- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eA-859-624/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07983-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122862 atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123898 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 toliau kartu – ir Sprendimai); 3) priteisti pareiškėjui su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Skundžiami Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nėra paremti objektyviais faktais (duomenimis) ir tinkamai motyvuoti. Atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pareiškėjo teises.
2.2. Svarbi faktinė aplinkybė, turinti ypatingą reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, yra ta, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 12 d. jau buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, t. y. 2021 m. buvo atliktas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas ir pateikta išvada, patvirtinanti, kad pareiškėjas grėsmės valstybės saugumui nekelia. Nagrinėjamu atveju egzistuoja skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas – 2021 metais Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), įvertinęs pareiškėjo klausimyno atsakymus, pateikė išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nekėlė grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, o 2023 metais VSD pateikė išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo biografija, nepasikeitė, todėl kyla pagrįstas klausimas – dėl kokių priežasčių jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei 2023 metais.
2.3. Sprendimuose, vadovaujantis išimtinai tik VSD 2023 m. liepos 18 d. išvada Nr. 18-7865 (toliau – ir Išvada), nurodyta, kad pareiškėjas 2006–2010 metais dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ir dėl šios priežasties, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas pažymi, jog šie Migracijos departamento motyvai dėl keliamo pavojaus valstybės saugumui akivaizdžiai nėra pagrįsti ir pakankami.
2.4. Sprendimuose neteisingai nurodoma, kad pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kadangi jis nuo 2006 iki 2010 metų pagal darbo sutartį dirbo Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje vairuotojo pareigose. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas prieš 13 metų dirbo vairuotoju priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, akivaizdžiai nėra pakankama pripažinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir kad tai yra kliūtis pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo darbo metais ši įstaiga nepriklausė jokiai Rusijos Federacijos ministerijai, jėgos struktūrai, buvo paprasta civilinė įstaiga. Be to, pareiškėjas pats savo noru nutraukė darbo sutartį su įstaiga, kadangi, prasidėjus jos reorganizacijai, atsisakė pasiūlymo tapti valstybės tarnautoju. Darbo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinyje faktas pats savaime neužkerta kelio asmeniui gauti ir turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtintų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir –Įstatymas) tokį atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi / jo panaikinimo pagrindą, tačiau Įstatyme toks imperatyvas nėra įtvirtintas.
2.5. Migracijos departamentas jokių savarankiškų išvadų apie pareiškėjo veiksmų / asmenybės vertinimą nepateikė, tiesiog mechaniškai perkėlė VSD Išvadą į Sprendimus, taip sugriaudamas pareiškėjo naujai sukurtą gyvenimą Lietuvoje bei jo ateities planus. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, nepatikrino konkrečių VSD Išvadoje minimų faktų ir jų eiliškumo laike, nevertino pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui realumo ir akivaizdumo, neatkreipė dėmesio į esminius prieštaravimus ir klaidas, kurie nurodomi VSD Išvadoje, netyrė ir nevertino aplinkybių, kurios sąlygojo kitokios VSD Išvados, negu buvo vertinant pareiškėją 2021 metais, pateikimą bei nevertino situacijos dėl tariamos pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui iš esmės. Vertinant šią situaciją, nebuvo išklausytas ir pats pareiškėjas, kuris galėtų pateikti išsamius paaiškinimus dėl VSD Išvadoje minimų aplinkybių, galinčius iš esmės paneigti Išvadą apie pareiškėjo neva keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.
2.6. 2006–2010 metais darbas (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje vairuotojo pareigose negali būti vertinamas kaip patvirtinimas, kad pareiškėjas kelią grėsmę nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje dirbo vairuotoju pagal darbo sutartį, nedirbo valstybės tarnyboje, sukarintose struktūrose, nebuvo statutinis valstybės pareigūnas. 2010 metais, prasidėjus Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinio reorganizavimui, jam buvo pasiūlyta likti dirbti priešgaisrinėje tarnyboje, tačiau tam pareiškėjas turėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą, kadangi turi tik vidurinį išsilavinimą. Kadangi neketino tapti valstybės tarnautoju, pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru ir 2010 m. gruodžio 6 d. nutraukė darbo sutartį su minėta įstaiga. Nuo 2006 iki 2010 metų dirbo vairuotojo pareigose, jokių valstybės tarnybos funkcijų neatliko. Nuo 2010 metų nedirbo valstybės tarnyboje, o 2017 m. sausio 27 d. gavo nacionalinę vizą ir atvyko dirbti į Lietuvos Respubliką. Nuo 2020 m. gruodžio 19 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose ir iki skundo padavimo teismui dienos tebedirbo minėtoje įmonėje.
2.7. Migracijos departamentas neatsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjas Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje dirbo prieš 13 metų, nuo 2020 m. gruodžio 19 d. dirba ir gyvena Lietuvoje, Rusijos Federacijos politiniame gyvenime nedalyvauja, Rusijos Federacijos politikos nepalaiko. Pažymi ir tai, kad agresyvaus Rusijos Federacijos politinio režimo, pasireiškiančio kariniais veiksmais kitose valstybėse, įgyvendinimas prasidėjo daug vėliau, negu pareiškėjas nutraukė darbo santykius su Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padaliniu. Pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos padalinyje metais Rusijos Federacija nebuvo izoliuota valstybė, jai nebuvo taikomos kompleksinės sankcijos, Rusijos Federacija palaikė įprastus diplomatinius santykius su kaimyninėmis demokratinėmis valstybėmis, įskaitant ir Lietuvą. Pareiškėjas, kaip ir visi kiti asmenys, negalėjo numatyti ar nuspėti posūkių Rusijos Federacijos vidaus ir užsienio politikoje.
2.8. Režimui nelojalių asmenų vadinimas „užsienio agentais“, siekiant pateisinti jų atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra būdingas nedemokratinėms valstybėms, ir tokiais kaltinimais teisinės ir demokratinės valstybės institucijos neturėtų piktnaudžiauti. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė, jog laiko Krymą Ukrainos dalimi bei nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje. Atsakydamas į pateiktą klausimyną, aiškiai išdėstė savo pilietinę poziciją. Ginčijami Sprendimai yra grindžiami išimtinai vien tik prielaidomis, bendra geopolitine situacija ir nesiremiama konkrečiais faktais.
2.9. Migracijos departamentas netinkamai ir nepakankamai įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, taip sukeldamas pareiškėjui itin skaudžias pasekmes. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, prisidėjo prie Lietuvos BVP kūrimo. Iki Sprendimų priėmimo įgijo Lietuvoje 30 mėnesių nepertraukiamo darbo stažą, kadangi nuo 2020 m. gruodžio 19 d. nepertraukiamai dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Ne tik mokėjo mokesčius valstybei, bet ir atitinkamai įgijo ir kitas socialines garantijas bei teisę pretenduoti į senatvės pensiją. Lietuvoje turi daug draugų ir kolegų, visiškai integravosi į socialinį gyvenimą ir visuomenę, pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Visa tai patvirtina, kad skundžiamų Sprendimų priėmimo momentu pareiškėjo socialinių ir ekonominių interesų centras buvo būtent Lietuvoje, pareiškėjas visus savo ateities planus siejo būtent su Lietuva. Savo ateitį ir gyvenimą siejo su Lietuvos Respublika. Tačiau skundžiamais Sprendimais pareiškėjo ryšys su Lietuva buvo nepagrįstai paneigtas bei neteisėtai nutrauktas.
2.10. Sprendimo Nr. 2 motyvai yra analogiški Sprendimo Nr. 1 motyvams, kadangi Sprendimas Nr. 2 priimtas Sprendimo Nr. 1 pagrindu, panaikinus Sprendimą Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 taip pat turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Spręsdamas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą pradžios laikotarpio, Migracijos departamentas neįvertino, kad pareiškėjui objektyviai reikia pakankamai laiko pasiruošti tokiems pokyčiams jo gyvenime, ir tokiu būdu nepagrįstai suvaržė jo teises.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo priešgaisrinėje tarnyboje, kuri jau nebuvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai ir dar nebuvo Nepaprastųjų situacijų ministerijai pavaldi įstaiga. Darbo knygelėje nėra jokio antspaudo, kad priešgaisrinė tarnyba, kurioje pareiškėjas dirbo, priklauso kuriai nors ministerijai. Kad galima būtų dirbti ministerijoje, reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kurio pareiškėjas, būdamas vairuotoju, neturi, jis turi tik vidurinį išsilavinimą, kurio nepakako, todėl turėjo iš darbo išeiti. Išėjus iš darbovietės priešgaisrinėje tarnyboje, neliko jai jokių įsipareigojimų, joje priesaikos nėra davęs, dabar jo nepriimtų, nes neturi reikiamo išsilavinimo. Paaiškino, jog nuėjo dirbti į priešgaisrinę tarnybą, nes nebuvo kur kitur eiti dirbti, buvo jaunas, buvo svetimame, ne savo gimtajame mieste, ieškojo savęs, nuėjo į pirmą pasitaikiusią įstaigą ir įsidarbino. Dirbo budėdamas 1 parą, tada turėdavo 3 poilsio dienas. Mikroautobusu vežiojo į gaisrus priešgaisrinės tarnybos tyrėjus, kurie aiškindavosi gaisro kilimo priežastis. Paklaustas, kaip rado darbą, paaiškino, jog tiksliai visko neatsimena, bet priešgaisrinė tarnyba buvo šalia ankstesnės pareiškėjo darbovietės, jis nuėjo, paklausė, ar nereikia vairuotojų, jam buvo atsakyta, kad dabar nereikia, bet jei palauks – atsilaisvins vieta; įsidarbino ne į valstybinę, o į regioninę priešgaisrinę tarnybą. Vėliau nuo 2015 metų vienerius metus dirbo autobuso vairuotoju, o po to – 2 metus privačiam asmeniui V. N. K., kuri turėjo 2 „furas“ ir samdydavo vairuotojus kroviniams vežti. Pareiškėjas veždavo krovinius iš Volgogrado į Maskvą, iš Maskvos į Sankt Peterburgą; kroviniai būdavo įvairūs – makaronai, metalas, lentos, medžiaga, kuria barstomi keliai žiemą, vamzdžiai. Pareiškėjas 2014 m. išsiskyrė su žmona, turi du vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) srityje, pareiškėjo mama gyvena kaime (duomenys neskelbtini) srityje; turi 4 brolius, kurie išsivažinėję po skirtingus miestus, su jais matosi retai. Dėl draugų paaiškino, kad yra skirtingi laikotarpiai: su vienais draugystė nutrūksta, atsiranda nauji draugai; kolegos, draugai keičiasi keičiant darbovietes; Rusijoje likę draugai iš vaikystės, kuriuos pasveikina su šventėmis; 2020 m. pradėjo dirbti Lietuvoje (duomenys neskelbtini), šioje įmonėje iš esmės visus kolegas gali vadinti savo draugais. Lietuvoje gyvena 3 metus, į Rusiją grįžta pas vaikus ir mamą, kuri serga, jai reikia priežiūros. Iš Rusijos į Lietuvą atvažiavo, nes visą gyvenimą savęs ieško; pareiškėjas yra vairuotojas, kitos profesijos neturi, buvo įdomu atvykti, patiko Lietuvoje, geri žmonės, geras kolektyvas. Pareiškėjas paaiškino, kad savanoriškai, sąžiningai pateikė atsakovui visą informaciją ir ją patvirtino dokumentais, o galėjo nepateikti, bet buvo sąžiningas. Jeigu pareiškėjas būtų pats nepateikęs informacijos, niekas ir nebūtų sužinojęs, kad dirbo priešgaisrinėje tarnyboje, kurios jau nėra nuo 2011 m.
4. Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiami Sprendimai grindžiami VSD Išvada, kurioje nurodytos dvi aplinkybės: 1) 2006–2010 metais pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje; 2) pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos Federacijos valdžią. Nė viena iš aplinkybių nėra teisinga. Pareiškėjas dirbo regioninėje valstybinėje įstaigoje, kuri likviduota 2011 metais. Šiuo metu priešgaisrinio gelbėjimo funkciją atlieka (duomenys neskelbtini) federalinė priešgaisrinė tarnyba, pavaldi Nepaprastųjų situacijų ministerijai, kuri pareiškėjo darbo metu tokia nebuvo. Migracijos departamentas ir VSD šios aplinkybės nepagrindžia, remiasi nepagrįstais duomenimis, o pareiškėjas savo teiginius pagrindžia konkrečiais duomenimis. Pareiškėjas darbo sutartį nutraukė prieš 13 metų, dirbo vairuotoju, leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturėjo; po darbo sutarties nutraukimo pareiškėjas dirbo tik privačiame sektoriuje. Nuo 2020 metų pareiškėjas nepertraukiamai dirba Lietuvoje. Individualus vertinimas – visų aplinkybių realumo ir akivaizdumo patikrinimas, ne tik apie pareiškėjo šeimos narius ir kiek jis vizų turėjo. Sprendime Nr. 1 nurodyta Baltarusija, ir tai yra klaida (nes pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis), kuri rodo, kad buvo paimtas tekstas, neturintis sąsajų su pareiškėju. Pareiškėjas negali įrodyti to, ko nėra, tai turi įrodyti tas, kas teigia esant tam tikras aplinkybes. Pareiškėjas savo poziciją išdėstė atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus. Viešojo administravimo subjektas turi įrodyti aplinkybes, kurios sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Atstovė prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, nes pastarojoje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės sutampa. Tarnybos faktas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių aplinkybių. Fakto, kad pareiškėjas yra pavojingas, nėra, nes pareiškėjas dirbo vairuotoju civilinėje tarnyboje. Byloje nėra jokių aplinkybių, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijos valdžiai ir gali būti išnaudotas užduočių vykdymui. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas prašė teismo skundą atmesti, remdamasis šiais argumentais:
5.1. Nesutinkama, kad ginčijami Sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
5.2. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos, t. y. VSD, Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, juo labiau kad ši išvada nėra nemotyvuota.
5.3. Nesutinkama su skundo argumentais, kad ginčijami Sprendimai priimti neatlikus individualaus tyrimo vien dėl to, kad jų turinyje atsispindi VSD išvada. Iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, kad nors esminis Sprendimų pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
5.4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pastarasis nebuvo išklausytas, aktualu tai, kad byloje ginčijami Sprendimai buvo priimti remiantis VSD Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Šalies argumentai
5.5. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad pastarasis dirbo vairuotoju pagal darbo sutartį. Visgi konkretus pareigų pavadinimas šiuo atveju nesudaro esminės reikšmės, kadangi grėsmė valstybės saugumui grindžiama darbu Rusijos Federacijos institucijoje. Išvada yra pagrįsta darbu Rusijos Federacijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas, ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.
5.6. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pastarasis Rusijos Federacijos politiniame gyvenime nedalyvauja, Rusijos Federacijos politikos nepalaiko, yra deklaratyvūs ir nepaneigia grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan.
5.7. Atsakant į pareiškėjo teiginį, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo priimant ginčijamus Sprendimus, aktualu tai, kad vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 11 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 12 d. Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjas su pertraukomis nuo 2017 m. sausio 27 d. dirbo Lietuvoje. Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. gruodžio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pasitiki VSD Išvada. Migracijos departamentas atsižvelgė į visus turimus duomenis, Sprendimai nepažeidžia proporcingumo principo, priimti siekiant užtikrinti valstybės saugumą. Paaiškino, kad užsieniečio grėsmę valstybės saugumui nustato VSD, Migracijos departamentas nevertina užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, jis vertina proporcingumą ir užsieniečio socialinius bei ekonominius ryšius. Pareiškėjo darbovietės pavadinimą patikslino VSD, Migracijos departamentas nurodė metus, kada pareiškėjas dirbo.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD prašė pareiškėjo skundą atmesti šiais argumentais:
7.1. Skundžiami Sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
7.2. VSD 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 18-7865 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. kad pareiškėjas 2006–2010 metais, dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
7.3. Pareiškėjas skunde nepagrįstai akcentuoja, kad jis neva nedirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pareiškėjas pripažįsta, kad dirbo Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, kuri priklauso Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai. Esminė aplinkybė, reikšminga šiai bylai, yra tai, kad pareiškėjas dirbo Rusijos valstybės institucijoje.
7.4. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus Rusijos valdžiai asmuo.
Šalies argumentai
7.5. Pareiškėjo skunde teigiama, kad darbą Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje jis neva paliko savo noru. Tačiau pats pareiškėjas nurodo, kad darbo nurodytoje institucijoje jis netęsė dėl to, jog po reorganizacijos neatitiko jam iškeltų reikalavimų dėl aukštojo išsilavinimo – pareiškėjas turi tik vidurinį išsilavinimą. Pareiškėjas būtų tęsęs darbą šioje Rusijos institucijoje, jeigu būtų turėjęs aukštąjį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas be jokio pagrindo teigia, jog darbą Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje paliko savo noru.
7.6. Nesutinkama su skundo argumentu, kad pareiškėjo darbo metu egzistavo kitoks geopolitinis kontekstas, susijęs su Rusija, ir ši aplinkybė neva pati savaime eliminuoja pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose yra vienareikšmiškai išaiškinta, kad aplinkybė, jog 2006–2010 metais Lietuva nelaikė Rusijos priešiška valstybe, nėra reikšminga. Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo darbo Rusijos valstybės institucijoje vertinimui itin svarbus dabar susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos karine agresija prieš Ukraina.
7.7. Pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja ir tai, kad jo grėsmės Lietuvos valstybei nebuvimą patvirtina tai, jog anksčiau jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei iš dalies prognozuojamą ateityje galimą situaciją, ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, skunde neatsižvelgiama į tai, kad ankstesnio leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų teisinis reglamentavimas.
7.8. Pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos Federacijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos Federacijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
7.9. Priimant Sprendimus nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Ginčijami Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo I. S. skundą patenkino bei priteisė jam iš Migracijos departamento 22,50 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 11 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas 2021 m. spalio mėn. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (galiojantį nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris buvo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 23121992. Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gruodžio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. gruodžio 18 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytą neterminuotą darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas 2023 m. birželio 19 d. užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą, kuris suformuluotas taip: „Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)“ – pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002 m. rugpjūčio 4 d. iki 2003 m. spalio 8 d. buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) autoparką šaltkalvio-remontininko pareigoms; nuo 2004 m. gegužės 28 d. iki 2006 m. gegužės 5 d. atliko būtinąją karinę tarnybą Rusijos armijoje; nuo 2006 m. liepos 7 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. dirbo gaisrininkų automobilio vairuotoju (C kategorija); nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi (E kategorija) krovinių pervežime Rusijoje; nuo 2015 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. sausio 5 d. dirbo autobuso vairuotoju (D kategorija) Tolimosios Šiaurės regione, (duomenys neskelbtini) apygardoje; nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi krovinių pervežimui Rusijoje; nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki dabar dirba Lietuvos Respublikoje įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakydamas į klausimyno 3 klausimą, kuris suformuluotas taip: „Ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybės, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis)“ – pareiškėjas nurodė, jog nuo 2004 m. gegužės 28 d. iki 2006 m. gegužės 5 d. atliko tarnybą Rusijos karinėse oro pajėgose, (duomenys neskelbtini) (aerodromo aptarnavimas), buvo sniego valymo automobilio vairuotojas, laipsnis – eilinis. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.
10. Teismas apžvelgė VSD 2023 m. liepos 18 d. Išvados turinį, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. klausimyną, nurodė, kad 2006–2010 metais dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD, atsižvelgdamas į Išvadoje išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašė neišduoti pareiškėjui naujo ir panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
11. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas apžvelgė Migracijos departamento Sprendimo Nr. 1 turinį. Teismas taip pat nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo Sprendimo Nr. 2 priėmimo dienos, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis. Teismas apžvelgė Migracijos departamento Sprendimo Nr. 2 turinį.
12. Teismas iš pareiškėjo darbo knygelės TK-III Nr. 1888064 nuorašo nustatė, kad pareiškėjo bendras darbo stažas prieš įsidarbinant regioninėje valstybinėje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos dalinys“ yra 5 metai 00 mėnesių ir 23 dienos. Teismas apžvelgė darbo knygelėje pateiktą informaciją: 2006 m. gegužės 28 d. įraše pateikta informacija, kad pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 28 d. iki 2006 m. gegužės 28 d. tarnavo Rusijos kariuomenės gretose: Rusijos Federacijos civilinės gynybos, neparastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje. 2006 m. liepos 1 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjas įdarbintas gaisrinio automobilio 3 kvalifikacinės klasės 6 lygio vairuotoju. 2007 m. vasario 26 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjui suteiktas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės vairuotojo 7 lygis. 2008 m. balandžio 1 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjui suteiktas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės vairuotojo 8 lygis darbui atskirame statomo sveikatingumo-reabilitacijos centro poste. 2008 m. gruodžio 31 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjas atleistas iš darbo, perkeliant jo sutikimu į regioninę valstybinę įstaigą „Remonto ir atstatymo ugniagesių departamentas Nr. (duomenys neskelbtini)“; regioninė valstybinė įstaiga „Civilinės saugos, gyventojų ir teritorijų apsaugos nuo ekstremaliųjų situacijų ir priešgaisrinės saugos centras“. 2009 m. sausio 1 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjas įdarbintas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės 10 lygio vairuotoju remonto ir atstatymo ugniagesių departamente Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 18 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjas atleistas iš darbo perkeliant į regioninę valstybinę įstaigą „(duomenys neskelbtini) srities priešgaisrinė tarnyba“; yra stačiakampis spaudas: Regioninė valstybinė įstaiga „(duomenys neskelbtini) srities priešgaisrinės tarnybos dalinys“. 2009 m. vasario 19 d. įraše nurodyta, kad įdarbintas „D“ kategorijos gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės 8 lygio vairuotoju. 2010 m. gegužės 1 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjas perkeltas į ugniagesių tarnybą dirbti „D“ kategorijos greitojo reagavimo gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės 8 lygio vairuotoju. 2010 m. rugpjūčio 1 d. įraše nurodyta, kad suteiktas ugniagesių tarnybos „D“ kategorijos greitojo reagavimo gaisrinio automobilio 1 kvalifikacinės klasės vairuotojo 9 lygis. 2010 m. gruodžio 6 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjas savo noru atleistas iš darbo ir uždėtas apskritas herbinis antspaudas „(duomenys neskelbtini) srities turto valdymo ministerija Regioninė valstybinė įstaiga „(duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos dalinys“.
13. Teismas išdėstė ginčui aktualias Įstatymo nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atskleidė Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui sąvoką, kuri yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą, konstatuodamas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo matyti, kad VSD (ne Migracijos departamentas) yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir teikti dėl to išvadą Migracijos departamentui; Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas akcentavo, jog jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos / įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija / įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai / įstaigai, kitos valstybės institucijos / įstaigos negali jų perimti.
15. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai ginčijamuose Sprendimuose vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo išvadą šiuo klausimu. Ginčijami Migracijos departamento Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu tam tikrose institucijose, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika).
16. Teismas akcentavo, kad VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. klausimyną, nurodė, kad 2006–2010 dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje; VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD atsiliepime teismui paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai akcentuoja, kad jis neva nedirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tačiau pareiškėjas pripažįsta, kad dirbo Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, kuri priklauso Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai (ankstesnis pavadinimas – Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimų padarinių likvidavimo ministerija); VSD atsiliepime pabrėžia, jog esminė aplinkybė, reikšminga šiai bylai yra ta, kad pareiškėjas dirbo Rusijos valstybės institucijoje.
17. Teismas pažymėjo, kad Sprendime Nr. 1 nurodyta, jog pareiškėjas 2006–2010 metais dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad pareiškėjas 2006–2010 metais dirbo ugniagesiu Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kad VSD Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, todėl kelia grėsmę valstybės saugumui.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo darbo knygelės įrašuose, susijusiose su jo darbu 2006–2010 metais, nėra nurodyta, kad pareiškėjas 2006–2010 metais dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tai nėra nurodyta ir pareiškėjo 2023 m. birželio 19 d. užpildytame klausimyne. VSD atsiliepime pateiktų papildomų paaiškinimų dėl pareiškėjo darbo 2006–2010 metais nėra VSD Išvadoje ir Migracijos departamento Sprendimuose. Teismas pažymėjo, kad teisme ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai, pateikti atsiliepime teismui, negali būti vertinami, prilyginami teisme ginčijamo sprendimo motyvams, nes ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai turi būti pateikiami pačiame ginčijamame sprendime.
19. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimų faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimus nepagrįstais bei juos panaikinti.
III.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
21.1. Teismas, panaikindamas Migracijos departamento Sprendimą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Tokiu būdu teismas pažeidė proceso teisės normas ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
21.2. Migracijos departamento klausimyno 2 klausimas suformuluotas taip: „Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote <...> (<...>, darbovietės pavadinimas, <...>)“. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, pateikė atsakymą į šį klausimą – „nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. priešgaisrinio automobilio vairuotojas“. Tačiau pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento klausimyno 2 klausimo reikalavimo – nenurodė jokio darbovietės pavadinimo. Vis dėlto VSD, kaip žvalgybos institucija, remdamasis savo turimais duomenimis ir kompetencija, padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Ši VSD išvada yra pagrįsta.
Šalies argumentai
21.3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. jis dirbo Rusijos valstybinės įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos dalinyje, o ne Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD, reaguodamas į pareiškėjo skunde dėstomas nepagrįstas aplinkybes, atsiliepime teismui paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai akcentuoja, kad jis neva nedirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Tačiau pareiškėjas pripažįsta, kad dirbo Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje. Ši valstybinė įstaiga priklauso Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai (ankstesnis pavadinimas – Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerija). Esminė aplinkybė, reikšminga šiai bylai – pareiškėjas dirbo Rusijos valstybės institucijoje.
21.4. VSD teismui pateiktų aplinkybių ir argumentų pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai. Išsamus (nesutrumpintas, atskleidžiantis įstaigos funkcinę priklausomybę) pareiškėjo darbovietės – (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinio – pavadinimas yra nurodytas pareiškėjo teismui pateiktoje darbo knygelėje (įraše apie pareiškėjo tarnybą Rusijos kariuomenėje): „Nuo 2004-05-28 iki 2006-05-28 tarnavo Rusijos kariuomenės gretose: Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje“. Iš šio darbo knygelės įrašo matyti, kad visas pareiškėjo darbovietės pavadinimas – Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinys. Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos vėlesnis pavadinimas – Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Taigi VSD išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.
21.5. Pareiškėjo darbo knygelėje esantys duomenys patvirtina, kad atlikęs karinę tarnybą Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje, nuo 2006 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo įdarbintas toje pačioje Rusijos valstybinėje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje, priklausančiame Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas 2006–2010 m. dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.
21.6. Teismas, vertindamas VSD išvadą, nepagrįstai aplinkybę dėl pareiškėjo darbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje atsiejo nuo visos likusios VSD išvados dalies. Iš VSD išvados, ją vertinant sistemiškai kaip faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, matyti, kad grėsmė valstybės saugumui yra kildinama iš pareiškėjo darbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kaip Rusijos valstybinėje institucijoje. Būtent pareiškėjo darbovietės teisinis statusas – Rusijos valstybinė institucija – esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė ir pagrindinis grėsmės valstybės saugumui šaltinis. Teismas nepagrįstai neatliko VSD Išvados sisteminio vertinimo.
21.7. Nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus. Teismas, nagrinėdamas viešojo intereso bylą, įžvelgdamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodytumo trūkumų, nesiėmė pakankamai aktyvaus vaidmens įrodinėjimo procese, kaip to reikalauja nagrinėjamos bylos pobūdis, nepasinaudojo turima teise pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus įrodymus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų ar pan. (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto byloje reikšmingų faktinių aplinkybių įrodytumo problemų nekyla. Byloje pakanka esančių įrodymų atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, išdėstydamas faktines aplinkybes, prašo pridėti prie bylos papildomus duomenis (interneto tinklalapio informaciją, karinį bilietą) ir apeliacinį skundą atmesti šiais argumentais:
22.1. Nuo 2004 iki 2006 m. pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą, kurios laikotarpis pagal tuo metu galiojusį reguliavimą buvo dveji metai. Darbo knygelėje esantis įrašas patvirtina, kad pareiškėjas privalomąją karo tarnybą atliko nuo 2004 m. gegužės 28 d. iki 2006 m. gegužės 28 d. Tačiau tiek VSD išvadoje, tiek Migracijos departamento sprendimuose pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ne dėl privalomosios karo tarnybos atlikimo laikotarpiu nuo 2004 iki 2006 m., tačiau dėl jo užimamų pareigų 2006–2010 m.
22.2. Nurodytu atveju svarbu tai, kad karinės tarnybos atlikimas vienokia ar kitokia forma pareiškėjui pagal Rusijos Federacijoje galiojančius teisės aktus buvo neišvengiamas, nes karo tarnyba šauktinio amžiaus vyrams yra visuotinai privaloma. Karo prievolės atlikimas valstybėje, kurioje gimė, ir kurios pilietybę (o kartu ir prievoles) asmuo įgijo gimęs, vienareikšmiškai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui, t. y. turi egzistuoti ir kitos aplinkybės, kurios pagrįstų realią grėsmę valstybės saugumui ir lemtų atitinkamą pareiškėjo vertinimą. Asmens pripažinimas keliančiu grėsmę valstybės saugumui tik dėl aplinkybės, jog asmuo savo kilmės valstybėje atliko privalomąją karo tarnybą, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas. Atitinkamai VSD argumentai, susiję su pareiškėjo privalomosios karinės tarnybos atlikimo laikotarpiu, nagrinėjamai bylai apskritai neturi reikšmės.
22.3. VSD akivaizdžiai bando klaidinti teismą dėl pareiškėjo užimtų pareigų 2006–2010 m. Pareiškėjas, duodamas paaiškinimus teisme, nuosekliai paaiškino, kad tuo metu, kai jis 2006 metais įsidarbino „D“ kategorijos gaisrinio automobilio vairuotoju Rusijos Federacijos regioninėje valstybinėje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos padalinys“, ši įstaiga nebuvo pavaldi jokiai federalinei ministerijai. 2006 metais ji nebuvo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pavaldume, ir tik po 2010 metais įvykusio reorganizavimo įstaigos funkcijos buvo perduotos Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai.
22.4. Pareiškėjo į bylą pateiktos darbo knygelės turinys detaliai aptariamas teismo sprendime. Jokių įrašų apie pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 2006–2010 m. pareiškėjo darbo knygelėje nėra ir negali būti, kadangi tuo metu įstaiga, kurioje dirbo pareiškėjas (Regioninė valstybinė viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinė tarnybos padalinys“) nepriklausė jokiai ministerijai. Priešingu atveju knygelėje turėjo būti atitinkama nuoroda ar ministerijos antspaudas.
22.5. Pateiktame skunde pareiškėjas teikė nuorodą į interneto tinklalapius, kuriuose nurodoma, kad Regioninė valstybinė viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinė tarnybos padalinys“ tuo metu, kai joje dirbo pareiškėjas, nebuvo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos struktūros dalis ir / ar šios ministerijos pavaldume. Šiai informacijai patikslinti pareiškėjas teikia interneto tinklalapio turinį, kuris patvirtina, kad Regioninės valstybinės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinė tarnybos padalinys“ steigėja buvo (duomenys neskelbtini) srities Turtinių santykių ministerija, taigi, ne federalinė, o regioninė, konkrečios srities pavaldume esanti įstaiga.
22.6. Teismo posėdyje pareiškėjas nuosekliai paaiškino, kad, norint dirbti Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, reikalingas aukštasis išsilavinimas, o kadangi jis jo neturėjo, po 2010 metais įvykusios reformos, kai įstaiga buvo grąžinta į ministerijos pavaldumą, pareiškėjas išėjo iš darbo. Nuo to laiko pareiškėjas dirbo tik privačiose įmonėse. Akivaizdu, kad VSD Išvadoje nurodytas teiginys, jog pareiškėjas 2006–2010 m. dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje neatitinka tikrovės, dėl ko teismas pagrįstai panaikino ginčijamus Sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
22.7. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nei Migracijos departamentas, nei VSD Sprendimų priėmimo metu jų procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nesirėmė. Viešojo administravimo subjektas neturi teisės remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos administracinės procedūros metu. Tai patvirtina, jog teismas pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas pareiškėjo situacijos individualiai nevertino. Migracijos departamento Sprendimų priėmimas teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip VAĮ reikalavimų pažeidimas.
22.8. Akivaizdu, kad ne bet koks darbas Rusijos valstybės institucijoje gali sudaryti pagrindą konstatuoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. VSD išvadoje tai buvo siejama su pareiškėjo darbu Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kas bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste grėsmė valstybės saugumui turi būti reali ir akivaizdi, paremta faktais ir įrodymais, o ne prielaidomis. Nagrinėjamoje situacijoje Migracijos departamentas nesilaikė teismų praktikoje nurodytų reikalavimų, o tiesiog automatiškai perkėlė VSD išvadą į Sprendimus, t. y. neatliko tinkamo situacijos, aplinkybių vertinimo, kuris leistų išsiaiškinti, kas yra grėsmė valstybės saugumui ir kaip ją atpažinti ir nustatyti.
22.9. Atsakovas, priimdamas Sprendimus, neįvertino aiškiai išreikštos pareiškėjo pilietinės pozicijos (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus). Sprendimuose taip pat netinkamai nustatytos su pareiškėjo darbu susijusios aplinkybės, supainiota, ar pareiškėjas dirbo Rusijoje, ar Baltarusijoje, yra ir kitų netikslumų. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai panaikino ginčo Sprendimus, kadangi juose pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota nepagrįstai ir formaliai.
22.10. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pareiškėjas niekada nedirbo nei karinėje, nei sukarintoje struktūroje, ką patvirtina teikiamas pareiškėjo karinis bilietas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas teturi „eilinio“ laipsnį, gautą privalomosios karo tarnybos metu; pareiškėjo keturis metus trukęs darbas gaisrinės transporto priemonės vairuotoju regioninėje (ne federalinėje) įstaigoje pasibaigė prieš 13 metų; nuo to laiko pareiškėjas dirbo tik privačiame sektoriuje; nuo 2017 m. pareiškėjas pradėjo dirbti Lietuvoje, nuo 2020 m. nepertraukiamai dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini).
22.11. Teismas tinkamai įvertino tiek pareiškėjo politines pažiūras, tiek geopolitinę situaciją, Sprendime pritarė tiek Migracijos departamento, tiek ir VSD su tuo susijusioms išvadoms, tačiau pagrįstai nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimai nėra pagrįsti individualizuotų ir konkrečių aplinkybių vertinimu.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti šiais argumentais:
23.1. Sutinkama su VSD apeliaciniu skundu, kad teismas, panaikindamas Migracijos departamento Sprendimus, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą;
23.2. Kaip teisingai nurodė VSD, iš pareiškėjo teismui pateiktos darbo knygelės įrašo matyti, kad visas pareiškėjo darbovietės pavadinimas – Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinys. Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos vėlesnis pavadinimas – Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Taigi VSD išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pareiškėjo darbo knygelėje esantys duomenys patvirtina, kad atlikęs karinę tarnybą Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje, nuo 2006 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo įdarbintas toje pačioje Rusijos valstybinėje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje, priklausančiame Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai;
23.3. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas;
23.4. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi bei draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 23S122862 atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 23S123898 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas, skundą tenkinęs, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje nurodė, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai yra naikintini. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus bei konstatuodamas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, 2006–2010 metais dirbdamas Rusijos Federacijos neparastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas analizavo pareiškėjo darbo knygelės įrašus, susijusius su jo darbu 2006–2010 m., bei nenustatė, kad pareiškėjas 2006–2010 m. dirbo Rusijos Federacijos neparastųjų situacijų ministerijoje. Teismas nevertino VSD atsiliepimo papildomų paaiškinimų dėl pareiškėjo darbo 2006–2010 m., nes jų nėra VSD Išvadoje ir Migracijos departamento Sprendimuose. Teismas ginčijamus Migracijos departamento Sprendimus pripažino neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjo darbo knygelės duomenys patvirtina, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Rusijos valstybinėje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinyje, priklausančiame Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas 2006–2010 m. dirbo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pareiškėjo darbovietės teisinis statusas – Rusijos valstybinė institucija – yra grėsmės valstybės saugumui šaltinis.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kurie jam sutrukdė naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jie nėra vertinami. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: ginčijamuose Migracijos departamento Sprendimuose išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, siejama su aplinkybėmis, kad jis (pareiškėjas), 2006–2010 m. dirbdamas Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Tokios aplinkybės konstatuotos VSD Išvadoje dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
29. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
30. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
31. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad VSD, teikdamas išvadą, ir (arba) Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus.
32. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
33. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo darbo knygelės turinį, taip pat pareiškėjo 2023 m. birželio 19 d. užpildytame klausimyne pateiktus duomenis apie jo darbą. Pareiškėjo darbo knygelės įrašuose, kurių detalią analizę atliko pirmosios instancijos teismas, nėra nurodyta, kad pareiškėjas 2006–2010 metais dirbo Rusijos Federacijos neparastųjų situacijų ministerijoje / jai pavaldžioje institucijoje ar įstaigoje, tokių duomenų pareiškėjas nenurodė ir Migracijos departamentui pateiktame klausimyne. Byloje duomenų apie tai, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pareiškėjo darbo joje metais priklausytų Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijai, nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjo darbovietės – (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinio – pavadinimas yra nurodytas jo (pareiškėjo) teismui pateiktoje darbo knygelėje (įraše apie pareiškėjo tarnybą Rusijos kariuomenėje), iš kurio matyti, kad visas pareiškėjo darbovietės pavadinimas – Rusijos Federacijos civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinys, nėra pagrįstas: visų pirma, galima manyti, kad tokia išvada grindžiama spėjimu, kadangi byloje nėra duomenų, kad VSD ar Migracijos departamentas būtų tikrinęs tokias aplinkybes bent jau viešai prieinamuose šaltiniuose; teismui pateikta pareiškėjo darbo knygelė, vertinant visus jos įrašus yra dublikatas, t. y. pakartotinis dokumentas, išduodamas vietoj prarasto („Kanceliarinės kalbos patarimai“; https://vlkk.lt/konsultacijos/1542-dublikatas), kurį išdavė regioninė valstybinė įstaiga (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės priešgaisrinės tarnybos dalinys, esanti (duomenys neskelbtini) srities turto valdymo ministerijos žinioje.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Dėl nurodytų argumentų trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio rezoliucinė dalis yra tik tikslintina, paliekamas iš esmės nepakeistas.
35. Pažymėtina, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje, visų pirma, nurodoma teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti (ABTĮ 87 str. 5 d. 1 d.). Nors nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis ne visiškai atitinka minėtą reikalavimą (nurodyta, kad skundas tenkinamas, tačiau nėra išdėstytas patenkinto reikalavimo turinys), įvertinus tai, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje yra aiškiai nurodomas patenkinto reikalavimo turinys („<...> yra pagrindas pripažinti Sprendimus (Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2) nepagrįstais bei juos panaikinti. <...>) bei tai, kad nei atsakovui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui jokių abejonių šiuo aspektu nekilo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimas nevertintinas kaip blogesnis sprendimas dėl apelianto (ABTĮ 144 str. 3 d.), teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra tikslinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:
„Pareiškėjo I. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122862 atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123898 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių.
Priteisti pareiškėjui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą advokatų profesinės bendrijos Triniti Jurex (2023 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1527 per Swedbank banką.)“.
Nutartis neskundžiama.