Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus (duomenys neskelbtini) kreditinis reikalavimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, M. U., suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. kovo 13 d. teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti D. B. kreditoriaus (duomenys neskelbtini) 3 765 346,00 Eur sumos finansinį reikalavimą. Nurodė, kad, patikrinęs kreditoriaus (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir bankrutuojančio asmens pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini) kreditinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

16. (duomenys neskelbtini) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 25 d. atsiliepimo į D. B. ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-2820-603/2019) kopiją; D. B. 2017 m. balandžio 4 d. apeliacinio skundo (civilinėje byloje Nr. 2-431-859/2017) kopiją. Pažymėtina, kad apelianto rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti duomenys yra šalims prieinama informacija, todėl dėl tinkamo apeliacinio skundo išnagrinėjimo minėti įrodymai pridedami prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2019 m. kovo 4 d. fizinio asmens D. B. bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl kreditinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo. 2019 m. kovo 5 d. teisme gautas bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) lydraštis dėl prašymo persiuntimo, kuriuo persiuntė bankrutuojančio asmens atstovo prašymą ginčyti ir neįtraukti į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą kreditoriaus nepagrįsto reikalavimo dalies. Teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini) septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – suformuluoti aiškią ir pagrįstą poziciją dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų ir pateikti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) prašė patvirtinti D. B. patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus, bendra reikalavimų suma 3 765 346,00 Eur. Bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad bankrutuojančio asmens prašymo neįtraukti į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (duomenys neskelbtini) 2 094 587,62 Eur reikalavimo pagrįstumą turėtų vertinti ir tvirtinti teismas savo nuožiūra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 12 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies, patvirtino pateiktą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, neįtraukdami kreditoriaus (duomenys neskelbtini) 3 765 346,00 Eur kreditinio reikalavimo. Ta pačia nutartimi bankroto administratoriui pakartotinai nustatytas terminas trūkumams pašalinti, suformuluoti aiškią ir pagrįstą poziciją dėl pareiškėjo ginčijamo kreditinio reikalavimo, pateikiant įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą, paremtą materialinės teisės normomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog FABĮ 23 straipsnio 2 dalis numato administratoriaus pareigą patikrinti kreditinių reikalavimų pagrįstumą, ginčyti nepagrįstus kreditinius reikalavimus. Taip pat bankroto administratoriui išaiškintina, kad jo pareiga yra ginčyti arba sutikti su pateiktais kreditiniais reikalavimais. Ginčydamas kreditinį reikalavimą, bankroto administratorius privalo nurodyti materialinį teisinį pagrindą bei reikalavimą. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) nepateikia savo nuomonės (pozicijos, paaiškinimų) dėl ginčytino 2 094 587,62 Eur (duomenys neskelbtini) reikalavimo, dėl to teismas negali tvirtinti (duomenys neskelbtini) 3 765 346,00 Eur kreditinio reikalavimo. Pažymėjo, kad, bankroto administratoriui nepateikus savo pozicijos dėl 2 094 587,62 Eur (duomenys neskelbtini) ginčytino reikalavimo, lieka neaišku, kokią dalį (duomenys neskelbtini) kreditinio reikalavimo sudaro palūkanos ir netesybos bei pats kreditinis reikalavimas. 2019 m. kovo 13 d. teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti D. B. kreditoriaus (duomenys neskelbtini) 3 765 346,00 Eur sumos finansinį reikalavimą. Nurodė, jog kreditinį reikalavimą sudaro – 2 086 681,95 Eur negrąžinto kredito, 77 696,44 Eur nesumokėtos palūkanos, 1 867,81 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nurodė, kad, patikrinęs kreditoriaus (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir bankrutuojančio asmens pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumu. 2019 m. kovo 12 d. teisme gauti (duomenys neskelbtini) rašytiniai paaiškinimai dėl kreditinio reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2FB-316-998/2019. Nurodė, kad jokių priežasčių netvirtinti banko pateikto kreditinio reikalavimo nėra, todėl (duomenys neskelbtini) pareikštas 3 765 346,00 Eur kreditinis reikalavimas yra tvirtintinas visa apimtimi. Pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo išduoti vykdomieji įrašai, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį turi teisę išieškoti skolą ir kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) pareiškė kreditinį reikalavimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir (duomenys neskelbtini) 3 765 346,00 Eur reikalavimą įtraukė į kreditorių sąrašą. Pažymėjo, kad bankroto administratorius neginčija (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo, byloje nėra objektyvių duomenų dėl (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo nepagrįstumo.

19. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas nepagrįstai patvirtinto (duomenys neskelbtini) kreditinį reikalavimą D. B. bankroto byloje, kadangi tarp D. B. ir (duomenys neskelbtini), kilęs teisminis ginčas nėra išspręstas, ginčijama (duomenys neskelbtini) reikalavimo dalis (2 094 87,62 Eur suma) skundžiama nutartimi negalėjo būti patvirtinta, kol Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2820-603/2019 nėra išnagrinėtas ginčas su kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

20. CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

22. Remiantis teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2820-603/2019 2019 m. vasario 26 d pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), Lietuvos skyrių, kuris perėmė visas teises ir pareigas iš ieškovui kreditą suteikusio banko (duomenys neskelbtini), veikusios per (duomenys neskelbtini), Lietuvos skyrių. Ieškovas D. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 2 094 587,62 Eur nuostolių, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl (duomenys neskelbtini), atsisakymo leisti parduoti įkeistą turtą ieškovo surastam pirkėjui ieškovas patyrė nuostolius. Taigi, apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-2820-603/2019) bus sprendžiama dėl žalos atlyginimo. Minėtoje byloje nėra ginčijamas prievolės ir jos pagrindu susidariusios skolos (duomenys neskelbtini), kreditinio reikalavimo dydis. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog net jeigu civilinėje byloje Nr. e2-2820-603/2019 Vilniaus apygardos teismas ir patenkintų D. B. ieškinį ir priteistų iš N. B., AB, žalos atlyginimą, tai nereikštų, kad N. B., AB, kreditinis reikalavimas, pareikštas kredito sutarties pagrindu, turi mažėti priteisto žalos atlyginimo suma (t. y. kreditoriaus reikalavimas liktų tas pats), o ieškovas įgytų reikalavimo teisę į gautinas lėšas (įgytų naują debitorių).

23. Pažymėtina, kad jei iki iškeliant bankroto bylą priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai nebuvo atsiradę, neatsiranda ir kreditoriaus teisėtas lūkestis atlikti įskaitymą. Vadinasi, leidus įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsiradusius tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir po jo, vienam iš kreditorių būtų sukurta pirmumo teisė, kurios šis iki iškeliant bankroto bylą neturėjo. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Įvertinęs aukščiau aptartą bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininko atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė (duomenys neskelbtini), kreditinį reikalavimą sieja su civilinės bylos Nr. e2-2820-603/2019 baigtimi, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Byloje nustatyta, kad apelianto atskirajame skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-431-859/2017 buvo nagrinėjamas ieškovo D. B. ieškinys dėl kreditoriaus pripažinimo pažeidus prievolę ir ieškovo atleidimo nuo dalies prievolės vykdymo, kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas nuo 2010 m. kovo 8 d. nustojo tinkamai vykdyti prievolę, numatytą kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) punkte, t. y. grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir atlikti kitus mokėjimus atsakovui pagal kreditavimo sutarties sąlygas. Netinkamai vykdė pareigas atsakovui dėl įkeisto turto draudimo. Didėjo jo įsipareigojimai (ieškovo prisiimti ir priteisti teismo) kitiems kreditoriams. Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai, pagal susitarimą vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais. Pažymėjo, kad įsiskolinimui pagal pažeidinėjamą kreditavimo sutarties prievolę su vėlesniais pakeitimais didėjant, atsakovas ne vieną kartą ragino ieškovą vykdyti prisiimtą prievolę. Šie atsakovo veiksmai, nuolat informuojant ieškovą ir teikiant reikiamą informaciją, vienašališkai nenutraukiant kreditavimo sutarties net ir esant dideliam prievolės įvykdymo pradelsimui 234 dienas, patvirtina, kad atsakovas tinkamai laikėsi favor contractus principo ir siekė išsaugoti sutartį su ieškovu, iki tai buvo maksimaliai galima, viso kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties su vėlesniais pakeitimais nenutraukė ir bendradarbiavo su ieškovu, o vėlesnėse stadijose ir su jo atstovais dėl kreditavimo sutarties išsaugojimo sąlygų iki 2014 m. birželio 27 d., kai kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė. Sutarties nutraukimą atsakovas panaudojo kaip ultima ratio priemonę, praradęs interesą tęsti sutartinius santykius, t. y. pasinaudojo vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Pažymėjo, jog nustatyti duomenys pagrindžia tokį vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, dėl priimto teismo sprendimo D. B. padavė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas galėjo vienvaldiškai nutraukti sutartį ir pagal CK 6.209 straipsnį, 6.217 straipsnio 3 dalį, tai yra ir nesant esminio sutarties pažeidimo, o pažeidžiant jos įvykdymo terminą, nes atsakovas ne vieną kartą suteikė terminą ieškovo susidariusiems įsiskolinimams padengti. Taip pat nurodė, kad kreditavimo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo buvo nutraukta, tai atlikta teisėtai ir pagrįstai, o pasibaigusios sutarties negalima pakeisti, todėl apelianto reikalavimas modifikuoti sutarties sąlygas atmestinas vien šiuo pagrindu. Taigi, apelianto atskirajame skunde nurodytoje ir anksčiau aptartoje nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas visus D. B. reikalavimus atmetė.

25. Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimus. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str.). Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-263-313/2017).

26. Byloje nustatyta, kad 2002 m. gegužės 2 d. tarp D. B. ir N. B. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas išdavė ieškovui 1 249 131,14 Eur (4 313 000,00) Lt kreditą, kuriuo buvo finansuotas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo įsigijimas. Šalių pasirašyta kreditavimo sutartis buvo keista papildomais susitarimais. Kreditavimo sutartimi N. B. įsipareigojo suteikti D. B. nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o D. B. (kredito gavėjas) įsipareigojo gautą sumą grąžinti atsakovui ir mokėti palūkanas. D. B., tinkamai nevykdydamas kreditavimo sutarties ir papildomo susitarimo nuostatų, pradelsė mokėti privalomas sumas, todėl 2014 m. birželio 27 d. kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo išduoti vykdomieji išrašai, kurių pagrindu bankas turi teisę išieškoti skolą. Taigi, (duomenys neskelbtini), kreditinis reikalavimas susidarė iki nutarties, kuria D. B. iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos ir dėl to byloje ginčo nėra.

27. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys duomenys, t. y. bankroto administratoriaus prašymas ir (duomenys neskelbtini), paaiškinimai, patvirtina (duomenys neskelbtini), finansinio reikalavimo pagrįstumą D. B. fizinio bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų dėl (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą (duomenys neskelbtini) 3 765 346,00 Eur kreditinį reikalavimą pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis teismų suformuotos praktikos ir nepažeisdamas jokių teisės normų.

28. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo D. B. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.