- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- A-768-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00943-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. A., E. D., Z. U., V. S., B. U.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. A., E. D., Z. U. (B. U. teisių perėmėja) ir V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. A., E. D., B. U. ir V. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai D. A., E. D., B. U. (teisių perėmėja Z. U.) ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SS-412-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas);
1.2. Panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto 1 priedo „Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė“ (toliau – ir Piliečių eilė) dalį, kuria S. S. įrašyta pagal prašymo padavimo datą – 2001 m. spalio 18 d., o E. D., A. D. ir G. U. – pagal prašymo padavimo datą 2001 m. gruodžio 17 d.;
1.3. įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių įrašyti S. S., E. D., A. D. ir G. U. į Piliečių eilę pagal jų pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. rugsėjo 24 d.
Šalies argumentai
2. Skunde pareiškėjai nurodė, kad jų giminaičiai į Piliečių eilę įrašyti ne pagal pirminio prašymo pateikimo datą, o pagal vėlesnių patikslintų prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datas. Pareiškėjų prašymai patikslinti Piliečių eilę ir įrašyti juos pagal pirminio prašymo pateikimo datą tenkinti nebuvo, motyvuojant, kad pretendentės G. U., E. D., Z. S. (D.) ir A. D. (toliau – ir Pretendentės) buvo praleidusios terminą pateikti nuosavybę ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus ir tik vėliau jį atnaujino, be to, Pretendentės 2001 m. gruodžio 17 d. pateikė naujus (patikslintus) prašymus atkurti nuosavybės teises į V. D. (V. D.) (Pretendenčių senelis) žemę, o 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymas buvo skirtas atkurti nuosavybę tik į J. D. (J. D.) (Pretendenčių tėvas) priklausiusią žemę. Pareiškėjų teigimu, Tarnyba beveik nenagrinėjo pareiškėjų pateiktų dokumentų bei nurodytų faktinių aplinkybių, neteisingai nurodė faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką. Pretendenčių pareiškime nurodyti netikslumai dėl nuosavybės į žemę negali būti pagrindas nepripažinti, kad buvo išreikšta valia atkurti nuosavybės teises ir į žemę, kuri po V. D. mirties priklausė jo paveldėtojai P. D. 1991 m. rugsėjo 24 d. prašyme buvo klaidingai nurodyta, kad visi 6,17 ha priklausė J. D. Pareiškimo rašymo metu Pretendentės žinojo, kad V. D. mirė iki žemės nacionalizacijos, tačiau nežinojo, kas paveldėjo jo turtą – J. D. ar P. D. Pretendentės siekė atkurti nuosavybės teises į visą žemę, o ne tik į J. D. priklausiusią žemę, nes prie pareiškimo pridėjo archyvo pažymėjimą, kuriame nurodytos ne tik J. D., bet ir V. D. nuosavybės teise priklausančios dalys. Pretendentės 1991 metais (prašymų surašymo metu) buvo garbingo senyvo amžiaus, neturėjo teisinio išsilavinimo ir nebuvo labai raštingos, todėl jos galėjo padaryti tam tikrų netikslumų rašydamos prašymą, tačiau jos prie prašymo pridėjo archyvo pažymėjimą ir aiškiai nurodė bendrą žemės plotą. Pretendentės prašymo rašymo metu neturėjo jokių dokumentų apie paveldėjimo santykius po V. D. mirties, nežinojo tuometinių iki nacionalizacijos galiojusių paveldėjimo santykius reguliavusių teisės aktų, o papildomus dokumentus galėjo pateikti vėliau. Pildydamos prašymą ir siekdamos nuosavybės teisių atkūrimo į senelio V. D. turtą, kurį po senelio mirties 1930 metais paveldėjo jo žmona P. D., Pretendentės klausė institucijų nurodymų bei paaiškinimų, jog prašymo duomenys nebūtinai turi būti tikslūs, svarbiausia pridėti archyvo pažymą. Pretendenčių valią atkurti nuosavybės teises ir į V. D. žemę patvirtina ir Pretendenčių vėlesni aktyvus veiksmai – visuose vėlesniuose raštuose jos nuosekliai įrodinėjo, kad nori atkurti nuosavybę ne tik į J. D., bet ir į V. D. (P. D.) priklausiusią žemę. Be to, ir Vilniaus miesto meras 1993 m. sausio 21 d. raštu Nr. D-2281 pripažino, kad Pretendentės siekia atkurti nuosavybės teises į V. D. žemę pagal 1991 m. rugsėjo 24 d. pirminius prašymus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7851-208/2014 buvo nustatyta, kad: Pretendentės visos kartu parašė vieną bendrą prašymą; rašydamos 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymą, jos klausė žemėtvarkos specialistų nurodymų; Pretendentės vėlesniais savo veiksmais buvo aktyvios ir aiškiai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises; 1991 m. nebuvo aiškių tvarkų ir išaiškinimų dėl prašymų atkurti nuosavybės teises pildymo. Pareiškėjų teigimu, kaip pildyti prašymą ir teisingai išreikšti valią, turėjo išaiškinti pati nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija. Nustatant Piliečių eilės numerį, esminę reikšmę turi pirminio prašymo pateikimo data, tačiau atsakovas į tai neatkreipė dėmesio. Vėlesni prašymai negali pakeisti priminio prašymo pateikimo datos, jie gali būti laikomi tik papildantys / patikslinantys pirminį 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
4. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodė, kad pirminiame 1991 m. rugsėjo 24 d. prašyme yra nurodyta, kad nuosavybės teisės į turtą pagrindas – žemė, priklausiusi tėvui D. J., o ne buvusiai savininkei P. D. (buvęs savininkas V. D.). Prašymai atkurti nuosavybės teises į V. D. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę buvo pateikti tik 2001 metais. Iš nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų buvo nustatyta, kad visuotinio žemės nacionalizavimo metu V. D. nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti 3,8237 ha žemės sklypo savininku. Pačių pareiškėjų cituojamame Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 25 d. rašte Nr. D-2281 nurodyta, jog apie tai, kad J. D. paveldėjo iš savo tėvo kitą žemės sklypą. Be to, ir Vilniaus miesto mero 1993 m. sausio 21 d. rašte Nr. D-2281 yra nurodyta, kad nagrinėjant G. U., E. D. ir Z. S. prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo pagal Valstybinio archyvo pažymėjimą buvo nustatyta, kad jų tėvas nuosavybės teise turėjo žymiai mažesnį, t. y 2,91 ha ploto, žemės sklypą. Teiginių, kad jų tėvas dar buvo paveldėjęs 3,8 ha V. D. žemės, Pretendentės jokiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais neįrodė. Pretendenčių 1994 m. gegužės 6 d. prašyme Vyriausybės atstovui Vilniaus mieste buvo nurodyta, kad seneliui priklausiusios 3,5 ha žemės perėjimo tėvo nuosavybėn dokumentų Pretendentės neįstengė surasti, todėl toliau pretenzijų į tą žemę neturėjo. Tai, kad Pretendentės 1991 m. rugsėjo 24 d. prašyme nurodė siekį atkurti nuosavybės teises tik į tėvui J. D. nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos priklausiusią žemę, įrodo ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-04636-619/2005, kuriame konstatuota, kad G. U., E. D. ir A. D. prašo teismo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku V. D. patvirtinančius dokumentus ir prašymą grindžia tuo, kad laiku, t. y. 2001 m. gruodžio 17 d. padavė pareiškimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kreipėsi į archyvus, tačiau nuosavybės bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepavyko rasti. Taigi 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymu Pretendentės buvo išreiškusios valią atkurti nuosavybės teises tik į buvusio savininko J. D. nuosavybės teise valdytą ir galbūt iš tėvo V. D. paveldėtą žemę, tačiau nebuvo išreikšta valia atkurti nuosavybės teises į V. D. turėtą žemę, kadangi Pretendentės tokius prašymus pateikė tik 2001 metais, o po Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-04636-619/2005, kuriuo buvo nustatyti prejudiciniai faktai, susiję su prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo data, pateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su teismo pripažinta buvusia savininke P. D. patvirtinančius dokumentus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Pretendentės 2001 m. gruodžio 17 d. prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo išreiškusios valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, o pageidavo žemę susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje), todėl joms nuosavybės teisių atkūrimo būdą perduoti naują žemės sklypą individualiai statybai parinko Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos buvo įtrauktos į Piliečių eilę pagal buvusią savininkę P. D. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pretendentės apie įtraukimą į Piliečių eilę pagal prašymus, pateiktus 2001 metais, žinojo nuo 2006 metų, todėl jos praleido terminą ginčyti skundžiamą įsakymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7851-208/2014, nes jame buvo nagrinėjamas klausimas dėl A. D. įrašymo į Piliečių eilę pagal pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą dėl J. D. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės, o šioje byloje Pretendentėms nuosavybės teisės yra atkuriamos į dviejų savininkų – J. D. ir į P. D. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad piliečiams atkuriant nuosavybės teises į keleto savininkų valdytą žemę pretendentai į eilę naujam žemės sklypui gauti būtų įrašomi pagal vieno iš savininkų atkurti nuosavybės teises pirminio prašymo padavimo datą, todėl Pretendentės pagrįstai įrašytos į Piliečių eilę pagal jų pirminių prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą – 2001 m. spalio 18 d. bei 2001 m. gruodžio 17 d.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad:
6.1. E. D., A. D., Z. (S.) S. ir G. U. 1991 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jų tėvui J. D. iki nacionalizacijos priklausią 6,17 ha žemę (duomenys neskelbtini). Kaip J. D. nuosavybės teises į minėtą žemę patvirtinantį dokumentą pateikė 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimą Nr. 55-D, kuriame nurodyta, jog Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 metų sąraše įrašyti D. J., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 2,67 dešimtines, ir V. D., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 3,5 dešimtines žemės. Pareiškėjas B. U. yra G. U. paveldėtojas, pareiškėja D. A. – A. D. turto paveldėtoja, o pareiškėjas V. S. – Z. S. turto paveldėtojas.
6.2. Z. S. 2001 m. spalio 18 d., o A. D., G. U. ir E. D. 2001 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus atkurti natūra nuosavybės teises į jų seneliui V. D. iki nacionalizacijos priklausiusias 3,5 dešimtines žemės, esančios (duomenys neskelbtini).
6.3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002 m. gegužės 24 d. išvadoje Nr. 4 nurodė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko V. D. turėtos žemės bendro ploto 3,8237 ha (duomenys neskelbtini), nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, nes buvęs savininkas mirė 1930 m. sausio 19 d., t. y. iki 1940 metų nacionalizacijos. Išvadoje prašoma pateikti dokumentus, įrodančius juridinį faktą, kas valdė žemę po V. D. mirties iki 1940 m. birželio 15 d. nacionalizacijos.
6.4. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-04636-619/2005 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. D. po savo vyro V. D. mirties iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,87 dešimtines žemės (duomenys neskelbtini) ir atnaujino G. U., E. D., A. D. terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui papildomus rašytinius įrodymus – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms į V. D. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę atkurti.
6.5. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius parengė 2013 m. vasario 28 d. pažymas „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuriose nustatė, kad E. D., S. S., G. U. ir A. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į po 0,2376 ha buvusios savininkės P. D. turėtos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje.
6.6. Tarnybos 2013 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. spalio 26 d. sprendimais E. D., S. S., G. U. ir A. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusios savininkės P. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės. E. D. likusi neatkurtos žemės dalis Vilniaus mieste – 0,2339 ha, S. S. – 0,2340 ha, A. D. – 0,2339 ha, G. U. – 0,2339 ha.
6.7. E. D. ir V. S. 2016 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašė pateikti informaciją apie tai, kelintu numeriu jie įrašyti į Piliečių eilę pagal P. D.
6.8. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. 49SF-3174-(14.49.104.) informavo, kad pagal Įsakymu patvirtintą Piliečių eilę S. S. eilės Nr. 2644 (pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą 2001 m. spalio 18 d.), o E. D. eilės Nr. 2761 (pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą 2001 m. gruodžio 17 d.).
Šalies argumentai
6.9. Pareiškėjai, manydami, kad Pretendentės į Piliečių eilę turėtų būti įrašytos pagal 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymo atkurti nuosavybės teises datą, su skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri 2017 m. vasario 15 d. Sprendimu Nr. 1SS-412-(7.5.) pareiškėjų skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Pretendentės į Piliečių eilę pagal 2001 m. spalio 18 d. bei 2001 m. gruodžio 17 d. prašymus įtrauktos dar Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4319-01, apie tai Pretendentės ir S. S. turto paveldėtojas buvo informuoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (31)-1.2-3097-(3.31). Taigi realias teisines pasekmes Pretendentėms bei pareiškėjams sukėlė būtent Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 4319-01. Aplinkybė, jog Pretendentės į Piliečių eilę įtrauktos pagal 2001 metų prašymus nesikeitė nuo 2006 metų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai apie Piliečių eilės sudarymą pagal 2001 metų Pretendenčių prašymus žinojo nuo 2006 metų, tačiau į Tarnybą bei teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių nusprendė kreiptis tik po 10 metų. Teismo vertinimu, toks delsimas yra nepateisinamas ir negali paneigti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4319-01 patvirtintos bei vėlesniais atsakovo įsakymais, Įskaitant skundžiamą Įsakymą, tikslintos Piliečių eilės teisėtumo ir pagrįstumo. Priešinga išvada prieštarautų teisinio stabilumo principui, kuriam užtikrinti teisės aktuose ir yra nustatyti atitinkami terminai kreiptis į Tarnybą bei teismą.
8. Pareiškėjams pavėlavus skųsti Pretendenčių įtraukimą į Piliečių eilę pagal 2001 metų prašymus, Tarnyba, nors ir kitais nei teismo nurodytais motyvais, teisėtai padarė išvadą, jog nėra pagrindo tikslinti Piliečių eilę ir Pretendentes į ją įrašyti pagal jų 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Tarnybos Sprendimą, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Įsakymo patvirtintos Piliečių eilės dalį, kurioje S. S. įrašyta pagal prašymo padavimo datą – 2001 m. spalio 18 d., o E. D., A. D. ir G. U. – pagal prašymo padavimo datą 2001 m. gruodžio 17 d., bei įpareigoti atsakovą Pretendentes įrašyti į Piliečių eilę pagal 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymo datą.
III.
9. Pareiškėjai D. A., E. D., B. U. (teisių perėmėja Z. U.) ir V. S. apeliaciniame skunde prašo pareiškėjų skundą tenkinti.
10. Pareiškėjai apeliaciniame skunde dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog pareiškėjų skundas teismui buvo paremtas tuo, jog Tarnyba atsisakė patikslinti Piliečių eilę ir pareiškėjus į Piliečių eilę įtraukti pagal pirminio prašymo pateikimo datą. Pareiškėjai skundė jų netenkinantį Tarnybos Sprendimą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl senaties skundui paduoti termino taikymo neatitinka administracinių teismų analogiškose bylose dėl eiliškumo formuojamos praktikos, kadangi administraciniai teismai analogiškose bylose nustatinėja pirminio prašymo pateikimo aplinkybes, o nustatę, kad pretendentai įrašyti ne pagal pirminių prašymų datas, įpareigoja Tarnybą juos įrašyti pagal pirminių prašymų datas, neatsižvelgiant į tai, kad pretendentai pirminių įsakymų, kuriais buvo neteisingai įrašyti, nebuvo apskundę. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiai bylai prejudicines aplinkybes nustatančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7851-208/2014 yra išspręsta analogiška situacija – pareiškėja D. A. (kuri yra pareiškėja iš šioje byloje) kreipėsi į teismą dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo ji buvo įrašyta į sąrašą ne pagal pirminio, o pagal papildomo prašymo datą. Aptariamoje byloje sąrašas buvo sudarytas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu, o pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 18 d., tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas net nekėlė tariamai praleisto senaties termino klausimo ir pareiškėjos skundą patenkino. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 3 d. raštas buvo adresuotas dar tuo metu gyvoms pareiškėjoms A. D. ir G. U., kurios šiuo metu jau yra mirusios, o skundą dėl Tarnybos Sprendimo teismui pateikė jų turto paveldėtojai, kuriems objektyviai negalėjo būti žinoma apie minėtą raštą ir jame nurodytas aplinkybes, t. y. kad 2006 m. kovo 31 d. įsakymu jos į eilę buvo įrašytos pagal 2001 metų prašymus. Be to, B. U. ir D. A. nebuvo Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 3 d. rašto adresatais, t. y. objektyviai jo negavo, ir iš viso neturėjo teisės jo skųsti, nes nebuvo įgiję jokių teisių į šiuo metu paveldėtą reikalavimo teisę.
11. Atsakovas Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytą poziciją ir argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjų apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Ginčas šioje byloje kilo dėl pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės nustatymo.
13. Pareiškėjai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir bei administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose dėl eiliškumo nustatymo žemės sklypui gauti.
14. Pirmosios instancijos teismas visiškai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, pakankamas teismo sprendimui priimti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jomis remiasi atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punkte įtvirtinta, kad eilė nustatoma pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, o 38 punkte nustatyta, kad Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šią normą yra nustatęs, kad atsižvelgiant į tai, kad piliečių, pageidaujančių gauti žemės sklypus pagal Atkūrimo įstatymą, sąrašai yra sistemingai koreguojami institucijai, įgaliotai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, administracine tvarka reaguojant į vykstančius pokyčius (žemės sklypų suteikimą, naujų asmenų įrašymą į sąrašus, kt.), nėra kliūtis teisėjų kolegijai išspręsti iš esmės pareiškėjo prašymą dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti jį į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.), eilę pagal pirminio prašymo pateikimo datą. Todėl atsakovas įpareigotinas įtraukti pareiškėją į šį sąrašą priimant atitinkamą administracinį aktą (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2315/2011, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2011).
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eilė sklypui gauti keičiama kiekvienais metais. Atsakovo įsakymai, pateikti į bylą (įskaitant pareiškėjų atstovo apeliacinei instancijai pateiktą Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 2226-(14.49.2.)), patvirtina, kad asmenų eilė dėl asmenų pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai yra keičiama.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje nustatyta, kad tikrinant eilės nustatymą žemės sklypui gauti vertinamas atsakovo atsisakymas keisti eilę ir nustačius, jog atsakovas be pagrindo atsisako tokį veiksmą atlikti, yra pagrindas atsakovo sprendimą panaikinti ir įpareigoti, įrašyti asmenį į eilę pagal prašymo pateikimo datą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017).
19. Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų teisės gauti žemės individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę ir dėl jų įrašymo į eilę teisėtumo. Ginčas kyla dėl eilės nustatymo, kuri, kaip pažymėta teismų praktikoje, nuolat kinta ir gali būti koreguojama, todėl eilės nustatymo teisėtumas turi būti tikrinamas po paskutinio įsakymo, kuriuo buvo keičiama eilė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų panaikinęs ar pakeitęs pareiškėjų eiliškumą, nustatytą Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2) (I t., b. l. 55–56), todėl tikrinamas šio įsakymo teisėtumas.
20. Pareiškėjai Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 19 d. raštu buvo informuoti apie eilės nustatymą sklypui gauti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2) (I t., b. l. 55–56). Ši įsakymą pareiškėjai 2016 m. lapkričio 17 d. apskundė Tarnybai, o Tarnybos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 133-412-(7.5.) teismui per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Todėl pareiškėjai termino skundui paduoti dėl eilės nustatymo teisėtumo nepraleido ir pareiškėjų skundas pagrįstai buvo priimtas nagrinėti teisme.
21. Dėl pareiškėjų reikalavimo įrašyti į eilę sklypui gauti pagal 1991 m. rugsėjo 24 d. prašymą atkurti nuosavybės tesies į jų tėvui J. D. iki nacionalizacijos priklausią 6,17 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, pažymėtina, kad šis prašymas dėl nuosavybės teisų atkūrimo į žemę yra pirminis.
22. Pareiškėjai nurodė, kad teikiant minėtą prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nebuvo aišku, kas valdė žemę iki jos nacionalizacijos, kadangi buvo žinoma jog senelis V. D. mirė iki nacionalizacijos, todėl savininku buvo nurodytas jo sūnus J. D. ir bendras žemės plotas 6,17 ha, kurį pagal Lietuvos valstybinio archyvo 1991 m. gegužės 28 d. pažymėjimą valdė J. D. ir V. D. (I t., b. l. 63–64).
23. Šią pareiškėjų nurodytą aplinkybę patvirtina minėtas Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad J. D. valdė 2,67 dešimtinės žemės, o V. D. – 3,5 dešimtinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Bendra ploto suma atitinka pretendentų prašyme nurodytą žemės plotą „6,17“. Ši aplinkybė yra pakankama pripažinti pareiškėjų nurodytą prašymo teikimo aplinkybę tikra, taip pat pripažinti, kad jie išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į V. D. valdytą žemę.
24. Prašymo pateikimo metu (1991 m. rugsėjo 24 d.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarka, kuria buvo nustatytas prašymų turinys bei forma. Prašymo turiniui keliamų reikalavimų analizė leidžia daryti išvadą, jog pagrindiniai duomenys, būtini pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, yra buvusio savininko asmens duomenys, nacionalizuoto žemės sklypo buvimo vieta ir plotas, pretendento asmens duomenys bei jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pirminis elementas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas, nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė šio turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu (žr., pvz., 2010 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010).
26. Nurodytos nuosavybės teisių atkūrimo aplinkybės (žr. šios nutarties 24 ir 25 dalį) patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimui yra reikšmingos aplinkybės nuosavybės teisių procedūrai pradėti ir sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu nustatomas turto savininkas, buvęs jo nacionalizavimo metu. Todėl pretendento suklydimas ir nežinojimas nurodant ne tą savininką, valdžiusį turtą iki nacionalizacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises pagal pateiktą pirminį prašymą į giminystės ryšiais susijusio asmens valdytą turtą.
27. Šio ginčo atveju nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu buvo nustatyta, kad pretendentai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimą į D. šeimos iki nacionalizacijos valdytą žemę ir procedūros metu paaiškėjo, kad dalį žemės iki nacionalizacijos valdė ne tėvas J. D., o senėlė P. D.
28. Pretendentams nuosavybės teisės buvo atkurtos į P. D. valdytą žemę, nesant tokio prašymo, taip pat pareiškėjai buvo įrašyti į eilę naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje P. D. valdytą žemę gauti, bet įrašymo į eilę data buvo nurodyta ne 1991 m. rugsėjo 24 d., o 2001 metų prašymo, kuriuo buvo prašoma atkurti nuosavybės teises į V. D. valdytą žemę, data. Toks atsakovo Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas nėra pagrįstas, kadangi atkuriant nuosavybės teises į P. D. valdytą žemę buvo pasirinkta data prašymo dėl V. D. valdytos žemės atkūrimo.
29. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrašymui į eilę žemės sklypui gauti turi būti nurodyta pirminio prašymo padavimo data, t. y. 1991 m. rugsėjo 24 d., o 2001 metų prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. D. priklausiusią žemę, šiam ginčui nėra reikšmingas.
30. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nesivadovavo teismų praktika, suformuota panašiose bylose, ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Nustačius šias aplinkybes, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų D. A., E. D., Z. U. (B. U. teisių perėmėja) ir V. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1SS-412-(7.5.).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo „Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę“ dalį, kuria S. S. įrašyta pagal prašymo padavimo datą – 2001 m. spalio 18 d., o E. D., A. D. ir G. U. – pagal prašymo padavimo datą 2001 m. gruodžio 17 d.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių įrašyti S. S., E. D., A. D. ir G. U. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę pateikimo datą – 1991 m. rugsėjo 24 d.
Sprendimas neskundžiamas.