- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1967-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05138-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- J. G.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, bylos šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto už akių, civilinėje byloje Nr. 2-8953-329/2011 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas yra susijęs su ta aplinkybe ar atsiranda reikalavimo teisė skolos perėmėjui reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę, jei apie reikalavimo teisės perėjimą skolininkas buvo informuotas tik pareiškus ieškinį teisme.
Byloje nustatyta, kad 2000-05-23 UAB „Omnitel“ ir atsakovė J. G. sudarė Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį Nr. LB19550 (b.l.6-7), kurios pagrindu UAB „Omnitel“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovei buvo pateiktos apmokėti 2001-08-16 ir 2001-09-16 išrašytos sąskaitos Nr. 5008146003 ir Nr. 5008450478 (b.l.8-9). 2008-12-23 UAB „Omnitel“ ir ieškovas Lindorff Oy sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (b.l.10-11), kuria UAB „Omnitel“ įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui – ieškovui. Byloje duomenų, kad apie skolos perleidimą skolininkei būtų pranešta iki ieškovui kreipiantis su ieškiniu (2011 04 04) į teismą, nėra.
Šalies argumentai
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškiniu (b.l.3-4) prašė priteisti iš atsakovės J. G. 617,22 Lt skolą už ryšio paslaugas, 154,31 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (771,53 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu, priimtu už akių (b.l.33-34), ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 11,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas ieškinį atmetė tais motyvais, jog jog tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą (CK 6.109 str. 1 d. ir 2 d.). Teismas pažymėjo, jog ieškovo argumentas, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovei paprastu laišku, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Kitų duomenų, jog atsakovė sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, ieškovas nepateikė. Ieškovui nepateikus dokumentų, iš kurių būtų matyti, jog atsakovei pranešimas dėl reikalavimo perleidimo būtų siųstas, teismas konstatavo, jog 2008-12-23 ieškovo ir UAB „Omnitel“ pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis nesukėlė atsakovei jokių teisinių pasekmių ir ieškovo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas skundė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, skundo motyvuose nurodė, jog teismas netinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas netinkamai vertino CK 6.109 str. reikalavimus bei šiuo klausimu formuojamą LAT praktiką. LAT 2011-03-14 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-105/2011 plečiamai pasisakė dėl reikalavimo perleidimo tvarkos ir pažymėjo, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas, pareikštas teismo tvarka kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau, nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Teismas skundžiamame sprendime už akių nurodė, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 111 str., 114 str., 130 str. Todėl teismo nurodytas formalus motyvas ieškinį atmesti, neįvykdžius CK 6.109 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo, yra akivaizdžiai prieštaraujantis bylos aplinkybėms, kurias teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė, dėl ko pažeidė CK 6.109 str., CPK 185 str., taip pat nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 4 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija įvertina tą įstatymo leidėjo nuostatą, jog LR CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Teisėjų kolegija pažymi, jog skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.
Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto įgytas reikalavimas kildinamas iš atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudarytos paslaugų teikimo sutarties, kur atsakovei atsakomybė kilo dėl prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdymo. Byloje nėra įrodymų, kad pradinis kreditorius ar ieškovas būtų tinkamai iki ieškinio atsakovei pateikimo teisme dienos būtų pranešę apie reikalavimo perleidimą atsakovei. Teisėjų kolegija nustatė tą faktinę aplinkybę, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovę ieškovas Lindorff Oy informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovei pranešus apie bylos iškėlimą teisme (b.l.29, 30). Taigi atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovė nebuvo įvykdžiusi reikalavimo pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, teisėjų kolegija nurodo, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimo sutarties buvimą ir jos pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai). Po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio ir jo priedų gavimo momento. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko įstatymo leidėjo nustatytą procesinį pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimo sutarčių ypatumus, civilinės teisinės atsakomybės atsirandančios pagal perleidimo sutartis pagrindus, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (LR CPK 178 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos 325, 24 lt (b.l. 5, 24-30, 42) bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u sprendž i a:
apeliacinį skundą patenkinti pilnai.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimą panaikinti. Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškovo ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, iš J. G. (a.k (duomenys neskelbtini) 617,22 Lt skolą už ryšio paslaugas, 154,31 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme t.y. nuo 20110405 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325, 24 lt bylinėjimosi išlaidų.