- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-24
- Bylos Nr.
- 2YT-19676-921/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12853-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- G. V., K. V.
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai G. V. ir K. V. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio Raimundo Stanislausko 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymą dėl pavedimo UAB „OBER – HAUS“ atlikti pareiškėjų areštuoto turto – 0,1016 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (kanalizacijos šulinio, šulinio, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r. sav., vertės nustatymo ekspertizę vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00879 ir 0070/14/00880.
Šalies argumentai
Nurodė, kad antstolio patvarkymas prieštarauja teisės norminiams aktams, nepagrįstas ir neteisėtas. Antstolis grubiai pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias išieškojimo vykdymo procese tvarką ir sąlygas parduodant skolininkų turtą varžytynėse ir skiriant šio turto ekspertizę. Pareiškėjams priklausantis turtas buvo parduodamas antrosiose varžytynėse, tačiau jos neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolis privalėjo išieškotojui pasiūlyti pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose varžytynėse skelbtą parduodamo turto pradinę kainą, o šiam atsisakius paimti turtą, jį grąžinti skolininkams ir panaikinti turtui taikytą areštą. Įstatymas numato, kad į tą patį turtą pakartotinai nukreipti išieškojimą galima tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. Pažymėjo, kad antstolis turi galimybę išieškojimą nukreipti į kitą skolininkams priklausantį turtą. Antstolis nepagrįstai neįvertino, kad pareiškėjų turtas jau buvo įvertintas to paties antstolio paskirto eksperto. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už turto ekspertizę bus apmokamos pagal pateiktą sąskaita, kyla pagrįstos abejonės dėl antstolio ir eksperto šališkumo siekiant gauti papildomas, nepagrįstas ir neteisėtas pajamas, tokiais veiksmais sudarant ekspertui galimybę nepagrįstai praturtėti. Antstolis neįvertino, kad Kauno apylinkės teisme ne kartą, sistemingai ginčijo teiktus pasiūlymus dėl atliktos ekspertizės pakartotinio atlikimo, atliktos ekspertizės tikslinimo. Skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas iš eilės trečiose varžytynėse per vienerių metų laikotarpį, todėl patvarkymas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis R. Stanislauskas 2017 m. birželio 14 d. patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad po neįvykusių pirmųjų ir antrųjų turto varžytynių, išieškotojai atsisakius turtą perimti natūra ir paprašius skirti ekspertizę, antstolis 2017-04-19 patvarkymu pavedė UAB „OBER - HAUS“ atlikti skolininkams priklausančio
Šalies argumentai
turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r. sav., vertės nustatymo ekspertizę. Skolininkai 2017-05-02 pateikė pareiškimą dėl eksperto nušalinimo CPK 67 straipsnio pagrindu. Antstolis 2017-05-19 atsisakė nušalinti ekspertą ir persiuntę skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2017-05-24 nutartimi atsisakė tenkinti skolininkų pareiškimą dėl eksperto nušalinimo. 2017-06-08 skolininkai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis pažymėjo, jog kasacinis teismas dėl hipotekos kreditoriaus teisių yra išaiškinęs, kad vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, t. y. neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. Skolininkai nuo pat vykdomosios bylos užvedimo pradžios nuolatos teikia skundus dėl antstolio veiksmų ir tokiu būdu vilkina vykdymo procesą.
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017 m. birželio 23 d. (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl 2017-04-19 patvarkymo pavesti UAB „OBER – HAUS“ atlikti skolininkams priklausančio ir hipoteka įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00879 ir Nr. 0070/14/00880.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/14/00879 kopijos duomenų nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje vykdomi Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2013 m. spalio 15 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. 2-6743 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, negrąžintos 174 492,75 Eur (602 488,59 Lt) skolos, 5 procentų metinių palūkanų, solidariai ir priverstinai parduoti iš varžytynių hipoteka įkeistą skolininkų G. V. ir K. V. nekilnojamąjį turtą: 0,1016 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (kanalizacijos šulinys, šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r. sav., išieškotojai „Swedbank“, AB bankas (v. b. l. 1). Antstolis 2014-04-28 patvarkymu Nr. 2432 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir išsiuntė skolininkams raginimą Nr. 2432 įvykdyti sprendimą (v. b. l. 10, 11).
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. liepos 26 d. antstolio Raimundo Stanislausko pranešimu Nr. S-7827, 7828 paskelbtos pirmosios varžytinės, vykdomos elektroniniu būdu, dėl 0,1016 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r. sav., priklausančių skolininkams K. V. ir G. V., pardavimo už pradinę turto pardavimo kainą – 72 000 Eur (v. b. l. 301). Šios varžytynės atšauktos Kauno apylinkės teismui 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi tenkinus skolininkų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti minėto turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundas vykdomojoje byloje Nr. 00740/14/00880 ir priimtas galutinis sprendimas (civilinės bylos Nr. 2SP-21323-848/2016, v. b. l. 323-325, 335, 336). Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė (civilinės bylos Nr. 2YT-22861-955/2016, v. b. l. 361-368), o Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. S2-302-153/2017, v. b. l. 375-377). Esant šioms aplinkybėms antstolis 2017 m. sausio 23 d. patvarkymu Nr. S-699 atnaujino vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00879 ir Nr. 0070/14/00880 (v. b. l. 379). 2016 m. sausio 24 d. antstolio Raimundo Stanislausko pranešimu Nr. S-786 paskelbtos pirmosios varžytinės, vykdomos elektroniniu būdu, dėl 0,1016 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r. sav., priklausančių skolininkams K. V. ir G. V., pardavimo už pradinę turto pardavimo kainą – 72 000 Eur (v. b. l. 400). Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (v. b. l. 475). 2016 m. kovo 15 d. antstolio pranešimu Nr. S-2585 paskelbtos antrosios varžytinės, vykdomos elektroniniu būdu, pradinė turto kaina – 54 000 Eur (v. b. l. 487), tačiau ir šios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (v. b. l. 537). Antstolis kreditorei „Swedbank“, AB pasiūlė perimti neparduotą turtą natūra (v. b. l. 538). Atsižvelgiant į kreditorės prašymą, antstolis 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S-3868 dėl ekspertizės skyrimo pavedė UAB „OBER – HAUS“ atlikti skolininkams K. V. ir G. V. priklausančio turto: 0,1016 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r. sav., vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 539).
Pareiškėjai nurodo, kad antstolis, vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimus, netinkamai taikė CPK 723 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jis privalėjo išieškotojui pasiūlyti pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose varžytynėse skelbtą parduodamo turto pradinę kainą, o šiam atsisakius paimti turtą, jį grąžinti skolininkams ir panaikinti turtui taikytą areštą. Be to, įstatymas numato, kad į tą patį turtą pakartotinai nukreipti išieškojimą galima tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. Šie pareiškėjų argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
Vykdomojo įrašo priėmimo vykdyti metu galiojusio CPK 723 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija galiojo nuo 2003-01-01) nurodyta, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis hipotekos instituto principais, inter alia hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumu, jo privilegijuota padėtimi prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principu, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015). Teismas pažymi, kad tęsiant vykdymo veiksmus pagal šiuo metu galiojančią CPK 723 straipsnio 3 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751) vienerių metų apribojimas netaikomas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Esant nurodytai teismų praktikai ir teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą tęsiant vykdymo veiksmus neįvykus antrosioms varžytynėms.
Teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus skolininkų argumentus, kad įstatymas numato antstoliui teisę išieškojimą nukreipti bendra tvarka į kitą skolininkams priklausantį turtą.
Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015).
Išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CPK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015).
Teismas pažymi, kad toks CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą.
Teismas pažymi, kad kreditorius turi teisę prašyti nukreipti skolos išieškojimą ne tik į hipoteka įkeistą skolininkų turtą, bet ir į kitą skolininkams priklausantį turtą, tačiau esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turi realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, turi teisę nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininkų turtą. Šiuo atveju skolininkams priklausantis ir hipoteka įkeistas turtas buvo pardavinėjamas CPK 721-723 straipsniuose nustatyta tvarka, antstolis skelbė dvejas varžytynes skolininkų turtui, tačiau nė vienos jų neįvyko, turtas nėra parduotas. Pareiškėjų deklaratyvūs teiginiai dėl galimybės nukreipti išieškojimą į kitą skolininkams priklausantį turtą nepagrįsti, nes patikrinus nekilnojamojo turto duomenis nustatyta, kad kito registruotino nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi (CPK 1797 straipsnio 2 dalis).
2016 m. sausio 25 d. UAB „OBER - HAUS“ atliko nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r. sav., vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 220-258). Neįvykus antrosioms turto varžytynėms (2017 m. kovo 15 d. – 2017 m. balandžio 14 d.), nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (v. b. l. 537), išieškotojui buvo pasiūlyta turtą perimti natūra (v. b. l. 538). Išieškotojui atsisakius ir prašant skirti ekspertizę, 2017 m. balandžio 19 d. antstolis Raimundas Stanislauskas patvarkymu pavedė UAB „OBER - HAUS“ atlikti skolininkams K. V. ir G. V. priklausančio turto: 0,1016 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, šulinys, tvora), unikalus Nr. 4400-0380-7481, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r. sav., vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 539).
Atmestini pareiškėjų argumentai, kad pareiškėjams priklausantis turtas jau buvo įkainotas to paties eksperto. Teismas pažymi, kad pradinė turto vertės ekspertizė atlikta 2016 m. sausio 25 d., t. y. daugiau nei prieš pusantrų metų, todėl nustatyta turto vertė nėra aktuali šiai dienai parduodamo turto vertei ir kainai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Skolininkų interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą. Esant šioms aplinkybėms, antstolis turi imtis maksimalių veiksmų teisingos ir optimaliausios turto vertės nustatymui tiek kreditorės, tiek skolininkų atžvilgiu.
CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (1 dalis); jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio kodekso 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos; jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos šio kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės (2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, 10 July 2007). Pagal CK 4.194¹ straipsnio 3 dalį antstolis už atliktus veiksmus vykdymo procese atsakys teisės aktų nustatyta tvarka nepriklausomai nuo kreditoriaus veiksmų ir atsakomybės prieš skolininką.
Teismas konstatuoja, kad CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais (nagrinėjamu atveju – iki 40 procentų CPK 681 straipsnio tvarka nustatytos turto kainos). Areštuoto turto vertės automatinis sumažinimas 20 procentų, tęsiant priverstinį ieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytynių, negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymu. Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjų pareiškimą dėl eksperto nušalinimo atmetė (civilinės bylos Nr. 2YT-17444-375/2017). Teismas nurodė, kad įstatyme nėra numatytas draudimas pakartotinei ekspertizei atlikti skirti tą patį turto vertintoją, be to pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Pareiškėjai pakartotinai reiškia reikalavimą dėl UAB „OBER HAUS“ eksperto šališkumo, tačiau tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad pakartotinai skyrus ekspertizę tam pačiam turtui ir tam pačiam ekspertui bus sudarytos sąlygos ekspertui nepagrįstai praturtėti, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių eksperto šališkumą ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių įrodymų sudarančių pagrindą daryti išvadas dėl eksperto šališkumo ar suinteresuotumo vykdymo proceso baigtimi bei pagrindo jį nušalinti CPK 65 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kiti pareiškėjų argumentai nenagrinėtini, kaip nesusiję su skundžiamu patvarkymu.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjų skundo teiginiai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, pavedus ekspertui atlikti skolininkams priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Pareiškėjų skunde nurodytais argumentais antstolio veiksmų pripažinti netesėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 510 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?292 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjų G. V. ir K. V. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.