- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-544-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02284-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, pagal atsakovo S. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys AB „Swedbank“ bankas, AB SEB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas S. B. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) užtikrinant atsakovo S. B. reikalavimus, areštuoti visas ieškovei M. B. ir atsakovui S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias UAB „MIR GLOBAL“ akcijas, t. y. areštuoti 100 vnt. UAB „MIR GLOBAL“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra lygi 25 Eur, uždraudžiant bet kokį šių akcijų perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei akcijų vertės sumažinimą; 2) įpareigoti UAB „MIR GLOBAL“ vadovą R. R. UAB „MIR GLOBAL“ vertybinių popierių sąskaitoje atlikti įrašą apie visų ieškovei M. B. ir atsakovui S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių UAB „MIR GLOBAL“ akcijų, t. y. 100 vnt. UAB „MIR GLOBAL“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra lygi 25 (dvidešimt penkiems) eurams, areštą, uždraudžiant bet kokį šių akcijų perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei akcijų vertės sumažinimą, ir nedelsiant pateikti teismui bei atsakovui S. B. tai įrodantį išrašą iš UAB „MIR GLOBAL“ vertybinių popierių sąskaitos; 3) užtikrinant atsakovo S. B. reikalavimus, įpareigoti ieškovę M. B. ir atsakovą UAB „MIR GLOBAL“ netrukdyti atsakovui S. B. naudotis šiomis turtinėmis ir neturtinėmis UAB „MIR GLOBAL“ akcininko teisėmis: (i) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); (ii) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; (iii) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų; (iv) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų; (v) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei; (vi) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; ir (vii) įgyvendinti kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises; bei (viii) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; (ix) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; ir (x) gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 4) užtikrinant atsakovo S. B. reikalavimus, areštuoti ieškovei M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį Butą/Patalpą - Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti ieškovę M. B. laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8265-892/2020, kas mėnesį kartu su atsakovu S. B. mokėti mėnesines įmokas bankui pagal šalių kartu su banku 2016 m. gruodžio 8 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 15A1618214621-H9, ne vėliau kaip iki einamojo kalendorinio mėnesio 10-os dienos bankiniu mokėjimo pavedimu pervedant pusę mėnesinės įmokos pagal šią kredito sutartį sumos į atsakovo S. B. atsiskaitomąją sąskaitą banke; 6) įpareigoti ieškovę M. B. laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8265-892/2020, kas mėnesį kartu su atsakovu S. B. išlaikyti pastatą -vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą pagal 2016-12-05 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK-12581, įskaitant ir įpareigojimą per pusę kartu su atsakovu S. B. mokėti komunalinius mokesčius, mokesčius už kitas paslaugas bei kitas rinkliavas pagal atitinkamų paslaugų teikėjų įkainius, ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo atitinkamo rašytinio pagrįsto atitinkamais dokumentais atsakovo S. B. pareikalavimo momento bankiniu mokėjimo pavedimu pervedant pusę atitinkamos sumos į Atsakovo S. B. atsiskaitomąją sąskaitą banke.
2. Nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kilo itin didelė rizika, kad ieškovė gali perleisti UAB „MIR GLOBAL“ akcijas tretiesiems asmenims, neteisėtai pasinaudodama tuo faktu, jog ji per VĮ „Registrų centras“ klaidą tik viena yra įregistruota įmonės akcininke. Prašymą įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis UAB „MIR GLOBAL“ akcijomis atsakovas argumentavo tuo, kad šiuo metu ieškovė turi nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą ir gali akcijomis naudotis tik viena, kas prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams ir pastato atsakovą į blogesnę padėtį nei šiuo metu yra ieškovė, taip pat nurodė, kad ieškovė nekviečia atsakovo į jokius UAB „MIR GLOBAL“ akcininkų susirinkimus, neteikia jokios informacijos akcininkams. Dėl buto arešto pažymėjo, kad ieškovės banko sąskaitos matyti, jog ji neturi pakankamai piniginių lėšų tam, kad būtų patenkinti atitinkami atsakovo priešieškinyje nurodyti reikalavimai ieškovės atžvilgiu, tuo tarpu bylos nagrinėjimo stadijos metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą gali perleisti tretiesiems asmenims. Pasisakydamas dėl prašymų įpareigoti ieškovę kartu su atsakovu kas mėnesį mokėti įmokas bankui ir komunalinius mokesčius išlaikant ginčo turtą – gyvenamąjį namą, nurodė, kad atsakovas yra priverstas vienas asmeninėmis lėšomis dengti kreditą už minėtą nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu atsakovė pagal 2020 m. sausio 7 d. nutartį naudojasi namu, jame gyvena, naudojasi teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl kaip bendraturčiai sutuoktiniai abu privalo mokėti minėtas įmokas. Ieškovės neįpareigojus lygiomis dalimis kartu su atsakovu dengti namo išlaidų bei banko įmokų, ieškovė ir toliau būtų palankesnėje padėtyje nei atsakovas, netgi gyventų atsakovo sąskaita, dėl ko būtų sukurtos visos prielaidos atsakovo patiriamos žalos didėjimui.
Atsiliepimas
3. Ieškovė M. B. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo nurodė su juo nesutinkanti, prašė jo netenkinti.
4. Nurodė, kad UAB „MIR GLOBAL“ areštas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ketintų parduoti ar perleisti akcijas, kad būtų atlikusi kokius nors kitus veiksmus. Be to, akcijos buvo įgytos šalims būnant santuokoje, todėl ketinant jas perleisti, tam būtų reikalingas sutuoktinio sutikimas, nepriklausomai nuo to, kaip akcijos yra įregistruotos juridinių asmenų registre. Atsakovui visuomet buvo žinoma apie tai, koks įrašas yra atliktas šiame registre, tačiau jis niekada to neginčijo ir jokių klausimų šiuo aspektu nekėlė. Taip pat mano, kad nėra ir pagrindo atlikti įrašą vertybinių popierių sąskaitoje, nes šis atsakovo prašymas realiai yra nukreiptas ne į ieškovę, o į UAB „MIR GLOBAL“, kadangi ieškovė vertybinių popierių sąskaitos netvarko. Dėl įpareigojimo netrukdyti atsakovui naudotis UAB „MIR GLOBAL“ akcijomis ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais ieškovė jam neva trukdo naudotis akcijomis, nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė būtų išsimokėjusi dividendus ir jais su atsakovu nepasidalinusi ar pan. Dėl atsakovo prašymo areštuoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti butą mano, kad jis nepagrįstas, kadangi ieškovės turi kito nekilnojamojo turto, be to, ieškovo prašomos priteisti žalos dėl UAB „MIR GLOBAL“ vertės sumažėjimo dydis nėra nurodytas, tokia žala šiai dienai apskritai nėra nustatyta, todėl taikomas turto areštas negali viršyti byloje pareikšto reikalavimo dydžio, šiuo atveju atsakovo reikalavimas nėra konkretus. Dėl atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę mokėti dalį būsto kredito įmokų ir įmokų už komunalinius patarnavimus pažymėjo, kad ieškovei yra žinomos ir suprantamos bendraturčių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu. Ieškovė niekada neatsisakė tokių savo pareigų vykdyti. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų atsisakiusi tokias savo pareigas vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Dėl UAB „MIR GLOBAL“ akcijų arešto, įrašo vertybinių popierių sąskaitose bei įpareigojimo netrukdyti atsakovui naudotis akcijomis pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „MIR GLOBAL“ akcijos buvo įgytos šalims būnant santuokoje, todėl ketinant jas perleisti, tam būtų reikalingas sutuoktinio sutikimas, nepriklausomai nuo to, kaip akcijos yra įregistruotos juridinių asmenų registre (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Vertinant minėtos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės M. B. atžvilgiu pagrįstumą taip pat pažymėjo, jog ieškovės kaip įmonės akcininkės, nesąžiningumas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nepreziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka atsakovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1296-236/2019, nutarties 27 punktas). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad ieškovė ketina perleisti, parduoti UAB „MIR GLOBAL“ akcijas tretiesiems asmenims ar kitaip jas suvaržyti. Atsakovo argumentus teismas laikė subjektyvia nuomone, kuri nėra paremta faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis ieškovės galimus nesąžiningus veiksmus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė, kaip vienintelė įmonės akcininkė, siektų tyčia mažinti bendrovės akcijų vertę priimdama vienokius ar kitokius įmonei nenaudingus sprendimus tokiais veiksmais mažindama jai pačiai priklausančio turto vertę. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti ieškovės, kaip įmonės vienintelės akcininkės sąžiningumo prezumpciją, bei atsižvelgiant į CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias sandorius, susijusius su bendros įmonės perleidimu ar jos teisių suvaržymu, vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisės į juos suvaržymo, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, nesant ginčo dėl minėto turto priklausomumo, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje dalyje netenkino (CPK 144 straipsnis). Kadangi nebuvo nustatyta pagrindo taikyti UAB „MIR GLOBAL“ akcijų areštą, konstatavo, kad nėra ir pagrindo atlikti įrašą vertybinių popierių sąskaitoje, šį prašymą taip pat netenkino.
7. Pažymėjo, kad ieškovas teismo taip pat prašė įpareigoti ieškovę M. B. ir atsakovą UAB „MIR GLOBAL“ netrukdyti atsakovui S. B. naudotis turtinėmis ir neturtinėmis UAB „MIR GLOBAL“ akcininko teisėmis. Teismo nuomone, atsakovas, teikdamas prašymą, neįrodo ir nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais ieškovė jam trukdo naudotis įmonės akcijomis (nenurodyta, kada ieškovė trukdė gauti bendrovės pelno dalį, neatlygintinai gauti akcijų, kai didinamas bendrovės kapitalas, sušaukti akcininkų susirinkimą, pateikti jo darbotvarkės klausimus, gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir pan.) dėl ko prašymas įpareigoti netrukdyti atsakovui naudotis turtinėmis bei neturtinėmis UAB „MIR GLOBAL“ teisėmis laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu materialinių teisinių santykių esmės, todėl pirmosios instancijos teismas jo netenkino (CPK 144, 178 straipsniai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
8. Dėl buto arešto. Atsakovas teismo prašė areštuoti ieškovei M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) motyvuodamas tuo, kad ieškovė neturi pakankamai piniginių lėšų tam, kad būtų patenkinti atsakovo priešieškinyje nurodyti reikalavimai, t. y. reikalavimas dėl UAB „MIR GLOBAL“ akcijų vertės sumažėjimo kompensavimo, reikalavimas dėl skolos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad priešieškinyje nėra įvardinta prašoma priteisti žalos suma, be to, tokia žala šiai dienai apskritai dar nėra nustatyta, kaip ir nėra nustatyta dėl kokių priežasčių įmonės vertė galėjo sumažėti (jeigu sumažėjo). Dėl nurodyto, ieškovei priklausančio turto areštas būtų nepagrįsta laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti proporcingumo principo. Vien tai, kad yra pareikštas turtinis reikalavimas (nenurodant jo dydžio) nepatvirtina, kad ieškovė gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo, taip pat nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas įrodymais pagrindė aplinkybės apie sunkią ieškovės finansinę būklę. Antra, teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto (buto) suvaržymo, kuris nėra ginčo objektas, kurio atžvilgiu atsakovas yra nepareiškęs reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtą, taip pat vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinę paskirtį, jog turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui, teismas atsakovo prašymą dėl buto arešto atmetė kaip nepagrįstą (CPK 144 straipsnis, 185 straipsnis).
9. Dėl įpareigojimo ieškovę mokėti dalį būsto kredito įmokų ir įmokų už komunalinius patarnavimus. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, šios priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Taikydamas laikinąsias pasaugos priemones teismas iš esmės bylos nesprendžia. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų teismui, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių ryšys su būsimo teismo sprendimo vykdymu paprastai reikalauja taikyti turtinio pobūdžio reikalavimo įvykdymą užtikrinančias priemones tik tokiose bylose, kuriose pareikšti ieškinio reikalavimai priteisti, o ne reikalavimai pripažinti ar modifikuoti teisinius santykius. Atsakovo prašymas nustatyti kredito AB SEB bankui mokėjimą lygiomis dalimis, reikštų, kad toks mokėjimo tvarkos atskyrimas nuo solidariojo atsakomybės principo, reiškiančio, jog kreditorius gali reikalauti prievolės vykdymo tiek iš visų ar kelių skolininkų bendrai, tiek iš bet kurio atskirai, tiek ją visą, tiek jos dalį, nulemtų kreditoriaus teisės pasirinkti bet kurį mokėtoją suvaržymą ir šios teisės normos pažeidimą. Atsakovas laikinosiomis priemonėmis siekia modifikuoti 2016 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties Nr. 15A1618214621-H9 sąlygas, tai yra siekia solidarią sutuoktinių atsakomybę paversti daline, tuo tarpu turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp šalių nėra padalintas, o šiuo metu minėtu turtu disponuoja ir jį valdo tiek ieškovė, kuri ketina mokėti kredito įmokas ir komunalinius mokesčius, tiek atsakovas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020-01-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8265-892/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės - Atsakovo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi.
10.1. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, šioje Byloje priimdamas dvi kitas 2019-08-22 ir 202001-07 nutartis dėl jau ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, dėstydamas savo motyvus pabrėžė aukščiau minimą šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką (t. y. kad jos skirtos laikinai sureguliuoti ginčo situaciją), tačiau, priešingai nei Ieškovės prašymų atžvilgiu, jau vertindamas atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas visiškai ignoruoja šią šeimos bylose taikomų principų šioje srityje specifiką, visiškai jų neakcentuoja ir į juos net neatsižvelgia. Pažymėjo, kad tokia Vilniaus regiono apylinkės teismo pozicija, taikant tas pačias teisės normas nevienodai ieškovės ir atsakovo atžvilgiu bei taikant nevienodus standartus ieškovei ir atsakovui, kai yra priimamos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (tenkinant ieškovės prašymus, o visus atsakovo prašymus nepagrįstai atmetant; ieškovės prašymus vertinant šeimos bylų nagrinėjimo specifikos kontekste, o atsakovo prašymų atžvilgiu šio konteksto išvis net nepaliečiant ir jokios specifikos net netaikant, priimamas nutartis grindžiant vien tik Ieškovės argumentais, visiškai ignoruojant Atsakovo pateiktus įrodymus), išties kelia abejonių dėl teismo nešališkumo Atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovo nuomone, jis tinkamai įvykdė CPK 178 str. nurodytą pareigą. Prie atsiliepimo į ieškinį yra pridėtas priedas, kuriame ieškovė pareiškia, jog ji yra vienintelė UAB „MIR GLOBAL“ akcininkė bei akcijų savininkė - tokie ieškovės melagingi pareiškimai, kurie visiškai neatitinka tikrovės ir tik akivaizdžiai pademonstruoja ieškovės piktnaudžiavimą teise, vienareikšmiškai paneigia jos sąžiningumo prezumpciją. Yra pridėti UAB „MIR GLOBAL“ akcininko sprendimai, kurie akivaizdžiai parodo, kaip įmonė buvo valdoma ir akcijomis naudojamasi iki ieškovės ir atsakovo skyrybų ir konflikto pradžios, t. y. įmonės akcijomis buvo naudojamasi bendrai, visi sprendimai buvo pasirašomi dviejų asmenų, sudarančių vienintelį akcininką - ieškovės ir atsakovo bendrai, o jau dabar, kai vyksta skyrybų byla - ieškovė nesąžiningai trukdo atsakovui naudotis įmonės akcijomis, visiškai nebeprileidžia prie naudojimosi įmonės akcijomis ir save pristato kaip vienintelę įmonės akcininkę.
10.3. Dėl akcijų arešto pažymėjo, kad naudodamasi įmonės akcijomis viena pati, pristatinėdama save ir laikydama save vienintele UAB „MIR GLOBAL“ akcininke, ieškovė gali bet kada bet kuriam trečiajam asmeniui perleisti UAB „MIR GLOBAL“ akcijas. Tai yra didžiulė ir reali rizika. Apeliantas nesutiko su teismo pozicija, dėstoma ginčijamoje nutartyje, kad jokios realios rizikos, jog ieškovė perleis akcijas tretiesiems asmenims neva išvis nėra.
10.4. Nurodė, kad teismas ginčijamoje nutartyje nurodo, kad atsakovas turi ginčyti Juridinių asmenų registro įrašą apie UAB „MIR GLOBAL“ vienintelį akcininką, o ne neva kreiptis į teismą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo/užtikrinimo, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių - akcijų arešto taikymo. Tokia teismo pozicija atsakovui yra nesuprantama bei, atsakovo nuomone, prieštarauja teisės normoms ir plėtojamai teismų praktikai. Visų pirma, tokia teismo pozicija paneigia asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Visų antra, ne Juridinių asmenų registras ir ne įrašai jame lemia ir nustato asmenų teises, jas gina ar riboja. Kaip gerai žinoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad Juridinių asmenų registras atlieka ne teises nustatančią funkciją, o teises išviešinančią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K- P-186/2010).
10.5. Pažymėjo, kad atsakovas yra vienas iš lygiaverčių UAB „MIR GLOBAL“ vienintelį akcininką sudarančių asmenų. Taigi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, būdami UAB „MIR GLOBAL“ vienintelį akcininką sudarančiais asmenimis (kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 5 d.), nepriklausomai nuo Juridinių asmenų registro įrašo, turi teisę lygiomis teisėmis naudotis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu - akcijomis ir iš jų išplaukiančiomis teisėmis. Nurodė, kad ieškovė trukdo atsakovui naudotis UAB „MIR GLOBAL“ akcijomis, t. y. trukdo naudotis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis. Tai įrodo jau minėtas rašytinis ieškovės pareiškimas, pridėtas prie atsiliepimo į ieškinį, kuriame ieškovė aiškiai nurodo, jog nei ji, nei įmonė atsakovui neteiks jokios informacijos apie UAB „MIR GLOBAL“, kurią turi teisę gauti akcininkai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. Ieškovė viena naudojasi UAB „MIR GLOBAL“ akcijomis, viena disponuoja akcininkams teikiama informacija, viena dalyvauja akcininkų susirinkimuose ir uždavinėja klausimus bei gauna į juos atsakymus, viena priiminėja sprendimus.
10.6. Dėl buto arešto
apeliantas nurodė, kad atsakovas savo priešieškiniu prašo ne vien tik įmonės vertės sumažėjimo kompensacijos, kurios dydžio dėl teisiškai pagrįstų ir priešieškinyje nurodytų priežasčių kol kas nenurodė, bet ir reikalauja priteisti iš Ieškovės skolą už atsakovo vienasmeniškai dengiamą banko kreditą, kuris yra bendras tiek ieškovės, tiek ir atsakovo, kurios suma kasdien tik auga, nes ieškovė iki šio atskirojo skundo pateikimo teismui dienos visiškai ignoruoja bendros prievolės vykdymo pareigą; be to, atsakovas priešieškiniu reikalauja taip pat ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog jos buto rinkos vertė yra vos 30 120 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šio buto įsigijimui ieškovė yra pasiėmusi iš banko kreditą, o jo nepadengta vertė šiai dienai pagal byloje esančius duomenis yra lygi net 18 588,96 Eur, tai realiai iš šio buto realizavimo atėmus įsipareigojimų bankui sumą liktų vos 11 531,04 Eur. Šios sumos neužtektų net ieškovės skolos atsakovui už atsakovo iki šios dienos dengiamą banko kreditą sumokėjimui. Tad ginčijamoje nutartyje teismo dėstomi argumentai dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės buto arešto - neva neproporcingumo yra visiškai teisiškai nepagrįsti.
10.7. Atsakovui visiškai nesuprantama ginčijamoje nutartyje teismo dėstoma pozicija, jog ieškovės buto arešto netgi neva apskritai negalima taikyti, nes šis butas nėra bylos ginčo objektas. Tokia teismo pozicija yra visiškai teisiškai nepagrįsta, tad su ja kategoriškai nesutinkame. CK 3.65 str. 2 d. 6 p. aiškiai nurodyta, kad teismas šeimos bylose gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui. Šioje teisės normoje, kurią prašoma taikyti byloje, nėra daromos jokios išlygos, nurodant, jog areštas gali būti taikomas išimtinai tik tam sutuoktinio turtui, kuris yra ginčo objektas. Tad ginčijamoje nutartyje dėstoma teismo pozicija yra visiškai teisiškai nepagrįsta.
10.8. Dėl įpareigojimo padengti pusę mėnesinių kredito įmokų nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės žalą, susidariusią dėl to, kad Ieškovė nuo pat 2018-03-30 visiškai nevykdo bendros Ieškovės ir Atsakovo prievolės mokėti bendrą kreditą bankui pagal 2016-12-08 sudarytą Kredito sutartį Nr. 15A1618214621-H9. Tad prašoma laikinoji apsaugos priemonė turi tiesioginį ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu, nes priešieškiniu pareikštas konkretus turtinio pobūdžio reikalavimas, nesusijęs su jokiu reikalavimu pripažinti ar modifikuoti, kaip klaidingai teigia teismas savo Ginčijamoje nutartyje. Prašymu atsakovas jokiu būdu neprašo jokių piniginių ginčų išsprendimo, kas bus daroma galutiniu teismo sprendimu byloje. Prašymu atsakovas prašo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuria būtų užkirstas kelias žalos atsakovui didėjimui. Juk ši byla bus nagrinėjama dar labai ilgą laiką (yra krūva kviestinų liudytojų, nemažai dalintino turto ir ginčytinų klausimų), tad tol, kol bus nagrinėjama byla, per visą bylos nagrinėjimą atsakovo patiriama žala dengiant vienam bendrą ieškovės ir atsakovo banko kreditą tik didės ir gana nemaža suma, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų užkirstas kelias tokiai atsakovo patiriamai žalai didėti.
10.9. Dėl įpareigojimo mokėti komunalinius mokesčius nurodė, kad teismas 2020-01-07 priėmė nutartį, kuria įpareigojo atsakovą leisti ieškovei naudotis bendru šeimos namu, t. y. nustatė ieškovės teisę. Tačiau nenustatė jokių ieškovės pareigų šiuo atžvilgiu. Toks sprendimas vienareikšmiškai įteisino šalių nelygybę, iš esmės įtvirtino ieškovės pranašumą prieš atsakovą, kas yra ne tik kad nesąžininga, bet ir neteisinga ir neteisėta. Tad tokia teismo nustatyta naudojimosi namu tvarka yra netiksli, paviršutiniška ir neįtvirtinanti pamatinių naudojimosi namu taisyklių, kurios užtikrintų abiejų šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, o ne iš esmės gilintų ir taip aštrų tarp šalių esantį konfliktą bei didintų atsakovo patiriamos žalos dydį.
Atsiliepimas
11. Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-01-27 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo S. B. atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
11.1. Nurodė, kad atsakovas teigia, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės turi ir kitą specifiką, nes jomis siekiama sureguliuoti ginčo situaciją. Tačiau, dalis atsakovo prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių su šeimos teisiniais santykiais nėra susijusios. Kaip antai, prašymas atlikti įrašą vertybinių popierių sąskaitoje apie akcijų areštą, įpareigoti netrukdyti naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis. Atsakovas pateikdamas priešieškinį kelia ir kitus klausimus, pavyzdžiui, reiškia reikalavimą dėl akcininko sprendimų panaikinimo, kas nėra susiję su šeimos teisiniais santykiais, o labiau su įmonės valdymu.
11.2. Dėl UAB „MIR GLOBAL“ akcijų arešto ir įrašo vertybinių popierių sąskaitose netaikymo pagrįstumo. Nurodė, kad jokio ginčo dėl to, kad UAB „MIR GLOBAL“ akcijos buvo įgytos šalims esant santuokoje, nėra. Ieškovė jau pareikštu ieškiniu pateikė savo pasiūlymą dėl to, kaip šios akcijos nutraukiant santuoką turėtų būti padalintos, tuo pačiu nurodydama, kad šis turtas buvo įgytas šalims esant santuokoje. Šios aplinkybės, patvirtina, kad ieškovė neturi ketinimų perleisti šias akcijas ar atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų mažinama santuokoje įgyto turto vertė. Pažymėjo, kad jeigu ieškovė gautų iš įmonės dividendus, atsižvelgiant į tai, kad akcijos buvo įgytos šalims būnant santuokoje (nepriklausomai nuo to, kieno vardu jos yra registruotos), šie dividendai priklausytų tiek ieškovei tiek atsakovui bendrai. Ieškovė niekada neneigė atsakovo turtinių teisių, susijusių su šiomis akcijomis. Jokių kitų duomenų, kad atsakovui yra trukdoma naudotis kokiomis nors teisėmis nėra pateikta. Aplinkybės dėl akcijų registravimo viešuose registruose pati ieškovė pakeisti negali.
11.3. Dėl įpareigojimo ieškovei netrukdyti atsakovui naudotis UAB „MIR GLOBAL“ akcijomis netaikymo pagrįstumo. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturtinėmis teisėmis naudotis gali registruotas akcininkas, o šiai dienai įrašas juridinių asmenų registre nėra panaikintas. Tokiu būdu, atsakovo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas. Be to, atsakovas savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikalavo netrukdyti jam naudotis suteiktomis teisėmis. Teisėmis šalys galėtų naudotis kartu ir bendru sutarimu. Pažymėjo, kad šalių buvo aptarta, kad neturtinėmis teisėmis šalių vardu naudojasi ji, o ten kur reikalingas notarinis įgaliojimas priimant sprendimus, šalys tokius sprendimus pasirašydavo kartu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė įgyvendindama tokį susitarimą, būtų įmonei padariusi kokią nors žalą. Analizuojant atsakovo S. B. argumentus, reikėtų suprasti, kad atsakovas nori, kad ieškovė netektų teisės ir galimybės naudotis jai priklausančiomis akcijomis. Be to nurodė, kad ieškovė atsakovo turtinių teisių neneigia. Atsakovo nurodomi argumentai pagrinde yra susiję su turtinėmis teisėmis (gauti lėšas ir pan.). Atsakovas S. B. nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė būtų išsimokėjusi dividendus ir jais su atsakovu nepasidalinusi.
11.4. Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nurodė, kad atsakovas priešieškinyje yra išdėstęs savo argumentus ir teiginius, kad ieškovė neva padarė žalą jam, kadangi UAB „MIR GLOBAL“ vertė neva sumažėjo. Su šiuo reikalavimu atsakovas sieja būtinumą areštuoti nurodytą butą. Tačiau priešieškinyje nėra nurodyta jokia žalos suma, tokia žala šiai dienai apskritai nėra nustatyta, kaip ir nėra nustatyta dėl kokių priežasčių įmonės vertė galėjo sumažėti, jeigu apskirtai sumažėjo. Taigi, atsakovo reikalavimas negali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Be to, priešingai, negu atskirajame skunde teigia atsakovas, ieškovė, kaip ir atsakovas turi kito turto - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Atsakovas papildomai nurodo, kad tik areštavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą būtų galima užtikrinti ir kitą atsakovo reikalavimą - žalos, kurią atsakovas sieja su kredito įmokų mokėjimu, atlyginimą. Pažymėjo, kad šiai dienai nėra nustatyta ar tai apskritai gali būti laikoma žala. Kadangi pagal CK 6.249 str. 1 d. žala tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. Kredito įmokų mokėjimas, nėra nei turto netekimas, nei jo sužalojimas. Be to, šiuo atveju prievolė yra solidari, kas reiškia, kad nesvarbu, kuris iš sutuoktinių tą prievolę moka.
11.5. Dėl dalies būsto kredito įmokų ir įmokų už komunalinius patarnavimus mokėjimo. Nurodė, kad šiuo metu už komunalinius patarnavimus yra mokama per atsakovo banko sąskaitas, kadangi iki tol atsakovas namu naudojosi vienasmeniškai ir ieškovės į namą neįleido. Atsakovui nepateikus duomenų, ieškovė neturi galimybių pati atskirai atlikti mokėjimų už komunalinius patarnavimus. Be to byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad net ir negyvendama name, kai tokias jos galimybes apribojo atsakovas, ieškovė turtą išlaikė. Dėl prievolės kreditoriui vykdymo, nurodė, kad šiai dienai kredito sutartyje yra numatyta atitinkama prievolės vykdymo tvarka ir būdas, kurie nėra pakeisti. Nesant atitinkamų pakeitimų, t.y. nemodifikavus sutarties, kreditorius turėtų pilną teisę nepriimti kitokio prievolės įvykdymo būdo. Tuo labiau, kai tokią teisę jam numato įstatymas. Be to, jeigu teismas nutartų, kad prievolė kreditoriui turėtų būti vykdoma kita tvarka, negu su kreditoriumi yra sutarta, tai reikštų, kad šalių ginčas sprendžiamas iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes šios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad yra taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (2 punktas) ir kt. Taigi, iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
Dėl UAB „MIR GLOBAL“ akcijų arešto, įrašo vertybinių popierių sąskaitose bei įpareigojimo netrukdyti atsakovui naudotis akcijomis
15. Apeliantas prašo areštuoti visas ieškovei M. B. ir atsakovui S. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias UAB „MIR GLOBAL“ akcijas, uždraudžiant bet kokį šių akcijų perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei akcijų vertės sumažinimą.
16. Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad nuosavybės teisės į UAB ,,MIR GLOBAL“ akcijas yra įregistruotos tik ieškovės M. B. vardu t. y. ieškovė yra vienintelė UAB „MIR GLOBAL“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 25 Eur, įmonės vadovas nuo 2019 m. liepos 4 d. - R. R.. Pažymėtina, kad įmonė buvo įgyta santuokos metu.
17. Nepaisant to, kad UAB ,,MIR GLOBAL“ akcijos yra įregistruotos tik ieškovės M. B. vardu, tačiau vadovaujantis CK 3.88 str. 1 dalimi 4 punktu bei 2 dalimi, UAB ,,MIR GLOBAL“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš bendrovės gautos pajamos (dividendai, darbo užmokestis ir pan.) buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė patikslintu ieškiniu prašo minėtą turtą dalinti tarp šalių.
18. Pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės M. B. kaip įmonės akcininkės, nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nepreziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka atsakovui (CPK 12, 178 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie ieškovės jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan., netinkamas akcininko pareigų įgyvendinimas ir pan.).
19. Apeliantas nurodo, kad teikė teismui įrodymą, kuriame ieškovė pareiškia, jog ji yra vienintelė UAB „MIR GLOBAL“ akcininkė bei akcijų savininkė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie ieškovės teiginiai negali būti vertinami, kaip ieškovės nesąžiningumas, kadangi iš tikrųjų ieškovė yra registruota kaip vienintelė UAB „MIR GLOBAL“ akcininkė. Darytina išvada, kad tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde atsakovas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti ieškovės sąžiningumo prezumpciją.
20. Apeliantas nurodo, kad ieškovė trukdo atsakovui naudotis UAB „MIR GLOBAL“ akcijomis, t. y. trukdo naudotis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis. Tai įrodo jau minėtas rašytinis ieškovės pareiškimas, pridėtas prie atsiliepimo į ieškinį, kuriame ieškovė aiškiai nurodo, jog nei ji, nei įmonė atsakovui neteiks jokios informacijos apie UAB „MIR GLOBAL“, kurią turi teisę gauti akcininkai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas įrašas Juridinių asmenų registre yra galiojantis ir nenuginčytas. Be to ieškovė patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-1237-892/2020 dėl santuokos tarp M. B. ir S. B. nutraukimo dėl abiejų kaltės, pati sutinka padalinti akcijas.
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neįrodė ieškovės nesąžiningumo t. y. nepagrindė nurodomų aplinkybių, kad ieškovė ketina perleisti, parduoti įmonės akcijas tretiesiems asmenims ar kitaip jas suvaržyti, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto
23. Atsakovas teismo prašė areštuoti ieškovei M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovė neturi pakankamai piniginių lėšų tam, kad būtų patenkinti atsakovo priešieškinyje nurodyti reikalavimai, t. y. įmonės vertės sumažėjimo kompensacija, kurios dydžio atsakovas kol kas nenurodė, reikalauja priteisti iš ieškovės skolą už atsakovo vienasmeniškai dengiamą banko kreditą, kuris yra bendras tiek ieškovės, tiek ir atsakovo bei bylinėjimosi išlaidos.
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 146 str.).
25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-1237-892/2020 yra pareiškęs priešieškinį ieškovei, kuriame prašo priteisti dėl UAB „MIR GLOBAL“ vertės sumažėjimo patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kad įmonės vertė sumažėjo, dėl kokių priežasčių įmonės vertė galėjo sumažėti, bei atsakovas nenurodo konkretaus žalos dydžio, todėl atsakovo reikalavimai vertintini kaip nepagrįsti. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitas turtas t. y. žemės sklypas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir pastatas - vienbutis gyvenamasis namas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl apelianto teiginiai, kad ieškovės turimo turto neužtektų net skolos atsakovui padengti yra nepagrįsti todėl atmestini.
Dėl įpareigojimo ieškovę mokėti dalį būsto kredito įmokų ir įmokų už komunalinius patarnavimus
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę M. B. kartu su atsakovu lygiomis dalimis mokėti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui bendrai paimto banko kredito mėnesines įmokas bei įmokas už namo komunalinius ir kitus mokesčius.
27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2016 m. gruodžio 8 d. sudarė kredito sutartį Nr. 15A1618214621-H9. Pagal minėtą kredito sutartį šalys yra solidarūs skolininkai.
28. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas) Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).
30. Kadangi solidariosios prievolės teisinio santykio šalys yra sutuoktiniai ir kreditorius, šios prievolės vykdymo tvarka gali būti nustatyta šio teisinio santykio šalių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrąją solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad nagrinėjamoje situacijoje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti trečiojo asmens – kreditoriaus teisės, kadangi be kreditoriaus sutikimo būtų modifikuota šalių prievolė, o atsakovo interesai būtų apsaugoti. Kokios gali būti taikomos civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės, numatyta CPK 145 straipsnyje. Tokia priemonė, kaip įpareigojimas vienos šalies mokėti tam tikrą sumą šalių kreditoriui, nėra numatyta, todėl ji negali būti taikoma.
31. CK 4.86 str. 1 d. numatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti jam išlaikyti ir išsaugoti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
32. Iš ieškovės pateikto atsiliepimo matyti, kad ieškovė nurodo, jog atsakovui pateikus visus duomenis, reikalingus atlikti mokėjimus, ieškovė turės galimybę pati atskirai atlikti mokėjimus už komunalinius patarnavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir šioje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, nes atsakovė yra išreiškusi sutikimą mokėti dalinai komunalinius ir kitus mokesčius, be to, įpareigojimas ieškovės atlikti tam tikrus mokėjimus už paslaugas, teikiamas šalių turimam turtui, nėra numatytas CPK normose, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą numatantis CPK 145 straipsnis tokio rūšies priemonės, kaip įpareigojimo vykdyti prievolę, nenumato.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto S. B. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.