Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. A. paskirta bausmė sumažinai vienu trečdaliu ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai J. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 30 d., 23.05 val., iki 2020 m. spalio 31 d., 13:15 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 31 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu automobiliui „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. J. A. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jis 2020 m. spalio 31 d., apie 22.24 val., Pakalnės g., Dusinėnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r., ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. J. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Skundu J. A. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

3. Teigia, jog gyvena 20 km už Vilniaus miesto, augina du mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie lanko (duomenys neskelbtini), todėl automobilis yra labai reikalingas. Pažymi, jog jis anksčiau gyveno tabore, tačiau neturėjo nieko bendro su narkotikais. Bendravo su socialiniais darbuotojais, nes norėjo, kad jų vaikai užaugtų sąžiningais Lietuvos Respublikos piliečiais.

4. Pripažįsta, kad gyvenime yra padaręs daug klaidų, už tai buvo baustas ir bausmę yra visiškai atlikęs. Jis yra reikalingas savo vaikams kaip tėvas, kaip auklėtojas, nes jo sutuoktinė neturi išsilavinimo, jai vienai labai sunku auginti vaikus. Atsižvelgiant į tai, prašo nebausti laisvės atėmimo bausme ir leisti įrodyti, kad yra doras Lietuvos Respublikos pilietis ir būti naudingas savo tėvynei.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą advokatė Žana Timaškova palaiko nuteistojo apeliacinį skundą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. A. tokią griežtą bausmę, nubaudžia ir visą jo šeimą, kuri liks be šeimos nario ir maitintojo. Prašo įvertinti J. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, pagrįstai paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir ją keisti ar mažinti dydį nėra pagrindo. Kaip matyti, J. A. sistemingai daro nusikalstamas veikas, dėl ko darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Nuteistasis skunde nurodo, kad augina du mažamečius vaikus, juos prižiūri ir veža į mokyklą, kad žmona neturi išsilavinimo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės jam buvo žinomos prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos neatsirado staiga.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. A. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti – skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

8. Aukštesnės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžiu J. A. paskirta bausmė yra pagrįsta ir ją keisti nėra pagrindo.

9. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktus skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia ir į teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020). Minėtų aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas nustatė J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatavo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia. Be to, buvo įvertinti J. A. charakterizuojantys duomenys – anksčiau teistas 16 kartų (b. l. 92-99), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 100-102), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, augina du mažamečius vaikus.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Pabrėžtina, kad J. A. teistas net 16 kartų, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau kaip trims mėnesiams po to, kai jis buvo lygtinai paleistas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Baudžiamasis įstatymas numato, kad švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda įprastai skiriama pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Be to, bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir nuteistojo realias galimybes ją sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nedirba, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju būtų itin menkos. Be to, įvertinus J. A. ankstesniais teismų sprendimais paskirtas švelnesnei nei laisvės atėmimas bausmes, matyti, kad paskirtos finansinio pobūdžio bausmės - baudos poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė.

12. Atsižvelgdama į šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, yra pagrįsta ir teisinga, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo.

13. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sunkumų patirs jo šeima – sutuoktinė ir mažamečiai vaikai. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad iš tikrųjų dėl to nuteistojo artimiesiems gali kilti sunkumų, tačiau tokią situaciją nuteistasis turėjo įvertinti pats prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad tuo metu ši aplinkybė jam nebuvo svarbi, juo labiau, kad J. A. jau anksčiau eilę kartų buvo teistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, todėl darytina išvada, jog tokia situacija jo šeimai nėra išskirtinė ir tokie nepatogumai yra logiška ir neišvengiama paties apelianto nusikalstamos veikos pasekmė. Apeliantas, norėdamas teigiamai apibūdinti savo asmenybę, nurodo, kad jis nors anksčiau gyveno tabore, tačiau nieko bendro su narkotinėmis medžiagomis neturėjo. Vis gi, anaiptol, ši aplinkybė yra paneigiama Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių matyti, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti narkotinę medžiagą. Be to, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės niekaip neturi įtakos skiriant jam bausmę už padarytą nusikaltimą, nes, kaip jau minėta aukščiau, jis yra teistas net 16 kartų už įvairaus pavojingumo nusikalstamas veikas, o tarp jų ir už analogišką, t. y. už tai, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis). Taigi, nuteistasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus ir šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams J. A. elgesį.

14. Atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 25 d.nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2021 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32Mr) PT-1890 dėl nuteistajam J. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad J. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 73,44 Eur ir tokia suma iš nuteistojo yra priteistina valstybės naudai.

16. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis J. A. neturėjo gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius J. A. parinko gynėją advokatę Žaną Timaškovą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nuteistajam paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti J. A. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš J. A. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.