- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-2058-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02258-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Laima Gerasičkinienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- L. P., UAB „V ir V“
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams L. P. ir UAB „V ir V“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „V ir V“ ir subsidiariai iš atsakovės L. P. ieškovo naudai 10 471,23 Lt įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, 865,35 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 356,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija” tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei L. P.. Pastaroji šias patalpas išnuomojo atsakovui UAB „V ir V“. Nors šilumos energija buvo nuolat tiekiama, bet už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30 ieškovui liko neapmokėta 10 471,23 Lt. Nurodė, kad 2011-03-24 tarp ieškovo UAB „Vilniaus energija”, UAB „V ir V“ ir L. P. buvo sudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 13319/01, kuria šalys susitarė, jog UAB „V ir V“ už šilumos energiją sumoka iki poataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, o jei nevykdo sutartyje numatytų prievolių, L. P., būdama garantu, įsipareigoja sumokėti atsakovo skolą per 10 dienų nuo ieškovo pretenzijos gavimo dienos (sutarties 11 p.), t. y. atsako už atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą subsidiariai. Pažymėjo, kad būtent nuo L. P. valios priklauso kam ir kokiam laikotarpiui patalpos išnuomojamos, tuo tarpu ieškovas realių svertų pasirinkti mokų ar nemokų paslaugų gavėją neturi, nes privalo teikti paslaugas, nepriklausomai nuo apmokėjimo. Tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatos nėra nuginčytos, todėl yra šalims privalomos, taigi tiek atsakovas UAB „V ir V“, tiek subsidiariai atsakovė L. P. yra atsakingi ieškovui už prievolių nevykdymą. Be to, ieškovas nurodė, kad pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 20 p. sąlygas už pavėluotą atsiskaitymą taip pat apskaičiuoti 0,06 procento delspinigiai nuo 2012-03-01 iki 2012-08-24 – iš viso 865,35 Lt.
Atsakovas UAB „V ir V“ atsiliepimo į ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė L. P. su ieškovo ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovas UAB „Vilniaus energija” 2012-04-27 pretenziją siuntė ir adresavo tik atsakovui UAB „V ir V“, o L. P. buvo siunčiama tik pretenzijos kopija. Pretenzijoje nurodyta suma – 6 554,01 Lt, tuo tarpu ieškinio reikalavimas – priteisti 10 471,23 Lt įsiskolinimą. Pažymėjo, kad L. P. pretenzija už 2012 m. kovo ir balandžio mėnesių skolas pateikta nebuvo, dėl to atsakovei L. P. nekyla pareiga sumokėti ieškovui pagal sutartį. Remiantis 2011-03-24 sutarties 11 p. L. P. buvo numatyta sąlyginė prievolė, atsirandanti, kai yra sąlygų visetas: 1) UAB „V ir V“ nesumoka už jai pateiktą šilumos energiją; 2) ieškovas UAB „Vilniaus energija” pateikia atsakovei L. P. pretenziją su prašymu sumokėti UAB „V ir V“ skolą. Be to, nurodė, kad minimoje sutartyje numatyti L. P. įsipareigojimai neatitinka CK 6.90 str. 1 d. įtvirtintos garantijos sampratos, nes tai yra vienašalis įsipareigojimas, dėl to L. P. pagal įsipareigojimo tekstą turėtų būti pripažinta subsidiaria laiduotoja, o CK 6.88 str. 1 d. pagrindu laidavimas turėtų būti laikomas pasibaigusiu, nes laidavimas baigiasi, jei kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kada suėjo laidavimo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Mano, kad šiuo atveju laidavimo terminas yra pasibaigęs, dėl to atsakovė nėra atsakinga ieškovui pagal sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-20 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB „V ir V“ ir subsidiariai iš atsakovės L. P. ieškovo UAB „Vilniaus energija” naudai 10 471,23 Lt įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, 865,35 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-27) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 356,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad šalys aiškiai susitarė, kokiu atveju ir kokia tvarka už atsakovo sutartinių prievolių nevykdymą atsako L. P.. Pažymėjo, kad tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatos nėra nuginčytos, todėl yra šalims yra privalomos. Atsakovė L. P., kaip protinga, apdairi ir atsakinga verslininkė, kurios tikslas gauti pelną, privalėjo tinkamai rūpintis jai priklausančiomis patalpomis, t. y. kiekvieną mėnesį tikrinti, ar laiku nuomininkai atsiskaito su paslaugų tiekėjais. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad patalpų savininkas privalo rūpintis turtu ir negali perkelti nuomininko nemokumo rizikos šilumos tiekėjui. Teismas sutartyje nurodytą pretenzijos sąvoką traktavo kaip ieškovo pareikalavimą padengti įsiskolinimus, o atsakovės L. P. motyvus apie pretenzijos pateikimo išskirtinę reikšmę teismas laikė išvestiniais ir prieštaraujančiais trišalės sutarties esmei. Nurodė, kad ieškovui nebuvo jokios prasmės ar būtinumo sutartimi susisiaurinti savo teises patalpų savininko atžvilgiu. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovės motyvą, kad su ja buvo sudaryta ne garantijos, bet laidavimo sutartis, todėl ieškovo ieškinį tenkintino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė L. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės L. P. atžvilgiu ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė prašė teismo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad atsakovė iki šiol nėra gavusi iš ieškovo tarp šalių pasirašytoje sutartyje numatytos pretenzijos, kuri yra ne tik pagrindas atsakovei apmokėti šilumos vartotojo skolą, tačiau ir atitinkamai įgyti reikalavimą į UAB „V ir V“. Pažymėjo, kad trišalę sutartį parengė pats ieškovas, dėl to ir jam taikytina nuostata, jog sutarčių privalu laikytis, t. y. atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytina būtent sutartyje numatyta tvarka dėl pretenzijos atsakovei pateikimo. Atsakovės manymu, sutartimi ji prisiėmė subsidiaraus laiduotojo, o ne garanto prievoles, o teismo sprendimas šioje dalyje, kodėl teismas laikė, kad sutartyje yra numatytos būtent garanto prievolės, yra visiškai nemotyvuota. Pažymėjo, kad išduodamoje garantijoje visada turi būti nustatyta konkreti suma, kuria prieš kito asmens kreditorių atsako garantas, kas šiuo atveju nėra numatyta. Mano, kad CK 6.88 str. 1 d. pagrindu laidavimas pasibaigė, nes laiduotojai per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos nebuvo pareikštas ieškinys, t. y. atsakovui UAB „V ir V“ iki kito mėnesio paskutinės darbo dienos neatsiskaičius su ieškovu, turėjo būti pareikšta pretenzija atsakovei L. P., tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to atsakovės prievolė yra pasibaigusi. Pažymėjo, kad trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Nurodė, kad jei atsakovė pretenzijas būtų gavusi laiku, būtų nutraukusi su atsakovu UAB „V ir V“ patalpų nuomos sutartį, tačiau šiuo atveju ieškovas laukė iki tol, kol atsakovas UAB „V ir V“ taps nemokus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, o atsakovės prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pretenzija apeliantei buvo pateikta 2012-04-27, o apie skolą buvo žinoma ir iš telefoninių pokalbių, o vėliau ir iš ieškinio pareiškimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė yra verslininkė, dėl to ji turi prisiimti visą neigiamą savo veiklos ar neveikimo padarinių riziką. Nurodė, kad tai, jog atsakovė garantiją išdavė ne atskirai nuo sutarties, o pasirašydama sutartį kaip „Garantas“, nekeičia garantijos esmės, t. y. apeliantės įsipareigojimas sutartyje atitinka garantijos sampratą. Pažymėjo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai. Atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia. Papildomai nurodė, kad šilumos energija – tai ne tik energija, vartojama buityje, bet ir resursas daiktui išlaikyti, o šiuo atveju apeliantė nuosavybės teise jai priklausančias patalpas nuomoja ir gauna iš to naudą.
Atsakovas UAB „V ir V“ atsiliepimo į atsakovės L. P. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė, jog atsakovė L. P. nagrinėjamu atveju kaip garantas yra subsidiariai atsakinga ieškovui UAB „Vilniaus energija“ pagal tarp bylos šalių pasirašytą šilumos pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei L. P.. L. P. šias patalpas išnuomojo atsakovui UAB „V ir V“. 2011-03-24 tarp ieškovo UAB „Vilniaus energija”, UAB „V ir V“ ir L. P. buvo sudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 13319/01, kuria šalys susitarė, kad UAB „V ir V“ už šilumos energiją sumoka iki poataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, o jei nevykdo sutartyje numatytų prievolių, L. P., būdama garantu, įsipareigoja sumokėti atsakovo skolą per 10 dienų nuo ieškovo pretenzijos gavimo dienos (sutarties 11 p.), t. y. atsako už atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą subsidiariai. Ieškovas vykdė įsipareigojimą tiekti šilumos energiją ginčo patalpoms, bet už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30 liko neapmokėta 10 471,23 Lt. Taip pat pagal sutarties 20 p. sąlygas atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuoti 0,06 procento delspinigiai nuo 2012-03-01 iki 2012-08-24 – iš viso 865,35 Lt.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl įsiskolinimo ieškovui UAB „Vilniaus energija“ dydžio nėra. Apeliantė L. P. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad pasirašyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė atsako ieškovui ne kaip garantas, o kaip subsidiari laiduotoja, o, kadangi pagrindinė prievolė yra pasibaigusi, dėl to yra pasibaigęs ir laidavimas, kas suponuoja pagrindą ieškovo ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį. CK 6.90 str. 1 d. nustatyta, kad garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 str. 2 d.), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 str. 2 d.), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 str. 3 d.). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012).
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktos trišalės 2011-03-24 šilumos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų, bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, jog minėta sutartimi buvo siekiama įtvirtinti subsidiariąją atsakovės L. P. atsakomybę ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu, ko neneigia ir pati atsakovė. Atsakovė L. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutartimi ji prisiėmė subsidiaraus laiduotojo, o ne garanto prievoles. Tačiau, pažymėtina, jog, kaip matyti iš CK 6.76 str. 2 d. nuostatos, laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, o laiduotojo atsakomybė yra solidarioji, priešingai nei garanto, kurio atsakomybė yra subsidiarioji. Taigi, atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės L. P. argumentas, jog sutartimi ji prisiėmė subsidiaraus laiduotojo, o ne garanto prievoles, kadangi subsidiariai asmuo atsako tik kaip garantas. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovė L. P. reikalavimo dėl tarp šalių sudarytos sutarties, kurioje atsakovė įvardinta kaip garantas, ir jos nuostatų pripažinimo negaliojančiomis nereiškė, taigi sutarties sąlygos yra nenuginčytos ir galiojančios.
Taip pat atsakovė L. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas pagal sutarties sąlygas nepateikė atsakovei pretenzijos dėl įsipareigojimų vykdymo, dėl to jai nekyla pareiga įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovės argumentas nėra pagrįstas, kadangi, kaip kad nurodyta skundžiamame teismo sprendime, atsakovei, kaip verslininkei ir nuomojamų patalpų savininkei, kyla pareiga nuolat domėtis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymu, be to, iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ paaiškinimų taip pat matyti, kad atsakovė L. P. apie atsakovo UAB „V ir V“ neįvykdytą įsipareigojimą žinojo ir iš telefoninių pokalbių, taip pat ir ieškovui pateikus teismui ieškinį dėl įsiskolinimo iš atsakovų priteisimo. Pažymėtina, kad, nors ieškovas nėra į bylą pateikęs įrodymo, jog pretenzija atsakovei L. P. pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas yra įteikta, tačiau tai atsakovės L. P., kaip garanto, neatleidžia nuo pareigos atsakyti ieškovui už atsakovo UAB „V ir V“ neįvykdytus įsipareigojimus.
Pažymėtina, kad CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kurių toks nagrinėjimas būtinas (reikalingas). Šis apeliantės prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, kuriuos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą įvertino. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atsakovė L. P. apeliaciniu skundu taip pat prašė teismo priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau, kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jai šios išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės L. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.