- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-577-737/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00027-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- J. A. P.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. A. P. ir jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmė, nustatant 5 mėnesių savanorišką baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. A. P. išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, nes nepadaryta ši nusikalstama veika.
J. A. P. nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti kardomosios priemonės.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą J. A. P. turtui Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. vasario 23 d. nutarimu – J. A. P. nekilnojamajam turtui, pastatui – gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 61 399 Eur), nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. A. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad siekdama pateisinti neteisėtai gautų piniginių lėšų kilmę, žinodama kad pateikiamos pinigų dovanojimo sutartys nebuvo sudarytos ir pasirašytos, 2023 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybai raštu reg. Nr. 0-9415 „Dokumentų pateikimas pagal reikalavimą ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00027-22“, nurodydama, kad pridedami sutarčių originalai, pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintus žinomai netikrus dokumentus: 2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. spalio 25 d., 2014 m. sausio 2 d. pinigų dovanojimo sutartis, su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie pinigų dovanojimą bei rankraštiniais įrašais „J. P.“, „J. A. P.“ ir šalia jų esančiais parašais, kurie nėra atlikti ranka, naudojant rašymo priemonę, o įkomponuoti į sutartis skaitmeninio montažo būdu ir išspausdinti lazeriniu spausdinimo aparatu, t. y., pateiktos sutartys nėra nukopijuotos nuo sutarčių originalų, o pagamintos skaitmeninio montažo būdu įkeliant į kompiuterį dokumento ruošinį įrašų ir parašų vaizdą.
2. Be to, J. A. P. buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o būtent, nuosavybės teise turėjo didesnės nei 900 MGL vertės turtą, žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra, iš neteisėtų pajamų įsigijo automobilį „BMW X6 xDrive30d“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Krasta Auto“ pagal 2017 m. birželio 21 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą – Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėdama 76 950 Eur (grynais pinigais sumokėdama 16 450 Eur, bankiniais pavedimais 19 500 Eur, 41 000 Eur sumai atlikta užskaitą (už automobilį „BMW X4 xDrive20d“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Krasta Auto“ pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini))), iš kurių dalį:
2.1. 18 030,05 Eur sumokėjo (už automobilį „BMW X6 xDrive30d“) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 30 d. iš neteisėtų pajamų;
2.2. 6 664,41 Eur, sumokėjo (už automobilį „BMW X4 xDrive20d“), laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d., grynais pinigais iš neteisėtų pajamų;
3. toliau tęsdama nusikalstamą veiką įsigijo butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir 59/34307 dalį žemės sklypo – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sumokėdama 12 0880 Eur (laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. pagal preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. sumokėdama 23 132 Eur, 2018 m. 97748 Eur)), iš kurių dalį:
3.1. 8 332 Eur, sumokėjo, laikotarpiu 2017 m. spalio 2 d. nuo iki 2017 m. spalio 31 d., iš neteisėtų pajamų;
3.2. 5 253,50 Eur, sumokėjo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., iš neteisėtų pajamų;
3.3. 12 903,29 Eur, sumokėjo, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., iš neteisėtų pajamų;
4. toliau tęsdama nusikalstamą veiką įsigijo 1/18 dalį automobilių saugyklos – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. liepos 25 d. pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėdama 13 000 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. liepos 23 d. pagal sutartį Nr. 27-C2), iš kurių dalį, o būtent 4 150,63 Eur sumokėjo iš neteisėtų pajamų.
5. Tokiu būdu J. A. P., žinodama, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 3 d. turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo – 55 333,88 Eur (18 030,05 Eur, 6 664,41 Eur, 8 332 Eur, 5 253,50 Eur, 12 903,29 Eur) neteisėtų pajamų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. P. ir jos gynėjas advokatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį dalyje dėl J. A. P. pripažinimo kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje J. A. P. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. liudytojas J. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo dukrą J. A. P. ir kategoriškai atsiribojo nuo ikiteisminio tyrimo metu fiksuotų jo parodymų, nurodydamas, kad policijoje duoti parodymai yra neteisingi ir jis jų atsisako. Liudytojui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Liudytojas atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų surašydamas 2023 m. liepos 31 d. pareiškimą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad rėmėsi 2023 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada, tačiau byloje yra 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sutartys yra kopijos, o ne originalai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-222/2015, skunde nurodoma, kad nepatvirtinta dokumento kopija negali būti laikoma BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.
Šalies argumentai
2.3. J. A. P. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji pati neklastojo sutarčių ir nežinojo, kad jos buvo suklastotos. Sutartis su originaliais parašais ji buvo padavusi E. P., kad jis sutartis perduotų pasirašyti J. P.. Vėliau nuteistajai buvo grąžintos sutartys, kuriose buvo ir J. P. parašai. Kadangi buvo įsitikinusi, kad sutartyse esantys parašai yra originalūs, J. A. P. sutartis neabejodama pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
2.4. Apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kokiu būdu buvo suklastoti dokumentai. Yra tik išreikšta spėlionė, kad parašai galėjo būti nukopijuoti nuo sutarties. Apibendrinant skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas neleistinais įrodymais bei spėlionėmis, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.
8. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teismo iniciatyva buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra pensijoje, su dukra nebendrauja beveik nuo jos pirmų skyrybų. Ji paskambina kartą ar du į metus, bet šalti santykiai. Kaip tėvas yra dovanojęs jai pinigų per banką ir kažkiek yra dovanojęs pinigų grynais. Notarinėmis dvejomis sutartimis 2006 metais yra padovanojęs J. A. P. 390 000 Lt, buvo sudarytos dvi sutartys, kuriomis buvo jai dovanoti 290 000 Lt ir 150 000 Lt. Patvirtino, kad jam parodytos sutarčių kopijos yra žinomos, pažymėjo, kad visi šie pinigai jai buvo pervesti į banko sąskaitą, todėl pas jo dukrą sąskaitose turi būti pervesti 390 000 Lt. Liudytojas parodė, kad dar buvo du pavedimai tuo laiku po 49 000 Lt, nes tuo metu galiojo toks įstatymas, kad iki 50 000 Lt nereikėjo notarinės sutarties tokiai pinigų sumai, tai jai buvo pervesti tiesiog šie pinigai, nors vėliau gailėjosi, kad nesudarė notarinės sutarties, kadangi jam buvo priekaištaujama, kad per mažai davė pinigų. 2006 m. J. P. pardavė savo turimas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, gavo nemažai pinigų, visi pinigai buvo gauti oficialiai ir tada jis J. A. P. padovanojo kaip ir kitiems dviem sūnums, tiesa, kitiems dviem sūnums jis padovanojau gerokai daugiau pinigų, tai buvo nesutarimų pradžios taškas. J. P. padovanojo sūnums daugiau todėl, kad J. A. P. buvo gavusi iš jo žmonos tėvų – J. ir V. Š. – palikimą, ji gerai su jais sutarė ar kažkaip išsiviliojo iš jų, nes tie Š. turėjo dar du vaikus be jo žmonos ir jiems taip pat palikimo nieko nebuvo, viską J. A. paliko, visą savo turtą, kiti jų vaikai (du sūnūs ir J. broliai) nieko negavo iš diedukų, todėl kai pardavė akcijas, sūnums davė daugiau pinigų, J. A. mažiau. Vėliau dar savo dukrai J. A. P. pervedė pinigų 2013 m. gruodžio 31 d. vienu pavedimu 49 000 Lt į sąskaitą „Luminor bank“ ir į tą pačią sąskaitą 2013 m. gruodžio 30 d. pervedė 490 00 Lt į sąskaitą „Luminor bank“, nes vėlgi dėl to, kaip J. P. nurodė, kad nereikalaujama buvo notaro, todėl iš viso jai turi būti dovanota tokiu būdu į sąskaitą apie 490 000 Lt. Yra davęs J. A. ir grynųjų pinigų, tačiau nebeatsimena tiksliai kiek, bet tai buvo tikrai ne didelės pinigų sumos, gal iki 20 000 Lt galėjo būti davęs po 2006 metų, nes visada būdavo priekaištai, kad broliams davė daugiau, tai kad nebūtų tų priekaištų dar yra davęs, jokių raštelių jie nepasirašė. Liudytojui parodytos pinigų dovanojimo sutartys 2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. spalio 25 d., 2014 m. sausio 2 d. jam nematytos, tris kartus po 20 000 Lt jis nedavė, parodė, kad kaip sakė, davė iš viso per kelis kartus apie 20 000 Lt, bet nebuvo jokia sutartis surašyta, o juo labiau trys sutartys ir tokia suma nebuvo duota. Jam šios sutartys nematytos, jose nepasirašė. Jis su žmona išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais. Po skyrybų namas Ignalinos gatvėj buvo padalintas pusiau jam su žmona, nors jį statė jis vienas, o vėliau J. A. P. jau sergant žmonai, susiorganizavo ligoninėj notarą ir susitvarkė palikimą, kad žmonos namo dalis priklausytų jai. Po jo žmonos mirties, jos dalies, jų sūnums nieko neliko. Nors jis ir žmoną slaugė ligoninėje, ir laidojo ir vėliau kapus sutvarkė. Jis vėliau atpirko iš savo dukros J. A. tą 1/2 namo, kad sūnūs turėtų kur gyventi, jis tuose namuose niekada daugiau negyveno. Ar J. A. gavo iš jo mirusios žmonos palikimo pinigais, jis nežino, nesidomėjo tuo, nieko nežino. Kai buvo jo pirmos žmonos, kuri yra mirusi, 75 metų gimtadienis, jis A. P. pervedė 15 000 Eur, pinigai tikrai buvo pervesti J. A. P. į sąskaitą, grynais jis jai nedavė, kokia tai buvo banko sąskaita, jis negali pasakyti, nes J. A. P. pati jam užrašė ant popieriuko sąskaitos numerį, nurodė, kad tai matyti galima iš jo banko sąskaitos pervedimo. Liudytojo vaikai ir buvusi žmona neturėjo „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, akcijas pardavė tik jis. Liudytojas nurodė tikrai neišlaikęs dukros jokiu momentu, jokių jos išlaidų nedengdavo nuo to laiko kai ji susituokė su pirmu vyru, ji gyveno savistoviai ir jis niekada jokiu etapu jos daugiau nebeišlaikė, jos išlaidų nedengdavo. Apie tai, kad jo dukra būtų teikusi kam nors paskolas bet kuriame laikotarpyje jis nieko nežino, kodėl išėjo iš darbo gaisrinėje nežino, ar ji dirba kur nors šiuo metu, ar gauna pajamas taip pat nieko nežino (1 t., b. l. 138-139).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistosios J. A. P. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinis skundas atmetamas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent nustato esminius BPK pažeidimus. Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria J. A. P. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
11. Nuteistoji J. A. P. viso proceso metu teigė, kad jokių dokumentų neklastojo ir buvo įsitikinusi, kad pateiktos pinigų dovanojimo sutartys atitinka tikrovę, sutartyse esantys jos ir jos tėvo parašai yra originalūs, todėl jos veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
12. Pasak nuteistosios gynėjo, pirmosios instancijos teismas J. A. P. kaltę grindė prielaidomis ir klaidingai konstatavo, kad nuteistoji suprato, jog pateikė suklastotą dokumentą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nuteistosios pateiktos dovanojimo sutartys negali būti laikomos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektu, nes jos nėra originalai. Taip pat nurodoma, kad sutartyje suklastotas ir J. A. P. parašas, o tai, skundo teigimu, esą nelogiška. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
13. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213-511/2023, Nr. 2K-40-813/2025 ir kt.).
14. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo. Kita vertus, kiekviena nusikalstama veika pažeidžia baudžiamaisiais įstatymais saugomas visuomenės vertybes, todėl ir dokumentų klastojimas įvairiu mastu pažeidžia saugomus teisinius santykius. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytomis veikomis kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei ir apie padarytos veikos pavojingumą spręstina atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes; baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas. Nagrinėjamu atveju nuteistoji pinigų dovanojimo sutartį pateikė siekdama pateisinti lėšų, už kurias įsigijo registruotiną turtą, kilmę. Tokiu suklastotų dokumentų panaudojimu tiesiogiai kėsinasi į valdymo tvarką ir finansinių nusikaltimų tyrimo efektyvumą, sukeldamas grėsmę teisingam teisinių santykių reguliavimui ir asmenų teisių bei teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-449/2018). Todėl konstatuotina, kad nagrinėjama veika yra pavojinga ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas J. A. P. kaltę, rėmėsi 2023 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada, nors byloje yra 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada. Šis argumentas pagrįstas tiek, kiek kalbama apie datą: nuosprendyje nurodyta „2023 m. rugsėjo 11 d.“ yra akivaizdus rašymo apsirikimas. Byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, pasirašyta 2023 m. rugpjūčio 30 d. (Nr. 11-1670(23)). Todėl netiksli data pati savaime nepaneigia išvados turinio ir įrodomosios vertės.
16. Byloje esanti 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada patikimai patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. spalio 25 d. ir 2014 m. sausio 2 d. pinigų dovanojimo sutartyse spausdintinis tekstas, įrašai ir parašų atvaizdai yra atspausdinti, parašai nėra atlikti ranka, o dokumentai pagaminti skaitmeninio montažo būdu, o ne nukopijuoti nuo tariamų originalų. Todėl apeliacinio skundo teiginys, esą pateiktos sutartys yra tik „kopijos“ ir dėl to negali būti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas, atmestinas kaip nepagrįstas: teisinės apyvartos tikslu pateikti dokumentai šiuo atveju yra žinomai netikri, pagaminti skaitmeninio montažo būdu, ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies požymius.
17. Nors apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-222/2015, kurioje konstatuota, kad vekselio kopija negali būti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, pažymėtina, kad nagrinėjama byla skiriasi esminėmis aplinkybėmis. Minėtoje nutartyje buvo kalbama apie nepatvirtintą tikro dokumento kopiją, kuri pati savaime nesukuria teisinių pasekmių. Šioje byloje, remiantis specialisto išvada, pinigų dovanojimo sutartys nėra nukopijuotos nuo originalų, o pagamintos skaitmeninio montažo būdu, t. y. sukurti visiškai nauji, tikrovės neatitinkantys dokumentai, kuriuose įkomponuoti parašų vaizdai. Toks dokumento sukūrimas, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, yra laikomas dokumento suklastojimu pagal BK 300 straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar jis vizualiai primena kopiją. Šios suklastotos sutartys buvo pateiktos siekiant sukelti teisiškai reikšmingas pasekmes – pateisinti piniginių lėšų kilmę, todėl jos laikytinos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji J. A. P. nežinojo, jog sutartys yra suklastotos, pati pasirašė sutartį ir perdavė ją E. P., kuris turėjo sutartį duoti pasirašyti J. P.. E. P. sutartis grąžino su abiem parašais, todėl nuteistoji neturėjo jokio pagrindo manyti, kad sutartys yra suklastotos. Vis dėl to, šią versiją paneigia baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Pirma, 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog dovanojimo sutartyse tiek J. A. P., tiek J. P. parašai nėra atlikti ranka, o yra įkomponuoti į sutartis skaitmeninio montažo būdu. Tai reiškia, kad sutartyse nuteistosios parašas taip pat nėra originalus, todėl ji pati ranka sutarčių nepasirašė ir to negalėjo nežinoti, pati šias sutartis pateikdama institucijai, kaip originalus. Antra, sutarčių pasirašymo metu nuteistosios J. A. P. pavardė buvo B., nuteistoji savo pavardę į P. pasikeitė tik 2020 m. lapkričio 25 d. Nors duodama parodymus teisme nuteistoji nurodė, kad pasirašė kaip P., nes nenori prisiminti B. pavardės, vis dėlto, įvertinus ir tą aplinkybę, kad sutarčių nuteistoji apskritai nepasirašė (jos parašas buvo įkomponuotas skaitmeninio montažo būdu), šie parodymai laikytini nepatikimais. Trečia, aplinkybę, jog J. A. P. suprato, kad sutartys yra suklastotos patvirtina ir aplinkybės, kuriomis jos buvo pateiktos. Nuteistoji pinigų dovanojimo sutartis pateikė siekdama pateisinti lėšų, už kurias įsigijo registruotiną turtą, kilmę.
19. Be to, aplinkybę, kad nuteistoji suprato, jog sutartys yra suklastotos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti J. P. parodymai, kad jis 2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. spalio 25 d. ir 2014 m. sausio 2 d. pinigų dovanojimo sutarčių nepasirašinėjo. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė nepasirašinėjęs kaltinime nurodytų dovanojimo sutarčių. Jis nurodė, kad galėjo per kelis kartus duoti 20 000 litų, tačiau ne sutartyse nurodytas sumas. Be to, liudytojas nurodė, kad J. A. P. dovanojamus pinigus jis dažniausiai pervesdavo į jos banko sąskaitą, o ne duodavo grynais (1 t., b. l. 138-139). 2023 m. liepos 31 d. pareiškimu J. P. atsiėmė parodymus ir nurodė daugiau parodymų neduosiantis. Atsisakyme liudytojas taip pat nurodė, kad jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį (1 t., b. l. 140). Aplinkybė, kad J. P. nebuvo išaiškinta jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį yra pabrėžiama ir apeliaciniame skunde. Vis dėl to, iš bylos duomenų matyti, kad prieš atliekant liudytojo J. P. apklausą, jam buvo išaiškintos jo, kaip liudytojo teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė atsisakyti duoti parodymus. Aplinkybę, kad J. P. teisės ir pareigos buvo išaiškintos, liudytojas patvirtino pasirašydamas teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolą. Liudytojas J. P. taip pat pasirašė ir prie jam išaiškintos teisės neduoti parodymų arba neatsakyti į klausimus apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (1 t., b. l. 137). Iš to, kas nurodyta, matyti, kad liudytojo J. P. apklausa buvo atlikta tinkamai, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada kartu su kita byloje esančia medžiaga ir liudytojo parodymais sudaro nuoseklią įrodymų visumą.
20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė spėjimais ir neleistinais įrodymais, esą nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai suklastoti kaltinime minėtų sutarčių parašai, tik spėta, jog jie nukopijuoti nuo ankstesnės sutarties. Šis argumentas atmestinas. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad visų trijų pinigų dovanojimo sutarčių (2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. spalio 25 d., 2014 m. sausio 2 d.) įrašai „J. P.“, „J. A. P.“ ir šalia jų esantys parašai yra ne rankraštiniai, o atspausdinti spalvinio elektrofotografinio spausdinimo būdu; konstatuota, kad šių įrašų ir parašų forma visuose dokumentuose visiškai sutampa, sutampa ir šalia jų esantys pašaliniai taškeliai, o parašų bei įrašų išdėstymas identiškas spausdintinės taškelių linijos ir teksto atžvilgiu (13 t., b. l. 104–106). Be to, spausdintiniuose elementuose ties parašais fiksuotas kitoks dažomosios medžiagos rastras nei sutarčių tekste virš parašų, pavardžių ženklų šriftas – didesnis, spausdintinės taškelių linijos ir tekstas „J. P.“, „J. A. P.“ – nelygiagretūs kitoms eilutėms (13 t., b. l. 104–106). Šių požymių visuma pagrindžia išvadą, kad minėti įrašai ir parašai buvo įkomponuoti į dokumentus montažo būdu, įkeliant į kompiuterinį ruošinį įrašų ir parašų vaizdą, o ne atlikti ranka; todėl identiškumo faktas patikimai paneigia dokumentų originalumą ir patvirtina klastojimo faktą (13 t., b. l. 104–106).
21. Nagrinėjamu atveju konkretus šaltinis, iš kurio perkelti suklastoti parašai, neturi savarankiškos teisinės reikšmės: jo identifikavimas nepaneigia nei dokumentų suklastojimo fakto, nei žinomai suklastoto dokumento panaudojimo. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad apkaltinamajame nuosprendyje neva nenurodyta dokumentų suklastojimo atlikimo forma ir teismas esą tik spėliojo dėl galimo parašų nukopijavimo nuo ankstesnės sutarties, nelaikytini teisiškai reikšmingais.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. A. P. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.
Dėl J. A. P. paskirtos bausmės
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. A. P. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniu skundu yra prašoma priimti priešingą sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas, tai yra – išteisinti J. A. P., jai nepadarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei formuojama kasacine praktika, tokio pobūdžio prašymas lemia plačiausią apeliacinio skundo nagrinėjimo apimtį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas privalo iš esmės patikrinti visą bylą, įskaitant ir bausmės pagrįstumą bei atitiktį įstatymui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė J. A. P. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmę.
25. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad skiriama bausmė turi atitikti proporcingumo principą – tai yra būti subalansuota tarp veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ypatumų, bausmės rūšies bei dydžio ir jos paskirties. Bausmė turi būti nei per griežta, nei per švelni, tačiau pakankama užtikrinti baudžiamojo įstatymo tikslus.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis. Teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad J. A. P. padarė vieną baigtą nesunkią nusikalstamą veiką veikdama tiesiogine tyčia, byloje nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistoji anksčiau buvo bausta administracine tvarka, neteista.
27. Įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. A. P. atžvilgiu taikė nusikaltimo metu galiojusią BK 300 straipsnio 1 dalies redakciją (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija). Vis tik, po veikos padarymo keitėsi BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija, joje papildomai numatant viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Taigi, šis įstatymas taip pat švelnina nuteistosios padėtį, ir galėtų būti sprendžiama dėl veikos perkvalifikavimo, nes pagal BK 3 straipsnio 2 dalį bausmę švelninantis (tam tarpe ir numatantis švelnesnes bausmės rūšis) baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Vis tik, įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo kasacinėje jurisprudencijoje formuluojama taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025, 2K-111-719/2025). Teisėjų kolegija šioje byloje sprendžia, kad perkvalifikavimas būtų tik formalus, nes pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu, yra teisinga. Tokiu atveju, vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, veika neperkvalifikuojama.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. A. P. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.