Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.7.2.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4

2024 m. vasario 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. G. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinės ieškovės F. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. G. nukentėjusiajai F. K. priteista 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš D. G. priteistos antrinės teisinės pagalbos 332,63 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 63 ct) išlaidos už nukentėjusiajai F. K. suteiktą teisinę advokato pagalbą.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta taikyti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

D. G. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinį nuosavybės teisių apribojimą uždraudžiant disponuoti – nuspręsta taikyti iki civilinio ieškinio įvykdymo, įvykdžius civilinį ieškinį – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefoną „iPhone 11“, atlikus apžiūrą pagal pakvitavimą grąžintą F. K., palikti F. K. neribotam naudojimui, 2 vnt. CD diskų su F. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 vnt.), F. K. telefone rasto garso įrašu (1 vnt.), palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 25 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), J. P. gyvenamajame name, F. K. kambaryje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios nepilnametės F. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y., atsisėdęs ant lovoje gulinčios nukentėjusiosios F. K. kojų ir savo kojomis jas prispaudęs, rankomis suėmęs jos rankas per riešus, per prievartą numovęs kelnes ir kelnaites, prievarta išžergęs nukentėjusiosios kojas, taip atimdamas galimybę priešintis, laižė nepilnametės F. K. lytinius organus, po to, atsirišęs vilkimo chalato diržą, demonstravo savo lytinį organą bei prašė nukentėjusios paimti jo lytinį organą į ranką, o nukentėjusiajai F. K. nesutikus, apžergęs F. K. ir atsisėdęs ant jos kojų, nurengė jai marškinėlius bei laižė nukentėjusiosios krūties spenelį, taip tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja F. K., gim. (duomenys neskelbtini), oraliniu būdu prieš jos valią.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir nuteistajam D. G. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą iki 1 metų ir, taikant BK 64¹ nuostatas, skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams, taip pat sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą iki 2 000 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Teigia, kad nuteistasis D. G. su jam inkriminuotais kaltinimais sutiko visiškai, savo kaltę pripažino ir nurodė, jog elgėsi spontaniškai. Pažymi, kad nuteistojo neteisėti veiksmai truko neilgai, įtakos nederamam elgesiui galėjo turėti dalinis neblaivumas/apsvaigimas nuo alkoholio. Akcentuoja, jog nuteistasis D. G. padarė sunkų nusikaltimą būdamas anksčiau nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbantis, taigi, yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiai buvo atlikta apžiūra vaiko ir mamos klinikoje, ji lanko mokyklą, Vaiko teisių skyriuje neprašė psichologinės pagalbos, pagal globėjos pateiktą poziciją viskas nukentėjusiai krypsta į gerąją pusę. Todėl tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, taip pat pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdų gailėjimąsi, tačiau neįvertino, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, kadangi neliko nusikalstamos veikos sunkių padarinių, o veikos rūšinis pavojingumas buvo kiek mažesnis, nei įprasta šios kategorijos veikoms. Taip pat pažymi, kad vienas iš kriterijų švelnesnės bausmės taikymui yra asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis, taip pat pagalba ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, nuteistasis D. G. šias sąlygas tenkina, todėl įvertinus, kad jis nusikalto pirmą kartą, gali būti charakterizuojamas teigiamai, padarė išvadas dėl savo nederamo elgesio ir dėl to labai gailisi, turi darbą, o nustačius prievolę atlyginti nukentėjusiai padarytą neturtinę žalą, išsaugojus ryšius su savo socialine aplinka ir toliau dirbant, gaus pajamas ir galės atlyginti žalą, vadovaujantis ir bendrais bausmių skyrimo pagrindais bei teisingumo principu, pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti ir taikyti švelnesnę bausmės rūšį nei numato specialioji norma, vadovaudamasis BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

2.2. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pagal esamą teisinį reguliavimą nuteistajam gali būti taikomas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šio klausimo neišsprendė ir nepasisakė, tik formaliai nurodė, kad nėra pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Tvirtina, kad nuteistasis D. G. tenkina visas BK 75 straipsnio sąlygas ir pirmosios instancijos teismui buvo visos sąlygos vertinti galimybę atidėti bausmės vykdymą ar jos dalį, vadovaujantis įstatymų leidėjo pozicija, jog asmeniui, pirmą kartą traukiamam baudžiamojon atsakomybėn, įprastai nėra skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

2.3. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad skirdamas nuteistajam D. G. terminuotą laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti švelnesnę ar trumpesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nuteistajam negali būti taikoma 2 metų bausmė (sankcijos minimumas) ar mažesnė nei minimumas laisvės atėmimo bausmė ar areštas. Pasak apelianto, teismui paskyrus 1 ar 2 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, atitinkamai galutinė bausmė nuteistajam būtų 9 ar 16 mėnesių, kas daugiau atitiktų teisingumo principą, nei šiuo metu skirta bausmė.

2.4. Nurodo, kad nuteistasis D. G. neneigia, jog savo veiksmais galėjo padaryti neturtinės žalos nukentėjusiai, dėl to labai gailisi ir jos atsiprašo, tačiau vertina, kad pagal esamą teismų praktiką teisinga ir protinga atlygintinos neturtinės žalos suma turėtų būti 2 000 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti visas bylos aplinkybes ir sumažinti nukentėjusiai priteistos neturtinės žalos sumą.

3. Atsiliepimu į nuteistojo D. G. gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Paulius Andriuškevičius prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo D. G. gynėjo advokato D. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir neteisingai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2, 4 punktai).

6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo D. G. gynėjo advokato D. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti nuteistajam D. G. paskirtą bausmę, taip pat prašoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam D. G. paskirtos bausmės

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. G. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje, jos juridinės kvalifikacijos neginčijama. Skunde nesutinkama su paskirta bausme, teigiant, kad ji yra per griežta, todėl prašoma taikyti BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu, arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą bei taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

8. Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio dalies 1–8 punktais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje nurodyta, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, spręsdamas D. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, ir ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

11. Nustatyta, kad D. G. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. G. buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje, kitos rūšies bausmė nuteistajam galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas.

12. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodytos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį apibūdinančios aplinkybės: nuteistasis D. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) priskiriamą baigtą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai nustatė vieną nuteistojo D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė kartu su nukentėjusiąja gyvenantis asmuo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 14 punktai). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę nuteistajam atsižvelgta ir į tai, jog D. G. yra neteistas (1 t., b. l. 163), baustas administracine tvarka (už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 165-169), dirbantis (1 t., b. l. 171). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors nuteistasis yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka – dirba, yra nesusituokęs (gyvena su sugyventine), vaikų neturi, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį, visgi nukentėjusiosios neatsiprašė, neieškojo būdų, kaip tai galėtų padaryti, nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos neatlygino ir nėra duomenų, kad nukentėjusioji jam būtų atleidusi.

13. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nuteistasis 2024 m. vasario 12 d. iš dalies atlygino nukentėjusiajai F. K. padarytą neturtinę žalą – 2 000 Eur (2 t., b. l. 122-123). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Tačiau teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013). Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju nuteistojo D. G. dalinis žalos atlyginimas kartu su pažadu atlyginti likusią padarytą žalą, vadovaujantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, gali būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte – savo noru atlygino didžiąją dalį padarytos neturtinės žalos.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo D. G. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju nustatytos dvi nuteistojo D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir turtinė žala iš viso nebuvo padaryta, tačiau nenustatyta nei viena iš privalomų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų.

15. Kadangi nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo D. G. asmenybę, svarstomas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

16. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Išimtinės bylos aplinkybės turi rodyti daug mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, taip pat tai, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

17. Pakartotinai įvertinusi visas nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę, nei BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo D. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių nuobaudų, kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl pavartoto alkoholio jo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu buvo spontaniškas, yra dirbantis, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio – nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip minėta, nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų, tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika – nepilnametės nukentėjusiosios seksualinis prievartavimas – pasižymi dideliu pavojingumu, kadangi pasikėsinta į vaiko seksualinį neliečiamumą, saugumą nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, kenkiančio jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistojo veiksmai truko neilgai, visgi seksualinio prievartavimo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo atliekami nukentėjusios gyvenamojoje vietoje, kartu su nukentėjusiąja gyvenančio asmens, tuo metu, kai šalia nebuvo kitų artimų asmenų. Tuo tarpu aplinkybė, jog nuteistasis iš dalies jau atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad paskyrus nuteistajam apeliaciniu skundu prašomą švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms.

18. Tačiau teisėjų kolegija, nemenkindama nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – 5 metai 1 mėnuo 15 dienų), laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai ją individualizavo. Nebuvo pakankamai įvertinta tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistojo elgesys buvo atsitiktinis – jis nusikalto pirmą kartą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, Vaiko teisių apsaugos skyrius iki tol nebuvo gavęs duomenų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises globėjos J. P. (nuteistojo sugyventinės) šeimoje (1 t., b. l. 144), nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo pat pirmosios apklausos savo noru pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį bei dėl jo išgyvena, proceso metu pasižadėjo atlyginti visą padarytą žalą. BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus D. G. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę –– laisvės atėmimą 2 metams, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu, mažintina vienu trečdaliu. Todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu.

19. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistajam D. G. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad už BK XXI skyriuje numatytų nusikaltimų padarymą BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (BK 75 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo klausimo nesprendžia.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

20. Apeliantas skunde nesutinka ir su nukentėjusiajai F. K. priteistos neturtinės žalos dydžiu – 6 000 Eur. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nors ir sumažino civilinio ieškinio dydį, tačiau neatsižvelgė į nukentėjusiosios gerėjančią būklę, be to, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.

21. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios F. K. atstovas advokatas Modestas Švažas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš D. G. F. K. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77-80). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo D. G. nukentėjusiosios F. K. naudai priteisė 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajai F. K. motyvavo jos patirtais dvasiniais išgyvenimais, stresu, taip pat atsižvelgė į nuteistojo materialinę padėtį ir galimybę atlyginti žalą, nusikaltimo motyvus ir sunkumą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo D. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji F. K. patyrė neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį fizinį smurtą, t. y., atsisėdęs ant lovoje gulinčios nukentėjusiosios F. K. kojų ir savo kojomis jas prispaudęs, rankomis suėmęs jos rankas per riešus, per prievartą numovęs kelnes ir kelnaites, prievarta išžergęs nukentėjusiosios kojas, taip atimdamas galimybę priešintis, laižė nepilnametės F. K. lytinius organus, po to, atsirišęs vilkimo chalato diržą, demonstravo savo lytinį organą bei prašė nukentėjusios paimti jo lytinį organą į ranką, o nukentėjusiajai F. K. nesutikus, apžergęs F. K. ir atsisėdęs ant jos kojų, nurengė jai marškinėlius bei laižė nukentėjusiosios krūties spenelį, taip tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja oraliniu būdu prieš jos valią. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji seksualinę prievartą patyrė iš žmogaus, su kuriuo kartu gyveno, prievartos veiksmai buvo vykdomi namuose, tai yra vietoje, kuri vaikui turi būti saugiausia. Dėl nurodytų nusikalstamų D. G. veiksmų F. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, skaudžius dvasinius išgyvenimus. Tai neabejotinai turėjo neigiamą poveikį jos gyvenimui, psichinei, fizinei ir lytinei sveikatai, ydingo supratimo apie tėvų ir vaikų santykius, taip pat lytinius santykius. Visa tai turės įtakos nukentėjusiosios gyvenimui ateityje. Tai patvirtina vaiko situacijos vertinimo anketa (1 t., b. l. 145-154), vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo anketa (1 t., b. l. 160-161), liudytojų I. R., A. I., D. K. parodymai, patvirtinantys, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji išgyveno intensyvias emocijas, verkė, ją pykino, skaudėjo galvą, o po padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji jautėsi nesaugi, patyrė neigiamas emocijas, reikalinga toliau stebėti ir vertinti jos būseną. Be to, dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusioji turėjo pakeisti globėją.

24. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju D. G. yra darbingas asmuo, dirba (dirba pagalbiniu darbuotoju), jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 2 000 Eur neturtinės žalos, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padarytų nusikaltimų pasekmėms.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas iš D. G. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio bylose, taip pat kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į nuteistojo D. G. turtinę padėtį, jo galimybes realiai atlyginti padarytą neturtinę žalą, bei įvertinus tai, jog specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nusikalstama veika nukentėjusiajai jokie sužalojimai nepadaryti (1 t., b. l. 134), be to, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. R. patvirtino, jog F. K. jaučiasi geriau, lanko mokyklą ir nepageidavo, kad jai toliau būtų teikiama psichologinė pagalba (2 t., b. l. 83), pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteistas neturtinės žalos dydis (6 000 Eur) yra neadekvatus, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei turėtų būti sumažintas. Dėl to, kas nurodyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog nukentėjusiosios F. K. patirta ir atlygintina neturtinė žala sudaro 3 000 Eur. Kadangi D. G. jau yra atlyginęs 2 000 Eur neturtinės žalos, todėl iš jo nukentėjusiosios F. K. naudai priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur. Toks likusios neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, 2K-191-697/2018, 2K-174-719/2021, 2K-86-788/2021, 2K-28-628/2023 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad iš byloje esančio nukentėjusiosios F. K. atstovo pateikto civilinio ieškinio matyti, jog šiame procesiniame dokumente, be kita ko, buvo suformuluotas prašymas iš pripažinto kaltu asmens priteisti penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš nuteistojo D. G. turtinės žalos atlyginimą, dėl šio nukentėjusiosios atstovo reikalavimo nepasisakė ir jo niekaip neišsprendė. Visgi, draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, įtvirtintas BK 320 straipsnio 4 dalyje, numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju nei prokuroro, nei nukentėjusiosios apeliacinio skundo dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dėl procesinių palūkanų byloje nėra, apeliacinis skundas paduotas tik nuteistojo gynėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali priteisti metinių palūkanų iš nuteistojo D. G., kadangi tai pablogintų nuteistojo padėtį.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino (iš dalies) padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

D. G. už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nustatyti, kad nukentėjusiajai F. K. padarytos neturtinės žalos dydis yra 3 000 (trys tūkstančiai) eurų ir iš nuteistojo D. G. nukentėjusiajai F. K. priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 1 000 (vieną tūkstantį) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.