Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-1199-796/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-22
Bylos Nr.: 2A-1199-796/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: K. R.

Civilinė byla Nr. 2A-1199-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01314-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.3.6; 1.3.5.3.2; 1.3.7.2.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisos Šimanskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ekskomisarų biuras“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. R. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 412,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už darbą naktinėje pamainoje už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2013 m. dirbo pas atsakovę Klaipėdos fizinės saugos skyriuje stebėtoju. Dirbdavo naktinėse pamainose nuo 16.00 val. iki 8.00 val. Darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė pažeidinėjo įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos ir nepateikė ieškovui darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jis neturi galimybės tinkamai įvertinti darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio tvarkymo buvusioje darbovietėje. Per 3 metus naktinėje pamainoje budėjo 359 kartus. Minėtu laikotarpiu jo darbo pobūdis ir darbo grafikai buvo pastovūs. Suskaičiavo, kad per 2019 m. atsakovė nepriskaičiavo ir nesumokėjo 2 137,65 Eur darbo užmokesčio už darbą naktį, todėl susidarė 6 412,95 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas už darbą naktinėje pamainoje laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. Kadangi už darbą jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, per 3 metus jam padarytą neturtinę žalą vertina 7 200 Eur suma.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės darbuotojų dirbtas darbo laikas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurių pagrindu skaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis. Šių duomenų pagrindu ieškovui buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis. Pretenzijų atsakovei dėl netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo ieškovas niekada nereiškė. Atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog ieškovas atitinkamais laikotarpiais dirbo ir naktį ir už tai jam buvo mokamas priklausantis darbo užmokestis. Ieškovas nenurodė, kokios valandos nebuvo įtrauktos į apskaitą ir už jas nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir skaičiavimais. Apie ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį už 2017 m., 2018 m. įrodymų apskritai nėra pateikta. Be to, ieškovas niekaip neargumentavo, kaip pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai ir kodėl juos vertina tokia didele suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinys atmestas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1 Byloje atsakovės pateikti ieškovo darbo laiko grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad ieškovas dirbo ir dieną, ir naktį, ir švenčių dienomis, ir savaitgaliais ir jam už tai buvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovas byloje nekelia ginčo dėl to, kad pagal atsiskaitymo lapeliuose jam priskaičiuotas sumas atsakovė su juo atsiskaitė. Atsiskaitymo lapeliuose konkrečiai nurodomas kas mėnesį atsakovo išdirbtas darbo laikas, atskirai nurodomas darbo laikas, dirbtas naktį, švenčių dienomis ir savaitgaliais. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų neturi galimybės nustatyti, ar ieškovas jam pavestas funkcijas vykdė ir kitu laiku, nei užfiksuota darbo grafikuose ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl ieškovo teiginiai, kad šiuose atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta neteisinga informacija, nepagrįsti jokiais įrodymais.

3.2 Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pats žymėdavosi savo dirbtą laiką, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovas įrodymų, kad jis dirbo kitokiu grafiku, nei nurodyta žiniaraščiuose, nepateikė.

Šalies argumentai

3.3 Ieškiniu prašomą priteisti sumą ieškovas apskaičiavo pagal raktų išdavimo žurnalą ir pagal jo išdirbtas valandas. Susipažinus su nurodytu žurnalu, nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek kitų apsaugos darbuotojų parašai pasirašyti ne tik naktinėmis valandomis, bet ir dienomis, nors ieškovas teigia, kad „Lesto“ objekte dirbo tik naktimis. Šis žurnalas ir jame atlikti įrašai paneigia aplinkybę, kad ieškovas dirbo tik nakties metu. Be to, nors ieškovas remiasi raktų registracijos žurnalu, tačiau nenurodo, kokios dirbtos dienos ir kokios darbo valandos nebuvo įtrauktos į darbo laiko apskaitą. Be to, raktų registravimo žurnale neužfiksuotas ieškovo darbo pradžios ir pabaigos laikas, todėl iš jame atliktų įrašų nėra galimybės nustatyti ir apskaičiuoti kiekvieną dieną ieškovo dirbtų darbo valandų skaičiaus. Atmestini ieškovo teiginiai, kad šis žurnalas pagrindžia jo teiginius apie realų, kitokį darbo laiką, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

3.4 2019 m. gegužės 10 d. pranešimų budėtojui tvarkoje nurodyti pranešimų budėtojui atlikimo laikai, užfiksuota darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, šį dokumentą yra pasirašę ieškovas, A. D., J. J. ir R. V.; pagal pateiktą grafiką neįmanoma nustatyti, kurią dieną kuris darbuotojas konkrečiai dirbo. Duomenų apie tvarkoje nurodytus pranešimus, kuriuos kiekvienas apaugos darbuotojas teikia kas valandą telefonu į centrinę būstinę savo pamainos metu ir dienos, ir nakties metu, taip pat byloje nepateikta. Ieškovo ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad apsaugos darbuotojai, prieš pradėdami darbą, privalėdavo telefonu informuoti ieškovės atsakingus darbuotojus, kelintą valandą, kas priima ir perduoda pamainą. Byloje tokią darbo tvarką patvirtinantis dokumentas nepateiktas, kaip ir nepateikta įrodymų, kur ir kaip buvo fiksuojama informacija apie pamainų perdavimą, nors būtent tokie duomenys ir patvirtintų kiekvieno apsaugos darbuotojo darbo valandas.

3.5 Darbo laiko grafikuose, kurių pagrindu pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nurodytas ieškovo dirbtas darbo laikas sutampa su žiniaraščiuose nurodytu darbo laiku ir su kiekvieno mėnesio atsiskaitymo lapelyje nurodytu dirbtu laiku. Ieškovas nepagrindė, kokią dieną ir kiek darbo valandų atsakovė nurodė neteisingai. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas, susipažinęs su susijusiu su darbo laiko apskaitos režimu dokumentu (grafiku, žiniaraščiu) arba su atsikaitymo lapeliu, matydamas neatitikimus, turėjo apskaičiuoti ir įrodyti savo teiginius.

Žemesnės instancijos teismas

3.6 Teismas pažymėjo, jog raktų registravimo žurnalas nėra dokumentas, skirtas fiksuoti ar kontroliuoti darbuotojų darbo laiko apskaitai ar režimui. Ieškovas savo sudarytų darbo grafikų nepateikė. Kadangi ieškovas neturi kito, nei pateikė atsakovė, savo darbo laiko grafiko, todėl abejotina, kad jis gali atsiminti konkrečias dienas ir dirbtą laiką per 3 metų laikotarpį, ypač dėl to, kad jo darbas buvo pagal grafiką.

3.7 Jokių rašytinių pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos, darbo apmokėjimo, darbo laiko ir atostogų ieškovas atsakovei nėra pareiškęs per visą darbo įmonėje laikotarpį. Ieškovas pradėjo reikšti darbdaviui pretenzijas dėl 2017–2019 m. galbūt neteisingai pildytų grafikų ir apskaičiuoto darbo užmokesčio tik po to, kai apsisprendė išeiti iš darbo.

Šalies argumentai

3.8 Nors ieškovas teigia, kad per 2019 m. atsakovė jam nesumokėjo 2 137,65 Eur sumos, taip pat šią sumą daugina iš 3 metų ir gauna ieškiniu prašomą priteisti sumą, tačiau savo skaičiavimų nepagrindžia, nepateikia jokių skaičiavimų, todėl negalima nustatyti, už kokį konkrečiai laikotarpį, už kokią dieną, už kiek valandų ši suma apskaičiuota.

3.9 Laikytina, kad ieškovo darbo, poilsio kaita, darbo pradžia ir pabaiga, užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, grafikuose, yra teisinga, už dirbtą laiką su ieškovu tinkamai atsiskaityta, nes priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Laikytina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei sumokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį.

3.10 Ieškovas savo teiginių, jog patyrė 7 200 Eur neturtinę žalą, nepagrindė. Nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas prarado sveikatą ir tai turėjo reikšmingą įtaką ieškovo tolesnio gyvenimo kokybei, ieškovas šiuo metu yra visiškai darbingas. Dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėjo. Nors ieškovas teigia, kad dėl atliekamo darbo susigadino sveikatą, tačiau jo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad negalavimai susiję su darbdaviu ir darbo užmokesčio mokėjimu. Dokumentai patvirtina, kad ieškovas buvo patyręs avariją ir tai galėjo turėti ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Be to, ieškovas niekada atsakovei nereiškė reikalavimų dėl darbo pobūdžio, pats darbo pobūdis nebuvo išskirtinis ar reikalaujantis ypatingų fizinių gebėjimų, ieškovui jis buvo žinomas pasirašant darbo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Ieškovas K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškinį tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1 Ieškovo nuomone, tai, kad atsakovė nevykdė pareigos tinkamai tvarkyti darbo laiko apskaitą, matyti iš darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimo. Minėtame sprendime konstatuota, kad atsakovė tinkamai nemokėjo darbuotojams už darbą nakties metu. Mano, jog darbo įstatymų pažeidinėjimo faktas yra įrodytas įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos sprendimu ir jo papildomai įrodinėti nereikia.

4.2 Reikalavimą dėl nesumokėtų sumų už darbą nakties metu ieškovas grindžia raktų išdavimo registracijos žurnalu. Žurnalas patvirtintas atsakovės atstovo A. R. parašu. Iš žurnalo matyti, kokiomis dienomis 2017–2019 m. dirbo ieškovas.

4.3 Savo reikalavimus ieškovas grindžia ir liudytojų R. V., V. A. parodymais. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

4.4 Pažymi, jog faktiškai dirbtos darbo dienos, darbo pradžia ir pabaiga buvo fiksuojamos pagal Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos taisykles, tačiau atsakovas šių duomenų neteikė. Ieškovas jų pateikti negali, nes neturi, o teismas šių duomenų neišreikalavo.

4.5 Savo skaičiavimus dėl tinkamai nesumokėto darbo užmokesčio nakties metu ieškovas pateikė teismui, nurodydamas kiekvieną mėnesį dirbtų dienų skaičių, darbo nakties metu valandų skaičių, negauto darbo užmokesčio dalį.

4.6 Pažymi, jog ieškovo darbo grafikas buvo nuo 16.00 val. iki 8.00 val., išskyrus šeštadienį ir sekmadienį, kai buvo dirbama nuo 8.00 val. iki 8.00 val. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad darbo grafikai buvo pateikti darbo vietoje. Jis darbo grafikų negaudavo, buvo priverstas vadovautis savo darbo laiko apskaita. Teismui nurodė konkrečiai kiekvieną mėnesį dirbtas dienas, jų skaičių ir negautą darbo užmokestį.

4.7 Taip pat teismas neįvertino to, kad ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovę 2013 m., o Darbo tvarkos taisyklės patvirtintos tik 2017 m. spalio 31 d.

4.8 Pažymi ir tai, jog nurodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos pagrįstumą. Įstatymo leidėjas neriboja reikalavimo dydžio. Kiekvienam asmeniui tai yra individualus faktorius. Atsakovė šiurkščiai pažeidinėjo jo teises, dėl to jis patyrė išgyvenimų.

4.9 Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-254 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopiją ir UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimų apie darbo pradžią ir pabaigą registracijos tvarkos kopiją. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pridedama ir Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėjimo tvarka (1 lapas, kopija), tačiau per elektroninių paslaugų portalą pateikiant dokumentus minėtas dokumentas pateiktas nebuvo.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo K. R. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo pridėti prie bylos UAB „Ekskomisarų biuras“ prezidento 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 42 patvirtintas Darbo tvarkos taisykles. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

5.1 Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų / įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

5.2 Atsakovės darbuotojų darbo laiko apskaita buvo tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Vadovaujantis šiais duomenimis ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis.

5.3 Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas darbo funkcijas tam tikrais laikotarpiais vykdė ir nakties metu, su darbuotoju buvo atsiskaityta.

5.4 Pažymi, kad ieškovas ankstesniu laikotarpiu niekuomet nėra reiškęs pretenzijų atsakovei dėl neva netinkamo darbo užmokesčio skaičiavimo.

5.5 Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtu galima nustatyti, kada ir kokios šio darbuotojo dirbtos valandos nebuvo įtrauktos į apskaitą ir už jas nebuvo atsiskaityta.

5.6 Ieškovas nepasisako dėl jo pasirinkto būdo apskaičiuoti darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2017–2019 m. laikotarpį. Darbuotojo darbo užmokestis kiekvieną mėnesį svyravo, tai priklausė nuo išdirbto laiko. Ieškovas jokių skaičiavimų apie neišmokėtą darbo užmokestį per 2017–2018 m. laikotarpį apskritai nėra pateikęs.

5.7 Ieškovas akcentuoja darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimą, tačiau atsakovė pažymi, jog, įvertinusi bylinėjimosi sąnaudas, nusprendė, kad tolesnio proceso inicijavimas ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Atsakovė tikėjosi, kad tarp ginčo šalių bus pasiektas kompromisinis sutarimas ir kiti reikalavimai nebebus reiškiami. Be to, darbo ginčo komisijos sprendimas jokios prejudicinės galios dėl reikalavimų, kurie apima 2017–2019 m. gegužės mėn. laikotarpį, neturi.

5.8 Ieškovo reikalavimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad į reikalavimo dydį įtraukta darbo ginčų komisijos sprendimu priteista suma, kurią atsakovė 2020 m. vasario 20 d. pervedė ieškovui.

5.9 Nepagrįstai ieškovas remiasi raktų registracijos žurnalu, nes: 1) žurnalas nėra oficialus atsakovės veikloje naudojamas dokumentas darbuotojų darbo laiko apskaitai tvarkyti, atsakovė praktikos vesti žurnalus netaiko, nurodymo tą daryti iš darbdavio pusės nebuvo; 2) žurnalas nėra patvirtintas atsakovės įgaliotų atstovų; 3) atsakovė negali užtikrinti, kad žurnale užfiksuota informacija yra tiksli, nes darbdavys jo turinio niekaip nekontroliavo; 4) negalima įsitikinti, ar tikrai tie darbuotojai, kurie yra minimi žurnale, jį ir pildė.

5.10 Liudytojai jokių aplinkybių, kurios būtų svarbios sprendžiant ginčą, nenurodė.

5.11 Nepagrįstai ieškovas teigia, kad jis, dirbdamas pas atsakovę, su darbo grafikais nebuvo supažindinamas, priešingu atveju jis nebūtų žinojęs, kuriuo metu jam dirbti. Pagal atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 24 punktą, darbo grafikai įmonėje buvo skelbiami viešai, pagal darbo grafiką dirbantiems darbuotojams leidžiant netrukdomai su jais susipažinti. Taip pat darbo grafikai ar jų pakeitimai darbuotojams buvo pranešami telefonu. Ankstesnė atsakovės Darbo tvarkos taisyklių redakcija įtvirtino iš esmės analogišką nuostatą, susijusią su darbuotojų darbo grafikų skelbimu (2.11 punktas).

Šalies argumentai

5.12 Pažymi, jog ieškovas tik apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės 2017 m. spalio 31 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-254 patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės neva nepatvirtina, kaip grafikai darbuotojams buvo skelbiami nuo ieškovo darbo teisinių santykių pradžios. Atsakovė teikia ir prašo prie bylos pridėti ankstesnės redakcijos Darbo tvarkos taisykles, kurios įrodo tokią pačią darbuotojų supažindinimo su darbo grafikais tvarką.

5.13 Mano, jog nėra pagrindo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas niekaip neįrodinėjo, kaip konkrečiai pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai, kodėl juos vertina tokia didele suma. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo įvardytas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, o yra grindžiamas išimtinai jo paties subjektyviu vertinimu. Sutinka su teismo išvadomis dėl neturtinės žalos nepagrįstumo.

6. Ieškovas K. R. 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Kartu su prašymu pateikė savo paaiškinimus, UAB „Ekskomisarų biuras“ išmokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio –2019 m. lapkričio laikotarpį kopijas, skaičiavimų lenteles „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“, UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijas, UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimų apie darbo pradžią ir pabaigą registracijos tvarkos kopiją, Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopiją.

Atsiliepimas

7. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsiliepimą (nuomonę) dėl ieškovo prašymo pridėti papildomus įrodymus, prašo nepridėti ieškovo papildomai teikiamų įrodymų. Taip pat prašo atsakovės naudai priteisti iš ieškovo 657,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 2020 rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos faktūros kopiją, suminės darbų ataskaitos kopiją, 2020 rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

10. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-254 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopiją bei UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimų apie darbo pradžią ir pabaigą registracijos tvarkos kopiją.

11. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ prezidento 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 42 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopiją.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismui papildomai pateikė savo paaiškinimus, UAB „Ekskomisarų biuras“ išmokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio–2019 m. lapkričio laikotarpį kopijas, skaičiavimų lenteles „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“, UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijas, UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimų apie darbo pradžią ir pabaigą registracijos tvarkos kopiją, Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopiją.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

14. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje keliamas klausimas dėl ieškovo tinkamo supažindinimo su darbo grafikais, šalys turėjo galimybę susipažinti tiek su ieškovo pateikta UAB „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-254 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopija, tiek su atsakovės pateikta UAB „Ekskomisarų biuras“ prezidento 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 42 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių kopija, prieštaravimų dėl jų priėmimo nepateikė, pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima.

15. Civilinėje byloje jau buvo anksčiau pateikti ir priimti šie dokumentai: UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimų apie darbo pradžią ir pabaigą registracijos tvarkos kopija (t. 2, b. l. 116), Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopija (t. 2, b. l. 105), UAB „Ekskomisarų biuras“ išmokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio–2019 m. lapkričio laikotarpį kopijos (2 t., b. l. 73–75; t. 3, b. l. 57–59), UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijos (t. 1, b. l. 190–200; t. 2, b. l. 2–56, 77–81, 88–102, 136–200; t. 3, b. l. 2–10). Taip pat pažymėtina, jog byloje (t. 2, b. l. 109–110; 117–118) yra pateiktos 2 (už 2019 m.) iš 6 naujai teikiamų lentelių „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateikti dokumentai jau yra byloje, siekiant neapkrauti bylos pakartotiniais dokumentais, pateikti duomenys nepridėtini prie bylos. Tie dokumentai, kurie buvo pateikti ne per elektroninių paslaugų portalą, o tiesiogiai teisme, grąžintini ieškovui.

16. Taip pat prie bylos nepridėtini 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovo teismui pateikti 2020 m. rugsėjo 22 d. ranka surašyti paaiškinimai. Pažymėtina, jog ieškovas K. R. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė apeliacinį skundą, jame išsamiai išdėstė savo nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus. 2020 m. rugsėjo 22 d. ranka surašytuose paaiškinimuose jokių naujų argumentų, kurie turėtų svarbios reikšmės bylai ir galėtų lemti bylos baigtį, nenurodo. Todėl šie paaiškinimai nepridėtini prie bylos, jie grąžintini ieškovui.

17. Prie bylos nepridėtinos ir ieškovo teikiamos skaičiavimų lentelės „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“ už 2017 m. ir 2018 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovės 6 412,95 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017–2019 m. – buvo grindžiamas tuo, jog, anot ieškovo, atsakovė už 2019 m. ieškovui neišmokėjo 2 137,65 Eur darbo užmokesčio (remiantis byloje esančiais skaičiavimais ir lentele už 2019 m., t. 2, b. l. 109–110; 117–118), o kadangi ieškovo darbo pobūdis ir darbo grafikas per 3 metus buvo pastovūs, minėtą sumą ieškovas padaugino iš 3 (2 137,65 Eur už 2019 m. + 2 137,65 Eur už 2018 m. + 2 137,65 Eur už 2017 m. = 6 412,95 Eur). Išklausius 2020 m. birželio 8 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog teismas klausė ieškovo ir jo atstovo, ar reikalavimai suformuluoti, ar neketinama nieko keisti. Ieškovo atstovas nurodė, jog prašymai (reikalavimai) suformuluoti, nieko nekeis. Kadangi naujai teikiamos lentelės su skaičiavimais už 2017 m. ir 2018 m. nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir jomis ieškovas savo reikalavimo negrindė, jomis nesivadovavo, minėtos lentelės Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktos jau po apeliacinio skundo priėmimo, lentelėse yra nurodomos visiškai kitokios neva neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. ir 2018 m. sumos negu nurodomos ieškinyje, todėl šios skaičiavimų lentelės „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“ už 2017 m. ir 2018 m. nepridėtinos prie bylos, jos grąžintinos ieškovui.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

18. Nustatytos faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija, patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovės 2013 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. S-11519, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Ekskomisarų biuras“ Fizinės saugos skyriuje Klaipėdoje stebėtoju. Ieškovas pradėjo dirbti 2013 m. gruodžio 24 d. Atsakovė įsipareigojo ieškovui (darbuotojui) už atliekamą darbą mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. Darbo sutartyje pažymėta, jog nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu, išskyrus atvejus, nurodytus DK 120 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Nurodyta ir tai, kad darbo sutartis terminuota, sudaroma saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui su UAB „Transuva“. 2020 m. sausio 7 d. raštu šalys susitarė, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) nuo 2020 m. sausio 30 d. Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-497 iš dalies patenkino ieškovo prašymą ir priteisė iš atsakovės 451,91 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį. Prašymo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

19. Ieškovas mano, jog atsakovė netinkamai tvarkė jo darbo laiko apskaitą 2017–2019 m. laikotarpiu, nes atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose ir žiniaraščiuose nurodytas darbo laikas neatitinka faktiškai ieškovo dirbto darbo laiko naktimis. Dėl šios priežasties nebuvo tinkamai apskaičiuotas visas faktiškai ieškovo išdirbtas darbo laikas ir tinkamai su juo atsiskaityta. Mano, jog darbo įstatymų pažeidinėjimo faktas yra įrodytas įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos sprendimu ir šio fakto papildomai įrodinėti nereikia.

20. Pagal CPK 182 straipsnio nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių: 1) teismo pripažintų visiems žinomomis; 2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); 3) asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai); 4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka; 5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis); 6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje. Šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai byla teisme nagrinėjama iš esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje. CPK 182 straipsnyje nenustatyta darbo ginčų komisijos sprendimo prejudicinė ar didesnė įrodomoji galia. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Darbo ginčų komisija nagrinėjo šalių ginčą ir 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-497 priėmė tik dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalies už 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį. Atsakovė 2020 m. vasario 20 d. išmokėjo ieškovui minėtu sprendimu priteistą darbo užmokestį (t. 3, b. l. 84). Iš ieškovo pozicijos (jis remiasi minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu, jame išdėstytais argumentais) galima daryti išvadą, jog ieškovas taip pat sutinka su darbo ginčo komisijos sprendimu. 2020 m. birželio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog atsakovė už 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį su juo atsiskaitė, pervedė į jo banko sąskaitą už minėtą laikotarpį 259,85 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, sutiko, kad ši reikalavimo dalis turėtų būti mažinama. Remiantis tuo, kas aptarta, pripažįstama, jog darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. DGKS-497 nagrinėjamu atveju yra teisingas ir pagrįstas tiek, kiek jį pripažįsta šalys, t. y. dėl 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpio, ir apeliacinės instancijos teismas šio laikotarpio iš naujo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. Likusiam ginčo laikotarpiui minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas jokios įrodomosios galios neturi, apeliacinės instancijos teismas ginčą nagrinėja remdamasis byloje esančiais įrodymais, juos vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, išklausiusi pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei išmokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį (minėta, jog darbo ginčų komisija išsprendė šalių ginčą dėl 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio, o 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn. laikotarpiu ieškovas nurodo nepriskaičiuoto darbo užmokesčio sumą „0“, 2019 m. gruodžio mėn. grafos iš viso nėra, t. 2, b. l. 109–110, 117–118).

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas jam pavestas funkcijas vykdė ir kitu laiku, nei užfiksuota darbo grafikuose ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima, kadangi byloje esantys ieškovo pateikti įrodymai – ranka surašytos ieškovo dirbtos dienos, valandos (t. 1, b. l. 126–130), ir byloje esanti UAB „Ekskomisarų biuras“ raktų registravimo žurnalo kopija patvirtina ieškovo teiginius, jog jis dirbo ir kitu laiku, negu užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose.

24. Ieškovas įrodinėdamas, jog atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose nurodytas darbo laikas neatitinka faktiškai ieškovo dirbto darbo laiko, prie atsiskaitymo lapelių už 2019 m. sausio–gegužės mėn. (t. 1, b. l. 126–130) nurodė, kokiomis dienomis kiekvieną mėnesį jis realiai dirbo ir kiek dirbo valandų. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. sausio mėn. (t. y. sausio 1, 4, 7, 9, 11, 13, 15, 17, 19, 21, 23, 25, 28, 31 d.) su UAB „Ekskomisarų biuras“ raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 96–99), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registravimo žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. sausio mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 136) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo sausio 9 d., 15 d., 21 d. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. vasario mėn. (t. y. vasario 3, 6, 9, 12, 13, 15, 17, 18, 21, 24, 25, 27 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 99–101), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registravimo žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. vasario mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 137) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo vasario 12 d., 15 d., 24 d., 27 d. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. kovo mėn. (t. y. kovo 2, 4, 5, 7, 9, 11, 14, 16, 20, 22, 24, 26, 29 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 101–103), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registravimo žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. kovo mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 138) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo kovo 4 d., 7 d., 14 d., 22 d., 26 d. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. balandžio mėn. (t. y. balandžio 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22, 25, 26, 28 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 104–105), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registracijos žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Sulyginus ieškovo skaičiavimuose nurodytas jo dirbtas dienas 2019 m. gegužės mėn. (t. y. gegužės 1, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 19, 22, 25, 28, 31 d.) su raktų registravimo žurnalu (t. 1, b. l. 106–108), nustatyta, jog nurodytomis dienomis raktų registracijos žurnale pasirašė būtent ieškovas K. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovės pateiktame 2019 m. gegužės mėn. darbo laiko grafike (t. 2, b. l. 140) nėra nurodyta, jog ieškovas dirbo gegužės 15 d., 16 d.

25. 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. V. ir V. A. patvirtino, kad toks raktų registravimo žurnalas ieškovo darbo vietoje buvo, jame apsaugos darbuotojas fiksuodavo valytojams išduodamus / priimamus raktus. Pažymėjo, jog žurnalas buvo UAB „Ekskomisarų biuras“ dokumentas, jis buvo surištas, sunumeruotas ir su A. R. parašu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad minėtas raktų registravimo žurnalas buvo vienas iš atsakovės dokumentų, patvirtina byloje esanti raktų registravimo žurnalo kopija (t. 1, b. l. 23–114), iš jos matyti, jog žurnalo pradžioje nurodyta įmonė – UAB „Ekskomisarų biuras“, žurnalo pabaigoje ties grafa „Atsakingasis asmuo“ yra pasirašęs A. R.. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. R. – padalinio vadovas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus (ieškovo, liudytojų parodymus, paties ieškovo surašytas jo faktiškai dirbtas dienas, UAB „Ekskomisarų biuras“ raktų registravimo žurnalo kopiją, darbo laiko grafikų kopijas), taip pat atsižvelgusi į bylos pobūdį (darbo byla, kurioje darbuotojas turi pakankamai ribotas galimybes gauti ir pateikti į bylą itin išsamius įrodymus), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė raktų registravimo žurnalu kaip įrodymu, kuris patvirtina ieškovo argumentus apie tai, kokiomis dienomis jis dirbo ir kad dirbo ir kitu laiku, nei užfiksuota ieškovės darbo laiko grafikuose. Atsakovei argumentuojant, jog darbo laiko apskaita buvo tvarkoma remiantis teisės aktų nuostatomis, pažymėtina, jog vien formos laikymasis savaime nereiškia turinio teisingumo. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, o ne kiekvieną įrodymą atsietai, galima padaryti išvadą, kad atsakovės pateikti 2019 m. sausio–gegužės mėn. darbo laiko grafikai nėra tikslūs, juose nebuvo užfiksuotos visos ieškovo faktiškai dirbtos dienos.

28. Minėta, jog ieškovas įrodinėdamas, kad atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose ir žiniaraščiuose nurodytas darbo laikas neatitinka faktiškai ieškovo dirbto darbo laiko, prie atsiskaitymo lapelių už 2019 m. sausio–gegužės mėn. (t. 1, b. l. 126–130) nurodė, kokiomis dienomis kiekvieną mėnesį jis realiai dirbo ir kiek dirbo valandų. Tas valandų skaičius (su patikslintu, mažesniu skaičiavimu už kovo mėn.) perkeltas ir į ieškovo pateiktą lentelę už 2019 m. (t. 2., b. l. 109–110, 117–118). Ieškovo skaičiavimu, jis 2019 m. sausio mėn. atidirbo 249,5 val., vasario mėn. – 224,5 val., kovo mėn. – 249 val., balandžio mėn. – 215 val., gegužės mėn. – 209,5 val., iš viso – 1 147,5 val. 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu. Tuo tarpu iš 2019 m. sausio mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 126) matyti, jog ieškovui atlyginimo už sausio mėn. priskaičiuota už 176 val., iš 2019 m. vasario mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 127) matyti, jog ieškovui atlyginimo už vasario mėn. priskaičiuota už 159 val., iš 2019 m. kovo mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 128) matyti, jog ieškovui atlyginimo už kovo mėn. priskaičiuota už 160 val., iš 2019 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 186) matyti, jog ieškovui atlyginimo už balandžio mėn. priskaičiuota už 167 val., iš 2019 m. gegužės mėn. atsiskaitymo lapelio (t. 1, b. l. 130) matyti, jog ieškovui atlyginimo už gegužės mėn. priskaičiuota už 176 val., iš viso 838 val. 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu.

29. Ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis darbo dienomis dirbdavo nuo 16.00 val. iki kito ryto 8.00 val., o savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 8.00 val. ryto iki kito ryto 8.00 val. Išklausius teismo posėdžio, vykusio Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. birželio 8 d., garso įrašą, nustatyta, jog duodamas paaiškinimus teismui ieškovas nurodė analogiškas aplinkybes dėl dirbto darbo laiko, o atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, ieškovas patikslino, jog tokiu darbo laiku dirbo iki 2019 m. gegužės 10 d., po to apie vieną ar du mėnesius darbo dienomis dirbo nuo 17.00 val. iki 8.00 val., o vėliau – nuo 18.30 val. iki 8.00 val. Ieškovo parodymus apie darbo laiką darbo dienomis ir savaitgaliais bei švenčių dienomis patvirtino teismo posėdžiu metu 2020 m. birželio 8 d. apklaustas liudytojas R. V.. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog ieškovas dirbdavo ir per išeigines, ir šventinėmis dienomis, darbo dienomis dirbo nuo 17.00 val. iki 8.00 val. ryto. Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nenustatytas liudytojų suinteresuotumas šios bylos baigtimi. Be to, jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas netikėti liudytojų parodymais, nenurodo ir atsakovė.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktais skaičiavimais dėl 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu faktiškai išdirbtų valandų skaičiaus. Pažymėtina, jog atsakovė konkrečiai nenurodo, kad kažkurie ieškovo skaičiavimai, pateikti lentelėje už 2019 m. (t. 2., b. l. 109–110, 117–118), kuria grindžiamas reikalavimas, galėtų būti netikslūs, neginčija pasirinktų tarifų darbo užmokesčio įsiskolinimui apskaičiuoti (t. 1, b. l. 126–130; t. 2, b. l. 109–110, 117–118).

31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas siekė papildomai pagrįsti savo argumentus dėl faktiškai dirbto laiko pas atsakovę, siekė, kad atsakovė pateiktų į bylą duomenis apie apsaugos darbuotojų registravimąsi tarnybiniu telefonu darbo pradžioje ir pabaigoje, remiantis 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarka (t. 2, b. l. 105). Byloje esanti 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarka (t. 2, b. l. 105) patvirtina ieškovo paaiškinimus apie tai, jog darbo pradžioje, darbo metu ir darbo pabaigoje buvo privaloma registruotis, tarnybiniu telefonu surenkant nurodytą tel. numerį, išklausius automatinį pranešimą, įvedant savo tabelio numerį ir paspaudžiant groteles, po to, išgirdus papildomą skaičių, jį surenkant telefono klaviatūroje. Iš minėtos Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos matyti, jog, be kita ko, su minėta tvarka buvo susipažinęs tiek padalinio vadovas A. R., tiek ieškovas K. R., tiek byloje kaip liudytojas apklaustas R. V.. Kad tokia tvarka buvo, teismo posėdžio metu 2020 m. birželio 8 d. patvirtino liudytojai R. V. bei V. A..

32. Išklausius 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog ieškovo atstovas prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti Pranešimų budėtojui tvarkos taisykles, t. y. nurodyti, kaip buvo žymima darbuotojų darbo pradžia ir pabaiga. Atsakovės atstovas nurodė, jog į bylą buvo pateikta visa medžiaga, darbo laiko apskaita buvo fiksuojama darbo laiko žiniaraščiuose, jie pateikti į bylą. Anot atsakovės atstovo, ieškovo atstovas aiškiai neįvardijo, kokie tai konkrečiai duomenys turėtų būti, tad atsakovė negali pateikti to, ko neturi. Teismas, nagrinėdamas ieškovo atstovo prašymą, konstatavo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pateikti, atsakovės atstovas nurodo, kad kitų duomenų neturi, tad negali teismas išreikalauti to, ko neturi. Tačiau tokia atsakovės užimama pozicija, neva neaišku, kokius duomenis prašoma pateikti į bylą, negali būti toleruojama. Jau ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje buvo keliamas klausimas dėl pas atsakovę nustatytos Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos. Darbo ginčų komisija savo sprendime (t. 1, b. l. 5–10) nurodė, jog atsakovė Komisijai nepateikė išsamių duomenų apie pranešimus, kuriuos kiekvienas atsakovės saugos darbuotojas teikia kas valandą telefonu į centrinę būstinę savo pamainos metu, dienos ir nakties metu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje buvo pateikta 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarkos kopija (t. 2, b. l. 105), tad atsakovės atstovas negalėjo nežinoti, kokius duomenis prašoma papildomai pateikti. Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog buvo aišku, kokių duomenų papildomai prašo ieškovo atstovas, t. y. kaip ir kur pagal 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui tvarką buvo užfiksuojamas ir saugomas darbuotojų (šiuo konkrečiu atveju – ieškovo K. R.) darbo pradžios ir pabaigos laikas, tačiau tik dėl atsakovei žinomų priežasčių į bylą atsisakoma teikti šiuos duomenis. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog tokie duomenys nėra išsaugoti.

33. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

34. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog ieškovas negalėjo į bylą pateikti duomenų, kurie objektyviai patvirtintų ieškovo darbo pradžios ir pabaigos valandas, nes ieškovas šiais duomenimis nedisponuoja, o atsakovė tik dėl jai žinomų priežasčių šių duomenų neteikė, daro išvadą, jog ieškovo nurodytos faktiškai jo išdirbtos valandos 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu yra teisingos, nenuginčytos. Remtis atsakovės pateiktais darbo laiko grafikais bei žiniaraščiais nėra pagrindo, kadangi nustatyta, jog į darbo laiko grafikus atsakovė neįtraukė visų faktiškai ieškovo dirbtų dienų.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, jų visumą, o ne kiekvieną įrodymą atskirai, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį. Todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 1 432,28 Eur (neatskaičius mokesčių) (336,96 Eur už 2019 m. sausio mėn. + 315,01 Eur už 2019 m. vasario mėn. + 408,32 Eur už 2019 m. kovo mėn. + 202,44 Eur už 2019 m. balandžio mėn. + 169,55 Eur už 2019 m. gegužės mėn.) (t. 2, b. l. 109–110, 117–118).

36. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ši ieškinio dalis atmesta nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir dėl ieškovui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Ieškovas taip pat prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už 2017 m. ir 2018 m. Ieškinyje šį savo reikalavimą grindė tuo, jog per 3 metus, t. y. 2017–2019 m., jo darbo pobūdis ir darbo grafikas buvo pastovūs, nesumokėtą 2 137,65 Eur darbo užmokestį už 2019 m. ieškovas daugino iš 3 metų. Tačiau teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir atsakovės argumentams, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovė netinkamai tvarkė ieškovo darbo laiko apskaitą ir netinkamai išmokėjo darbo užmokestį už 2017 m. ir 2018 m. Ieškovas jokių skaičiavimų apie neišmokėtą darbo užmokestį už 2017–2018 m. laikotarpį, galbūt kitas jo dirbtas dienas ir kitą valandų skaičių, negu nurodyta atsakovės teikiamuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo iš esmės metu neteikė. Nors ieškovo darbo pobūdis visus šiuos metus nesikeitė, jis ėjo tas pačias pareigas toje pačioje darbo vietoje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog jo darbo grafikas nebuvo pastovus, nenumatytais atvejais tekdavo keistis su kitais darbuotojais, todėl ieškinyje nurodytas skaičiavimo būdas neišmokėtam darbo užmokesčiui už 2017 m. ir 2018 m. pagrįsti negali būti laikomas teisingu.

38. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ši ieškinio dalis atmesta teisėtai ir pagrįstai, naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos

39. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagrįsdamas šį savo reikalavimą, ieškovas nurodė, jog už darbą jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, todėl jis patyrė dvasinių išgyvenimų. Taip pat nurodė, jog dirbdamas pas atsakovę susigadino sveikatą. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog jis nurodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos pagrįstumą. Įstatymo leidėjas neriboja reikalavimo dydžio, kiekvienam asmeniui tai yra individualus faktorius. Atsakovė šiurkščiai pažeidinėjo jo teises, dėl to patyrė išgyvenimų.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda ir pan., tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai; vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

42. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors ieškovo apeliacinis skundas iš dalies ir pagrįstas, jo ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau nėra pagrindo priteisti ieškovui ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas prarado sveikatą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo negalavimai susiję su darbdaviu ir dalies su darbo užmokesčio nesumokėjimu. Dvasinių išgyvenimų, kaip jie pasireiškė, kiek tęsėsi, kokių nepatogumų sukėlė, ieškovas neįrodinėjo. Rūpesčiai ginant savo pažeistas teises yra neišvengiami, tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju pripažintina, jog pažeidimo konstatavimas ir dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą.

43. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ši ieškinio dalis atmesta teisėtai ir pagrįstai, naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Byloje yra pateiktos pinigų priėmimų kvitų kopijos (t. 1, b. l. 11, 12), iš kurių matyti, jog ieškovas advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 80 Eur (2019 m. rugsėjo 20 d.) bei 100 Eur (2020 m. vasario 17 d.). Taip pat byloje pateikta 2019 m. gruodžio 9 d. memorialinio orderio kopija (t. 1, b. l. 133), iš kurios matyti, jog ieškovas už sąskaitos išrašo spausdinimą turėjo 11,58 Eur išlaidų.

46. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 21 d., o į darbo ginčų komisiją ieškovas kreipėsi 2019 m. lapkričio 22 d., tad akivaizdu, jog 80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 11,58 Eur išlaidos už sąskaitos išrašo spausdinimą – tai išlaidos, ieškovo turėtos ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, jos nepriteistinos, nes darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 d.). DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

47. Ieškovo ieškinys pagrįstas iš dalies. Jis reiškė du savarankiškus reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovės 6 412,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (šis reikalavimas patenkintas 22,33 proc. (1 432,28 Eur x 100 proc. / 6 412,95 Eur); 2) priteisti 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą (reikalavimas atmestas). Vadinasi, iš viso patenkinta 11,17 proc. (22,33 proc. + 0 proc.) / 2) ieškinio reikalavimų. Ieškovui iš atsakovės priteistina 11,17 Eur (100 Eur x 11,17 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

48. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

49. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinas valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. priteistina valstybei iš atsakovės 42,96 Eur žyminio mokesčio (1 432,28 Eur x 3 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

51. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

52. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 657,94 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 11,17 proc., o nepagrįstas – 88,83 proc., tad atsakovei iš ieškovo priteistina suma būtų 584,49 Eur (657,94 Eur x 88,83 proc. / 100 proc.). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Po paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinio teismo vertinimu, priteisus iš ieškovo atsakovei visą jos patirtų išlaidų atlyginimą, būtų pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, kadangi ieškovui iš atsakovės priteisiama neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 1 432,28 Eur, ši suma priteisiama neatskaičius mokesčių, po mokesčių atskaitymo ieškovui teksianti suma nežymiai skirtųsi nuo jam teksiančios pareigos atlyginti atsakovės turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį, atsakovės procesinį elgesį, įvertinusi tai, jog ieškovas iš esmės naujų argumentų ir įrodymų apeliaciniame skunde neteikė, tad atsakovei nereikėjo gintis nuo ieškovo argumentų, kurie jai nebūtų iš esmės žinomi, atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), remdamasi CPK 93 straipsniu, daro išvadą, jog yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovei iš ieškovo priteistina 292,25 Eur (584,49 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui K. R. iš atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 1 432,28 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. vasario 26 d. teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui K. R. iš atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 11,17 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 42,96 Eur žyminio mokesčio.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ iš ieškovo 292,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui K. R. 2020 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus dokumentus: paaiškinimus (2 lapai), UAB „Ekskomisarų biuras“ išmokėjimų darbuotojams suvestinių už 2016 m. lapkričio–2019 m. lapkričio laikotarpį kopijas (3 lapai), skaičiavimų lenteles „Alga pagal darbo sutartį 555*1,005=557,775“ (2 lapai), UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo laiko grafikų kopijas (43 lapai), UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimų apie darbo pradžią ir pabaigą registracijos tvarkos kopiją (1 lapas), Pranešimų UAB „Ekskomisarų biuras“ budėtojui“ tvarkos kopiją (1 lapas).

Teisėjai Aurimas BrazdeikisKristina DomarkienėLarisa Šimanskienė