- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-357-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10052-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Voitura“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BAMM Transportas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Voitura“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19719-713/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BAMM Transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Voitura“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BAMM Transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Voitura“ ieškovės naudai 16 734,30 Eur pagrindinės skolos sumą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės pervežimo sutarčių pagrindu buvo vykdomi krovinių pervežimai. Vadovaujantis šių sutarčių nuostatomis ieškovė įsipareigojo atlikti krovinių pervežimą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė savo įsipareigojimus atliko visa apimtimi ir tuo pagrindu atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras už 16 734,30 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, neatsiskaitė už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovė dėl atliktų darbų nėra pareiškusi pretenzijų, į raginimus dėl skolos apmokėjimo nereaguoja ir geranoriškai skolos neapmoka. Taip pat nurodė, kad pretenzija pagal sutartį Nr. VOI-015317 nėra niekaip susijusi su nagrinėjama civiline byla. Ieškovės pateikti duomenys dėl skolos priteisimo yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, susijusiais su krovinių pervežimu. Nei dėl vieno krovinių pervežimo fakto, dėl kurių yra užvesta civilinė byla ir prašoma priteisti skolą, atsakovė pretenzijų nepareiškė. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir turi teisę gauti, o atsakovė turi pareigą apmokėti už sutektas paslaugas – krovinių pervežimą. Pretenzijos susiejimas su šioje civilinėje byloje kildinamais civiliniais santykiais yra nepagrįstas, nes sutartyje nurodytos aplinkybės, kurias mini ieškovė dėl sąskaitų sulaikymo apmokėjimo, jeigu yra neišspręstų pretenzijų dėl pažeidimų, turima omenyje pretenzijas ne apskritai, o tik dėl konkrečių pervežimų. Kaip jau nurodė ieškovė, dėl atliktų pervežimų ir pateiktų apmokėti sąskaitų, t. y. dėl nurodytos skolos priteisimo, ieškovė iš atsakovės jokių pretenzijų negavo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Voitura“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė atsakovei teikė krovinių (automobilių) pervežimo paslaugas. Kroviniai buvo vežami laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. vasario 24 d. Visose tarp šalių sudarytose tarptautinio krovinių pervežimo sutartyse (3 punkto paskutinis sakinys) šalys susitarė, kas atsakovė turi teisę sulaikyti bet kokį sąskaitos apmokėjimą, jeigu yra neišspręstų pretenzijų dėl pažeidimų. Šio ginčo atveju yra būtina nustatyti, ar atsakovei kilo pareiga apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovės manymu, atsiskaityti už paslaugas ir apmokėti sąskaitas nėra pareigos, kadangi atsakovė rėmėsi šalių sudarytų tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių 3 punktu. Mokėjimas buvo atidėtas, kadangi ieškovė, gabendama krovinius (automobilius) pažeidė pervežimo sutartį ir aštuonių vežtų automobilių nepristatė gavėjui. 2020 m. vasario 22 d., kreditoriui gabenant skolininko jam pagal sutartį Nr. VOI-015317 patikėtą krovinį (automobilius), įvyko įvykis, kurio metu visiškai sudegė ieškovės autovežis su visais gabentais automobiliais (5 automobiliai Dacia Duster, 3 automobiliai Ford Transit). Šiai dienai jau gautos pretenzijos dėl žalos, padarytos 6 sudegusių automobilių visišku praradimu, atlyginimo, kuri sudaro 100 534,28 Eur. Ieškovei dėl šio įvykio buvo reikštos pretenzijos 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. liepos 30 d. pateikta pretenzija / sąskaita Nr. VUR000947. Dėl ieškovės (vežėjo) atsakomybės prieš užsakovą (atsakovę) už vežtų automobilių apgadinimą ginčų nekilo, ieškovė kaip vežėjas savo atsakomybės neginčijo. Atsakovė neabejotinai turi teisę remtis tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių 3 punktu ir atidėti mokėjimus, kol bus apmokėta žala kroviniui. Be to, esant ieškovės (vežėjo) kaltei, ieškovė turi teisę žalos sumą išskaičiuoti iš užmokesčio už pervežimą, atlikti įskaitymą. Papildomai nurodė, kad šalis sieja intensyvus bendradarbiavimas nuo 2018 m. Ieškovė ne vieną kartą gabeno atsakovės jai pavestus gabenti automobilių krovinius. Visų šalių sudarytų pervežimo sutarčių sąlygos yra vienodos, identiškos. Visuose susitarimuose yra 13 punktas, numatantis, kad atsakovė turi teisę sulaikyti bet kokį sąskaitos apmokėjimą, jeigu yra neišspręstų pretenzijų dėl pažeidimų. Atsakovė turėjo neabejotiną sutartinę teisę sulaikyti mokėjimus, kadangi, kaip pripažįsta ir ieškovė, žala kroviniams (automobiliams) buvo padaryta. Tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių 13 punkte nėra apibrėžta, kad gali būti atidėtas mokėjimas esant žalai kroviniams būtent tik už tuos krovinius, kurių vežimą apima konkreti sutartis. Sutartyje tariamasi dėl žalos kroviniams, kas reiškia, kad žala gali būti padaryta bet kuriam kroviniui. Sekant ieškovės logika, atsakovė niekada negalėtų sulaikyti kitų užsakymų apmokėjimo sumai, viršijančiai žalos užsakymo kainą, tačiau praktikoje, vežėjui padarius žalą, visada atidedamas mokėjimas žalos sumai, nepriklausomai nuo to, kokia sutartis buvo vykdoma, kartais apimant ir keleto sutarčių vertę. Atsakovei (siuntėjui) pareiga mokėti atsiranda tik tuomet, jeigu vežėjas įvykdo savo pareigą, kol ieškovė (vežėjas) savo pareigos nėra įvykdžiusi, tol atsakovei (siuntėjui) nekyla pareiga mokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 16 734,30 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 896,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl pervežtų krovinių, todėl atsakovei nepareiškus pretenzijų dėl pervežtų krovinių pagal sprendime paminėtas sutartis, teismas sprendė, jog ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė.
6. Teismas, vertindamas byloje pateiktų Tarptautinių krovinių pervežimo sutarčių 3 punktą (paskutinį punkto sakinį), nustatė, kad UAB „Voitura“ turi teisę sulaikyti bet kokį sąskaitos apmokėjimą, jeigu yra neišspręstų pretenzijų dėl pažeidimų.
7. Teismas sprendė, kad sudarant sutartis buvo turima mintyje, jog apmokėjimas gali būti sulaikomas tik už konkrečius pervežimus, dėl kurių pareikštos kokios nors pretenzijos.
8. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra pareiškusi nė vienos pretenzijos pagal įvykdytas sutartis, nurodė, jog bet kokios kitos pretenzijos pareiškimas, nesusijęs su tinkamai atliktų krovinių pervežimu, negali būti pagrindu atsakovei neapmokėti sąskaitų.
9. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai (aštuonios tarptautinio pervežimo sutartys, CMR važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros) įrodo, jog šalys buvo susitarusios dėl kiekvienos konkrečios sutarties, kiekvieno konkretaus pervežimo ir apmokėjimo už konkretaus krovinio pervežimą, atskirai.
10. Teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo jokių ginčų dėl sutarties sąlygų ir apmokėjimo už paslaugas iki tol, kol ieškovė nesikreipė į atsakovę, reikalaudama apmokėti už atliktus pervežimus.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė nepristatė vieno krovinio, kadangi krovinio gabenimo metu sudegė autovežis su gabenamais automobiliais, šis krovinys buvo vežamas pagal atskirą sutartį Nr.VOI-015317, o įvykus įvykiui 2020 m. vasario 22 d. atsakovė pateikė pretenziją pagal sutartį dėl nepristatytų 8 automobilių, ir konstatavo, kad dėl pastarosios sutarties vykdymo šioje byloje reikalavimai nepareikšti, įvykis pripažintas draudiminiu, yra iškelta draudimo žalos byla.
12. Teismas pažymėjo, kad bet kokios kitos pretenzijos pareiškimas, nesusijęs su tinkamai atliktų krovinių pervežimu, negali būti pagrindas atsakovei neapmokėti šių sąskaitų, priešingu atveju toks atsakovės elgesys prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Voitura“ prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinį, 2020 m. spalio 2 d. nutartis neskundžiama, apeliantė nesutiko su teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytais argumentais, tačiau neturėjo procesinės galimybės minėtos nutarties apskųsti, todėl savo argumentus išsako apeliaciniame skunde: priešieškinio pateikimo dieną teismas dar nebuvo priėmęs nutarties skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ir vien dėl šios priežasties laikytina, kad apeliantė (atsakovė) tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir dėl pateikimo laiko priešieškinis turėjo būti priimtas; kadangi apeliantė (atsakovė) priešieškinį pateikė dar iki teismo nutarties skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės apeliantės priešieškiniui nebuvo taikytinos, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog nėra gautas kitos šalies sutikimas priimti priešieškinį; vadovaujantis CPK 33 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepriimti apeliantės priešieškinio remdamasis argumentu, kad priešieškinis yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti priešieškinį ir nagrinėti jį kartu su pradiniu ieškiniu, nes situacija byloje, pareiškus priešieškinį, visiškai atitiko CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytas priešieškinio priėmimo sąlygas.
13.2. Klausimas dėl apeliantės pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinio vežimo paslaugas, negali būti aiškinamas atsietai nuo ieškovės prievolės atlyginti apeliantės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl prarasto krovinio.
13.3. Atsisakymas priimti priešieškinį nepašalina bylą nagrinėjančio teismo pareigos įvertinti atsakovės argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir neišnagrinėjo bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo prašoma atmesti ieškinį.
13.4. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, rėmėsi sutarčių 7 punktu. Remdamasis vien šiuo sakiniu, teismas sprendė, kad galima spręsti, jog sudarant sutartis buvo turima mintyje, kad apmokėjimas gali būti sulaikomas tik už konkrečius pervežimus, dėl kurių pareikštos kokios nors pretenzijos, o pagal įvykdytas sutartis atsakovė nėra pareiškusi pretenzijų, tačiau ieškovė pareiškė ieškinį, reikalaudama apmokėti paslaugas suteiktas pagal sutartis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 14 d.–2020 m. vasario 26 d., bet reikšdama ieškinį, ieškovė sąmoningai neįtraukė 2020 m. vasario 21 d. sutarties Nr. VOI 015317, kurią vykdant buvo prarastas gabentas krovinys. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino tarp šalių sudarytų Tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių 13 punkto paskutinįjį sakinį, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, pačios ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį už atitinkamą laikotarpį ir specialiai neįtraukiant 2020 m. vasario 21 d. sutarties Nr. VOI 015317.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „BAMM Transportas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės įsitikinimu, apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliaciniame skunde dėmesys skiriamas ne ginčo esmei, tačiau teismo atsisakymui priimti priešieškinį. Jokio ginčo dėl aplinkybių, kurių metu sudegė ieškovės transporto priemonės kartu su kroviniu, nėra ir negali būti, o draudimo išmoka apeliantei nėra išmokėta dėl pačios apeliantės nebendradarbiavimo su draudimo bendrove, kiek yra informuota ieškovė, iki šiol nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Atsakovė UAB „Voitura“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas patenkino ieškinį ir priteisė atsakovei UAB „BAMM Transportas“ (toliau – atsakovė) iš ieškovės 16 734,30 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 896,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir nurodo, kad jis priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas (teismas neteisingai aiškino sutarčių nuostatas, nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį), todėl turi būti panaikintas ir byla grąžinta į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo.
18. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui priešieškinį, kurį prašė priimti ir nagrinėti kartu su ieškiniu. Priešieškiniu atsakovė prašė: priteisti iš ieškovės atsakovei 100 534,28 Eur nuostolių, 638,43 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių metinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad pagal sudarytą Tarptautinių krovinių vežimo sutartį Nr. VOI-015317 šalys susitarė dėl 8 automobilių krovinio pervežimo, tačiau automobilių krovinys gavėjui pristatytas nebuvo. 2020 m. vasario 22 d. ieškovės transporto priemonė, su kuria buvo gabenamas krovinys, užsidegė, o kilus gaisrui sudegė ir visi gabenti automobiliai. Priešieškinis reiškiamas dėl ieškovės priimto vežimui ir prarasto krovinio vertės – 100 534,28 Eur sumos atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį. Nutartyje nurodė, kad civilinė byla pagal pareiškimą teisme iškelta 2020 m. birželio 10 d., gauti šalių paruošiamieji dokumentai, byla iš esmės paruošta ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Byloje nenustatyta, kad atsakovė negalėjo pateikti priešieškinio anksčiau, iš karto pateikus atsiliepimą į ieškinį ar kartu su atsiliepimu į ieškinį, o būtinumas teikti priešieškinį šioje byloje iškilo praėjus beveik 4 mėnesiams po civilinės bylos iškėlimo. Taip pat nėra gautas ir kitos šalies sutikimas priimti priešieškinį. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas viršija sumą, priskirtą nagrinėti apylinkės teismui, todėl pasiūlė atsakovei su atskiru ieškiniu kreiptis į Kauno apygardos teismą.
20. Teisėjų kolegija nurodo, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pavyzdžiui, taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).
22. Tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių Nr. VOI-015567, 2020 m. sausio 14 d. Nr. VOI-014058 (13 punktu), Nr. VOI-015566, Nr. VOI-015565, Nr. VOI-014757, Nr. VOI-014751, Nr. VOI-014749, Nr. VOI-014741, Nr. VOI-014883, Nr. VOI-014882, Nr. VOI-014881, Nr. VOI-014879, Nr. VOi-014902, Nr. VOI-014878, Nr.VOI-014877, Nr. VOI-014876 ir Nr. VOI-014822 3 punktu šalys sutarė, kad vežėjas atsako už krovinio praradimus arba pažeidimus nuo jų pakrovimo pradžios iki momento, kada krovinys pristatomas ir iškraunamas paskirties vietoje.<...> „Voitura“ turi teisę sulaikyti bet kokį apmokėjimą, jeigu yra neišspręstų pretenzijų dėl pažeidimų. Minėtų sutarčių 7 punktas (sutarties Nr. VOI-014058, 17 punktas) numato, kad prekės pagal šį vežimo užsakymą turi būti vežamos laikantis reikalavimų, išdėstytų 1959 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, kai prekės vežamos iš vienos šalies į kitą. Kai prekės gabenamos šalies viduje, taikomi tos šalies įstatymai.
23. Įvertinęs pacituotas tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių normas, pirmosios instancijos teismas aiškino, kad sudarant sutartis buvo turima mintyje, jog apmokėjimas gali būti sulaikomas tik už konkrečius pervežimus, dėl kurių pareikštos kokios nors pretenzijos. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra pareiškusi nė vienos pretenzijos pagal įvykdytas sutartis. Bet kokios kitos pretenzijos pareiškimas, nesusijęs su tinkamai atliktų krovinių pervežimu, negali būti pagrindu atsakovei neapmokėti sąskaitų.
24. Atsakovė, priešingai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino tarp šalių sudarytų Tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių 13 punkto paskutinįjį sakinį, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, pačios ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį už atitinkamą laikotarpį ir specialiai neįtraukiant 2020 m. vasario 21 d. sutarties Nr. VOI 015317.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aiškinant sutarties turinį, turi būti nustatomi tikrieji šalių ketinimai. Tais atvejais, kai šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą, šalių susitarimą dėl mokėjimo sulaikymo tikslinga aiškinti atsižvelgiant į įstatyminį reguliavimą.
27. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata ir šioje normoje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma bet kokia kelių transporto priemone vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos.
28. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo.
30. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostoliu.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal įstatymą teisė sustabdyti prievolės vykdymą galioja konkrečiai sutarčiai ir negali būti aiškinama plečiamai, kad ši teisė galioja ir už sutarties ribų. Manytina, kad analogiškai turėtų būti aiškinamos ir sutarties šalių nuostatos, kuriomis šalys sutarė dėl mokėjimų sulaikymo. Tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių 3 punkto (atitinkamai ir 13 punkto) formuluotė, kad UAB „Voitura“ turi teisę sulaikyti bet kokį sąskaitos apmokėjimą, jeigu yra neišspręstų pretenzijų dėl pažeidimų, reiškia, kad sulaikymo teisė galioja ir ja galima pasinaudoti tik konkrečios sutarties apimtyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių 3 punkto (atitinkamai ir 13 punkto) lingvistinė analizė nepagrindžia priešingos išvados, kad atsakovė (t. y. UAB „Voitura“) turi teisę sulaikyti apmokėjimą ne tik už konkretų pervežimą pagal konkrečią sutartį, bet ir už bet kurį kitą pervežimą, jeigu yra pareikšta pretenzija.
32. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Tarptautinio krovinių pervežimo sutarčių sąlygas ir pagrįstai vertino, jog apmokėjimas gali būti sulaikomas tik už konkrečius pervežimus, dėl kurių pareikštos kokios nors pretenzijos.
33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus materialiniu teisiniu aspektu atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepareiškė prašymo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.