- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 1-1113-952/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15313-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Nukentėjusysis
- F. K.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Saulius Staškus
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Paulauskienei, Gitanai Bajarūnaitei, Renatai Barzinskienei,
nukentėjusiosios F. K. atstovams pagal įstatymą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. G., L. T., I. R.,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. G. 2023 m. balandžio 25 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), J. P. gyvenamajame name, F. K. kambaryje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios nepilnametės F. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y., atsisėdęs ant lovoje gulinčios nukentėjusiosios F. K. kojų ir savo kojomis jas prispaudęs, rankomis suėmęs jos rankas per riešus, per prievartą numovęs kelnes ir kelnaites, prievarta išžergęs nukentėjusiosios kojas, taip atimdamas galimybę priešintis, laižė nepilnametės F. K. lytinius organus, po to, atsirišęs vilkimo chalato diržą, demonstravo savo lytinį organą bei prašė nukentėjusios paimti jo lytinį organą į ranką, o nukentėjusiajai F. K. nesutikus, apžergęs F. K. ir atsisėdęs ant jos kojų, nurengė jai maikutę bei laižė nukentėjusiosios krūties spenelį, taip tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja F. K., gim. (duomenys neskelbtini), oraliniu būdu prieš jos valią.
2. Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad tą vakarą, nežino, kiek buvo valandų, buvo išgėręs alkoholio ir pats nežino, kodėl viskas taip įvyko. Gyvenime nebuvo pagalvojęs apie tokius dalykus. Negali savęs pateisinti. Nuėjo pas F. pasikalbėti, patikrinti, ar ji yra namuose, nes ji dažnai pabėgdavo iš namų, ir taip gavosi savaime. Šnekėjo, šnekėjo, kažkas jam šovė į galvą, numovė jai kelnaites, pabučiavo į pilvą. Grasinimų nebuvo, smurto nenaudojo, nebuvo minties išprievartauti. Buvo lovoje atsisėdęs ant jos kojų, ant lovos. Numovė jai kelnaites, pabučiavo į pilvą, paskui - į krūtinę. Tai truko labai neilgai. Rankomis jos rankas suėmė, per prievartą numovė kelnaites, išžergė kojas, laižė lytinius organus. Jis buvo su chalatu, gal matėsi jo lytinis organas. Prašė nukentėjusiosios paimti jo lytinį organą į rankas, ji nesutiko tai daryti. Maikutę pakėlė į viršų, pabučiavo krūtinę. Kaip nurodyta kaltinime taip viskas ir buvo. Buvo šiek tiek neblaivus. Buvo nuėjęs patikrinti, ar ji namuose, nes ji dažnai pabėgdavo. Buvo truputį padauginęs alkoholio, buvo išgėręs 3 butelius alaus ir truputį degtinės, jautėsi apsvaigęs. Jis miega be rūbų, todėl užsivilko tik chalatą. Tikrino vėlai naktį. Anksčiau prie jos niekada nepriekabiavo. Sakė F., kad ji graži. Eidamas pas ją, tokio tikslo neturėjo. Bekalbant, šovė tokia mintis. Kalbėjo apie viską, apie jos poelgius. Jis gyvena su F. globėja J. P. apie du metus. Kai pradėjo gyventi kartu, F. jau ten gyveno. F. jo toks poelgis nepatiko, matė, kad ji priešinasi, jai nepatinka, nežino, kodėl taip pasielgė. Mano, kad jo neblaivumas turėjo įtakos jo tokiam poelgiui. Kai atėjo į kambarį, F. sėdėjo, ji buvo apsirengusi. Kiek pamena, tiek ir papasakojo. Viskas truko apie pusvalandį, gal iki valandos. Po to, jis išėjo į savo kambarį, F. liko savo kambaryje. Rytojaus dieną F. išėjo į mokyklą, o jis suvokė, ką padarė. Anksčiau nepriekabiavo prie F.. Ji buvo užsidariusi, sėdėdavo savo kambaryje. Savo poelgį vertina labai blogai. Civilinį ieškinį pripažįsta, dar neatlygino. Jis yra dirbantis, gauna apie 900 eurų, moka antstoliams po kelis šimtus, jam lieka apie 900 eurų. Pripažįsta, kad ieškinys yra tinkamas. Įvykis įvyko 2023 m. balandžio 25 d., (duomenys neskelbtini). Mergaitė dabar gyvena pas kitą globėją. Įvykio metu jie buvo tik dviese tame name. Žinojo, kad globotinė yra nepilnametė. Po įvykio su F. nebesimatė, ją pasiėmė kiti globėjai ir nėra galimybės susitikti, neturėjo galimybės atsiprašyti. Nėra jokio potraukio nepilnamečiams, gyvenime negalėjo pagalvoti, kad taip gali įvykti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. R. parodė, kad F. po šio įvykio buvo emociškai sugniuždyta, bijojo, teko lydėti ją ir pas gydytojus. Buvo vaiko ir mamos klinikoje apžiūrai po įvykio iškart. Bijojo ir gydytojo prisilietimo, psichologiškai ji buvo sugniuždyta. Dabar po truputį atsigauna, jaučiasi geriau, lanko mokyklą. Vaiko teisių skyriuje ji nepageidavo, kad būtų teikiama psichologinė pagalba. Dabar jau viskas krypsta į gerąją pusę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
5. Kaltinamojo D. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu:
5.1. nukentėjusiosios F. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atvyko papasakoti apie tai, kad ją bandė išprievartauti globėjos sugyventinis D. G.. Ji, kai kalbėjo su draugu, buvo kaip ir naktis, prieš 00.00 val. kalbėjo, girdėjo kaip jis išėjo parūkyti. Jis išgirdo kaip ji kalba telefonu. Ji baigė kalbėti, nes žadėjo eiti miegoti, dar suvalgė sausainį. D. atėjo kažkur 00.20 val. į jos kambarį, paklausė ar ji miega, pasakė, kad greitai eis, nes tai buvo pirmadienis ir jai ryte į mokyklą. D. sakė: „ar galėtų jai palaižyti?“, suprato, kad kalba apie jos lytinį organą. Ji jam sakė ne, tuo metu jos globėja buvo ligoninėje, sakė, kad jis važiuotų pas globėją ir darytų, ką nori. Tada jis sako: „ne, nes jai naktis, o jis dabar nori“. Ji rėkė, pas ją viengulė lova, ji gulėjo ant pagalvės ir jis atsigulė jai ant kojų. Ji gulėjo ant nugaros. Jis atsigulė į kojūgalį, atsigulė ant kojų, suspaudė kojas (rodo į blauzdas). Kaip ir atsisėdo jis, galima sakyti, ji gulėjo, o jis perlipo lovą ir atsisėdo ant jos kojų. Jis su savo kojomis prispaudė jos kojas. Tada jis vėl prašė, ji sakė, kad ne. Jis prašė to pačio, „ar galėtų palaižyti?“, sakė, kad ne. Pradėjo rėkti, nes bijojo ir šiaip nelabai su juo sutarė. Jeigu jis eidavo valgyti, ji nelabai norėdavo, nelabai mėgdavo jį. Kartu nevalgydavo. Ji rėkė, kad pasakys tetai J.. Tada jis sakė, kad niekas tavim nepatikės, nes gulėjo psichiatrinėje. Jis buvo girtas, ji turi vaizdo įrašą, kur jis sakė, kad ji graži mergaitė, buvo filmuota 00.37 val., turi filmuotą medžiagą, ten girdisi kaip jis sako, kad ji graži mergaitė. Jis vėliau vėl prašė palaižyti, sakė, kad ne. Vėliau jis sakė, kad „nenorėk, kad panaudotų smurtą“. Ji rėkė, bijojo, kad ją išprievartaus, bijojo, nes jai tik 14 metų, bijojo to globėjos sugyventinio. Ji rėkė, jis paėmė jai už rankų, už riešo suspaudė abi rankas ir numovė kelnes ir apatinius. Jos buvo balti treningai. Ji klykė, išsilaisvino ir davė jam į akį. Tada jis pradėjo sakyti: „baik, tau patiks“. Numovė apatinius, apatines kelnaites ir pradėjo laižyti, pradėjo muistytis, nustūmė jį su kojomis. Jis nemušė jos, bet elgėsi labai grubiai, pradėjo spausti jai rankas, riešus. Tada pražergė kojas ir pradėjo laižyti, truko gal 5-10 minučių. Ji tuo metu verkė, klykė, kad ją paleistų, nelabai galėjo ką padaryti, nes bijojo, jis buvo girtas, o ji girtų bijo. Tada jis baigė, buvo su pilku chalatu, atsisegė chalatą, ji prašė, kad jo lytinio organo nebūtų, nes bijojo, kad skaudės. Jai sakė tiesiog paimti lytinį organą į ranką, matė jo lytinį organą, už nugaros užsikišo savo rankas. Sakė: „duok bent už papuko“, pradėjo grubiai elgtis, nuvilko „maikę“, atsegė liemenuką, pradėjo jį spardyti, jis buvo atsistojęs. Tas daiktas maišėsi prieš akis, jo lytinis organas, ji bijojo. Jis laižė vieną spenelį, tai truko gal kokią minutę. Ir viskas, tada ji prašė, kad jis išeitų, jis prašė, kad niekam nesakytų, sakė, kad niekam nesakys. Ir tikrai būtų niekam nesakiusi, globėja tada sirgo, vėliau ji nuėjo į mokyklą, jai buvo 5 pamokos ir po 4 pamokų ji nuėjo pas socialinį pedagogą V. ir papasakojo jam. Jis paklausė jos, ar gali paklausti patarimo socialinės pedagogės Z., tada ji jai dar papasakojo tą visą dalyką, dar žinojo mama, tą dieną mamai pasakė. Daug kas žino, ji niekam nepasakojo, tik mamai, mamai papasakojo antradienį, įvykis buvo pirmadienį naktį. Balandžio 24 d. įvyko tas įvykis, po vidurnakčio viskas vyko, tai kaip ir antradienį, balandžio 25 d. M. Z. dar pasakojo, ji draugė, nesakė kaip kas vyko, sakė tik, kad bandė išprievartauti, jai buvo gėda pasakoti. Bet ji žino. M. žino, mamai papasakojo tą pačią dieną, antradienį. Naktį ji kalbėjo su draugu O. S.. Nemėgo D., nes tiesiog jis labai dažnai gerdavo, tą dieną irgi buvo girtas. Kai globėja išvažiavo į ligoninę, jis gėrė kiekvieną dieną, jis kaip ir dirbo, kaip ir nedirbo. Nėra taip, kad labai bendrautų, nėra, kad labai pykosi. Vieną kartą jos krikšto mama buvo pas juos atvažiavus, jos krikšto tėtis, pas juos (duomenys neskelbtini) buvo stalas padėtas ir vėliau sofa, ji norėjo pereiti ir jis, D. sako: „nebijok, neišgvaltavosiu“, daugiau nieko nėra sakęs. Jis dar turi sūnų, jo sūnus kurį laiką gyveno pas juos. D. sūnus klausė jos, ar jo tėvas nėra lindęs prie jos. Sakė, kad ne. Viskas vyko iš balandžio 24 d. naktį į 25 d. D. jos kambaryje buvo su chalatu, po chalatu nebuvo nieko, jis chalatą buvo tik atsirišęs. Matė jo lytinį organą, nelabai žiūrėjo kaip jis atrodė. Jos kambaryje nebuvo apšvietimo, buvo įjungus telefone žibintuvėlį, kai jis atėjo, nes ji ieškojo sausainio, buvo įjungtas telefono žibintuvėlis, kambario lempa nedegė, jau buvo vėlu. Ji nematė, ar kažkas išbėgo iš jo lytinio organo. Lovoje irgi nieko nebuvo. Nežino, su kuria ranka laikė, su dešine ranka laikė ją, o su kita movė kelnes. Kai jis atėjo į jos kambarį, ji gulėjo lovoje išilgai, jis perlipo lovos galą ir atsisėdo ant jos kojų (rodo į blauzdas), atsisėdo su blauzdom (rodo, kad atsiklaupė ant jos savo kojomis). Kai jis ją rengė, ji gulėjo, o jis „maikę“ numovė, kaip ir apsižergęs ją buvo. Kai movė kelnes, jis nulipo į šoną, kelnės ir kelnaitės buvo nuimtos ir padėtos ant žemės. Kai ji išsimuistė iš jo rankų, trenkė iš delno jam į akį. Kai jam trenkė, neatsimena ką jis sakė. Jis jai atgal netrenkė, jis nemušė jos, nes jai būtų likusios mėlynės. Kai nuvažiavo jos krikšto mama su globėjos dukra M. paimti jos daiktų, tai kaip ir nematė ant jo mėlynių. Kai jis laižė lytinius organus, ji buvo atsigulusi ant nugaros, jis išskėtė jai kojas, laikė rankas ir laižė. Jis tada kaip ir ant pilvo gulėjo, viena ranka jis laikė jos rankas, o kita ranka jis kaip ir čia laikė (rodo ant klubų), o jo kojos, tai nežino kur buvo, nes buvo tamsu, ji buvo išjungusi žibintuvėlį. Jis tik prašė, kad paimtų į savo ranką lytinį organą. Intymių vietų ranka nelietė. Turi tą įrašą, kur jis kalbėjo, ji nebuvo policijoje, todėl nerodė. D. jai sakė niekam nepasakoti, jis jai nieko už tai nežadėjo (1 t., b. l. 53-55);
5.2. liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje socialiniu pedagogu, darbo stažas - 4 metai. Jam būnant darbo vietoje, 2023 m. balandžio 25 d., į jo darbo kabinetą užėjo (duomenys neskelbtini) klasės mokinė F. K., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, gim. (duomenys neskelbtini). Jų įstaigos moksleivė prašė su ja pasikalbėti, nes atsitiko labai nemalonus dalykas jos namuose pas globėją J., kurios pavardės nepamena. Ji užėjusi buvo rami, nieko įtartino nepastebėjo, kol pati moksleivė nepradėjo jam sakyti kas nutiko jos namuose. Ji jam pradėjo sakyti, kad su ja atsitiko nemalonus dalykas, tačiau ji iškarto nepasakė. Jis paklausė kuo gali padėti, kokios pagalbos jai reikia ir kelis kartus paklausus, kas nutiko, moksleivė pradėjo sakyti, jog iš 2023 m. balandžio 24 d. 24.00 val. į 2023 m. balandžio 25 d. 01.00 val. globėjos namuose, jos kambaryje, globėjos sugyventinis bandė išprievartauti. Ji tuo metu susirašinėjo telefonu su kitu asmeniu, su kuo, jis nežino. Globėjos sugyventinis, įėjęs į jos kambarį, atsisėdo ant lovos ir prie jos atsisėdęs, pradėjo kalbėti apie jos išvaizdą, ją lietė rankomis, nuiminėjo kelnes ir laižė ten. Ji bandė jį atstumti, tačiau jai to fiziškai padaryti nepavyko. Jos teigimu, globėjos sugyventinis liepė paimti jo lytinį organą į rankas. Taip pat rodė jai savo lytinį organą. Ji teigė, kad ji neėmė jo lytinio organo. Bendraujant su moksleive, jis pasikvietė savo bendradarbę socialinę pedagogę Z. M.. Pokalbį su nepilnamete pratęsė su jos bendradarbe. Jis jos teiravosi ar ji nieko neišsigalvoja, ji teigė, jog ne (1 t., b. l. 98-99);
5.3. liudytojos Z. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge, darbo stažas - 30 metų. Jai būnant darbo vietoje, 2023 m. balandžio 25 d. 13.30 val. į jos kabinetą įėjo kolega V. K.. V. K. pasikvietė ją pas save į kabinetą. Atėjusi į jo kabinetą, rado jų įstaigos moksleivę F. K. iš (duomenys neskelbtini) klasės. Ji atsisėdo šalia prie F. K.. Tada F. K. buvo susigūžusi, veidas buvo išraudęs. F. K. pradėjo ramiu balsu aiškinti, kad šią naktį, t. y. 2023 m. balandžio 25 d., ją bandė globėjos draugas išprievartauti globėjos namuose. Pasiteiravo, kur jos globėja, šioji nurodė, kad jau antra savaitė yra Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, namuose buvo tik jiedu. Globėjos draugas buvo neblaivus. F. K. nurodė, kad į jos kambarį įėjo globėjos draugas ir atsisėdo ant jos lovos, jos gale. Tuo tarpu ji gulėjo lovoje. Jis jai pradėjo sakyti apie jos išvaizdą, t. y. jog jam yra graži. Pradėjo jis ją glostyti, kokias kūno vietas, neįvardino. Toliau pradėjo jis ją nurenginėti. Ar ji jam priešinosi, neklausė, tačiau ji minėjo, kad globėjos draugas viską darė prieš jos valią. Jis tada pradėjo jai laižyti ten, o paklausus, kodėl ji nerėkė ir nepabėgo nuo jo, ji nurodė, kad jis buvo užgulęs jos kojas ir prilaikė. Ji jam pasakė, kad kvies policiją, o jis pasakė, kad ji gulėjo psichiatrinėje ligoninėje ir niekas ja nepatikės ir atėmė telefoną. Ji taip pat nurodė, kad globėjos draugas buvo nusimovęs kelnes ir rodė savo lytinį organą. Jis jai demonstravo savo lytinį organą, tačiau nieko su juo jai nedarė. Ji jai pasakė, kad turės pranešti kitoms institucijoms, tarp kurių ir policijai, ar tikrai taip buvo ir ar ji nemeluoja ir nešmeižia globėjos draugo. Ji pasakė, kad šito atvejo neišsigalvoja ir apie tai nemeluoja. Tuo metu, kai ji jai pasakojo, buvo sutrikusi, ėjo tris kartus į tualetą, verkė ir juokėsi. Jos nuomone, negali tiksliai pasakyti ar ji sako tiesą, tai galima išsiaiškinti tyrimo metu. Be to, iki kol sužinojo šį faktą, F. K. teigė draugei bijanti eiti namo ir apie tai pirmiausiai papasakojo draugei M. Z. iš (duomenys neskelbtini) klasės. M. Z. patarė pasakyti socialiniams darbuotojams. Ji jos klausė, kodėl neužsirakino kambario durų, ji paaiškino, jog jos kambario durų spyna išimta (prieš tai buvo kažkada užsirakinusi ir neleido jai būti užsirakinusiai). Jos teiravosi, kodėl ji nepabėgo, kai turėjo galimybę, iš namų, ji jai atsakė, kad ji neturėjo kur naktį eiti. Po šio įvykio parašė savo šeimos nariams. Nuo 2023 m. balandžio 25 d. mokykloje nebebuvo F. K., nes išsivedė vaikų teisių tarnybos specialistai, ją perkėlė pas kitą globėją. Kaip ji jaučiasi dabar, negali pasakyti, su ja nebendravo, išskyrus tai, kad parašė žinutę, kad nebegrįš į mokyklą, padėkojo ir uždėjo simbolį „Širdelę“. Mokykloje turėjo su ja reikalų, ji gauna socialinio pedagogo pagalbą ir su ja bendrauja, ji yra emociškai nestabili, turi elgesio sutrikimų, pažeidžia vidaus mokyklos taisykles (nenešioja uniformos, be priežasties praleidžia pamokas ir pan.), su vaikais ir mokytojais nekonfliktiška, draugiška, ji šiek tiek impulsyvi, nėra sutrikusio intelekto. Klasėje nėra atstumta. Apie įvykį informuota vaiko buvusi globėja. Apie tai buvusiai globėjai pranešė vaiko teisių tarnyba (1 t., b. l. 103-104);
5.4. liudytojos A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad F. K. yra jos pusseserės D. K. dukra. Ją globojo jos sesuo J. P.. Iš pradžių globojo visas tris D. K. dukras. Dvi jau pilnametės, gyvena atskirai, buvo likusi tik F.. Jos sesuo visą laiką gyveno su savo vyru, su kuriuo išsiskyrė prieš kokius 4 metus. Priežasties skyrybų nežino, bet dėl šeimyninių nesutarimų. Su D. G. J. P. pradėjo gyventi nuo 2021 metų rudens. Nuo 2023 m. balandžio 25 d. F. K. gyvena pas ją. Atvežė jai (duomenys neskelbtini) vaiko teisių specialistai, prieš tai paklausė ar priims. Tą pačią dieną jai F. papasakojo, kas atsitiko. Mergaitė buvo labai pasimetusi, susijaudinusi. Sėdėjo mergaitė susimąsčiusi, be nuotaikos. F. jai sakė, kad ji 2023 m. balandžio 24 d., apie 23.30 val., atsigulė savo kambary į lovą, buvo apsirengusi. Kalbėjo su kažkokiu savo draugu iš (duomenys neskelbtini) telefonu. Jai bekalbant telefonu, jau buvo apie pusė pirmos nakties, tai yra 2023 m. balandžio 25 d., atėjo pas ją į kambarį neblaivus D. G. ir pradėjo jai sakyti, kokia ji graži mergaitė. Jai davė paklausyti įrašą, jame girdėjosi D. G. balsas, atpažino, kad jo balsas. Įraše buvo sakoma „graži mergaitė tu, esi graži mergaitė, kokia graži mergaitė“. Bet balsas G. buvo kaip labai girto, iš kalbos tembro suprato, kad jis stipriai išgėręs. G. pradėjo prie jos lįsti, būtent prie jos kelnių, o F. sakė, kad pradėjo muistytis, tai G. jai pasakė, kad „tikiuosi būsi gera mergaitė ir tavęs mušti nereikės“. Tada F. sakė, kad išsigando labai, kad neprimuštų jos, bet vis tiek priešinosi, bet G. per jėgą numovė jai kelnes su kelnaitėmis, atsigulė jai ant kojų ir jai laižė lytinius organus. Sakė, kad mergaitė „makalavosi“ rankomis ir bandė jam suduoti, bet ištrūkti nepavyko, nes buvo prispausta. Tada mergaitė pasakė, kad pasakys viską globėjai J., o jai atsakė, kad niekas ja nepatikės, nes ji psichiatrinėje gulėjo. Dar mergaitė pasakė, kad ji nebūtų spėjusi ir iš namo pabėgti, nes namo durys yra dvigubos ir vienų durų spyna užsikerta ir ji žinojo, kad tų durų greitai neatrakins ir todėl gali būti sumušta. Ji sakė buvo labai išsigandusi. F. sakė, kad viskas truko apie 30 min. Jai F. dar pasakė, kad G. jai sakė, kad čia viską darė jų santykių pagerinimui. Visko pabaigoje sakė pagrasino, kad niekam nesakytų, o F. jam pasakė, kad pasakys, tai jis sakė, kad nebandytų niekam sakyti ir tada F. jam pasakė, kad nesakys, bet taip pasakiusi tik dėl to, kad jis išeitų. Ir tada jis išėjo. Jos kambarys neužsirakina. Dar sakė, kad pirmą kartą taip elgėsi G.. F. sakė, kad anksčiau yra buvę, kad tik žodžiais kabinėjasi, bet tų žodžių neįvardino, o ji neklausė. Vėliau F. pasakė, kad jai gėda pasakoti, ir ne viską ji jai papasakojo. Sakė, kad ryte, kai atsikėlė, G. buvo namuose ir ji, apsirengusi, išėjo tiesiai į mokyklą, net neužėjo į virtuvę, kur buvo G. ir su juo nekalbėjo. F. sakė, kad visą naktį praverkė, miegojo tik valandą. Kai nuėjo į mokyklą, buvo labai pasimetusi ir nežinojo kam pasisakyti. Sakė, kad pasisakė klasiokei - draugei M., kuri patarė, kad F. galės pagyventi pas ją, kol grįš iš ligoninės globėja J.. Tada sakė, kad per ilgąją pertrauką parašė žinutę savo biologinei mamai D. K.. Sakė, kad parašė kas nutiko ir paklausė, ką jai daryti. Mama sakė, kad atrašė, kad susisieks su vyriausia sese K. R., nes ji vairuoja automobilį ir su ja atvažiuos. F. sakė, kad ji labai bijojo pasisakyti, nes labai bijojo būti atiduota į „vaiknamį“, bet dar labiau bijojo grįžti namo. F. sakė, kad labiau bijojo grįžti namo ir todėl nusprendė pasisakyti mokyklos socialiniam pedagogui. Tada sakė, kad viskas ir prasidėjo, kad buvo pranešta Vaiko teisėms. Mergaitė sakė, kad jai pranešė, kad bus vežama į (duomenys neskelbtini) pas tetą, o ji sakė taip pergyveno, nes galvojo, kad bus pas svetimus žmones, nes ji (duomenys neskelbtini) neturi tetos. Ir sakė apsidžiaugė, kai pamatė jos namus. Ji mano, kad tikrai nemeluoja. Jai F. sako, kai jos bendrauja, kodėl jai taip atsitinka, kodėl yra tokių žmonių. Mergaitė sako, kad ji bijo, kad niekas nepagalvotų, kad ji meluoja. F. sakė, kad jai patiko gyventi pas globėją, kad mokykloje šiais metais jau draugų susirado. Sako, kad ji nesipyko su G., su juo tik pasilabindavo, bet nei bendravo, nei pykosi. Bet tokio nuoširdumo, artimumo nebuvo. Bet jai sesuo J. P. iki ligoninės buvo sakiusi, kad kai ji grįš iš ligoninės, rašys prašymą dėl F. atsisakymo. Sakė, kad norėjo atsisakyti tik dėl savo sveikatos, dėl jos mokslų, nes nesimoko, buvo pradėjusi bėgti F. iš mokyklos. Iš ligoninės sesuo turėjo grįžti po dviejų dienų, tai yra balandžio 27 d., sakė, kad ligoninėje buvo savaitę laiko (1 t., b. l. 109-110);
5.5. liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad F. K. yra jos dukra. Dukra iš jos yra paimta dėl to, kad smurtavo prieš ją ir buvo globojama jos pusseserės J. P.. Pas J. P. dukra F. buvo iki 2023 m. balandžio 25 d., iki tada, kai jai dukra paskambino ir pasakė apie įvykį. Jų pokalbį su dukra ji pamena. 2023 m. balandžio 25 d. ji buvo namuose ir ruošėsi eiti į autobusą, kai tuo metu jai paskambino dukra, tai buvo 10.46 val. F. pasakė tokius žodžius „Nežinau ar tau sakyti, ar nesakyti“. Pasakė, kad ji jai sakytų, neslėptų. Šiaip jos su F. dažnai atvirai bendrauja, pasikalba telefonu beveik kiekvieną dieną. F. jai pasakė, kad prie jos lindo D.. Paklausė, ką jis padarė. F. jai pasakė, kad ją D. išniekino. Ji daugiau jos neklausė, ką jai padarė, nes iš F. balso suprato, kad ji nemeluoja ir neišsigalvoja, nes buvo labai susijaudinusiu balsu, išsigandusi, kas jai nebūdinga. F. gali apibūdinti kaip drąsią mergaitę, nepasiduodančią berniukams ir su jais susimušti nebijanti, o tokios būsenos iš balso girdėjo pirmą kartą. Jos F. klausė, ką jai daryti, nes ji bijo eiti po pamokų namo. F. jai pasakė, kad jis vartoja alkoholį. Kad D. G. yra geriantis alkoholį, seniai visi žino. Ji F. pasakė, kad ji palauktų, kol ji pakalbės su kita dukra K., nes nežinojo ką jai tuo metu patarti, pasakyti. Ji buvo pati labai pasimetusi ir nežinojo ką daryti. Po pokalbio su F., ji pasiskambino dukrai K., kuriai 23 metai, ir pasakė, kad G. nuskriaudė F.. K. pradėjo labai verkti ir, kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini) maisto prekių parduotuvėje pardavėja, pasakė, kad negali išvažiuoti, bet vėliau ji išsikvietė savininkę, kuri išleido iš darbo ir ji iš karto atvažiavo pas ją į namus, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jos kartu su dukra K. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur dukra F. mokosi. K. draugas iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) miestą palaikyti jų morališkai ar kokios pagalbos reiktų. Jie visi trys: tai ji, K. ir jos draugas O. L., nuėjo pas socialinius darbuotojus, pas kuriuos jau buvo F.. Jai F. po pirmo skambučio, apytiksliai valandos bėgyje, dar kartą jai paskambino ir pasakė, kad ji yra pas socialinius darbuotojus. Jos klausė, ar ji gerai padarė ir prašė, kad ji atvažiuotų. Jiems įėjus pas socialinius darbuotojus, kurių buvo du: vyras ir moteris, pamatė savo dukrą F., kuri buvo pasimetusi, nusiverkusi. Apsidžiaugė juos pamačiusi. Jų socialiniai darbuotojai klausė ar jie tiki F. pasakojimu ir ji pasakė, kad tiki ir jos dukra F. sakė, kad ji neturi jokio tikslo apkalbėti D. G.. F. labai bijojo, kad nebūtų išvežta į vaikų namus. F. bijojo, nes jai J. P. ir D. G. sakė pastoviai grasindavo, kad atiduos į vaikų namus arba išveš į „psichuškę“, nes pernai metais buvo išvežę. Dėl šių priežasčių F. labai bijojo kam nors pasisakyti apie tai, ką darė D. G.. Ji nežino ir neklausė F., ar ji pati sugalvojo nueiti pas socialinius darbuotojus, ar patarė draugės. Mano, kad ji negalėjo pasisakyti draugėms, nes gėda kalbėti apie tokius dalykus. Vėliau iš mokyklos F. išsivežė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai į policiją ir F. buvo perduota J. P. seseriai A. I.. Vėliau F. pasipasakojo, kad D. G. jai laižė lytinius organus, kad liepė jai čiupinėti jo organą. F. jai šių metų žiemą yra sakiusi, kad G. jai buvo pasakęs, kad jeigu ji norėtų turėti lytinių santykių, tai neprasidėtų su savo bendraamžiai, o prasidėtų su juo ir jis jai duos pinigų už tai. Ji pažįsta savo dukrą F. ir gali tvirtai pasakyti, kad šiuo atveju ji nemeluoja, nes ji atrodė labai išsigandusi ir pasimetusi. Ji pati nei prieš tai, nei po šio įvykio su G. nėra kalbėjusi (1 t., b. l. 115-116);
5.6. kaltinamojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad jis naudojasi tik viena banko sąskaita (duomenys neskelbtini). Kitos sąskaitos yra nenaudojamos. Į šią sąskaitą yra pervedamas jam atlyginimas, kuris yra apie 850 eurų. Šiuo metu sąskaitoje pinigų nėra. Papildomų pajamų negauna. Jis sutiktų, kad nuo jo atlyginimo, pervedamo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, būtų nuskaičiuojamos lėšos civilinio ieškinio padengimui kiekvieną mėnesį. Dar nori pasakyti, kad jis labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (1 t., b. l. 188);
5.7. kaltinamojo D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur jis parodė (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą. Įėjus į namą, dešinėje pusėje D. G. parodė atidaręs duris į kambarį ir nurodė, kad tame kambaryje gyveno F. K.. Po to D. G. parodė į lovą ir nurodė, kad toje lovoje gulėjo, miegojo F. K.. Manekeno pagalba D. G. parodė kaip F. K. gulėjo, tai yra galva į langą. Pats, atsisėsdamas ant lovos, parodė, kad jis, atėjęs naktį, atsisėdo toje vietoje ant lovos ir kalbėjo su F., sakė, jai, kad ji graži mergaitė. Po to pasakė, kad F. K. gulinčiai numovė kelnes ir kelnaites, laikė F. K. rankas ir laižė jos lytinius organus, taip pat buvo prieš F. K. nuogas, prašė jos paimti lytinį organą į ranką, o F. nesutikus, laižė jos krūties spenelį. Įtariamasis D. G. parodė ant manekeno kaip laižė lytinius organus. Parodė ant manekeno ranka kur laižė F. K. krūties spenelį. D. G. nurodė, kad visko detaliai parodyti negali ant manekeno, nes dėl girtumo neprisimena detalios įvykių eigos ir kokioje padėtyje jis buvo (1 t., b. l. 192-198);
5.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad F. K. mergystės plėvė nepažeista; kūne išorinių sužalojimų žymių nėra (1 t., b. l. 134);
5.9. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota kaip F. K. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 (1 t., b. l. 119-120);
5.10. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas telefonas iPhone 11, kurio IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), į telefoną įdėta SIM kortelė Tele2 PILDYK, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Messenger programoje susirašinėjimas su „burbuliuks“ (M. Z.) Žinutė 2023 m. balandžio 25 d. 01.53 val. „Miegi. As bijau eit miegot. bet eisiu. Parašyk kai atsikelsi. ir mane pažadink. Aciu.“;
5.11. į telefoną kontaktuose įvesta „Mamyte“ su širdele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus skambučių istoriją, matyti, kad bendrauta su abonentu „mamyte“, išeinantis skambutis 2023 m. balandžio 25 d. 10.42 val., skambučio pabaiga 10.47val. Kataloge „Galerija“ yra vaizdo įrašas 2023 m. balandžio 25 d. 00.37 val. trukmė 7 s. Prie apžiūros protokolo pridėtos dvi nuotraukos ir garso įrašas. Po apžiūros pagal pakvitavimą telefonas iPhone 11 grąžintas (1 t., b. l. 123-124, 129);
5.12. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad gyvenamasis namas yra medinis, vieno aukšto (žr. Nuotrauka Nr. 1). Name yra dvigubos medinės lauko durys (žr. Nuotrauka Nr. 2, Nr. 3). Abi durys rakinamos įleidžiamomis spynomis. Durys ir spynos nesugadintos. Pirmosios durys iš išorės rakinamos raktu, o iš vidaus - sukamąja rankenėle (žr. Nuotrauka Nr. 4). Antrosios durys iš vidaus ir išorės rakinamos raktu (žr. Nuotrauka Nr. 5 - Nr. 8). Antrųjų durų atrakte įstatytas raktas. Rakinimo mechanizmas truputį stringa ir rakinasi sunkiau nei panašiose spynose. Už lauko durų yra koridorius. Koridoriuje stovi du šaldytuvai, sudėti įrankiai ir kiti daiktai. Grindyse yra požeminio rūsio durys (žr. Nuotrauka Nr. 9 - Nr. 11). Dešinėje koridoriaus pusėje, žiūrint nuo lauko durų, yra kambarys Nr. 1, kairėje - kambarys Nr. 2. Kambario Nr. 1 durys medinės, baltos spalvos (žr. Nuotrauka Nr. 12). Duryse yra įleidžiama spyna. Spynos rakinimo mechanizmas yra sugadintas. Iš išorės į atrakto ertmę yra pripūsta montažinių putų (žr. Nuotrauka Nr. 13). Iš vidaus pusės nėra spynos apdailinės plokštelės, skirtos raktui įstatyti (žr. Nuotrauka Nr. 14). Spynos atrakto velkė yra atidalinta. Ant atidalintos velkės yra atidalijimo pėdsakai, panašūs į pjovimo (žr. Nuotrauka Nr. 15 - Nr. 17). Ant spynos plokštelės, kuri pritvirtinta prie staktos, yra mechaniniai pažeidimai (žr. Nuotrauka Nr. 18, Nr. 19). Kairėje kambario pusėje, žiūrint nuo durų, stovi komoda ir lentyna. Dešinėje pusėje, ties langu, yra stalas ir viengulė lova (žr. Nuotrauka Nr. 20 - Nr. 23). Kambario langas yra medinis, dvigubu rėmu, su orlaide (žr. Nuotrauka Nr. 24, Nr. 25). Langas ir orlaidė neatsidaro. Į lango rėmą ir orlaidę yra įsukti medsraigčiai (žr. Nuotrauka Nr. 26 - Nr. 29). Kambario gale yra įrengtas tualetas. Tualeto durys nerakinamos (žr. Nuotrauka Nr. 30 - Nr. 33). Kairėje koridoriaus pusėje yra durys į kambarį Nr. 2 (žr. Nuotrauka Nr. 34). Kambarys Nr. 2 yra virtuvė sujungta su svetaine. Kambaryje yra virtuvės ir svetainės baldai, įvairūs daiktai (žr. Nuotrauka Nr. 35 - Nr. 37). Dešinėje kambario pusėje, žiūrint nuo durų, yra vonios - tualeto patalpa. Šioje patalpoje yra skaidraus stiklo dušo kabina, klozetas, skalbyklė bei kiti daiktai (žr. Nuotrauka Nr. 38 - Nr. 40). Vonios - tualeto patalpa yra be durų. Praėjimas į patalpą uždengiamas su užuolaida (1 t., b. l. 11-12, 14-34);
5.13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas 2023 m. balandžio 28 d. vaiko situacijos vertinimas, pagal (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos gautą informaciją. Skyriaus specialistai užtikrino saugią aplinką ir apgyvendino A. I. šeimoje Vaiko situacijos aptarimo su vaiku skyriuje surašyti F. K. pasakojimas apie įvykį (1 t., b. l. 144-155);
5.14. globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateikta vaiko, galimai, nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad mergaitės atsakymai rišlūs, nuoseklūs. Mergina diskutuoja, argumentuoja pateiktus atsakymus. F. pasakojo, dėl ko atvykusi, kad 2023 m. balandžio 25 d., apie 00.20 val., atėjo į jos kambarį globėjos sugyventinis ir paklausė, ar mergina miega. Tuomet vyras atsigulė šalia merginos į lovą ir pradėjo siūlyti „visokius dalykus“. Mergina teigia bandžiusi šauktis pagalbos, bandyti skambinti draugui, tačiau vyras atėmė iš jos telefoną. F. nurodo, kad tuo metu globėjos sugyventinis, galimai, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Merginos teigimu, globėjos sugyventinis užgulė jai kojas, pradėjo mauti kelnes bei apatines kelnaites, stipriai laikė jai rankas, po to pradėjo liesti merginos lytinius organus pirštais bei liežuviu. Mergina nurodo bandžiusi jį spardyti, šauktis pagalbos, tačiau vyriškis jai buvo užgulęs kojas, vyras jai sakė, kad jei kam nors pasakys, niekas ja nepatikės, nes yra gulėjusi psichiatrinėje. F. nurodo, kad įvykio metu (kuris, jos teigimu, truko apie 10-15 minučių, nors vyras iš viso jos kambaryje praleido apie 40 minučių) išgyveno intensyvias emocijas, verkė, ją pykino, skaudėjo galvą. Paauglė teigia sekančią dieną, mokykloje, ilgosios pertraukos metu, apie įvykį papasakojusi motinai telefonu, tačiau ši, susijaudinusi, padėjo ragelį, vėliau - mokyklos socialiniam darbuotojui. Merginos žinios, susijusios su lytiškumo tema, atitinka jos amžių – nepilnametė turi žinių apie lytinius santykius, jų pasekmes, apsisaugojimo priemones, teisingai diferencijuoja intymias ir viešas kūno vietas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Kalbantis šia tema, stebima merginos išgyvenama įtampa, nejaukumas. Vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti įtarimą apie patirtą seksualinį smurtą (1 t., b. l. 160-161).
6. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Kitokio fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą lytiniu organu kito žmogaus kūno, kišant pirštus ar įvairius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. Kokių nors daiktų kišimas į išeinamąją angą prieš asmens valią pirmiausia traktuotinas kaip dideliu pavojingumu ir trauminio poveikio rizika pasižymintis žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą, garbę, orumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-50/2012). Objektyviai seksualinis prievartavimas pasireiškia lytinės aistros tenkinimu su nukentėjusiu asmeniu pirmiau nurodytais būdais prieš jo valią. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-29-976/2022). BK 150 straipsnio 3 dalis numato aukščiau minėtų veiksmų atlikimą nepilnamečiui asmeniui.
7. Teismui nuosekliai ir nepertraukiamai baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo D. G. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: nukentėjusiosios F. K., liudytojų V. K., Z. M., A. I., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo D. G. kaltė visiškai įrodyta, jog jis, J. P. gyvenamajame name, F. K. kambaryje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios nepilnametės F. K. atžvilgiu, t. y. atsisėdęs ant lovoje gulinčios nukentėjusiosios F. K. kojų ir savo kojomis jas prispaudęs, rankomis suėmęs jos rankas per riešus, per prievartą numovęs kelnes ir kelnaites, prievarta išžergęs nukentėjusiosios kojas, taip atimdamas galimybę priešintis, laižė nepilnametės F. K. lytinius organus, po to, atsirišęs vilkimo chalato diržą, demonstravo savo lytinį organą bei prašė nukentėjusios paimti jo lytinį organą į ranką, o nukentėjusiajai F. K. nesutikus, apžergęs F. K. ir atsisėdęs ant jos kojų, nurengė jai maikutę bei laižė nukentėjusiosios krūties spenelį, taip tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja F. K. oraliniu būdu prieš jos valią. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį.
8. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė, jog daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Jo kaltę padarius BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti pakankamai nuoseklūs, logiški ir išsamūs nukentėjusiosios F. K. bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui.
9. Minėtų parodymų ir anksčiau išvardintų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmai pagal BK 150 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, BK 150 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma veikiant tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis.
10. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
11. D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė kartu su nukentėjusiąja gyvenantis asmuo gyvenantis asmuo (BK 60 str. 9, 14 p.).
12. BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų.
13. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. D. G. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 163), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 165-169), yra dirbantis (1 t., b. l. 171). Padarytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens seksualinį neliečiamumą, į vaiko saugumą nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti ir realiai pakenkusio jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, neabejotinai suprato, kad jis savo nusikalstamais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja prieš jos valią, netgi grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą. Žinojo, kad tokie veiksmai yra pavojingi nukentėjusios psichikai, numatė, kad gali sukelti padarinius jos psichinei sveikatai. Seksualinio prievartavimo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo atliekami nukentėjusios gyvenamojoje vietoje, kartu su nukentėjusiąja gyvenančio asmens, tuo metu, kai šalia nebuvo kitų artimų asmenų.
14. Nors D. G. yra neteistas, saistomas stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka – jis dirba, yra nesusituokęs, vaikų neturi, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį, tačiau nukentėjusiosios neatsiprašė, neieškojo būdų, kaip tai galėtų padaryti, nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos neatlygino, nėra duomenų, kad nukentėjusioji jam būtų atleidusi, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš kartu gyvenantį nepilnametį asmenį, būdamas neblaivus, suvokė savo veiksmų prasmę, veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą griežčiausią – terminuotą laisvės atėmimo bausmę, skiriant prokuroro prašomą bausmės dydį.
15. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).
16. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė teismo kaltinamajam skirtos bausmės vykdymą atidėt arba skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį, nurodė, kad prokuroro prašoma bausmė yra akivaizdžiai per griežta, nes nėra likusių nusikalstamos veikos sunkių padarinių, veika nebuvo tiek pavojinga, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais kaltinamojo gynėjo išsakytais argumentais. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Paprastai švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme, skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.
17. BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme. Pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam galėtų būti taikoma BK 62 straipsnio 1 dalis.
18. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šios nuostatos lemia, kad naujasis bausmės vykdymo atidėjimo institutas sunkių nusikalstamų veikų padarymo atveju numato ne visišką, bet dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Nagrinėjamu atveju D. G. gali būti taikomas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, o bausmės vykdymo atidėjimas be realios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo yra neįmanomas. Pagal teismų formuojamą praktiką, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas. Teismas daro išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam galėtų būti taikoma BK 75 straipsnis.
19. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. G..
20. Sprendžiant nukentėjusiosios reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
22. Nukentėjusiosios F. K. įgaliotasis atstovas advokatas M. Š. teisme pateikė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika F. K. patirtos neturtinės žalos. Nurodė, kad nukentėjusioji iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi dėl patirtų išgyvenimų, sukrėtimo, dvasinio bei fizinio skausmo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios nepilnametės F. K. atžvilgiu nukentėjusiosios mergystės plėvės nepažeidė, kūne išorinių sužalojimų nepadarė (specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 134). Iš vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti įtarimą apie patirtą seksualinį smurtą (1 t., b. l. 160-161). Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji seksualinę prievartą patyrė iš žmogaus, su kuriuo kartu gyveno, nors prievarta buvo vienkartinė, tačiau prievartos veiksmai buvo vykdomi namuose, tai yra vietoje, kuri vaikui turi būti saugiausia. Dėl D. G. nurodytų nusikalstamų veiksmų F. K. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, skaudžius dvasinius išgyvenimus. Tai neabejotinai turėjo neigiamą poveikį jos gyvenimui, psichinei, fizinei ir lytinei sveikatai, ydingo supratimo apie tėvų ir vaikų santykius, taip pat lytinius santykius. Visa tai turės įtakos nukentėjusiosios gyvenimui ateityje. Nukentėjusiajai buvo suteikta trumpalaikė psichologinė pagalba dėl galimai patirto seksualinio smurto. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nurodė, kad daugiau psichologo konsultacija merginai nebuvo teikiama, nes ji pati neišreiškė tokio pageidavimo.
23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo D. G. veiksmų, nukentėjusioji patyrė išgyvenimų, todėl iš kaltinamojo priteistina 6000,00 Eur dydžio neturtinė žala.
24. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai F. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirtas jos atstovu baudžiamojoje byloje advokatas M. Š.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 332,63 Eur. Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo D. G. valstybės naudai.
25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefonas iPhone 11, atlikus apžiūrą pagal pakvitavimą, grąžintas F. K. (1 t., b. l. 129), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas F. K. neribotam naudojimui, 2 vnt. CD diskų su F. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 vnt.), F. K. telefone rasto garso įrašu (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktini saugoti prie bylos.
26. D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1-3) taikytina iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios – pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
27. D. G. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą: žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1670,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant disponuoti; pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 4835,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant disponuoti; pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 540,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant disponuoti; kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 102.00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant disponuoti – taikytinas iki civilinio ieškinio įvykdymo, įvykdžius civilinį ieškinį - panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 150 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. G. 2 (dvejų) metų laisvė atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. G. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Civilinės ieškovės F. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. G. nukentėjusiajai F. K. 6000,00 (šešių tūkstančių eurų) neturtinę žalą.
Priteisti iš D. G. antrinės teisinės pagalbos 332,63 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 63 ct) išlaidas už nukentėjusiajai F. K. suteiktą teisinę advokato pagalbą, kurias nurodyti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios – pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
D. G. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą: žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1670,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant disponuoti; pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 4835,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant disponuoti; pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 540,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant disponuoti; kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 102.00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinį nuosavybės teisių apribojimą uždraudžiant disponuoti – taikyti iki civilinio ieškinio įvykdymo, įvykdžius civilinį ieškinį - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefoną iPhone 11, atlikus apžiūrą pagal pakvitavimą grąžintą F. K., nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti F. K. neribotam naudojimui, 2 vnt. CD diskų su F. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 vnt.), F. K. telefone rasto garso įrašu (1 vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.