Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Skyrius ją 2020 m. rugsėjo 28 d. informavo, jog pakartotinai įvertino Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A (toliau – ir Atkūrimo byla) dokumentus ir nustatė, kad V. K. 1992 m. sausio 30 d. pateikė pirminį prašymą tuometei Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. H. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuriame nurodytas ir kitas pilietis – J. K., turintis teisę į minėtos buvusios savininkės nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – ir Prašymas). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusios savininkės V. H. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę minėtiems piliečiams pradėta vykdyti pagal pateiktą Prašymą. Taip pat rašte pažymėta, kad naujam žemės sklypui gauti V. K. ir J. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) įrašyti pagal Vilniaus miesto valdybos Nuosavybės teisių atkūrimo tarnybos „Gaunamų / siunčiamų dokumentų registravimo 1992 metų (nuo 1992 m. sausio 16 d. iki 1993 m. liepos 2 d.)“ žurnale, kurio kopijos perduotos Skyriui, užregistruotą datą – 1992 m. sausio 20 d. Pareiškėja buvo informuota, kad artimiausiu metu bus parengtas Skyriaus vedėjo įsakymas įrašyti V. K. ir J. K. į Eilę pagal Prašymo padavimo datą.

Pareiškėja 2020 m. spalio 29 d. iš Skyriaus gavo 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. 49SF-2644-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, kuriuo ji informuota, jog Skyrius pakartotinai įvertino Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A dokumentus ir nustatė, kad V. K. Prašymą pateikė 1992 m. sausio 30 d. Todėl Skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) iš dalies pakeista Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinta Eilė, išbraukiant į šią Eilę 95-uoju numeriu įrašytą V. K. ir įrašant jį 173B numeriu pagal Prašymo datą. Prie šio rašto pridėtas Įsakymas, kuriuo V. K. pavardė išbraukta iš Eilės numerio „95“ ir įrašyta į Eilę numeriu „173B“.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 26 d. parengė pažymą Nr. 177 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią V. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią 1,5 ha teritoriją (iš jų Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 01-593 V. K. yra atkurtas 2 053 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)). Likusi neatkurtos žemės dalis – 1,2947 ha.

Skyrius 2020 m. rugpjūčio 26 d. gavo J. K. ir V. K. turto paveldėtojų 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymą perkelti jų pavardes į Eilės poziciją pagal pirminio prašymo padavimo datą. Skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo minėtus turto paveldėtojus, kad artimiausiu metu bus parengtas Skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo piliečių V. K. ir J. K. pavardės bus įrašytos į Eilę pagal prašymo padavimo datą. Skyriaus vedėjas 2020 m. spalio 16 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė V. K. pavardę įrašyti į Eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 30 d.

Nurodo, kad, kadangi T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašyme kaip kitas žinomas asmuo buvo nurodytas V. K., akcentuoja, jog tik pastarojo 1992 m. sausio 30 d. prašyme buvo išreikšta jo paties valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – „natūra“ į buvusio savininko turėtą žemę, ir pateiktas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Iki Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nustatytos datos (2003 m. balandžio 1 d.) nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo būdą buvo parinkusi jį vykdžiusi institucija – Vilniaus apskrities viršininkas, įrašydamas V. K. pavardę į Eilę, kuri nuolat tikslinama ir esant pagrindui peržiūrima.

Paaiškina, kad Skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1660 ir jo 1-uoju punktu iš dalies pakeistas <...> 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1747 <...> ir jo 1 priedas, išbraukiant V. K. pavardę iš Eilės Nr. 4357 ir įrašant 541B numeriu, pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 20 d. V. K. apie šio įsakymo priėmimą buvo informuotas, nurodant, kad į Eilę jis įrašytas 708 numeriu. Pažymi, kad šio įsakymo V. K. neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ ir NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 01-593 atkūrė nuosavybės teises į V. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2053 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2053 ha 34 721,36 Lt vertės žemės sklypo dalį (iš jos bendro naudojimo 0,0183 ha) namų valdai, esančią 0,4175 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja A. K. – mirusio sutuoktinio V. K., pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės V. H. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja.

J. K. ir V. K. turto paveldėtojai 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu perkelti V. K. ir J. K. pavardes į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės poziciją pagal pirminio prašymo padavimo datą, o ne pagal 1992 m. sausio 20 d. datą.

Skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo, jog pakartotinai įvertino Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A dokumentus ir nustatė, kad V. K. pirminį prašymą tuometei Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. H. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuriame nurodytas ir kitas pilietis – J. K., turintis teisę į minėtos buvusios savininkės nuosavybės teisių atkūrimą, pateikė 1992 m. sausio 30 d. Naujam žemės sklypui gauti V. K. ir J. K. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę įrašyti pagal Vilniaus miesto valdybos Nuosavybės teisių atkūrimo tarnybos „Gaunamų / siunčiamų dokumentų registravimo 1992 metų (nuo 1992 m. sausio 16 d. iki 1993 m. liepos 2 d.)“ žurnale, kurio kopijos perduotos Skyriui, užregistruotą datą – 1992 m. sausio 20 d. Skyrius informavo, kad artimiausiu metu bus parengtas Skyriaus vedėjo įsakymas įrašyti V. K. ir J. K. į Eilę pagal Prašymo padavimo datą.

Skyrius 2020 m. spalio 23 d. raštu ir 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) informavo, kad pakartotinai įvertino Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A dokumentus ir nustatė, kad V. K. Prašymą pateikė 1992 m. sausio 30 d. Todėl Skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) iš dalies pakeista Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinta Eilė, išbraukiant į šią Eilę 95-uoju numeriu įrašytą V. K. ir įrašant jį 173B numeriu pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 30 d.

Pareiškėja apskundė 2020 m. spalio 16 d. įsakymą NŽT, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Skyrių įrašyti V. K. pavardę į Eilę pagal T. M. pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d.

NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymu Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atmetė pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, jog V. K., kaip asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, yra nurodytas T. M. pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises, pateiktame Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 15 d. Pats V. K. prašymą savo vardu pateikė 1992 m. sausio 30 d. Atsakyme nurodoma, kad T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymą pateikė vienasmeniškai, šiame prašyme V. K. nurodytas tik kaip žinomas asmuo, kuris turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašymas nėra pasirašytas V. K., prašyme jokia jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar kompensacijos nėra išreikšta. Įvertinusi V. K. 1992 m. sausio 30 d. prašymą, NŽT sprendė, kad jis atitinka Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, tai yra jo pirminis prašymas, todėl jis į Piliečių eilę įtrauktas būtent pagal šio prašymo padavimo datą.

Pareiškėja su šiais Skyriaus ir NŽT įsakymais nesutinka, todėl prašo teismo juos panaikinti.

Pareiškėja Įsakymą ir Atsakymą ginčija tik tuo aspektu, jog neteisingai nurodyta V. K., kurio turto paveldėtoja ji yra, atkurti nuosavybės teises prašymo padavimo kompetentingai institucijai data, nuo kurios priklausytų jo (V. K.) eiliškumas Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje. Pareiškėjos teigimu, Įsakyme turėjo būti nurodyta jos mirusio sutuoktinio pirminio prašymo padavimo data – 1991 m. lapkričio 15 d., t. y. T. M. prašymo pateikimo data, o ne 1992 m. sausio 30 d., t. y. paties V. K. vėlesnio prašymo pateikimo data.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punkte įtvirtinta, jog eilė nustatoma pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog piliečių, pageidaujančių gauti žemės sklypus pagal Atkūrimo įstatymą, sąrašai yra sistemingai koreguojami institucijai, įgaliotai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, administracine tvarka reaguojant į vykstančius pokyčius (žemės sklypų suteikimą, naujų asmenų įrašymą į sąrašus, kt.), nėra kliūtis teisėjų kolegijai išspręsti iš esmės pareiškėjo prašymą dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti jį į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą (Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.), eilę pagal pirminio prašymo pateikimo datą, todėl atsakovas įpareigotinas įtraukti pareiškėją į šį sąrašą priimant atitinkamą administracinį aktą (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2315/2011; 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje išaiškinta, kad tikrinant eilės nustatymą žemės sklypui gauti vertinamas atsakovo atsisakymas keisti eilę ir nustačius, jog atsakovas be pagrindo atsisako tokį veiksmą atlikti, yra pagrindas atsakovo sprendimą panaikinti ir įpareigoti įrašyti asmenį į eilę pagal prašymo pateikimo datą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012; 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad įrašymui į eilę žemės sklypui gauti turi būti nurodyta pirminio prašymo padavimo data (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-768-261/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-509-492/2020 nurodė, kad dėl datos, pagal kurią pareiškėjas būtų įrašomas į eilę, turi nuspręsti nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija.

Vertinant atsakovo nustatytą aplinkybę, jog V. K. turi būti įrašomas į Eilę pagal jo 1992 m. sausio 30 d. paduotą prašymą, taip pat aplinkybes, ar nustatant pareiškėjo pirminio prašymo padavimo datą, ta data galėtų būti T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. padavimo data, ar šios pilietės prašymas turėtų būti vertinamas kaip paduotas jos vienasmeniškai (tokią aplinkybę nurodo NŽT), pažymėtina, kad 1991 metais galiojusio 1991 m. birželio 18 d. priimto įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnio 1 dalis nustatė, jog prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas. Kartu su prašymu turėjo būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnio 5 dalis). Prašymų pateikimo bei jų nagrinėjimo tvarka buvo detalizuota Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstumo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkoje. Prašymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331, kuriuo patvirtinta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarka, buvo skiltis, kurioje turėjo būti nurodomi kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turėję teisę į šio turto sugrąžinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Pažymėtina, kad Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 8 punktas nustatė, jog suinteresuotas pilietis, padavęs prašymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų išdavimo, už valstybinio archyvo ir kitas paslaugas miesto, rajono valdybos nustatyta tvarka sumoka 100 rublių ir įmokos kvitą pateikia miesto, rajono valdybai; surinktos lėšos paskirstomos taip: 25 procentai pervedami į savivaldybės biudžetą ir 75 procentai – atitinkamam valstybiniam archyvui.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad tai, jog asmuo būtų pripažįstamas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, jis turi pats išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o vien tik asmens nurodymas kito pretendento prašyme jo nedaro pretendentu ir nesuteikia teisės atkurti nuosavybės teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1027/06; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1620-525/2018; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais, pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-308/2010; 2011 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1770/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1041/2011; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles, taigi nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos veiksmai (pozicija), vykdant administracinę procedūrą pagal pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, yra svarbūs ir vertinant asmens paduoto prašymo datą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-260/2013).

Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017; kt.).

Iš į bylą pateiktos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A medžiagos matyti, kad T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą (12 ha), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra. Prašyme nurodyti jai kiti žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą: Č. G., V. K., R. G.. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra duomenys, kad pagal šį prašymą pradėta administracinė procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę visiems šiems asmenims. Be to, nepaisant to, jog byloje nėra duomenų, jog Č. G. ir R. G. būtų asmeniškai teikusios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, joms taip pat vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pripažįstant, kad jos prašymą padavė 1991 m. lapkričio 15 d.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos įrodymai patvirtina, kad V. K. 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto valdybai padavė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą (12 ha), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra. Prašyme nurodyti jam kiti žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą: K. V., K. J., G. L., S. D.. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog J. K., L. G. ar D. S. asmeniškai pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau visiems jiems vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pripažįstant, kad prašymą jie padavė būtent 1992 m. sausio 30 d.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad institucija (tuometė Vilniaus miesto valdyba), gavusi 1991 m. lapkričio 15 d. T. M. prašymą, pradėjo ir vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir kitiems prašyme nurodytiems piliečiams, t. y. šis paduotas prašymas sukėlė teisines pasekmes ne vien tik T. M., tačiau ir kitiems jos nurodytiems pretendentams, iš jų ir pareiškėjui. Pareiškėjas 1992 m. sausio 30 d. prašymą pateikė Vilniaus miesto valdybai, kurio pagrindu pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir kitiems prašyme nurodytiems asmenims. Todėl akivaizdu, kad net ir asmenys, nepadavę prašymų, buvo įtraukti į eilę būtent pagal T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymą, o tai pagrindžia faktą, jog nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymas buvo paduotas ne vien tik jos asmeniškai, bet ir jos nurodytų pretendentų vardu, ir kad pagal šį prašymą buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra visiems pretendentams į iki 1940 metų nacionalizacijos V. H. valdytą nekilnojamąjį turtą (žemę). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. eA-2493-520/2021).

Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, atsižvelgiant į aptartą aktualų ginčui išspręsti teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirminio V. K. prašymo padavimo data yra 1991 m. lapkričio 15 d. ir jis į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę turėjo būti įtrauktas pagal būtent šio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d. Todėl pareiškėjos A. K. skundas tenkintinas, t. y. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) bei NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymas Nr. 1SS-2210-(7.5.) naikintini, įpareigojant NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti V. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą teismui. Patenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ši suma (23 Eur) priteistina iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių įrašyti V. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d.

Priteisti pareiškėjos A. K. naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.