- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- 1-183-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43503-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- J. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį – galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 12 000 Lt bauda, bauda vėliau pakeista 50 parų areštu;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1 250 Lt bauda ir turto konfiskavimu 1 000 Lt sumai;
4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 2 metų 3 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nusprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2006 m. kovo 29 d. ir 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžius, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo;
7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių;
8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį - 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2007 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžius, ir nustatyta galutinė bausmė - 4 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo;
9) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;
10) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 11 mėnesių;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal 281 straipsnio 7 dalį - 40 parų areštas;
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - galutine 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių ir 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda, 2020 m. liepos 9 d. paleistas lygtinai nuo neatliktos 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent,
jis, 2020 m. spalio 31 d., apie 22:24 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
J. A. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 76-79) ir teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nebuvo gydytas nuo narkomanijos, bei priklausomybės alkoholiui. Šiuo metu niekur nedirba, pajamas gauna iš darbo biržos. Anksčiau yra teistas. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 31 d. nuo 18 val. 00 min. iki 21 val. 30 min. jis buvo pas savo draugą, adreso tiksliai neprisimena, Vilniaus mieste. Kartu su draugu A. B. vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Išgėręs apie 0,5 litro degtinės, apie 21 val. 35 min, nusprendė važiuoti namo adresu (duomenys neskelbtini) Iš Vilniaus miesto namo važiavo išgėręs. Paskui jį iki jo gyvenamosios vietos važiavo žmogus, kurio vardo ir pavardės nežino. Kai atvažiavo prie namų ir išėjo iš mašinos, tas žmogus priėjęs prie jo pasakė, kad įtaria, jog jis (J. A.) vairavo išgėręs. Tas žmogus iškvietė policiją. Jis niekur išėjęs nebuvo ir kartu su tuo žmogumi laukė policijos pareigūnų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jis (J. A.) sutiko pasitikrinti blaivumą. Jam nustatė 1,79 prom., o po 15-20 min. 1,76 prom. girtumą (nustatytų promilių neginčija) ir išvežė į areštinę. Kaltę pilnai pripažino, gailisi ir atsiprašo. Anksčiau paskirtas bausmes atliko. Taip pat, norėtų paminėti, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam skirtos teisės vairuoti automobilį, nes pas jį vairuotojo teisės yra atimtos nuo 1995 metų. Neneigia to, ką padarė. Neslepia, pasakė kaip yra. Padarė išvadas, turi mažamečius vaikus, žmoną. Jam reikia auginti vaikus. Jų taborą sugriovė, vienas vaikas lanko darželį, kitas – pirmą klasę. Kiekvieną dieną 20 km reikėjo vežti vaikus į darželį ir mokyklą. Todėl pirko automobilį. Gal blogai padarė, atsiprašo, bet jam kažkaip reikėjo spėti, tuo metu dirbo, jam reikėjo spėti į darbą. Suprato, kad pagal Lietuvos įstatymus nusikalto. Suprato, kad pažeidinėja taisykles. Jo žmona neturi nei išsilavinimo nei vairuotojo pažymėjimo. Jo teisės atimtos. Atsiprašo, daugiau tai nepasikartos, padarė išvadas. Bijo dėl savo šeimos. Prašo su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nes nori auginti mažamečius 5 ir 7 metų vaikus, bijo pandemijos sąlygomis palikti šeimą. Jokios mašinos nepirks, nevažinės. Dabar gyvens (duomenys neskelbtini), šalia mokyklos. Automobilis bus nereikalingas. Dirbs. Galės naudotis visuomeniniu transportu. Daugiau tai nepasikartos. Automobilis priklauso jam (b. l. 123-124).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad lietuvių kalbą moka, dirba Vilniaus apskrities patrulių rinktinės 3 kuopos 4 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. spalio 31 d. dirbo kartu su T. Š. (T. Š.). Iš budėtojo gavo pranešimą, kad paskui galimai neblaivų automobilio „Audi 80“ vairuotoją važiuoja pranešėjas. Visą laiką gaudavo papildomai pranešimus, kur yra automobilis, ir paskutinis pranešimas iš budėtojo buvo, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) Atvykus juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė minėto automobilio vairuotoją - J. A.. Pranešėjas taip pat nurodė, kad važiuodamas iš paskos ir atvykęs į (duomenys neskelbtini), vairuotojo iš akiračio pametęs nebuvo, jokių skysčių iki pareigūnams atvykstant nevartojo. Vairuotojas neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau neigė, kad vairavo automobilį. T. Š. nustatė blaivumą, kuris parodė, jog J. A. iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Po blaivumo nustatymo įtariamasis tapo agresyvus, piktinosi policijos darbu bei keikėsi necenzūriniais žodžiais (tiksliai kokiais, neprisimena). Todėl uždėjo antrankius įtariamajam ir pristatė jį į Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 19-22);
- tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad iškilo būtinybė apklausti liudytoją R. V. (R. V.). Dėl šalyje paskelbto karantino, minėto asmens apklausa atlikta nuotoliniu būdu, t. y. telefonu, padarant apklausos garso įrašą diktofonu. Apklausa atlikta 2020 m. lapkričio 10 d. nuo 15:37 val. iki 15:50 val., nustatyta liudytojo asmenybė. Prieš pradedant liudytojo apklausą R. V. buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos. R. V. parodė, kad jis lietuvių kalbą moka. Jis važiavo iš Vilniaus miesto link savo namų (deklaruotos gyvenamosios vietos). Jam pasirodė, kad važiuojantis prieš jį automobilis „Audi 80“ manevravo truputį keistai. Jis nusprendė pavažiuoti paskui automobilį dar porą kilometrų jo nelenkdamas ir pažiūrėti, ar vairuotojas tikrai girtas ir ar jam nepasirodė. Todėl jis pavažiavo automobiliui iš paskos apie 5 km, ir pastebėjo, kad per tuos 5 km vairuotojas visą laiką vingiavo, jam kilo įtarimas, kad vairuotojas girtas. Todėl jis nusprendė paskambinti policijai ir pranešti, kad galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį, taip pat pranešti apie automobilio buvimo vietą. Visą laiką važiavo automobiliui iš paskos ir pareigūnams pranešinėdavo, kur jis yra, iš akiračio pametęs nebuvo. Automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini), įjungė kamerą ir pradėjo filmuoti. Vairuotojas dar kelias minutes nelipo iš sustojusio automobilio. Todėl R. V. išlipo iš savo automobilio ir jam pradėjus eiti link to vairuotojo, šis išlipo iš mašinos. Priėjęs paklausė „tai ką, ponas, gal vairuojat girtas?“. Vairuotojas atsakė „biškį išgėręs“. Tada jis pasakė, kad taip vairuoti negalima, o vairuotojas atsakė: „ką padarysi, gi namo reikia grįžti“. Tada jis vairuotojui pasakė, kad tam yra taksi, arba galima šeimos nariams paskambinti. Taip pat jam priėjus prie mašinos iš karto nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl iš karto suprato, kad jis yra girtas. Automobilio salone jokių daiktų nepastebėjo. Su vairuotoju daugiau nieko nebuvo, jis buvo vienas. Iki atvykstant pareigūnams jokių skysčių nevartojo. Iš akiračio pametęs nebuvo. Atvažiavus pareigūnams perdavė viską jų žiniai (b. l. 26-27);
- R. V. rašytiniais paaiškinimais, kad važiuodamas 21.40 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo po kelią. Visą laiką važiavo minėtam automobiliui iš paskos. Automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) ir sustojo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, žmonių daugiau automobilyje nebuvo. Vairuotoją sulaikė, kol atvažiavo pareigūnai vairuotojas jokių skysčių negėrė (b. l. 23);
- VA VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniu pranešimu, kad 2020 m. spalio 30 d. dirbdami kartu su vyriausiuoju patruliu T. L., iš VA VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant į įvykio vietą papildomai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis sustojo, vairuotojas išlipo, pranešėjas jį sulaikė. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo, R. V., kuris paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai manevruojantį anksčiau minėtą automobilį, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) link. Pranešėjas visą laiką važiavo iš paskos telefonu pranešinėdamas, kur link vyksta automobilis. Automobilio iš matymo zonos pametęs nebuvo. Vėliau automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipo akivaizdžiai neblaivus asmuo. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Pranešėjas vairuotoją iki atvykstant pareigūnams sulaikė, pranešėjo teigimu, jokių skysčių nevartojo. 22 val. 05 min. patikrinus J. A. blaivumą, buvo nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis. 22 val. 24 min. antrą kartą buvo nustatytas 1,76 promilių girtumo laipsnis. J. A. kategoriškai neigė važiavęs automobiliu, kam priklauso automobilis nenurodė. Atlikus dalinę jo apžiūrą dešinėje striukės kišenėje buvo rasti minėto automobilio „AUDI“ raktai. Paaiškinus, kad asmuo bus sulaikytas, jis pradėjo elgtis agresyviai, muistėsi, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl buvo uždėti antrankiai. Pasodinus į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą J. A. įžeidinėjo pareigūnus. Į perspėjimus nesikeikti necenzūriniais žodžiais nereagavo, taip nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. 23 val. 05 min. J. A. sulaikytas, vėliau pristatytas į VA VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis priverstinai nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127 (b. l. 16);
- neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad J. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija - pėda po pėdos galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) galėjo. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0131, patikros sertifikatas Nr. 1360547, J. A. buvo atliktas neblaivumo patikrinimas ir 22:05 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas, antru pūtimu 22.23 val. nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 28);
- išrašais, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0131, patikros sertifikato Nr. 1360547, 2020 m. spalio 30 d. 22:04 val. J. A. nustatytas 1,79 prom. girtumas, o 22:23 val. 1,76 prom. girtumas (b. l. 29-31);
- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) Apžiūra atliekama tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai - priekinio bamperio vidury ir apačioje bamperis sugadintas, surūdijęs variklio dangtis (priekyje), kairės pusės priekiniame šone matosi rūdys, ant stogo nėra radijo antenos, bagažinės dangtis neatsidaro. Prie apžiūros pridedamos nuotraukos (b. l. 32-37). 2020 m. spalio 30 d. automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 38). 2020 m. lapkričio 11 d. J. A. išduotas leidimas atsiimti jam priklausantį automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 66);
- VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo pranešta apie automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, naujas savininkas – A. K. (b. l. 40);
- transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. A. K. pardavė automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. (b. l. 41);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kad automobilio „AUDI 80“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 590 Eur (b. l. 42).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 prom. neblaivumas. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas 16 kartų už įvairaus pavojingumo nusikalstamas veikas (b. l. 92-99), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 100-102), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90, 91), augina du mažamečius vaikus. Kaltinamasis prašė neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, motyvuodamas tuo, kad augina 2 mažamečius vaikus, o jo žmona neturi išsilavinimo, tačiau šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir prieš padarant nusikalstamą veiką, be to jam buvo žinoma gresianti bausmė ir jos keliamų neigiamų pasekmių jo šeimai rizika, tačiau tai kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Jo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines J. A. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant trumpesnę už įstatymo numatytą vidurkį.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta LR BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 30 d., 23.05 val., iki 2020 m. spalio 31 d., 13:15 val. (b. l. 71-72, 80), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. A. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,76 prom. girtumas. Tokie J. A. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 5 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 31 d. (b. l. 83-84).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam (b. l. 41). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu automobiliui „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 43-44) paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83-84), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81) – panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 30 d., 23.05 val., iki 2020 m. spalio 31 d., 13:15 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. A. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 31 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis J. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu automobiliui „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.