- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-230-436/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01134-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- D. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos už ryšio paslaugas, delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1167,66 Lt skolos už ryšio paslaugas, 420,36 Lt delspinigių, iš viso 1588,02 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos už kurias atsiskaityti 2001-10-31 išrašyta sąskaita, tačiau atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė ir liko skolingas ieškovui iš viso 1167,66 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2001-10-31 buvo išrašyta sąskaita 7,09 Lt sumai, kurioje nurodyta 1167,66 Lt skola už neaiškų laikotarpį, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, iš atsakovo D. K., 80 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-11-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovo Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei bylinėjimosi išlaidas - 152 Lt už advokato atstovavimą ir išlaidų, susijusių su 17,30 Lt procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad reikalavimui dėl prievolės nevykdymo yra taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Todėl teismas laikė, kad ieškovas nėra praleidęs įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino šiam reikalavimui reikšti, kadangi ieškinys teisme užregistruotas 2010-09-15, o atsakovui sąskaita už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas išrašyta 2001-10-31.
Teismas, ištyręs byloje surinkus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas rašytiniu pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas nebuvo. Ieškovas nepateikė teismui detalaus aprašomų skolų sąrašo (skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutarties priedo Nr. 1 (b.l.20,61), kadangi ieškovo teismui pateiktas atskiras lapas, nesant jokių duomenų, kad tai yra būtent nurodytosios sutarties priedas, neįrodo reikalavimo pagrįstumo, dėl ko teismas negalėjo įsitikinti, kad ieškovas 2006-09-25 patvirtinimu apie teisę į skolas įgijo reikalavimo teisę būtent į atsakovo įsiskolinimą pagal minėtąją sutartį. Ieškovas savo reikalavimą grindė 2001-10-31 sąskaita (b.l.7), 2001-07-31, 2001-08-31, 2001-09-30 (b.l.29-31) sąskaitomis, tačiau teismas šį ieškovo rašytinį įrodymą atmetė (CPK 183 str., 185 str.), kadangi minėtosios sąskaitos nėra patvirtintos UAB ,,Bitė GSM“ kaip oficialus dokumentas, įrodantis atsakovo skolą. Atsakovas ieškinį dalyje pripažino, todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą toje dalyje, kurioje apelianto reikalavimai buvo atmesti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo įrodymais (bet kokia forma) pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Apylinkės teismo sprendime teismas klaidingai ir pažeisdamas LAT formuojamą teisės taikymo aiškinimo praktiką ginčijamu klausimu nustatė, kad nei pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva", nei apeliantas CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka nepranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Priedo prie cesijos sutarties turinį sudaro išimtinai tik asmenų, į kuriuos pradinis kreditorius apeliantui perleidžia reikalavimo teises, sąrašas, tad apeliantas teikė tik su nagrinėjama byla susijusio priedo lapo, kuriame nurodyti atsakovo duomenys, kopiją.
Apeliantas kartu su ieškinio pareiškimu bei civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimą. 2010-10-25 pateikė pareiškimą, kuriuo pašalino teismo nustatytus ieškinio trūkumus. 2010-12-14 atsakovo reikalavimu pateikė detalią pateiktų sąskaitų ir gautų mokėjimų suvestinę, atsakovui pradinio kreditoriaus už suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų kopijas. Ieškovo pateiktos sąskaitos atitinka rašytinės įrodinėjimo priemonės reikalavimus - LR CPK 197 str. 1 d., taip pat LR CPK 198 str. 2 d. nustatytus rašytinių įrodymų formai keliamus reikalavimus, yra leistini ir atitinkantys sąsajumo reikalavimus. Pažymėtina, jog pateiktų sąskaitų tikrumą patvirtino apelianto atstovas, gavęs minėtus įrodymus iš pradinio kreditoriaus (LR CPK 114 str. 1 d.).
Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl be atsakovo ir jo atstovės žodinių paaiškinimų, nevertino rašytinių įrodymų byloje, kuriems prieštarauja atsakovo paaiškinimai. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, jog jokiomis tarptautinių skambučių paslaugomis nesinaudojo, tokių paslaugų neužsakė, reikalavimo dėl skolos dydžio nepripažino (pripažino tik dalyje dėl 80 LTL.) Tačiau į bylą yra pateiktas paties atsakovo teiktas 2001-07-16 prašymas, kuriuo jis raštu išreiškė valią dėl roaming bei tarptautinių ryšio paslaugų teikimo, kurio teismas nevertino, kaip įrodymo.
Pažymėtina, jog atsakovui su pradiniu kreditoriumi sudarant paslaugu sutartį, sutarties anketinės dalies (pirmas puslapis) 9.2 p., be kitų papildomų paslaugų, tapdamas klientu, atsakovas galėjo pasinaudoti teise užsisakyti detalizuotas sąskaitas, tačiau tokios paslaugos nepageidavo. Tokia teisė atsakovui numatyta taip pat ir Sutarties 4.2 p. 2001-07-16 teikdamas prašymą dėl tarptautinių ryšio paslaugų teikimo atsakovas taip pat nepageidavo padetalizuotų sąskaitų (prašymo 5 p.). Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, jog maždaug prie 10 metų iš pradinio kreditoriaus yra gavęs sąskaitą tačiau ir tuomet mokėjimo neatliko, detalizuotų srauto duomenų nepageidavo, į pradinį kreditorių nesikreipė. Taip pat pažymėtina, jog paslaugų teikimo sutartyje pradinis kreditorius ir atsakovas aptarė atsiskaitymo tarp šalių būdą - pagal išrašytas sąskaitas, todėl apeliantui nepagrįstai pirmosios instancijos teismo sukurta pareiga pateikti įrodymus, kuriais atsakovas galimai remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. K. nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, nurodo, kad buvo sudaręs su UAB „Bitė Lietuva“ sutartį, kurios pagrindu galėjo naudotis ryšio priemone - telefonu. Tačiau sutartyje buvo susitarta, kad abonentui suteiktas paslaugų teikimo kreditas limitas 200 lt ir jį viršijus bus apribotas paslaugos teikimas. Nuo sutarties sudarymo momento atsakovas visada susimokėdavo sąskaitoje nurodytą sumą, todėl apelianto nurodyta skola susidaryti negalėjo. Atsakovas nežinojo ir negalvojo, kad kažkada (beveik po 10 metų) iškils reikalavimas dėl skolos, todėl sudarydamas sutartį iš anksto neužsisakė detalizuotų sąskaitų. Pripažįsta, kad maždaug prieš 10 metų buvo gavęs sąskaitą, kurioje UAB „Bitė Lietuva“ nurodė panašiai tokios sumos skolą. Būdamas rūpestingas ir pagalvojęs, kad tai yra įsivėlusi klaida, tuo metu į pradinį kreditorių kreipėsi telefonu. Jam buvo paaiškinta, kad ši suma susidarė vieno mėnesio laikotarpyje. Atsakovas paaiškino, kad su tokia skola nesutinka, kad tai gali būti klaida, nes niekur tiek neskambino, kad galėtų tokia suma susidaryti. Vėliau nutraukė sutartį, jokių sąskaitų dėl skolos sumokėjimo daugiau negaudavo, todėl galvojo, kad įsivėlusią klaidą ištaisė.
Ieškovas (apeliantas) nepateikė sąskaitų išklotinių, iš kurių būtų matyti, už kokią sumą buvo suteikta paslaugų atitinkamą mėnesį, kokia skola buvo susidariusi ir kaip vyko perkėlimas iš vienos sąskaitos į kitą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog svarbus aspektas šioje byloje yra tas, jog ieškovas (apeliantas) nepateikė duomenų, kokias konkrečiai skolas perėmė iš pradinio kreditoriaus, t. y. patvirtinime apie teisę į skolas nurodoma, kad naujasis kreditorius gauna pilnas ir neribotas teises į skolas pagal detalų skolų sąrašą, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovo skolą, kaip tai numato CK 6.104 straipsnio 1 dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl reikalavimo teisės perleidimo.
Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2010).
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, formuodama šiuo klausimu vienodą teismų praktiką pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-168/2010).
Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto įgytas reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakomybės, kuri atsirado 2000-04-27 Abonentinės „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų sutarties Nr. M153254 (b.l. 6) pagrindu. Pradinis kreditorius UAB „Bitė GSM“ sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka abonentui, šiuo atveju atsakovui D. K. 2001 m. spalio 31 d. pateikė sąskaitą 1167,66 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2001 m. lapkričio 15 d. (b.l. 7). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią sąskaitą būtų apmokėjęs. 2006 m. rugsėjo 25 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir Lindorff Oy filialo pagrindu pradelstas įsiskolinimas buvo perleistas naujam kreditoriui Lindorff Oy filialui (b.l. 18-19, 8). Apie reikalavimo perleidimą Lindorff Oy filialas atsakovą informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovui gavus ieškinį su priedais, iš kurių vienas taip pat buvo ir pirmiau nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis (b.l. 3-4). Taigi atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovas D. K. nebuvo įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui UAB „Bitė GSM“. Pažymėtina, kad atsakovas apskritai atsisakė sumokėti už suteiktas ryšio paslaugas.
Tokių bylos aplinkybių kontekste, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, teisėjų kolegija nurodo, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 202011 m. kovo 14 d. nutartis c.b. 3K-3-105/2011).
Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais ir pabrėžia, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (b.l. 23). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas.
Dėl įrodymų vertinimo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų, kurie prieštarauja atsakovo paaiškinimams. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su 1167,66 Lt skola nesutinka, nes už tokią sumą niekur neskambino, dėl tokios skolos pasiaiškinti skambino telefonu vieną kartą, po to nutraukė su UAB „Bitė GSM“ sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįrodė skolos dydžio.
Byloje nustatyta, kad 2000 m. balandžio 27 d. tarp UAB „Bitė GSM“ ir D. K. buvo sudaryta ryšio tinklo paslaugų sutartis Nr. M153254 (b.l. 6), pagal kurią UAB „Bitė GSM“ įsipareigojo teikti klientui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas už užmokestį, o klientas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (2.1. p.). Sutarties 5.6 p. nustatyta, kad abonentas iki sąskaitoje nurodytos datos privalo sumokėti UAB „Bitė GSM“ pagal pateiktas sąskaitas. Atsakovas paskutinį mokėjimą už ryšio paslaugas atliko 2001 m. liepos 14 d. (b.l. 27). Po kelių dienų 2001 m. liepos 16 d. atsakovas D. K. kreipėsi į UAB „Bitė GSM“ su prašymu, kuriuo papildomai buvo užsakytos paslaugos: naudojimasis telefonu užsienyje (tarptinklinis ryšys), tarptautiniai skambučiai, o 9 punkto pastabose nurodyta, kad prašoma teikti ir roamingo paslaugą (b.l. 42). Iš karto po šios sutarties pasirašymo UAB „Bitė GSM“ 2001 m. liepos 31 d. atsakovui D. K. pateikė sąskaitą 497,36 Lt sumai ir 2001 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą 643,21 Lt sumai, iš kurių matyti, kad didžiąją dalį sumos sudaro būtent atsakovo užsakytos ir suteiktos tarptautinių skambučių ir roamingo paslaugos (b.l. 29-30). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas už ryšio paslaugas pagal keturias sąskaitas būtų atsiskaitęs (b.l. 29, 30, 31, 7), kurios ir sudaro ieškovo prašomą priteisti 1167,66 Lt sumą. Pažymėtina, kad visose šiose sąskaitose kredito limitas nurodytas 1000 Lt. Minėtas limitas per atskirus kalendorinius mėnesius nebuvo viršytas.
Sąskaitos atsakovui išrašymo 2001 m. spalio 31 d. metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-19 nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos ryšių statuto 105 p. nustatė, kad pretenzijos dėl nepatenkinamo tarptautinių ar tarp miestinių telefono pokalbių suteikimo, taip pat dėl jų apmokėjimo gali būti pateiktos ryšių įmonei per mėnesį nuo sąskaitos (įrašo banko įstaigų žiniaraštyje) pateikimo dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei paslaugų naudojimosi laikotarpiu, nei po to, atsakovas į UAB „Bitė GSM“ dėl nesuteiktų ar netinkamai suteiktų paslaugų nesikreipė, nereiškė pretenzijų dėl išrašytos sąskaitos dydžio, nesinaudojo teise gauti srauto duomenis iš pradinio kreditoriaus. Byloje nėra ginčo dėl to, ar atsakovas apskritai naudojosi UAB „Bitės GSM“ paslaugomis – atsakovas nesutinka iš dalies su pareikštu ieškiniu tik dėl to, kad skola susidarė seniai, mano, kad už suteiktas paslaugas atsiskaitė, be to ji yra per didelė.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nevertintini ieškovo argumentai, jog detalizuoti suteiktų ryšio paslaugų duomenys sunaikinti. Pažymėtina, kad atsakovo argumentai, kad jis reikalavo į bylą pateikti įrodymus apie ryšio paslaugų teikimą, sąskaitos išrašymą ir pateikimą, atmestini, kadangi pagal Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 4 dalį sukaupti abonentų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, dėl šių priežasčių paslaugų teikėjas nėra tokių duomenų išsaugojęs ir objektyviai neturi galimybės teismui pateikti tokių duomenų. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo teiginiu, teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti priešingai, todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiskolinimas susidarė būtent nurodytu laikotarpiu.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais nevykdė, todėl laikytina, kad jis pažeidė prievolę ir jo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Iš atsakovo D. K. priteistina 1167,66 Lt suma pagal 2001 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. 00000227251101. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju šalių sudaryta sutartis ir PVM sąskaita faktūra yra pakankamas įrodymas, kad pardavėjas suteikė, o pirkėjui buvo suteiktos mobiliojo ryšio paslaugos (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovas už suteiktas ryšio paslaugas yra skolingas pagrindinę skolą, iš atsakovo priteistinos ir netesybos (CK 6.258 str.). Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 420,36 Lt delspinigių. Nurodo, kad pagal 2000 m. balandžio 27 d. sudarytos ryšio tinklo paslaugų sutarties Nr. M153254 5.6 punktą paskaičiavo delspinigius už 360 kalendorinių dienų laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki ieškinio parengimo dienos 2010-08-26 po 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.
Ieškovas savo reikalavimus kildino iš tarp UAB „Bitė GSM“ ir atsakovo sudarytos vartojimo sutarties dėl mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugų teikimo. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Taigi šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis ir vertinti, ar sutarties sąlygos dėl netesybų nepažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas, remdamasis pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 5.6 p. reikalauja iš atsakovo priteisti 420,36 Lt dydžio delspinigius už 360 kalendorinių dienų. Tačiau, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą senaties terminą netesyboms, ieškovo prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, iš jų ir sąlygą dėl 0,1 proc. delspinigių mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant, į tai, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo praėjus beveik dešimčiai metų nuo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir tai, kad ieškovo patirti nuostoliai nėra dideli, ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistinų delspinigių normą nuo 0,1 procento iki 0,02 procento nuo skolos sumos už kiekvieną dieną už 180 kalendorinių dienų, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2010-02-27 (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), ir iš atsakovo ieškovui priteisti 42 Lt delspinigių (1167,66 Lt x 0,02/100 x 180 d.).
Taip pat tenkintinas ieškovo prašymas ir priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos už priteistą 1167,66 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgus į išdėstytą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės nuostatas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas keistinas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas žyminio mokesčio sumokėjo 66 Lt. Patenkinus 76 proc. ieškovo reikalavimo, atitinkamai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis mažintinas iki 50 Lt, išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą mažintinos ir priteistina 13,21 Lt suma (CPK 93 str. 1–2 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88, 93 straipsniais,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Joukahaisenkatu 6, Turku, Suomija, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, juridinio asmens kodas 111882842, Lvovo g. 25, Vilnius, iš atsakovo D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 1167,66 Lt skolos, 42,00 Lt delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1167,66 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-11-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 50,00 Lt žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 13,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).