- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-125-951/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34685-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ilona Jakubėnienė, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- P. J.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. J. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, P. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, P. J. į bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. P. J. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 19:53 val. tyčia iš „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės pardavėjoms ir apsaugos darbuotojui, atvirai pagrobė 1 litro talpos vieną degtinės butelį „Stumbras šimtmečio“, kurio vertė 18,99 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18,99 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, žalą atlygino, šiuo metu gydosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur teikiama pagalba priklausomybę turintiems asmenims, nuo atvykimo, t. y. nuo 2023-09-25, vykdė probacijos įpareigojimus, jų nepažeidinėjo. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, bet mano, jog paskirta reali laisvės atėmimo bausmė dar labiau pakenktų jo sveikimui nuo priklausomybės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir P. J. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
6. Nuteistasis P. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės, prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo P. J. apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.
6.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
6.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. J. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.
6.5. Nuteistasis P. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
6.6. P. J. nevedęs, nuo 2020-05-29 niekur nedirbo (1 t., b. l. 61), nuo 2022-09-02 registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 63). Iš bylos matyti, kad nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 28 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 5 950 Eur) (2 t., b. l. 27-38). Be to, anksčiau apeliantas buvo teistas 7 kartus, iš jų du kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą P. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų (1 t., b. l. 96-106; 2 t., b. l. 22-26) matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (viešaisiais darbais, bauda, areštu, laisvės atėmimu) bei tris kartus taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus, jo nedarbą itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.
6.7. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nustatyta po dvi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes švelnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis – viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu - BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti.
6.8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 4 metų (bausmės vidurkis 2 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytoms dviem atsakomybę lengvinančioms ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes (nedirba, teistas, baustas), daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra artima sankcijoje numatytos tos bausmės rūšies vidurkiui. Be to, pirmosios instancijos teismas P. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip paskirdamas sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pirmosios instancijos teismas P. J. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, pirmosios instancijos teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, pats sprendžia, kokią bausmės dalį pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6-976/2021), tačiau pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam P. J. subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam P. J. paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
8. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistajam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 64 straipsnio nuostatas subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nepagrįstai į nuteistajam paskirtos bausmės laiką, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitė bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį, nes BK 64 straipsnis, priešingai nei BK 63 straipsnio 9 dalis, nenumato galimybės į naujai paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos bausmės laiką. Be to, iš bylos matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu P. J. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam buvo paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei į šios bausmės laiką buvo įskaitytas atliktos bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 nuosprendį. Pažymėtina, kad nuteistasis P. J. bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį realiai neatliko, nes bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, tik buvo įskaitytas P. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2021-09-05 11.33 val. iki 2021-09-06 11.38 val. bei nuo 2021-11-11 14.45 val. iki 2021-11-12 14.30 val., buvo nuspręsta laikyti, kad P. J. yra atlikęs 3 laisvės atėmimo bausmės dienas. Taigi, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam į paskirtos subendrintos bausmės laiką antrą kartą įskaitė atliktos bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį. Taip apylinkės teismas, nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 9 dalis) ir taip nepagrįstai palengvino nuteistojo P. J. teisinę padėtį. Nors nėra paduoto prokuroro apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju panaikinus nuosprendžio dalį, kuria į P. J. paskirtos subendrintos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką antrą kartą įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį, nuteistojo P. J. teisinė padėtis nepablogės, nes nei pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį, nei pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendį paskirtos bausmės nuteistasis P. J. realiai neatliko, jam iki šiol yra taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.
9. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į P. J. paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį, naikinama.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistajam dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir P. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
10.1. BK 75 straipsnio 8 dalis numato, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl galimybės atidėti nuteistajam P. J. paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, apylinkės teismas nesilaikė BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatų.
10.2. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).
11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. J. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nors P. J. praeityje buvo teistas net 7 kartus, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, ir jam iš viso jau tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau šios, itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės savaime nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant P. J. negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymas gali būti taikomas tik vieną kartą.
12. Be to, iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką P. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pats nuteistasis nurodė, jog nusikalstamos veikos įvykdymą lėmė priklausomybė alkoholiui, tuo metu blogai jautėsi, norėjo išgerti, bet pardavėja nebedavė degtinės į skolą, nors ją žadėjo atnešti, todėl, nenorėdamas ginčytis su pardavėja, persisvėrė per prekystalį ir nuo lentynos pasiėmė vieno litro talpos degtinės butelį. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistajam atidėjus paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o to paties teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – gydytis priklausomybės ligas. Kaip matyti, nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet taip pat ir pažeisdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu bei nutartimi jam skirtus įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis priklausomybės ligas.
13. Byloje esantys nuteistojo medicininiai dokumentai bei 2023-10-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 96TPK-102/2023 nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis eilę metų piktnaudžiauja alkoholiu, jam susiformavusi psichozinė priklausomybė alkoholiui, jis daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl elgesio ir emocijų sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, kartotinai gydytas dėl abstinencijos būklių, dėl delyrinės simptomatikos, klinikiniame vaizde vyrauja psichikos ir elgesio sutrikimai bei epizodinė aktyvi psichopatologija, sąlygota alkoholio vartojimo, kartotinai aprašomas agresyvus, asocialus, impulsyvus elgesys, nuo 2020 m. gydytas dėl depresinės simptomatikos, 2022 m. diagnozuotas pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (1 t., b. l. 66-67, 77). Pažymėtina, kad nuteistasis P. J., pripažindamas turimą priklausomybę alkoholiui, iš karto po įvykdyto nusikaltimo ėmėsi aktyvių veiksmų, norėdamas išspręsti šią problemą – 2023-09-25 kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia ilgalaikę pagalbą priklausomybę turintiems ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Iš papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, jog nuteistasis šiuo metu tebesigydo. Iš 2024-02-20 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024-04-17 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad nuteistasis šių įstaigų administracijos charakterizuojamas teigiamai, yra motyvuotas, pripažįsta problemą, nurodyta, jog P. J. yra nekonfliktiškas, draugiškas, atviras, sugeba dirbti bendruomenei, turi humoro jausmą, darbus atlieka atsakingai, laikosi dienotvarkės-taisyklių, stengiasi išspręsti problemą su alkoholiu, dalyvauja savipagalbos įžvalgos grupėse, dirbdamas su sveikimo medžiaga (2 t., b. l. 10, 50). Taip pat nuteistasis teismo posėdyje pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro gydytojų J. K. ir L. Š. išduotus medicininius dokumentus, kurie patvirtina, jog nuteistasis P. J. nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio reguliariai (kas mėnesį) lankosi pas psichiatrus, išsako „motyvaciją blaivybei“, motyvuotas tęsti psichosocialinę reabilitaciją, gydosi, vartoja vaistus, išsako motyvaciją keisti gyvenimo būdą (2 t., b. l. 42-47). Iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės 2024 m. balandžio 8 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad P. J. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje buvo gydytas nuo 2024-03-29 iki 2024-04-08 dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo, priklausomybės alkoholiui sindromo, nurodyta, jog šiuo metu, t. y. nuo 2023-09-25, alkoholiu nepiktnaudžiauja, tęsė socialinę reabilitaciją centre „(duomenys neskelbtini)“, yra motyvuotas tolimesniam gydymui, laikytis blaivybės, turi adekvačių planų (nori įsidarbinti) (2 t., b. l. 49). Taip pat aplinkybę, kad nuteistasis P. J. keičia savo gyvenimo būdą, sprendžia priklausomybę alkoholiui, patvirtina ir D. V. C. (VšĮ Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjos) 2024-04-15 prašymas „Dėl malonės P. J.“ (2 t., b. l. 52). Be to, teigiamą nuteistojo elgesio pokytį įrodo ir tai, jog jis nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio užsiima savanoryste – savanoriškai talkina „Maisto banko“ veiklose, sandėlio darbuose, vyko į reisus, „Maisto banko“ administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, sąžiningas, atsakingas, patikimas, darbštus žmogus, paprašius pagalbos, jis visada ją suteikia (2 t., b. l. 53). Taip pat nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie galimą jo įdarbinimą minėtoje įmonėje sandėlio darbininku (2 t., b. l. 54). Be to, iš 2024-04-02 gautų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo bei Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistojo P. J. atžvilgiu naujų administracinių nusižengimų teisenų, ikiteisminių tyrimų nėra pradėta (2 t., b. l. 22–26, 27-38).
14. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis P. J. padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir pakeitė savo elgesį teigiama linkme, gydosi priklausomybę alkoholiui, užsiima savanoryste, susirado būsimą darbą.
15. Atsižvelgiant į tai, kad P. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu padaryta nedidelė žala (18,99 Eur), kuri buvo atlyginta iš karto po nusikaltimo (1 t., b. l. 46-48), iš karto po nusikaltimo įvykdymo nuteistasis kreipėsi pagalbos, spręsdamas turimą priklausomybę alkoholiui, įvertinus aptartus nuteistojo pateiktus dokumentus, matyti, jog jis sėkmingai sprendžia priklausomybę alkoholiui (reguliariai lankosi pas psichiatrus, vartoja medikamentus, susirado darbą), reabilitacijos įstaigos, kurioje nuteistasis gydosi priklausomybę alkoholiui, administracijos charakterizuojamas teigiamai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. J. prašė suteikti jam dar vieną galimybę įrodyti, kad jis sugeba ir nori keistis, gyventi blaivų gyvenimą, prašė leisti dirbti ir tęsti gydymą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, t. y. P. J. nesistengė išvengti atsakomybės, ir tai rodo, kad jis suprato savo padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, nuteistajam P. J. dar kartą atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant maksimalų 3 metų terminą, taikant ir intensyvią priežiūrą. Taip pat teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslus pasiekti padės nuteistajam skiriami įpareigojimai – gydytis priklausomybės ligas, nes pats nuteistasis sutinka, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nustatytu laiku, neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kurie šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nes BK 75 straipsnyje numatyto instituto taikymas nenutrauks jo pozityvių socialinių ryšių tiek su artimaisiais, tiek su bendruomene, leis toliau tęsti gydymąsi.
16. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo probacijos laikotarpio. Taigi, probacijos taikymo tikslas – užtikrinti probuojamo asmens veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Taigi, dar kartą atidedant P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam suteikiama dar viena galimybė pasitaisyti, įrodyti, kad jis padarė išvadas ir nori pasikeisti. Be to, P. J. nustatytinas maksimalus – 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pakankamai ilgas, ir per visą šį laikotarpį nuteistasis įpareigotinas laikytis teismo skirtų įpareigojimų, nes kitu atveju, t. y., nesilaikius bent vieno iš nuteistajam paskirtų teismo įpareigojimų, padarius naujus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, ir jis privalės realiai atlikti šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
17. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neaptaręs galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
19. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistajam P. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (2 t., b. l. 19). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma iš P. J. valstybės naudai priteisti 100,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 40-41).
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nusprendė atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Gynėja nuteistajam P. J. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą P. J. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 106 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, P. J. į bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu P. J. paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant 6 (šešiems) mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, bei įpareigoti nuteistąjį P. J. 6 (šešis) mėnesius gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš P. J. valstybės naudai 100,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.