Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens L. S. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

L. S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 7 d.

L. S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) – išieškojimas.

L. S. Š. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. S. Š. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas: 2022 m. lapkričio 21 d., apie 20.38 val., iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2022 m. lapkričio 21 d. 21 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens L. S. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, netgi nekeliamas L. S. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo klausimas, tačiau prašoma nuspręsti dėl tinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė išieškoti per didelę konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Taigi šiame procesiniame sprendime bus pasisakoma tik dėl galimybės dar labiau sumažinti iš L. S. Š. išieškotiną konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. sumažinti ją nuo 5 000 Eur iki 1 000 Eur.

7. L. S. Š. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46). Automobilį valdančios įmonės atstovė liudytoja B. G. nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), L. S. Š. buvo išnuomotas kaip pakaitinis, kol vyko L. S. Š. asmeninio automobilio remontas (t. 1, b. l. 34–36). Taigi L. S. Š. vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį, kuris su atleistuoju nuo baudžiamosios atsakomybės nesusijęs jokiais ryšiais, ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad L. S. Š. vairuos transporto priemonę neblaivus. Nesant galimybės konfiskuoti nusikaltimo priemonę, remiantis BK 72 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš L. S. Š. (BK 72 straipsnio 5 dalis).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis), kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (??kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

10. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar išieškoti jos vertę, taikant laidavimą, priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra išieškoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 15 800 Eur (t. 1, b. l. 50). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl teisės pažeidimus padariusiems asmenims taikomų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo, nusprendė, atleisdamas L. S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti ne visą, o dalį automobilio, priklausančio trečiajam asmeniui, vertės atitinkančią sumą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes, kad L. S. Š. gauna (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių dydis bendrai yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118), santaupų neturi, bet turi įsigijęs (duomenys neskelbtini), taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog L. S. Š. finansinė padėti nėra sunki.

11. Būtina įvertinti, jog vien tas faktas, jog nusikalstamą veiką L. S. Š. padarė su transporto priemone, kuri nepriklauso jam asmeninės nuosavybės teise, savaime nesudaro pagrindo neišieškoti konfiskuotino turto vertės visai arba išieškoti tik nepagrįstai mažą konfiskuotino turto vertės dalį, nes, priešingu atveju, tokia teismų praktika skatintų asmenis naudotis svetimu turtu, darant nusikalstamas veikas, kad vėliau būtų taikoma švelnesnė baudžiamoji atsakomybė, t. y. asmenys preziumuotų, jog jiems nebus skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir jie nepatirs kitų turtinių pasekmių (nebus išieškoma trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės vertė). Nors L. S. Š. anksčiau nėra baustas (t. 1, b. l. 58–62) ar teistas (t. 1, b. l. 63–64) už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, tačiau yra baustas už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, tai leidžia teigti, jog L. S. Š. daromi pažeidimai sunkėja. Taigi, nors L. S. Š. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis negali nepatirti visiškai jokių teisinių pasekmių, kadangi tokiu atveju būtų skatinamas jo nusikalstamas elgesys ateityje. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti taip pat į tokias reikšmingas aplinkybes, jog L. S. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuris paskirtas net be užstato, pirmosios instancijos teismas nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį, kuri sudaro tik vieną trečdalį visos aptariamo turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertės, t. y. bylos medžiagoje nesama duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo negalės padengti konfiskuotino turto vertės dalies, kurią skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė iš jo išieškoti.

12. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui bus pateikti vykdymui procesiniai dokumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo, L. S. Š. papildomai išaiškintinos atitinkamos su pareikštu prašymu susijusios vykdymo proceso normos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali nuspręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl L. S. Š., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, galės kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir aktyviai bendradarbiaudamas galės susitarti su antstoliu, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

13. Kolegija mano, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, būtent į nusikaltimo pavojingumą (L. S. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių girtumas), aplinkybes, apibūdinančias L. S. Š. asmenybę, elgesį ir finansinę situaciją, kurias jau įvertino ir pirmosios instancijos teismas, sprendimas išieškoti trečdalį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra konfiskuotinas turtas, vertės iš esmės yra proporcingas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo klaida šioje byloje nepadaryta, todėl nesama pagrindo keisti ar naikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens L. S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.