Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1044-479/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-07-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
e2S-1044-479/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01706-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
E. B., A. M.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1044-479/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01706-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.2.6.10; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. M. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. M., ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei A. M., atsakovui A. M. dėl teisės be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pripažinimo, žemės sklypų ribos nustatymo bei nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, išvadas byloje teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti be jos sutikimo įrengtą stacionarią stoginę, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovui nurodytu terminu neišmontavus stoginės, leisti ją išmontuoti ieškovei atsakovo lėšomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašė pripažinti jam teisę be bendraturčių A. M. ir A. M. sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nustatyti jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas; įpareigoti ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti pastatytą tinklinę tvorą iš jo žemės sklypo ant ieškovės žemės sklypo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priėmė atsakovo priešieškinio reikalavimo atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas, kitą priešieškinio dalį tenkino ir pripažino atsakovui teisę be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą, priteisė atsakovui E. B. iš ieškovės A. M. ir atsakovo pagal priešieškinį A. M. solidariai 1 262 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą. Teismas įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), o jeigu šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Apygardos teismas taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovas nurodė, kad teiks kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties, todėl atsakovui išmontavus ginčo stoginę, bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme taptų beprasmis, atsakovas būtų patyręs nepagrįstų išlaidų, dėl kurių atlyginimo kiltų naujas ginčas. Atsakovas nurodė ir tai, kad byloje tikslinga atidėti ir sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei vykdymą. Atsakovo teigimu, ieškovei iš atsakovo buvo priteista 4 133 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurias atsakovui būtų sudėtinga išieškoti iš ieškovės, jeigu teismo sprendimas būtų pakeistas. Atsakovo nuomone, tikslinga būtų leisti iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Dėl to atsakovas teismo prašė atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), o jeigu šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatyto termino neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo trims mėnesiams nuo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą teismo sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą pervesti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą trims mėnesiams nuo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir trims mėnesiams atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties dalies vykdymą dėl įpareigojimo atsakovą E. B. savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), o jeigu šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatyto termino neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, kitos prašymo dalies netenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad statinio griovimas sukelia daug organizacinių ir finansinių sunkumų, todėl tikslinga būtų sudaryti atsakovui galimybę kasacine tvarka apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir įsitikinti šio teismo procesinio sprendimo pagrįstumu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nepagrindė būtinybės atidėti teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymą, todėl šios prašymo dalies teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė A. M. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai atidėjo dalies teismo sprendimo vykdymą, nes galimybė teikti kasacinį skundą nėra išskirtinė aplinkybė, dėl kurios būtų galima atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Be to, apygardos teismas buvo nustatęs konkretų 15 dienų terminą sprendimui įvykdyti. Skunde teigiama, kad atsakovas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių sprendimo dalies vykdymas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, todėl priėmus skundžiamą nutartį, buvo pažeisti lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. B. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas net keletą kartų buvo keičiamas, todėl teismas pagrįstai atidėjo teismo sprendimo vykdymą trims mėnesiams ir sudarė atsakovui galimybę pateikti kasacinį skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Atskirajame skunde apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai atidėjo dalies teismo sprendimo vykdymą, nes galimybė teikti kasacinį skundą nėra išskirtinė aplinkybė, dėl kurios būtų galima atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Be to, apygardos teismas buvo nustatęs konkretų 15 dienų terminą sprendimui įvykdyti. Skunde teigiama, kad atsakovas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių sprendimo dalies vykdymas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, todėl priėmus skundžiamą nutartį, buvo pažeisti lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais sutinka.

11. Pagal CPK 18 straipsnio nuostatas įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas lemia tai, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimas yra išimtinio pobūdžio priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimas ir, be kita ko, nuspręsta įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), o jeigu šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Atsakovo prašymas dėl šios teismo sprendimo dalies vykdymo atidėjimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas ketina kasacine tvarka skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį, todėl teismo sprendimo vykdymas gali sukelti neigiamų organizacinių ir finansinių pasekmių atsakovui.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtinta atsakovo procesinė teisė kasacine tvarka skųsti įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties vien atsakovo nurodytos aplinkybės apie ketinimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikti kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties šiuo atveju nelemia poreikio atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog kitoks esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. birželio 18 d. nutartimis atsakovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties buvo atsisakyta priimti. Taigi akivaizdu, jog šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kuriomis atsakovas grindė savo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartyje buvo nustatytas 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas nutartyje nurodytiems veiksmams atlikti. Tai reiškia, jog priimant sprendimą dėl ginčo esmės buvo įvertintos aplinkybės apie būtinybę pasirengti sprendimo vykdymui. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, jog šis terminas yra nepakankamas pasirengti ir įvykdyti teismo sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino atsakovo prašymo dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo parengimą patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl visiškus atmetus atsakovo prašymą, skundžiama nutartimi ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 242 Eur (93 straipsnio 1, 5 dalys, 338 straipsnis).

17. Patenkinus atskirąjį skundą, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atskirojo skundo parengimą apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria nutarta atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties dalies vykdymą ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo E. B. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovei A. M. iš atsakovo E. B. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 121 Eur padidinti iki 242 Eur.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. M. iš atsakovo E. B. 242 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius