrindinį šviesos kiekį šios patalpos turėtų gauti per didelius langus kitoje sienoje, ir pagrindė tai Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelėje nustatytų natūralaus apšvietimo parametrų skaičiavimais, pagal kuriuos atsakovui pasistačius stoginę natūralus apšvietimas ieškovės gyvenamojoje patalpose sumažėjo vos 2,88 proc. ir tai nepažeidė minimo STR reikalavimų. Be to, atsakovas priminė, kad pagal projektą jo terasoje yra įrengta markizė – neperšviečiamo audinio stogelis, kurį jis galėtų naudoti pagal poreikį ir kuris ištiestas įstrižai uždengtų didesnę pusę ieškovės langelio, visiškai jį užtamsindamas, bei pateikė fotografijas, iš kurių matyti, kad iki 12.00 val. net saulėtą dieną šviesa pro 0,96 m² ploto langelį į ieškovės patalpas nepatenka dėl kitų veiksnių (atsakovo kotedžo metamo šešėlio). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta ir tai, kad atsakovo įrengtos stoginės statramsčių viduje yra sumontuoti išorėje nematomi lietvamzdžiai, todėl ieškovė neteisi, tvirtindama, kad vandens nubėgimas nuo šio stogelio nėra įrengtas ir tai lemia jos kotedžo sienos drėkimą. Pažymėtina, kad ši siena yra laukinė, todėl bet kokių atmosferos kritulių (lietaus, šlapdribos, sniego) patekimas ant jos yra natūralus, o kad dėl atsakovo įsirengtos stoginės jis būtų padidėjęs – nebuvo įrodyta.

Teismo vertinimu, atsakovas yra pakankamai įrodęs savo reikalavimo šiuo klausimu pagrindą. Jis, savininko teisėmis naudodamasis kotedžu (duomenys neskelbtini) turi teisę pagal paskirtį naudotis ir prie šio kotedžo suprojektuota terasa. Būtent jos tinkamam Lietuvos meteorologinėmis sąlygomis naudojimui jis pasistatė ginčo stoginę, abiems šalims pripažįstant, kad dėl to tarp jų pokalbis buvo jau prieš statybų pradžią, o prieštaravimų nebuvo iki pat jų pabaigos. Ieškovė neįrodė, kad pagal projektą numatytos markizės šiai terasai nuo saulės apsaugoti naudojimas užtikrintų jai ir jos šeimai didesnį natūralaus apšvietimo mastą gyvenamosiose patalpose nei atsakovo įrengta stoginė, o jis įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus ir (iš dalies) – vėjo. Valstybinė statybos inspekcija, patikrinusi jos įrengimą, kitų pažeidimų, išskyrus kaimynų rašytinio sutikimo neturėjimą, nenustatė. Įvertinus visa tai, ieškovės reikalavimas atsakovo reikalavimas išmontuoti stoginę, arba leisti ją išmontuoti ieškovei atmetamas, o atsakovo reikalavimas pripažinti jam teisę be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę tenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini). sav. ribas

Atsakovas 2017-05-09 teismo posėdžio metu šio savo reikalavimo atsisakė, kadangi jam priklausančio 0,0240 ha žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini). sav. ribos iš tiesų yra nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais, įregistruotos VĮ Registrų centro duomenų bazėje ir nėra ginčijamos. Teismas priėmė šį reikalavimo atsisakymą ir bylą dėl to nutraukia ( Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1d.).

Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti A. M. ir A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti pastatytą tinklinę tvorą iš jo žemės sklypo ant ieškovės žemės sklypo.

Atsakovas pareiškė negatorinį reikalavimą įpareigoti ieškovę ir jos sutuoktinį (atsakovus pagal priešieškinį) perstatyti vielos tinklo tvorą, pastatytą ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, ant jiems priklausančio žemės sklypo, todėl turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (CK 4.98 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje žemės sklypo savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) siejama su žemės sklypo ribų nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.), tačiau šioje byloje ginčo dėl atsakovui priklausančio (duomenys neskelbtini) 0,0240 ha ploto žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ribų byloje nėra: atsakovas pateikė įrodymus, kad jo ribos yra nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais ir įregistruotos VĮ Registrų centro duomenų banke, todėl, kol nėra nuginčytos, laikomos teisingomis. Ieškovė reikalavimo dėl šių sklypo ribų nuginčijimo nėra pateikusi, vadinasi, jų neginčija. Todėl savininko teisių gynimo ieškinys turi būti nagrinėjamas ir šios teisės ginamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Šioje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad atsakovų pagal priešieškinį tvora yra įsiterpusi į atsakovo žemės sklypą, kurio ribos nustatytos ir pažymėtos kadastro žemėlapyje 2016-06-22. Ieškovė tvirtino, kad tvora buvo užtverta iki atsakovo kadastrinių matavimų atlikimo ir pagal ankstesnius matavimus atitiko ribą tarp jos ir atsakovo preliminariai suformuotų žemės sklypų; atsakovas savo ir su juo gyvenančios liudytojos L. G. parodymais įrodinėjo, kad ji įrengta jau po šių matavimų atlikimo, ieškovams su tuo nesutinkant ir savavališkai pašalinus matininkų sukaltus riboženklius. Kadangi ši tvora neturi pamatų, nelaikytina statiniu, jai nesuteiktas unikalus numeris, jos įrengimo data esminės reikšmės byloje neturi ir net negalėtų būti priešieškinio atmetimo argumentu. Jautresnis šios bylos aspektas yra tai, kad juridiškai tinkamai nustačius atsakovo žemės sklypo ribas, jų konfigūracija nebeatitinka viso pradinio sublokuotų gyvenamųjų namų kvartalo išplanavimo, pagal kurį kiekvienam tokiam namui priklausančio žemės sklypo viena iš ribų turėjo visiškai sutapti su kotedžo siena; pagal aptariamuosius matavimus dalis atsakovų pagal priešieškinį kotedžo sienos atsiranda ieškovo žemės sklype ir tai riboja Motužų nuosavybės į statinį įgyvendinimo laisvę. Iš bylos medžiagos matyti, kad analogiškai ydinga situacija yra susidariusi visame sublokuotų gyvenamųjų namų kvartale „Žaliasis slėnis“ ir ją dar tik yra ketinama ateityje spręsti kompensacinių sklypų suteikimo ir kompleksinio ribų nustatymo būdais, tačiau šioje byloje, atsakovams pagal priešieškinį nereiškiant reikalavimų dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo nustatinėti jas kitokias nei yra įregistruota kadastro žemėlapyje ir, pripažįstant šias ribas nustatytomis – atsisakyti ginti savininko teises naudotis savo nuosavybe pilna apimtimi. Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimas tenkinamas, įpareigojant atsakovus pagal priešieškinį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti jų pastatytą vielos tinklo tvorą iš atsakovo E. B. žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); pasistatyti šią tvorą savo žemės sklypo ribose teismas atsakovų neįpareigoja, palikdamas jiems patiems apsispręsti dėl šios tvoros būtinumo ir kitų veiksmų, kuriais jie gali įgyvendinti savo kaip savininkų nuosavybės teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1, 3 d.). Kadangi ieškovės reikalavimai atmetami, o atsakovo – visiškai tenkinami, jam iš ieškovės priteisiamos pagrįsto ir protingo dydžio jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius 1 475,00 Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, pareikštų ir iki galo išnagrinėtų reikalavimų santykį, advokato darbo ir laiko sąnaudas procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti atsakovą teismo posėdžiuose, 1 200 Eur dydžio atstovavimo išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos atsakovui iš ieškovės.

Taip pat atsakovas byloje yra sumokėjęs 93,00 Eur žyminio mokesčio už tris pareikštus neturtinius reikalavimus. Kadangi vieno iš jų atsakovas teisme atsisakė, jam grąžintina 75 procentai už jį sumokėto žyminio mokesčio – 23,25 Eur. Už kitus du šiuo sprendimu patenkinamus priešieškinio reikalavimus sumokėtas žyminis mokestis ( 31x2, iš viso 62 Eur) priteisiamas atsakovui iš ieškovės (CPK 93 str. 3d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priimti atsakovo E. B. priešieškinio reikalavimo atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sav. ribas.

Grąžinti atsakovui E. B. 23,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2016-08-19 mokėjimas per banką Swedbank AB, pavedimo Nr. 264), įpareigojant tai atlikti valstybinę mokesčių inspekciją.

pripažinti atsakovui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčių A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį - stoginę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). sav., ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ;

įpareigoti ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo E. B. nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., jų pastatytą vielos tinklo tvorą.

Priteisti atsakovui E. B. iš ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. solidariai 1262,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.