- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- T-1612-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40238-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-2941-1155/2022) A. Ž. pripažintas kaltu padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, nustatant atitinkamus įpareigojimus. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 8 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 16 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. Ž. Nurodoma, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą Kazimirą Poplovuchiną kaltinamojo A. Ž. gynėju, ir prašoma išspręsti 36,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.
A. Ž. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, Nr. 1A-257-312/2021).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl 36,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Ž.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.