Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-11425-1114/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-12
Bylos Nr.: eI2-11425-1114/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07983-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: I. S.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai: Olga Siomina

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-11425-1114/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07983-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,vertėjaujant Jelenai Grabovskajai,dalyvaujant pareiškėjui I. S., pareiškėjo atstovei advokatei Olgai Siominai,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD) 2023-08-02 sprendimą Nr. 23S122862 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti MD 2023-08-03 sprendimą Nr. 23S123898 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 toliau kartu – Sprendimai); 3) priteisti pareiškėjui su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškina, skundžiami Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų bei gerojo administravimo principo, nėra paremti objektyviais faktais (duomenimis) ir tinkamai motyvuoti. MD netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pareiškėjo teises.

3. Teigia, jog svarbi faktinė aplinkybė, turinti ypatingą reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, yra ta, kad pareiškėjui 2021-10-12 jau buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, t. y. 2021 m. buvo atliktas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas ir pateikta išvada, patvirtinanti, kad pareiškėjas grėsmės valstybės saugumui nekelia. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas - 2021 metais Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau ir – VSD), įvertinęs pareiškėjo klausimyno atsakymus, pateikė išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nekėlė grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, tuo tarpu 2023 metais VSD pateikė išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjas pažymi, kad faktinės aplinkybės, susijusios su jo biografija, nepasikeitė, todėl kyla pagrįstas klausimas – dėl kokių priežasčių jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei 2023 metais.

4. Sprendimuose, remiantis išimtinai tik VSD 2023-07-18 išvada Nr. 18-7865 (toliau – ir Išvada), nurodyta, kad pareiškėjas 2006–2010 metais dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ir dėl šios priežasties pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas pažymi, jog šie MD motyvai dėl keliamo pavojaus valstybės saugumui akivaizdžiai nėra pagrįsti ir pakankami.

5. Visų pirma nurodo, Sprendimuose neteisingai nurodoma, kad pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kadangi kaip nurodo pareiškėjas, jis nuo 2006 m. iki 2010 m. pagal darbo sutartį dirbo Rusijos Federacijos Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje vairuotojo pareigose. Antra, pažymi, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjas prieš 13 metų dirbo vairuotoju priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, akivaizdžiai nėra pakankama pripažinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir kad tai yra kliūtis pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Akcentuoja, kad jo darbo metais ši įstaiga nepriklausė jokiai Rusijos Federacijos ministerijai, jėgos struktūrai, buvo paprasta civilinė įstaiga. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis pats savo noru nutraukė darbo sutartį su įstaiga, kadangi prasidėjus jos reorganizacijai, atsisakė pasiūlymo tapti valstybės tarnautoju. Trečia, nurodo, kad darbo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinyje faktas pats savaime neužkerta kelio asmeniui gauti ir turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju, pareiškėjo manymu, įstatymų leidėjas expressis verbis įtvirtintų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) tokį atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi/jo panaikinimo pagrindą, tačiau UTPĮ toks imperatyvas nėra įtvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

6. Atsižvelgiant į tai pabrėžia, kad MD jokių savarankiškų išvadų apie pareiškėjo veiksmų/asmenybės vertinimą nepateikė, tiesiog mechaniškai perkėlė VSD Išvadą į Sprendimus, taip sugriaudamas pareiškėjo naujai sukurtą gyvenimą Lietuvoje bei jo ateities planus.

7. Teigia, kad MD, priimdamas Sprendimus, nepatikrino konkrečių VSD Išvadoje minimų faktų ir jų eiliškumo laike, nevertino pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui realumo ir akivaizdumo, neatkreipė dėmesio į esminius prieštaravimus ir klaidas, kurie nurodomi VSD Išvadoje, netyrė ir nevertino aplinkybių, kurios sąlygojo kitokios VSD Išvados, negu buvo duota vertinant pareiškėją 2021 m., pateikimą bei nevertino situacijos, dėl tariamos pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, iš esmės. Taip pat nurodo, jog vertinant šią situaciją, nebuvo išklausytas ir pats pareiškėjas, kuris galėtų pateikti išsamius paaiškinimus dėl VSD Išvadoje minimų aplinkybių, galinčius iš esmės paneigti pateiktą Išvadą apie pareiškėjo, neva keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.

8. Akcentuoja, kad 2006–2010 metais darbas Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje vairuotojo pareigose negali būti vertinamas kaip patvirtinimas, kad pareiškėjas kelią grėsmę nacionaliniam saugumui. Paaiškina, jog Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje dirbo vairuotoju pagal darbo sutartį, nedirbo valstybės tarnyboje, sukarintose struktūrose, nebuvo statutinis valstybės pareigūnas. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2010 metais, prasidėjus Rusijos Federacijos Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinio reorganizavimui, jam buvo pasiūlyta likti dirbti priešgaisrinėje tarnyboje, tačiau tam pareiškėjas turėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą, kadangi turi tik vidurinį išsilavinimą. Nurodo, jog kadangi neketino tapti valstybės tarnautoju, pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru ir 2010-12-06 nutraukė darbo sutartį su minėta įstaiga. Pažymi, kad nuo 2006 m. iki 2010 m. dirbo variuotojo pareigose, jokių valstybės tarnybos funkcijų neatliko. Nuo 2010 m. nedirbo valstybės tarnyboje, o 2017 m. sausio 27 d. gavo nacionalinę vizą ir atvyko dirbti į Lietuvos Respubliką. Nuo 2020-12-19 įsidarbino UAB „Sigma Trans“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose ir iki skundo padavimo teismui dienos tebedirbo minėtoje įmonėje.

9. Atkreipia dėmesį, kad MD neatsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjas Rusijos Federacijos Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje dirbo prieš 13 metų, nuo 2020-12-19 dirba ir gyvena Lietuvoje, Rusijos Federacijos politiniame gyvenime nedalyvauja, Rusijos Federacijos politikos nepalaiko. Pažymi ir tai, kad agresyvaus Rusijos Federacijos politinio režimo, pasireiškiančio karinių veiksmų kitų valstybių atžvilgiu atlikimu, įgyvendinimas prasidėjo daug vėliau, negu pareiškėjas nutraukė darbo santykius su Rusijos Federacijos Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padaliniu.

10. Pareiškėjas nurodo, kad jo darbo Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje metais Rusijos Federacija nebuvo izoliuota valstybė, jos atžvilgiu nebuvo taikomos kompleksinės sankcijos, Rusijos Federacija palaikė įprastus diplomatinius santykius su kaimyninėmis demokratinėmis valstybėmis, įskaitant ir Lietuvą. Teigia, kad kaip ir visi kiti asmenys, negalėjo numatyti ar nuspėti posūkių Rusijos Federacijos vidaus ir užsienio politikoje.

11. Pabrėžia, jog režimui nelojalių asmenų vadinimas „užsienio agentais“, siekiant pateisinti jų atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra būdingas nedemokratinėms valstybėms ir tokiais kaltinimais teisinės ir demokratinės valstybės institucijos neturėtų piktnaudžiauti. Šiuo atveju pareiškėjas pažymi, kad pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė, jog laiko Krymą Ukrainos dalimi bei nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje, todėl mano, jog atsakydamas į pateiktą klausimyną, aiškiai išdėstė savo pilietinę poziciją. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad Sprendimai yra grindžiami išimtinai vien tik prielaidomis, bendra geopolitine situacija ir nesiremiama konkrečiais faktais.

12. Pareiškėjas taip pat teigia, kad MD netinkamai ir nepakankamai įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, tuo sukeldamas pareiškėjui itin skaudžias pasekmes. Pareiškėjas paaiškina, kad ilgą laiką dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, prisidėjo prie Lietuvos BVP kūrimo. Iki Sprendimų priėmimo įgijo Lietuvoje 30 mėnesių nepertraukiamo darbo stažą, kadangi nuo 2020-12-19 nepertraukiamai dirba UAB „Sigma Trans“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Pažymi, jog ne tik mokėjo mokesčius valstybei, bet ir atitinkamai įgijo ir kitas socialines garantijas bei teisę pretenduoti į senatvės pensiją. Taip pat pabrėžia, jog Lietuvoje turi daug draugų ir kolegų, pilnai integravosi į socialinį gyvenimą ir visuomenę, pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Mano, jog visa tai patvirtina, kad skundžiamų Sprendimų priėmimo momentu pareiškėjo socialinių ir ekonominių interesų centras buvo būtent Lietuvoje, pareiškėjas visus savo ateities planus siejo būtent su Lietuva.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, teigia, jog Lietuvos Respublikoje turėjo socialinių ir ekonominių interesų, taip pat savo ateitį ir gyvenimą siejo su Lietuvos Respublika. Tuo tarpu skundžiamais Sprendimais pareiškėjo ryšys su Lietuva buvo nepagrįstai paneigtas bei neteisėtai nutrauktas.

14. Sprendimo Nr. 2 motyvai yra analogiški Sprendimo Nr. 1 motyvams, kadangi Sprendimas Nr. 2 priimtas Sprendimo Nr. 1 pagrindu, panaikinus Sprendimą Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 taip pat turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pabrėžia, kad, spręsdamas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą pradžios laikotarpio, MD neįvertino, kad pareiškėjui objektyviai reikia pakankamai laiko pasiruošti tokiems pokyčiams jo gyvenime, tokiu būdu nepagrįstai suvaržė jo teises.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad dirbo priešgaisrinėje tarnyboje, kuri jau nebuvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai ir dar nebuvo Nepaprastųjų situacijų ministerijai pavaldi įstaiga. Darbo knygelėje nėra jokio antspaudo, kad priešgaisrinė tarnyba, kurioje pareiškėjas dirbo, priklauso kuriais nors ministerijai. Kad galėtum dirbti ministerijoje, reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kurio pareiškėjas, būdamas vairuotoju, neturi, jis turi tik vidurinį išsilavinimą, kurio nepakako, todėl turėjo iš darbo išeiti. Išėjus iš darbovietės priešgaisrinėje tarnyboje, neliko jos atžvilgiu jokių įsipareigojimų, joje priesaikos nėra davęs, dabar jo nepriimtų, nes neturi reikiamo išsilavinimo. Kodėl nuėjo dirbti į priešgaisrinę tarnybą, paaiškino, kad nebuvo kur kitur eiti dirbti, buvo jaunas, buvo svetimame, ne savo gimtajame mieste, ieškojo savęs, nuėjo į pirmą pasitaikiusią įstaigą ir įsidarbino. Dirbo budėdamas 1 parą, tada turėdamas 3 poilsio dienas. Mikroautobusu vežiojo į gaisrus priešgaisrinės tarnybos tyrėjus, kurie aiškindavosi gaisro kilimo priežastis. Kaip rado darbą paaiškino, kad tiksliai visko neatsimena, bet priešgaisrinė tarnyba buvo šalia ankstesnio pareiškėjo darbo, jis nuėjo, paklausė, ar nereikia vairuotojų, jam buvo atsakyta, kad dabar nereikia, bet jei palauks – atsilaisvins vieta; įsidarbino ne į valstybinę, o į regioninę priešgaisrinę tarnybą. Vėliau nuo 2015 m. vienerius metus dirbo autobuso vairuotoju, o po to 2 metus privačiam asmeniui V. N. K., kuri turėjo 2 „furas“ ir samdydavo vairuotojus kroviniams vežti. Pareiškėjas veždavo krovinius iš Volgogrado į Maskvą, iš Maskvos į Sankt Peterburgą; kroviniai būdavo įvairūs – makaronai, metalas, lentos, , medžiaga, kuria barstomi keliai žiemą, vamzdžiai. Pareiškėjas 2014 m. išsiskyrė su žmona, turi du vaikus, kurie gyvena Irkutsko srityje, pareiškėjo mama gyvena kaime Volgogrado srityje; turi 4 brolius, kurie išsivažinėję po skirtingu miestus, su jais matosi retai. Dėl draugų paaiškino, kad yra skirtingi laikotarpiai; su vienais draugystė nutrūksta, atsiranda nauji draugai; kolegos, draugai keičiasi keičiant darbą; Rusijoje likę draugai iš vaikystės, kuriuos pasveikina su šventėmis; 2020 m. pradėjo dirbti Lietuvoje UAB „Sigma Trans“, šioje įmonėje iš esmės visus kolegas gali vadinti savo draugais. Lietuvoje gyvena 3 metus, į Rusiją grįžta pas vaikus ir mamą, kuri serga, jai reikia priežiūros. Iš Rusijos į Lietuvą atvažiavo, nes visą gyvenimą savęs ieško; pareiškėjas yra vairuotojas, be variuotojo kitos profesijos neturi, buvo įdomu atvykti, patiko Lietuvoje, geri žmonės, geras kolektyvas. Pareiškėjas paaiškino, kad savanoriškai, sąžiningai pateikė MD visą informaciją ir ją patvirtino dokumentais, o galėjo nepateikti, bet buvo sąžiningas. Jeigu pareiškėjas būtų pats nepateikęs informacijos, niekas jos nebūtų sužinojęs, kad dirbo priešgaisrinėje tarnyboje, kurios nuo 2011 m. nėra

16. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė prašė tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi, paaiškino, kad skundžiami Sprendimai grindžiami VSD Išvada, kurioje nurodytos 2 aplinkybės: 1) 2006-2010 metais pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje; 2) pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos Federacijos valdžią. Nė viena iš aplinkybių nėra teisinga. Pareiškėjas dirbo regioninėje valstybinėje įstaigoje, kuri likviduota 2011 metais. Šiuo metu priešgaisrinio gelbėjimo funkciją atlieka Irkutsko federalinė priešgaisrinė tarnyba, pavaldi Nepaprastųjų situacijų ministerijai, kuri pareiškėjos darbo metu tokia nebuvo. MD ir VSD šios aplinkybės nepagrindžia, remiasi nepagrįstais duomenimis, o pareiškėjas savo teiginius pagrindžia konkrečiais duomenimis. Pareiškėjas darbo sutartį nutraukė prieš 13 metų, dirbo vairuotoju, leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturėjo; po darbo sutarties nutraukimo pareiškėjas dirbo tik privačiame sektoriuje. Nu 2020 m. pareiškėjas nepertraukiamai dirba Lietuvoje. Individualus vertinimas – visų aplinkybių realumo ir akivaizdumo patikrinimas, ne tik apie pareiškėjo šeimos narius ir kiek jis vizų turėjo. Sprendime Nr. 1 nurodyta dėl Baltarusijos, tai klaida (nes pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis), tačiau rodo, kad buvo paimtas tekstas, neturintis sąsajų su pareiškėju. Pareiškėjas negali įrodyti to, ko nėra, tai turi įrodyti tas, kas teigia esant tam tikras aplinkybes. Pareiškėjas savo poziciją išdėstė atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus. Viešojo administravimo subjektas turi įrodyti aplinkybes, kurios sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, nes pastarojoje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės sutampa. Tarnybos faktas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių. Fakto, kad pareiškėjas yra pavojingas neturim, nes pareiškėjas dirbo vairuotoju civilinėje tarnyboje. Byloje nėra jokių aplinkybių, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijos valdžiai ir gali būti išnaudotas užduočių vykdymui. Akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijoje.

17. Atsakovas MD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. MD nesutinka, kad ginčijami Sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų. Mano, kad Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

19. Nurodo, jog, priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos, VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad MD nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. MD nurodo, kad priimdamas sprendimus, remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. MD pažymi, jog šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, tuo labiau, kad ši išvada nėra nemotyvuota.

20. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijami Sprendimai priimti neatlikus individualaus tyrimo vien dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, kad nors esminis Sprendimų pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad MD atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

21. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pastarasis nebuvo išklausytas, akcentuoja, kad byloje ginčijami Sprendimai buvo priimtas remiantis VSD pateikta Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Teigia, kad UTPĮ nenumato pareigos MD apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

22. Teigia, jog pareiškėjo skunde nurodyta, kad pastarasis dirbo vairuotoju pagal darbo sutartį. Visgi MD mano, kad konkretus pareigų pavadinimas šiuo atveju nesudaro esminės reikšmės, kadangi grėsmė valstybės saugumui grindžiama darbu Rusijos Federacijos institucijoje. Pabrėžia, kad Išvada yra pagrįsta darbu Rusijos Federacijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (toliau – ir LVAT), kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.

23. Mano, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad pastarasis Rusijos Federacijos politiniame gyvenime nedalyvauja, Rusijos Federacijos politikos nepalaiko yra deklaratyvūs ir nepaneigia grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan.

24. Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad MD neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo priimant ginčijamus Sprendimus, MD nurodo, kad vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2017-01-27 iki 2018-01-11 ir nuo 2020- 11-30 iki 2021-11-15. Pareiškėjas nuo 2021-10-12 Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2023-08-18. Pareiškėjas su pertraukomis nuo 2017-01-27 dirbo Lietuvoje. Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2017-01-27 iki 2017-04-24 dirbo UAB „Stalker group“, o nuo 2020-12-19 dirbo UAB „Sigma trans“. MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

25. Atsižvelgiant į visą tai, MD mano, jog teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

26. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pasitiki VSD Išvada, palaiko atsiliepime pateiktus argumentus, prašo skundą atmesti. MD atsižvelgė į visus turimus duomenis, Sprendimai nepažeidžia proporcingumo principo, priimti siekiant užtikrinti valstybės saugumą. Paaiškino, kad užsieniečio grėsmę valstybės saugumui nustato VSD, MD nevertina užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, MD vertina proporcingumą ir užsieniečio socialinius bei ekonominius ryšius. Paaiškino, kad pareiškėjo darbovietės pavadinimą patikslino VSD, MD nurodė metus, kada pareiškėjas dirbo.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. VSD nuomone, skundžiami MD Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

29. VSD nurodo, jog 2023-07-18 raštu Nr. 18-7865 MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. kad pareiškėjas 2006-2010 metais dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

30. Teigia, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai akcentuoja, kad jis neva nedirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Visgi nurodo, jog pareiškėjas pripažįsta, kad dirbo Rusijos Federacijos Irkutsko rajono valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, kuri, kaip pažymi VSD, priklauso Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai. Pabrėžia, jog esminė aplinkybė, reikšminga šiai bylai yra tai, kad pareiškėjas dirbo Rusijos valstybės institucijoje.

31. Nurodo, kad Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus Rusijos valdžiai asmuo.

32. Pažymi, jog pareiškėjo skunde teigiama, kad darbą Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje jis neva paliko savo noru. Tačiau pats pareiškėjas nurodo, kad darbo nurodytoje institucijoje jis netęsė dėl to, jog po reorganizacijos neatitiko jam iškeltų reikalavimų dėl aukštojo išsilavinimo – pareiškėjas turi tik vidurinį išsilavinimą. Taigi nurodo, kad pareiškėjas būtų tęsęs darbą šioje Rusijos institucijoje, jeigu būtų turėjęs aukštąjį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad pareiškėjas be jokio pagrindo teigia, jog darbą Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje paliko savo noru.

33. VSD nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad jo darbo metu egzistavo kitoks geopolitinis kontekstas, susijęs su Rusija, ir ši aplinkybė neva pati savaime eliminuoja pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvai. Teigia, kad LVAT analogiškose bylose yra vienareikšmiškai išaiškinta, kad aplinkybė, jog 2006-2010 metais Lietuva nelaikė Rusijos priešiška valstybe, nėra reikšminga. Teigia, kad pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo darbo Rusijos valstybės institucijoje vertinimui itin svarbus dabar susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos karine agresija prieš Ukraina.

34. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja ir tai, kad jo grėsmės Lietuvos valstybei nebuvimą patvirtina tai, jog ankščiau jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Teigia, kad LVAT praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą, bei iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, nurodo, kad skunde neatsižvelgiama į tai, kad ankstesnio leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų teisinis reglamentavimas.

35. Pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos Federacijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos Federacijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti rėžimo užduotis.

36. VSD vertinimu, priimant sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, MD neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Pabrėžia, kad MD Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

37. Byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti MD Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių; 3) priteisti pareiškėjui su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

38. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

38.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2017-01-27 iki 2018-01-11 ir nuo 2020-11-30 iki 2021-11-15. 2021 m. spalio mėn. MD priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (galiojantį nuo 2021-10-12 iki 2023-08-18) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris buvo panaikintas MD 2023-08-01 sprendimu Nr. 23121992. Pareiškėjas nuo 2017-01-27 iki 2017-04-24 dirbo UAB Stalker group“, nuo 2020-12-19 dirbo UAB „SIGMA TRANS“ pagal 2020-12-18 su UAB „SIGMA TRANS“ sudarytą neterminuotą darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

38.2. Pareiškėjas 2023-06-19 užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą, kuris suformuluotas taip: „Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)“ pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002-08-04 iki 2003-10-08 buvo priimtas dirbti į Aleksandrovskio kolūkio autoparką šaltkalvio-remontininko pareigoms; nuo 2004-05-28 iki 2006-05-05 atliko būtinąją karinę tarnybą Rusijos armijoje; nuo 2006-07-07 iki 2010-12-06 dirbo gaisrininkų automobilio vairuotojų (C kategorija); nuo 2011-02-07 iki 2015-11-04 dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi (E kategorija) krovinių pervežime Rusijoje; nuo 2015-11-29 iki 2017-01-05 dirbo autobuso vairuotoju (D kategorija) Tolimoje Šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje; nuo 2017-05-24 iki 2020-12-03 dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi krovinių pervežimui Rusijoje; nuo 2020-12-19 iki dabar dirba Lietuvos Respublikoje įmonėje UAB „Sigma Trans“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakydamas į klausimyno 3 klausimą, kuris suformuluotas taip: „Ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateiki informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybės, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis)“, pareiškėjas nurodė, jog nuo 2004-05-28 iki 2006-05-05 atliko tarnybą Rusijos karinėse oro pajėgose, (duomenys neskelbtini), aerodromo kuopa (aerodromo aptarnavimas), buvo sniego valymo automobilio vairuotojas, laipsnis – eilinis. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.

38.3. VSD 2023-07-18 Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas MD 2023-06-19 klausimyną, nurodė, kad 2006–2010 metais dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte konstatuojama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo neišduoti naujo ir panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

38.4. MD 2023-08-02 priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendime Nr. 1 konstatuota, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 2 klausimą, nurodė, kad 2006-2010 metais dirbo Rusijos federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. 2023-07-18 MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui; pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Sprendime Nr. 1 pažymėta, Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Sprendime Nr. 1 pažymėtina, kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Pabrėžta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje dirbo 2006-2010 metais nepaneigia grėsmės valstybės saugumui; pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

38.5. MD 2023-08-03 priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo Spendimo 2 priėmimo dienos, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis. Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad MD 2023-07-19 gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui; pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, kad 2006-2010 metais dirbo ugniagesiu Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Sprendime Nr. 2 konstatuota, kad, įvertinus pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2017-01-27 iki 2018-01-11 ir nuo 2020-11-30 iki 2021-11-15 Pareiškėjas nuo 2021-10-12 Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2023-08-18. Aktualiausiais 2023-08-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2017-01-27 iki 2017-04-24 dirbo UAB „Stalker group“, o nuo 2020-12-19 iki dabar UAB „Sigma Trans“. MD vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra ilgalaikiai, tačiau jie yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendime Nr. 2 akcentuota, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, jog nors užsienietis, pildydamas klausimyną pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2006–2010 metais dirbo ugniagesiu Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys režimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos jėgos struktūroms. MD vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad pareiškėjui buvo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

38.6. Pareiškėjas į bylą pateikė savo Darbo knygelės TK-III Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą. DK knygelėje nurodyta, kad bendras darbo stažas prieš įsidarbinant regioninėje valstybinėje įstaigoje „Irkutsko rajono priešgaisrinės tarnybos dalinys“ yra 5 metai 00 mėnesių ir 23 dienos. DK pateikta informacija, kad:

38.6.1. 2006-05-28 įraše pateikta informacija, kad pareiškėjas nuo 2004-05-28 iki 2006-05-28 tarnavo Rusijos kariuomenės gretose: Rusijos Federacijos civilinės gynybos, neparastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos Irkutsko rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje. 2006-07-01 įraše nurodyta, kad pareiškėjas įdarbintas gaisrinio automobilio 3 kvalifikacinės klasės 6 lygio vairuotoju. 2007-02-26 įraše nurodyta, kad pareiškėjui suteiktas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės vairuotojo 7 lygis. 2008-04-01 įraše nurodyta, kad pareiškėjui suteiktas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės vairuotojo 8 lygis darbui atskirame statomo sveikatingumo-reabilitacijos centro poste. 2008-12-31 įraše nurodyta, kad pareiškėjas atleistas iš darbo, perkeliant jo sutikimu į regioninę valstybinę įstaigą „Remonto ir atstatymo ugniagesių departamentas Nr. 152“; regioninė valstybinė įstaiga „Civilinės saugos, gyventojų ir teritorijų apsaugos nuo ekstremaliųjų situacijų ir priešgaisrinės saugos centras“. 2009-01-01 įraše nurodyta, kad pareiškėjas įdarbintas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės 10 lygio vairuotoju remonto ir atstatymo ugniagesių departamente Nr. 152. 2009-02-18 įraše nurodyta, kad pareiškėjas atleistas iš darbo perkeliant į regioninę valstybinę įstaigą „Irkutsko srities priešgaisrinė tarnyba“; yra stačiakampis spaudas: Regioninė valstybinė įstaiga „Irkutsko srities priešgaisrinės tarnybos dalinys“. 2009-02-19 įraše nurodyta, kas įdarbintas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės 8 lygio vairuotoju. 2010-05-01 įraše nurodyta, kad pareiškėjas perkeltas į ugniagesių tarnybą dirbti „D“ kategorijos greitojo reagavimo gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės 8 lygio vairuotoju. 2010-08-01 įraše nurodyta, kad suteiktas ugniagesių tarnybos „D“ kategorijos greitojo reagavimo gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės vairuotojo 9 lygis. 2010-12-06 įraše nurodyta, kad pareiškėjas savo noru atleistas iš darbo ir uždėtas apskritas herbinis antspaudas“ Irkutsko srities turto valdymo ministerija Regioninė valstybinė įstaiga „Irkutsko rajono priešgaisrinės tarnybos dalinys“

39. UTPĮ (redakcijoje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:

39.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (4 straipsnio 4 dalis). MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 6 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).

39.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.3. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

39.4. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba MD; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).

40. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

41. LVAT praktikoje konstatuota:

41.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; LVAT 2023-10-11 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2340-575/2023).

41.2. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

41.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

41.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

41.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

41.6. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

42. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

43. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų Sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

44. Pareiškėjas teigia, kad skundžiami Sprendimai yra motyvuoti tik VSD Išvada, Sprendimuose daugiau nėra nurodoma jokių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo tariamą grėsmę valstybės saugumui; MD jokių savarankiškų išvadų ir pareiškėjo veiksmų/asmenybės vertinimo nepateikė.

45. Byloje nustatyta, kad MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą, konstatuodamas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

46. Kaip matyti iš anksčiau aptarto UTPĮ 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne MD) yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir teikti dėl to išvadą MD; MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, MD pagrįstai ginčijamuose Sprendimuose vadovavosi VSD Išvada, kuriuose VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo išvadą šiuo kausimu. Ginčijami MD Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu tam tikrose institucijose, tačiau iš minėtų sprendimų turinio taip pat matyti, kad MD atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika).

48. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamuose Sprendimuose neteisingai nurodyta, jog pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kadangi pareiškėjas niekada nedirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų reikalų ministerijoje; pareiškėjas nuo 2006-07-01 iki 2010-12-06 dirbo „D“ kategorijos gaisrinio automobilio vairuotoju Rusijos Federacijos regioninėje valstybinėje įstaigoje „Irkutsko rajono priešgaisrinės tarnybos padalinys“. Paaiškina, kad Sprendimai paremti neteisingomis aplinkybėmis ir jau tai lemia jų neteisėtumą.

49. Kaip minėta, VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas MD 2023-06-19 klausimyną, nurodė, kad 2006-2010 dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje; VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos neparastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD atsiliepime teismui paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai akcentuoja, kad jis neva nedirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tačiau pareiškėjas pripažįsta, kad dirbo Rusijos Federacijos Irkutsko rajono valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, kuri priklauso Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai (ankstesnis pavadinimas – Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimų padarinių likvidavimo ministerija); VSD atsiliepime pabrėžia, jog esminė aplinkybė, reikšminga šiai bylai yra tai, kad pareiškėjas dirbo Rusijos valstybės institucijoje.

50. Minėta, kad Sprendime Nr. 1 nurodyta, jog pareiškėjas 2006-2010 metais dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvos kelia grėsmę valstybės saugumui. MD Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad pareiškėjas 2006-2010 metais dirbo ugniagesiu Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kad VSD Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, todėl kelia grėsmę valstybės saugumui.

51. Teismas anksčiau aptarė pareiškėjo darbo knygelėje esančius įrašus, susijusius su jo darbu 2006-2010 metais, todėl nesikartos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartuose pareiškėjo darbo knygelės įrašuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas 2006-2010 metais dirbo Rusijos Federacijos neparastųjų situacijų ministerijoje, taip nėra nurodyta ir pareiškėjo 2023-06-19 užpildytame klausimyne.

52. VSD atsiliepime pateiktų papildomų paaiškinimų dėl pareiškėjo darbo 2006-2010 metais nėra VSD Išvadoje, nėra MD Sprendimuose. Teismas pažymi, kad teisme ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai, pateikti atsiliepime teismui, negali būti vertinami, prilyginami teisme ginčijamo sprendimo motyvams, nes ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai turi būti pateikiami pačiame ginčijame sprendime.

53. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai <...>.

54. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Sprendimų faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimus (Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2) nepagrįstais bei juos panaikinti.

55. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, kad MD, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymus, susijusius su leidimo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimu, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius sprendimus. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

56. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

57. Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, pareiškėjas už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį.

58. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylos nagrinėjimo išlaidų. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, už skundą paduodant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 22,50 Eur žyminio mokesčio (30:100x75=22,50). Atsižvelgiant į tai, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. S. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188610666) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą advokatų profesinės bendrijos Triniti Jurex (2023 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1527 per Swedbank banką.)

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė