Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-21894-862/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-02
Bylos Nr.
e2YT-21894-862/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16664-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21894-862/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16664-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2021-04-23 patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolės 2021-04-23 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėjo kreditorinis reikalavimas į bankrutuojančio asmens E. S. mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas dėl pareiškėjo neveikimo. Pareiškėjo manymu, jis atliko visus būtinus veiksmus, tačiau dėl institucijų kaltės nebuvo tinkamai informuotas apie E. S. bankroto procedūrą bei neturėjo galimybės pareikšti ir patvirtinti savo kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjas susipažino su E. S. ir L. S. bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog jokie procesiniai dokumentai minėtoje byloje pareiškėjui siųsti bei įteikti nebuvo. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-20 nutartimi iškėlė E. S. ir L. S. bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ši nutartis pareiškėjui nebuvo išsiųsta ir įteikta. Nurodo, kad 2015-02-20 nutartis buvo siųsta kitiems kreditoriams bei antstoliams, įskaitant ir antstoliui Dariui Bliznikui, tačiau byloje nėra pažymos ar kitų duomenų apie teismo nutarties išsiuntimą pareiškėjui. Tegia, jog apie šią nutartį pareiškėjui nepranešė nei bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini), nei antstolis Darius Bliznikas, nei skolininkas E. S.. Nurodo, kad apie teismo priimtą nutartį bei nustatytą terminą jam nebuvo žinoma, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis. Pareiškėjo manymu, jis tinkamai įvykdė savo, kaip kreditoriaus, teises, kadangi vykdomuosius dokumentus pateikė antstoliui Dariui Bliznikui vykdyti. Anot pareiškėjo, jis negali atsakyti už kitų asmenų neveikimą, nes procesiniai dokumentai turi būti įteikiami įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog apie visus sprendimus bus informuotas ir tai buvo patvirtinęs antstolis Darius Bliznikas.

Antstolė 2021-06-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį nagrinėti persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad jai 2021-04-22 pateikti vykdyti 2013-10-30 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-08-06 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko E. S. išieškotojo E. V. naudai. Paaiškina, kad sprendžiant vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti klausimą buvo nustatyta, jog minėti vykdomieji dokumentai 2013-10-30 ir 2013-08-06 buvo pateikti vykdyti antstoliui Dariui Bliznikui, kuris, gavęs informaciją, kad skolininkui E. S. 2015-02-20 nutartimi iškelta bankroto byla, 2015-03-10 vykdomąsias bylas užbaigė ir vykdomuosius dokumentus persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 nutartimi fizinio asmens E. S. bankroto byla užbaigta bei nurašyti E. S. kreditorių reikalavimai, tarp kurių nėra E. V. reikalavimo. Antstolė nuorodo, kad 2021-04-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro 2013 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-04-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro 2013-08-06 išduot` vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nes surinktų įrodymų pagrindu padaryta išvada, jog E. V. kreditorinis reikalavimas į bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas dėl E. V. neveikimo. Antstolė paaiškina, kad išieškotojo E. V. reikalavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimų rūšis, kurie, baigus fizinio asmens bankroto bylą, nėra nurašomi, todėl E. V. kreditorinis reikalavimas, jį įtraukus į bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, baigus bankroto bylą turėtų būti nurašytas. Aiškina, kad informacija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, ją iškėlusį teismą bei paskirtą bankroto administratorių yra skelbiama viešai, todėl pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes gauti informaciją apie bankrutuojančio skolininko bankroto administratorių bei pateikti kreditorinį reikalavimą. Anot antstolės, per nustatytą terminą kreditorinio reikalavimo nepateikus, E. V. pagrįstai nebuvo įtrauktas į bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nurašytas E. S. kreditoriaus E. V. reikalavimas. Antstolė teigia, kad ši aplinkybė negali būti pagrindu iš naujo priimti vykdyti 2013-08-06 išduotą vykdomąjį dokumentą, nes tokiu būdu būtų paneigtas FABĮ tikslas – atstatyti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

Suinteresuoti asmenys E. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Iš byloje esančio prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo matyti, jog 2013-08-06 pareiškėjas teikė prašymą antstoliui Dariui Bliznikui dėl vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkui E. S. ir L. S. iškelta bankroto byla. Antstolis Darius Bliznikas 2015-03-10 patvarkymu, atsižvelgdamas į skolininkui iškeltą bankroto bylą, sustabdė ir užbaigė vykdomąją bylą, o vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

2021-04-16 pareiškėjas pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo Lietuvos antstolių rūmams. Antstolė Daiva Milevičienė 2021-04-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro 2013-08-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo kreditorinis reikalavimas į skolininko bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas dėl E. V. neveikimo.

Vadovaujantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, tačiau ne nuo antstoliui pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ar neteisėtumo vertinimo.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 12/2016-13/2016).

FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo pagrindas – kreditorių valia pateikti prašymai. Kreditoriui savo valia nepateikus prašymo, jo reikalavimas paprastai negali būti įtraukiamas į kreditorių reikalavimų sąrašą. Įstatyme nenumatyta, kad būtų tvirtinami teismui žinomi kreditorių reikalavimai, tačiau kurių patys kreditoriai nepareiškė (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-617-601/2019; 2018 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1236-436/2018).

FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aptartos FABĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai dėl fizinių asmenų bankroto proceso paskirties ir tikslų suponuoja išvadą, jog tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorius, kuris žinojo apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-767-1092/2019).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo skolininko bankroto byloje. Pareiškėjas, siekdamas savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, privalėjo pateikti pareiškimą bankroto administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, o praleidus terminą – teismui. Teismo vertinimu, kreditoriaus pasyvumas fizinio asmens bankroto procese negali neigiamai paveikti sąžiningo skolininko interesų užbaigus bankroto procesą.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog apie teismo 2015-02-20 priimtą nutartį bei nustatytą terminą jam nebuvo žinoma, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog informaciją apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat po nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2014-10-13 www.teismai.lt buvo viešai paskelbtas teismo pranešimas apie priimtą E. S. ir L. S. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto iškėlimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė