Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1634-254/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2A-1634-254/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
M. T.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1634-254/2012;Procesinio sprendimo kategorija 36.1;37; 121.14., 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3771-584/2012 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Linforff Oy filialią, ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4) ir prašė priteisti iš atsakovo 571,32 Lt skolą už ryšio paslaugas, 285,50 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Bitė GSM“ ir atsakovo 2000 m. liepos 17 d. sudaryta abonentinė Bitės GSM ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartis Nr. 144953, o 2002 m. sausio 14 d. – paslaugų naudojimo sutartis Nr. 042916, kurių pagrindu UAB „Bitė GSM“ įsipareigojo teikti klientui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas už mokestį, o klientas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti kas mėnesį pagal sąskaitas. Už suteiktas paslaugas atsakovui 2002-01-31 buvo išrašytos sąskaitos Nr. 00002116860202 ir Nr. 00002116850202, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų sutartyse numatytais terminais nevykdė, todėl susidarė 571,32 Lt skola, kurią 2007 m. lapkričio 26 d. Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus perėmė ieškovas. Ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu paštu, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 571,32 Lt skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 571,32 Lt sumos nuo 2012 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų, kad atsakovas 2002-01-31 sąskaitas būtų apmokėjęs, ieškovo reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo tenkintinas. Spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl 285,50 Lt palūkanų priteisimo pagrįstumą, teismas, remdamasis byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieškovas iš pradinio kreditoriaus perėmė teisę į pagrindinę 571,32 Lt skolą, tačiau jokių išvestinių ir papildomų teisių neperėmė, konstatavo, kad toks ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Naujojo kreditoriaus, kuris perėmė reikalavimą nenuginčytos ir galiojančios sutarties pagrindu, teisė gauti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas yra nekvestionuotina, tačiau būtina nustatyti tokios teisės atsiradimo momentą, kuris turi būti aiškinamas sistemiškai su reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė ir konstatavo, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai civilinio proceso tvarka atsakovui gavus ieškinį su priedais 2012-03-27, todėl tik nuo šios datos reikalavimo teisės perleidimas sukelia atsakovui teisines pasekmes ir tik nuo šios datos atsiranda ieškovo teisė reikalauti palūkanų, jei reikalavimo perleidimo sutartyje nenustatyta kitaip. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 285,50 Lt palūkanų, paskaičiuotų nuo 2002-02-16 iki ieškinio parengimo dienos 2012-01-09, atmestinas kaip nepagrįstas, tenkintinas iš dalies ieškovo prašymas ir priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 571,32 Lt sumą nuo 2012 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

teismas pažeidė CK 6.261 straipsnį, nes palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti. Jeigu skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą. Kadangi teismas konstatavo, jog atsakovas praleido skolos grąžinimo terminą, palūkanos taip pat privalo būti priteistos;teismas pažeidė CK 6.101 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Aplinkybę, kad perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius, pajamas ir pan., net jei tai sutartyje ir nenurodyta, yra įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų praktikoje nurodyta, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Teismo sprendimas prieštarauja imperatyviam CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nurodymui ir teisės aiškinimo praktikai;teisiškai nepagrįstas teismo sprendimas palūkanas priteisti tik nuo dienos, kurią atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Byloje konstatuota, kad atsakovas tinkamai prievolės nevykdė, todėl privalėjo atlyginti kitos šalies dėl to patirtus nuostolius, sumokėti netesybas, skaičiuotinas nuo pažeidimo pradžios.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmės ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo 571,32 Lt skolą už jam suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas.

Reikalavimą perleidus cesijos sutartimi, jos šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo (CK 6.181 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Tuo tarpu tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu, informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Įstatyme reikalavimo perleidimo įsigaliojimo skolininkui, kurio buvimo vieta žinoma, momentas siejamas su dviem alternatyviais teisiniais faktais: tai gali būti momentas, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba momentas, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovo ieškinyje tik nurodė, kad atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, tačiau į bylą įrodymų apie tai nepateikė. Tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi sudarytoje sutartyje deklaruotu adresu Šiaurės pr. 12-8, Kaune nerandamas, nes jam ne vieną kartą siųsti ieškovės ir teismo procesiniai dokumentų grįžo neįteikti, VĮ Registrų centro duomenimis Lietuvoje jo vardu įregistruoto turto nėra, VSDFV duomenų apie atsakovo darbo vietą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais tuo aspektu, kad atsakovas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui, kadangi šis su ieškiniu pateikė reikalavimo perleidimo sutartį (CPK 6.109 str. 5 d., 6.109 str. 7 d.), o ieškovo procesiniai dokumentai atsakovui, kurio buvimo vieta tapo nežinoma, buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CK 6.109 str. 2 d., CPK 130 str.). Tai atsakovo teisių nevaržo labiau negu apie cesiją jis būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 202011 m. kovo 14 d. nutartis c.b. 3K-3-105/2011). Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą taikyti skolininkui praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmes (CK 6.261 str.) atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į palūkanas už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo sutarties įteikimo skolininkui (CK 6.109 str. 1 d.). Su tokiu įstatymo aiškinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010), todėl pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą negali įtakoti naujo kreditoriaus teisių pagal reikalavimo perleidimo sutartį apimties. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Atsakovui tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus teismui reikiamus perleidimo fakto įrodymus, ieškovas atsakovo atžvilgiu įgijo iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko – pasinaudoti teise prašyti priteisti palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.). Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika nurodyta ir kitose Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (pvz. civilinė byla Nr. 2A-230-436/2012, Nr. 2A-1029-390/2012, Nr. 2A-1967-259/2011 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismo 2012-04-17 sprendimas už akių dalyje, kurioje ieškinys buvo tenkintas iš dalies dėl 285,50 lt palūkanų nepriteisimo pakeistinas, netinkamai išaiškinus materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą ir ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, atitinkamai pakeistina sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų skaičiavimo už priteistą sumą, ją padidinant ir skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 71 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą už akių pakeisti ir priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Yliopistonkatu 30, Turku, Suomija, atstovaujamam Lindorff Oy filialo, į.k. 111882842, buveinės adresas Lvovo g. 25, Vilnius, a. s. Nr. LT26 2140 0300 0005 6021, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, b. k. 21400, naudai 285,50 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 50 ct) palūkanų.

Pakeisti sprendimo dalį dėl 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų ir nustatyti, kad jos skaičiuojamos nuo priteistos 856,82 Lt sumos nuo 2012 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą likusioje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Yliopistonkatu 30, Turku, Suomija, atstovaujamam Lindorff Oy filialo, į.k. 111882842, buveinės adresas Lvovo g. 25, Vilnius, a. s. Nr. LT26 2140 0300 0005 6021, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, b. k. 21400, naudai 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.

Teisėja Dalė Burdulienė