- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-1029-390/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01732-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-403-420/2012 pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakavui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lindorff Oy kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M., prašydamas priteisti iš atsakovo 535,52 Lt skolos už ryšio paslaugas, 126,00 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 37-38).
Ieškovas nurodė, kad atsakovas R. M. su pradiniu kreditoriumi „Lietuvos Telekomas“ (dabar - AB „TEO LT“) sudarė sutartį dėl naudojimosi telefonu, telefaksu ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir dėl apmokėjimo už telekomunacines paslaugas. Minėtoje sutartyje šalys sutarė, kad už pradinio kreditoriaus teikiamas paslaugas atsakovas atsiskaito iki kiekvieno einamo mėnesio 15 dienos. Atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos, už kurias atsiskaityti buvo išrašyta 2002-07-10 sąskaita, tačiau atsakovas nevykdė sutartinės prievolės tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir likos skolingas viso 535,52 Lt. 2010-03-15 Reikalavimo teisių į Skolų portfelį Pirkimo – pardavimo sutartimi Lindorff Oy iš pradinio kreditoriaus įgijo priklausančias reikalavimo teises į pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš AB „TEO LT“ sudarytų rašytinių sutarčių su fiziniais asmenimis. Minėta sutartimi ieškovui Lindorff Oy buvo perleista įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, kuris buvo išsiųstas atsakovui paprastu laišku, tačiau atsakovas su kreditoriumi iki šiol neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. M. 535,52 Lt skolos už ryšio paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56,67 Lt žyminio mokesčio, 112,34 Lt patirtas kelionės išlaidas ieškovo Lindorff Oy naudai, priteisė iš atsakovo R. M. 20,16 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismas sprendimą motyvavo šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Dėl AB „Lietuvos Telekomas“ atsisakymo išpirkti komunikacijų tinklus. Teismas nustatė, kad R. M. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, telekomunikacijų paslaugų vartotojas (b. l. 3-4), todėl kaip tinklų savininkas turi teisę pateikti prašymą dėl telekomunikacijų tinklų išpirkimo. Šią teisę atsakovas realizavo 2000-02-17 pateikdamas prašymą išpirkti telekomunikacijų tinklus, įrengtus (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog tinklas įrengtas jo lėšomis (b. l. 39, 40). Todėl teismas padarė išvadą, kad AB „Lietuvos Telekomas“ atsisakymas išpirkti telekomunikacijų tinklus buvo teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas, nesutikdamas su AB „Lietuvos Telekomas“ atsisakymu išpirkti telekomunikacijų tinklus, turėjo galimybę tuo metu ginčyti AB „Lietuvos Telekomas“ veiksmus, tačiau to nedarė, todėl teismas sprendė, kad neišpirkus telekomunikacijų tinklų, įskaityti skolą už telekomunikacijų paslaugas nėra pagrindo.
2. Dėl skolos priteisimo. Nustatyta, kad 1996-08-29 tarp AB „Lietuvos Telekomas” ir atsakovo R. M. sudaryta Telekomunikacijų paslaugų sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti einamojo mėnesio abonentinį mokestį už telefoną, telefaksą ir kitus turimų telekomunikacijų galinius įrenginius, taip pat praėjusio mėnesio tarptautinius ir tarpmiestinius pokalbius ir kitas telekomunikacijų paslaugas, pateiktas pagal sąskaitą arba abonentų sumų už telekomunikacijų paslaugas sąrašą (b. l. 3-4). Už telekomunikacijų įrenginių vartojimą 2002-07-10 R. M. buvo išrašyta sąskaita Nr. 204838817 (b. l. 5) 528,18 Lt sumai. Sąskaitoje numatytas jos sumokėjimo terminas iki 2002-07-31. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai: 2001-09-12 sąskaita Nr. 10629612, 2001-11-16 sąskaita Nr. 123642068, 2002-01-13 sąskaita Nr. 147563845, 2002-03-14 sąskaita Nr. 171497878, 2002-05-08 sąskaita Nr. 185092624 patvirtina skolos išsidėstymą per laikotarpį. Bylos duomenimis, paties atsakovo R. M. paaiškinimais teismas nustatė, kad pagal minėtą sąskaitą su ieškovu neatsiskaitė, todėl yra skolingas 535,52 Lt. Dėl ieškinio senaties teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti prasidėjo 2002 m. gegužės 15 d., kai pasibaigė sutarties galiojimas ir atsakovas neatsiskaitė pagal sutartį. Tokiu būdu teismo vertinimu ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo.
3. Dėl palūkanų priteisimo. Teismas vertino, kad ieškovo Lindorff Oy prašoma priteisti iš atsakovo R. M. 126,00 Lt palūkanų suma yra akivaizdžiai per didelė. 1996-08-29 Telekomunikacijų paslaugų sutartis yra sudaryta tarp pirminio kreditoriaus (AB „Lietuvos Telekomas“) ir atsakovo, o ieškovas (Lindorff Oy) yra ne teisių pagal šią sutartį perėmėjas, o tik skolos perėmėjas pagal skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį tarp pirminio kreditoriaus AB „Lietuvos Telekomas“ ir ieškovo. Pagal šią sutartį ieškovas perėmė atsakovo skolą ir jokių kitų pirminio kreditoriaus skaičiuotų netesybų ieškovas nėra perėmęs. Ieškovo pateiktas į bylą patvirtinimas apie teisę į skolas (b. l. 6-7) nėra pakeičiantis pačią sutartį dokumentas ir negali padidinti sutarties apimties, t. y. vertinant šį patvirtinimą nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas perėmė sutartines AB „Lietuvos Telekomas“ teises, ar skaičiuotas pagal sutartį netesybas. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti palūkanų CK 6.261 str. pagrindu. Tačiau įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. – numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenumato kitokių netesybų dydžio. Kaip jau minėta, ieškovo su atsakovu nesieja jokie sutartiniai santykiai, taip pat ir dėl netesybų, todėl ieškovas turi teisę gauti už prievolės nevykdymą – skolos nesumokėjimą – netesybas, numatytas įstatyme. Atsakovui prievolė mokėti ieškovui skolą atsirado nuo kreipimosi į teismą dienos – 2011-08-01, todėl teismo vertinimu nuo šios dienos jam atsirado ir pareiga mokėti netesybas pagal nurodytą įstatymo normą.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistas 56,67 Lt žyminis mokestis ir ieškovo patirtos 112,34 Lt kelionės išlaidos ieškovo naudai ir 20,16 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Ieškovas Lindorff Oy apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimas dalyje dėl palūkanų priteisimo yra priimtas pažeidžiant CK 6.261 str., CK 6.101 str. 2 d. Teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas praleido skolos grąžinimo terminą ir juo priteista negrąžinta skola, todėl pagal šią įstatymo nuostatą atsakovas privalo mokėti palūkanas, t. y. atlyginti minimalius apelianto nuostolius. Tačiau CK nuostatos numato, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Taigi asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta vėliau nei laikotarpis, už kurį prašoma priteisti palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ. byla Nr. 3K-3-233/2006). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu paneigiama teisė į palūkanas ir tai prieštarauja imperatyviam CK 6.101 str. 1 d. įtvirtintam nurodymui bei teisės taikymo aiškinimo praktikai. Be to, net ir Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, kad įsigijimo objektas apima ne tik pradelstas gautinas sumas, bet taip pat ir kitus papildomus turtinius reikalavimus, įskaitant ir palūkanas (šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Patvirtinimas apie teisę į skolas). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nevykdė prievolės grąžinti skolą apeliantui - t. y. neapmokėjo 2002-05-08 sąskaitos Nr. 185092624. Įstatyme įtvirtintos palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą turi būti traktuojamos kaip atlyginimas apeliantui už atsakovo naudojimąsi apelianto piniginėmis lėšomis ir kaip įstatymo numatomi minimalūs apelianto nuostoliai už savalaikį skolinių įsipareigojimų nevykdymą - skolos nesumokėjimą laiku.
Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nes atsakovas prievolės pagal sutartį nevykdė dėl priežasčių išdėstytų atsiliepime į ieškinį, jis su ieškovu nėra sudaręs jokių sutarčių. Taip pat byloje nėra įrodymų apie skolos susidarymą, t. y. pateiktos sąskaitos-faktūros nepatvirtina skolos. Atsakovas reiškė reikalavimus išpirkti telekomunikacijų tinklus, prie prašymų buvo pridėti įrodymai, rodantys tinklų įrengimą. Teismas netenkino prašymo išreikalauti iš buvusio Lietuvos telekomo atsakovo rašytus prašymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas Lindorff Oy atsiliepimu į atskaovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 151-152).
Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, patenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais (b. l. 147-148).
Atsakovas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
Ieškovo apeliacinis skudas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis ).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 126 Lt palūkanas netenkino konstatuodamas, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma yra per didelė ir, kad pagal pagal skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas netesybų nėra perėmęs. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokia apylinkės teismo argumentacija negali. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti įsiskolinimą pagal reikalavimo teisių į skolos portfelį pirkimo-pardavimo sutartį ( b.l. 6-7). Iš šios sutarties turinio nėra aišku, ar perleidžiant reikalavimo teisę ieškovui buvo perleistas reikalavimas į palūkanas. Tačiau C K 6. 101 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad šioje normoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės ( teisė į palūkanas, netesybas, vaisius, pajamas ir pan.), net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Be to, ši teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali numatyti šios taisyklės išimtis. Nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartyje šalys išimčių dėl palūkanų nemokėjimo nebuvo numatę. Taigi, ieškovo iškeltas reikalavimas atsakovui dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir turėjo būti patenkintas ( C K 6. 261 straipsnis, C K 6. 101 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytiems argumentams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas pakeistinas ( C P K 330 straipsnis) ir iš atsakovo ieškovui priteistinos 126 Lt palūkanos.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 1996m. rugpjūčio 29d. sudarytą tarp A B „Lietuvos Telekomas“ ir atsakovo telekomunikacijų paslaugų sutartį ( bl. 21-22), atsakovas už telefoną, telefaksą ir kitų turimų telekomunikacijų įrenginių naudojimą ir suteiktas paslaugas, įsipareigojo sumokėti mokestį pagal pateiktas sąskaitas. Nustatyta, kad atsakovas pagal 2002m. gegužės 8d. sąskaitą Nr. 185092624 su A B „Lietuvos Telekomas“ neatsiskaitė, todėl susidarė 535,52 Lt skola. Kadangi, ieškovas skolą perėmė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą skolą priteisė iš atsakovo ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad iš atsakovo telefono tinklai buvo išpirkti, todėl nagrinėjant tarp šalių ginčą nebuvo pagrindo įskaityti susidariusį įsiskolinimą už suteiktas telekomunikacijų paslaugas. Pirmosios instancijos teismas priteisdmas iš atsakovo skolą išsamiai ištyrė ir įvertino įrodymų visumą ( C P K 185 straipsnis), savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( C P K 270 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos sprendime išdėstytomis nuostatomis sutinka, todėl argumentų kitaip nedėsto ir pripažįsta, kad vertinant įrodymus visumoje teismas įrodymų įvertinimo taisyklių ir procesinių teisės normų nepažeidė ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012m. gegužės 10d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš atsakovo pagal C P K 93 straipsnio 3 dalies taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą kvitą ( b.l. 142).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo R. M. ( a/k (duomenys neskelbtini) 126 Lt palūkanų ieškovo Lindorff Oy, juridinio a/k 0140351-4, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, juridinio a/k 111882842, naudai.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakaistas.
Iš atsakovo priteisti 70 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovui.