Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. G. (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą), jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Skuodo r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. buvo kaltinamas tuo, kad sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą ir nežymiai jį sužalojo:

jis, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 16 d., po to, kai pareikalavo I. G. pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus, iki 2023 m. gegužės 19 d. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., tyčia, siekdamas sukelti I. G., su kuria santuoka nutraukta 2022 m. kovo 18 d. baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą, sistemingai ją baugino, t. y. nuolat agresyviai trankė duris, baldus, mėtė įvairius daiktus į nukentėjusiosios I. G. pusę, žemino nukentėjusiąją, vadindamas pastarąją orumą žeminančiais žodžiais, kaip „višta“, „žiopla“, menkino jos savigarbą, nuolat kartodamas „ką tu supranti“, „ne tavo protui tai suprasti“, garsiai leido muziką bei filmus, taip trukdydamas nukentėjusiosios ramybę ir poilsį, o taip pat tyčia nukentėjusiąją gąsdino, varė ją iš namų, kartodamas <..dink iš namų..>, <..keiskis, nes gailėsis..>, <..padarysiu psiche..>, kartodavo, kad reikia žinoti, kaip ir kur žmogų mušti, kad nesimatytų jokių smurto žymių, kas kėlė nukentėjusiajai baimę ir nuolatinę įtampą, taip pat sistemingai grasino su ja susidoroti, t. y. ją užmušti, pribaigti, nušauti ginklu, nudėti, padaryti jai galą, o taip pat:

2022 m. vasarą, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pripuolė prie I. G. ir ranka sugriebęs už jos kaklo prirėmė nukentėjusiąją prie sienos ir ją smaugė, šaukdamas, kad susidoros su I. G., kad su ja nebegyvens, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, išgąstį ir baimę dėl savo gyvybės;

2022 m. rugsėjo-spalio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, svetainės kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., elgdamasis agresyviai, iškėlė nešiojamą kompiuterį „Asus“ sau virš galvos ir atsisuko į apie 2 metrų atstumu nuo jo stovėjusią I. G., o pastarajai iš baimės sušukus, metė kompiuterį link nukentėjusiosios į grindis ir jį sudaužė, tokiais veiksmais sukeldamas I. G. išgąstį bei baimę.

Be to, jis 2023 m. gegužės 19 d., apie 20:15 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., elgdamasis agresyviai, tyčia suduodamas ranka į krūtinę pastūmė I. G., po ko garsiai rėkdamas, grasindamas, kad nukentėjusiąją užmuš, nudės, kad ji vis tiek negyvens, keturis kartus kumščiu sudavė lovoje gulinčiai I. G. į kairės pusės kūno dalį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei kairėje šlaunyje ir taip mušdamas nežymiai ją sužalojo.

Tokiais savo veiksmais, t. y. naudodamas psichinę prievartą, A. G. sistemingai baugino I. G. bei keldamas jai nuolatinę baimę, įtampą ir nesaugumo jausmą, padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai: remiantis 2024 m. birželio 19 - liepos 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, nukentėjusiajai konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) - adaptacijos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo A. G. veiksmais, kuris sukėlė stabilią lengvą dezadaptaciją ir kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad vyko skyrybų procesas, jokio sistemingo bauginimo nebuvo, kartu išgyveno 23 metus. Dirbdavo užsienyje, namo grįždavo tik savaitgaliais. Šiuo metu pastoviai gyvena Didžiojoje Britanijoje. Nukentėjusioji po skyrybų neteko maitintojo, bet tai nereiškia, kad ji gali tyčiotis iš jo. Buvo įsidėjęs spyną į miegamojo duris. Nukentėjusiąją iškraustė iš miegamojo. Nukentėjusioji buvo pribarsčiusi jam druskos į drabužius, batus, patalynę. Sudaužytas kompiuteris buvo jo, nupirko iš savo sutaupytų lėšų. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad gyveno su kaltinamuoju, pasitikėjo juo. Kartu pasiėmė bendrą paskolą, nusipirko namą. Per bendro gyvenimo laikotarpį buvo visko, vėliau jis pradėjo keistai elgtis, nesakydavo kiek gauna algos. Tik visada sakydavo, kad pasikeistų, o jei ne nepasikeis, pasigailės. Būnant su juo, ji nebuvo savimi. Santykiai pradėjo šalti. 2022 m. vasario 16 d. pareiškė kad jiems reikia skirtis, ji isteriškai su viskuo sutiko, nes jai buvo pasakyta, kad: „jei nepasirašysi, tai pamatysi ką aš galiu“. Bet tiksliai „ką jis gali“ nepasakė. Ji pagalvojo, kad praras namą. Sudažytų kompiuteriu naudojasi abu, ir jos gmail‘as buvo ir jo. Ir tai buvo bendras jų namų daiktas. Kompiuteryje rado keistą kaltinamojo ir moters susirašinėjimą. Apie aptiktą susirašinėjimą nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad įklimpo ir dabar neturi pinigų. 2022 m. kovo 18 d. buvo nutraukta santuoka. Nuo tada buvo kažkokioje iliuzijoje, galvojo, kad tai fiktyvus santuokos nutraukimas. Po santuokos nutraukimo padidėjo jos nerimas, nes nežinojo kur jis, ir su kuo. Apytiksliai, nuo rudens jau nebesikalbėjo. Namo grįždavo visas nervingas, piktas. Ji stengėsi jo neužkliūti. Kaltinamasis stipriau trinktelėdavo durimis, pasakydavo, kad jis savo teisę namuose. Būdamas rūsyje leisdavo garsiai muziką, kaldavo. Visiškai negerbė jos. Kai tvarkydavosi lauke, tai statybiniai įrankiai lėkdavo. Kaltinamasis išsiliedavo ant jos. Būdavo ir taip, kad kaltinamasis nebejautė ką sakydavo, pasakydavo jai „višta“, „žiopla“, tai būdavo jam natūralu. Jis sakydavo, kad ji niekas ir į namus vesis ką norės. Suaktyvėjo, kai pradėjo trūkti pinigų. Jis sakė, kad viskas jo, kad ten jis viską pastatė, taip bandydamas ją iškraustyti iš namų. Dar iki skyrybų bendro pokalbio metu, į jos pasakymą: „įsivaizduoji, primušė“. Kaltinamasis atsakė: „nežino kaip mušti, kad neliktų žymių“. Tokį pasakymą jai pasakė žymiai anksčiau bendro pokalbio metu. Jos manymu, kad jo galvoje viskas virė, jis apie tai galvojo. Grasinimai prasidėjo po skyrybų. Buvo prispaudęs prie sienos ir smaugė. Pirmą kartą pagrasino ja nužudyti dar 2021 m. gruodžio mėnesį, kai vežė jį iš vakarėlio namo, jis buvo išgėręs. Jis griebė už vairo, ji išsigando ir paklausė jo: ką jis daro „Ar užmušti nori?“. Jis atsakė: „užmuščiau ir tada viskas pasibaigtų“ . Nuo to viskas ir prasidėjo. Toks smurtas daugiau nepasikartojo. Visą laiką sakė jai, kad ji nieko negalės įrodyti. Dėl grasinimo nušauti, tai kai jis jai eilinį kartą nurodė kraustytis iš namo, ji jo paklausė, kodėl ji turi išeiti iš namų. Kaltinamasis jai atsakė, kad pas jį turi atvažiuoti, turi atvežti ir jis turi su kuo apsiginti. Tada ji suprato, kad kažką jis turi. Paskutiniu laiku, jis vis dažniau kalbėdavo telefonu, kaip ji suprato kikendavo su moterimi. Ji klausydavosi jo pokalbių. Ir vieną kartą jai sukilo spaudimas, o kadangi jis turėjo skolų, tai ir pasakė jam, kad: „tu baik vieną kartą šmeižti ir kalbėti nesąmonės, o pradėk tvarkytis, daryk išvadas, atidavinėk skolas“. Tai jis tuomet, peršoko per stalą ir sugrėbė jai tiesiai už gerklės ir pradėjo smaugti, sakydamas kad ją pribaigs, ir kad jį nesikiš į jo gyvenimą ir nevadovaus. Išsigando. Dėl sudaužyto kompiuterio paaiškino, kad tą dieną ji tvarkėsi viduje, o kaltinamasis lauke prie savo automobilio. Kaltinamasis kaip visada kalbėjo telefonu. Kompiuteryje žiūrėjo filmą, kaltinamasis vienu metu įbėgo į kambarį, susinervinęs maigė savo telefoną. Kaltinamasis atsuko kompiuterį į save. Kai jis išėjo, ji vėl įjungė filmą. Po kiek laiko kaltinamasis vėl įbėgo į kambarį, rėkdamas, kam ji leidžia kompiuterį, kai jam galva skauda. Pasiėmęs kompiuterį ir pakeldamas virš galvos trenkė į žemę. Ji sustingo ir tuomet kaltinamasis pakėlė kompiuterį ir užsimojo link jos, kompiuterį trenkė į žemę. Ji išsigando ir suprato, kad pasekmės gali būti neaiškios. Kaltinamasis nesileido į kalbas. Kaltinamajam pasakė, kad nesiruošia kraustytis iš namų. Paskutinis epizodas, kai ji vėlai vakare grįžo namo po stomatologo, kaltinamasis buvo namie. Įėjus į bendrą koridoriuką, kaltinamasis sėdėjo terasoje ir kalbėjo telefonu. Ji kaltinamajam nieko nesakė, o pakilo laiptais į viršų ir pamatė, kad stovi jos komoda, kuri visada stovėjo jos miegamajame. Pažymi, kad durys miegamajame atsirado prieš savaitę iki įvykio. Juos įstatė kaltinamasis. Spynos dar nebuvo, spyna atsirado lygiai po savaitės. Durys buvo užrakintos, o jos daiktai, buvę miegamojo viduje, buvo sudėti spintoje. Kaltinamasis užrakino miegamąjį. Paaiškino jai, kad jam taip reikia. Tada jam pasakė, kad jis neturi teisės taip elgtis, ir jei jis neatrakins durų, tada ji iškals jas. Lipdama į viršų subaladojo į duris. Tada jis atbėgo į viršų ir atsirakino duris. Ji stovėjo prie spintos. Kaltinamasis jau norėjo įeiti į kambarį, ji užsikabino už durų rankenos ir pasakė, kad jis nebandytų užsidaryti. Ji atsistojo tarpduryje ir neleido jam uždaryti duris. Tada kaltinamasis ranka pastūmė į krūtinę, sakydamas: „dink iš čia, tu čia neįeisi“, tada ji atšoko. Ji išsigando, nes atsirado prie laiptų. Tuomet jis ėjo link jos užsimojęs su ranka, ji pasilinkusi prašoko pro kaltinamąjį ir atsigulė ant lovos, užsidengusi rankomis veidą. Tuo metu pasipylė skaudūs smūgiai į rankas, vienas į krūtinę. Smūgių neskaičiavo. Kaltinamasis jai sakė, kad ją užmuš, susidoros. Jai pavyko koja spirti kaltinamajam į pilvo apačią. Kaltinamasis atšoko ir nubėgęs užsirakino kambaryje. Po sumušimo ranka buvo patinusi, skaudėjo. Policijos nesugebėjo iškviesti dėl įvykio. Bijojo eiti į vidų, jai prasidėjo isterika. Aplinkiniai pastebėjo, kad ji pasikeitė iš jos elgesio, apie savo išgyvenimus papasakojo ir savo sesei bei savo draugei, su kuria susitiko po 20 metų nebendravimo. Ją palaiko ir jos darbdavys, kuriam taip pat išsipasakojo. Jos darbas atsakingas, dirba su aukso, sidabro, numizmatikos investicijomis, todėl jos darbo kokybė nukrito. Po skyrybų numetė 10-15 kg. Žala jai padaryta, yra jai baimė, negali susikaupti, be raminančiųjų negali miegoti. Prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Prieš skyrybas buvo kartu pasiėmę pinigų. Po skyrybų paskolos įsipareigojimas buvo padalintas.

Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra buvęs mamos vyras, tačiau jokie giminystės ryšiai juos nesieja. Mama jam minėjo, kad kaltinamasis prašė pasirašyti skyrybų dokumentus. Nuo 2022 m. mama labai blogai jautėsi, ji jam papasakojo baisių dalykų, t. y. kaltinamasis ją grasino užmušti, išvaryti iš namų. Vis laukė tos datos, kol kažkas baisaus įvyks, tačiau taip ir neįvyko. Dar iki skyrybų, mamos elgesys pasikeitė, ji nesikišdavo į jo ir patėvio bendrą pokalbį. Vėliau sakydavo jam, kad jie gyvena kitaip, kaip kambariokai. Apie 2023 m. įvykį nieko nežino, nes nedalyvavo. Mama jam viską papasakojo, kaip buvo. Bet, kai vežė mamą ekspertizei atlikti, matė ant jos sumušimo žymes, o tiksliau kraujosruvas ant rankų. Po įvykio jam skambino A. G. reikalaudamas, kad mama atsiimtų pareiškimą, nes jam būtina išvykti į užsienį. A. G. būdinga tyčiotis iš moterų. Pats negirdėjo A. G. grasinimų mamai, tai žino tik iš mamos pasakojimų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina.

Liudytoja E. E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie buvę sodo kaimynai. Pradžioje labai gražiai sugyveno. Apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius parodė, kad ne kartą matė, kaip I. G. verkė, nes kaltinamasis ją bardavo. Tačiau I. G. jai nesiguosdavo. Apie skyrybas žino iš nukentėjusiosios pasakojimų. Apie 2023 m įvykį žino taip pat iš I. pasakojimų, ji tik ramino I.. Daug kartų matė A. G. agresijos proveržius.

Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Apie skyrybas sužinojo po tam tikro laiko, ir jai apie tai papasakojo pati I.. Ji su kaltinamuoju jokių santykių nepalaiko, nes kaltinamasis nepagarbiai bendravo su tėvais, su moterimis. Kaltinamasis turėjo įtakos I., kaip pavyzdžiui, jis galėjo jai paskambinti, po skambučio I. susirinkdavo savo daiktus ir išvažiuodavo su juo. Nesupranta, kaip I. taip ilgai kentėjo. Nematė, kad kaltinamasis muštų I., bet žino iš pasakojimų, kad tikrai jis ją (nukentėjusiąją) mušė. Kai jie išsiskyrė bijojo, kad jie liko gyventi po vienu stogu. Bijojo dėl sesers gyvybės, dėl jo tokio elgesio. Iš pradžių nukentėjusioji jai nieko nepasakojo, vėliau tik pradėjo pasakoti. Nuo 2022 m. nukentėjusioji matomai dėl nervinės įtampos, pradėjo mesti svorį. Pažymi, kad sesuo niekada nenorėjo skyrybų. Jų santykiai pablogėjo po 2022 m.

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio, todėl prašo pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji tvirtina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ( 2 t., b. l. 75-76). Ji yra Greitosios pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialo paramedikė. Policijos tyrėja jai pateikė GMP kvietimo kortelę, kur susipažinusi su informacija, gali nurodyti, jog prisimena šį kvietimą, tai yra, jog 2023-05-19, 20:31 val. iš BPC buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kompleksinis, sumušta moteris. Atvykstant į įvykio vietą pastebėjo važiuojantį policijos automobilį, kurį prisivijus, kartu atvyko į įvykio vietą. Kieme pasitiko nukentėjusi moteris I. G.. Ji verkė, buvo paraudęs veidas, kūkčiojo, drebėjo rankos, matėsi, jog buvo išsigandusi. Ji jos pasiteiravo, kas nutiko. I. G. pasakė, kad jai trenkė, sumušė vyras. Liudytoja vyro nematė. Policijos pareigūnai I. G. dar kažko klausinėjo apie įvykį, tačiau ji nesigilino, nes pradėjo atlikinėti nukentėjusiosios apžiūrą. Lyg tai nugirdo, kad tai jos buvęs vyras, kuris matyt, tuo metu buvo name. Paprašyta parodyti skaudančią vietą, moteris parodė savo kairį žastą, kur matėsi paraudimas. Ji skundėsi tik žasto skausmu, kitur skausmo nenurodė. Pamatavo I. spaudimą, pulsą. Buvo labai pakilę. Iš to sprendė, kad ji patyrė šoką, dėl ko sukilo spaudimas ir pulsas, tai yra dėl sukelto streso, o ne dėl ligos. I. siūlė nusiraminus ir nepraėjus skausmui ir spaudimui, išgerti vaistų nuo skausmo. I. G. atsisakė vykti į ligoninės priimamąjį, dėl ko pasirašė į GMP kvietimo kortelę. Tada dar jai buvo išaiškinta, kad sveikatai pablogėjus, ji pati vyktų į ligoninę arba pas savo šeimos gydytoją. Vietoje I. jokie vaistai nebuvo duoti bei sumušimo vieta nešaldyta šalčio paketu. Per tą laiką, kol jie buvo, I. palaipsniui apsiramino, buvo aiškesnė jos kalba, nebeverkė, bet išliko stresas, susijaudinimas ir šokas. Iš visumos aplinkybių mano, kad ranka buvo sutrenkta, panaudojus didelę ir staigią jėgą, nes kitu atveju tokį paraudimą būtų galima išgauti labai ilgai laikant kažką prispaudus prie tos vietos. Iš moters reakcijos, tai yra susijaudinimo, verkimo taip pat gali spręsti, kad ji tikrai patyrė stresą, susijusį su užpuolimu.

Liudytoja S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog įvykis buvo (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Tikslios datos neprisimena, bet jau buvo šilta. Gavus pranešimą, atvyko į įvykio vietą, nukentėjusioji jau buvo lauke, buvo nusiverkusi. Moteris paaiškino, kad vyras iš miegamojo išmetė jos daiktus ir, kad kai ji norėjo įeiti į kambarį, kaltinamasis ją pastūmė, o tiksliau tampė, stūmė, metė ją ant lovos. Bendraujant su kaltinamuoju, šis nurodė, kad vyksta skyrybų procesas. Matėsi, kad nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, visa drebėjo, buvo labai susijaudinusi.

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini)psichologe ir teikia pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Nustatyta tvarka yra tokia, kai gauna iš policijos pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, ji susisiekia su nukentėjusiaisiais ir teiraujasi ar reikalinga jiems pagalba. Taip buvo ir su G.. Su G. turėjo 2 susitikimus po 1 val. Dabar jau visų aplinkybių neprisimena ir prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ( 2 t., b. l. 96-99). D. M. dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. Centre yra pagalbos teikimo tvarka nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Po to, kai gaunamas pranešimas iš policijos, konsultantas susisiekia su nukentėjusiuoju ir pasiūlo papildomą pagalbą, tai yra psichologo konsultaciją arba/ir teisininko konsultaciją. Jeigu nukentėjusysis sutinka, nukentėjusiojo kontaktai yra perduodami specialistui. Peržiūrėjus savo asmeninius užrašus bei ataskaitos lapą prisimena ir mato, jog 2023 m. gegužės 22 d. buvo pirminis kontaktas telefonu su I. G., su kuria suderino būsimos konsultacijos laiką. I. G. minėto pokalbio metu, jeigu gerai prisimena, pasakė, jog taip pat yra lankiusi psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini). I. G. į konsultaciją atvyko 2023 m. gegužės 31 d. ir nurodė, jog nuo buvusio sutuoktinio nuolat patiria psichologinį smurtą. Negali tiksliai įvardinti, kiek tiksliai laiko tęsėsi jos patiriamas psichologinis smurtas, tačiau sprendžiant, kad prieš metus ji lankėsi (duomenys neskelbtini), daro prielaidą, jog tikrai mažiausiai apie metus laiko. I. G. pasakojo, jog A. G. ją gąsdina, varo iš namų (,,dink iš namų“, ,,keiskis, nes gailėsis“, ,,užmušiu“, ,,padarysiu psiche“, ,,tu višta“), ją žemina ir menkina. Dar I. G. paminėjo, jog A. G. bandė ją atriboti nuo jos artimos aplinkos, dėl ko ji jaučiasi atstūmusi savo vaikus, brolį, sesę ir draugus. Taip pat šios konsultacijos metu I. G. papasakojo apie tą įvykį, dėl ko ir buvo kviesta policija, tai yra, jog 2023 m. gegužės 19 d. buvęs sutuoktinis į duris įsidėjo spynas ir išmetė jos daiktus, kad A. G. buvo atjungęs elektrą ir ją sumušė. Po įvykio I. G. buvo policijos pareigūnų apklausta policijos automobilyje, dėl ko jautėsi tokia ,,trypiama“. I. G. nurodė, jog ji jaučiasi nesaugi, silpna, kadangi negali kontroliuoti situacijos. Iš pokalbio su I. G. išryškėjo tai, kad net ir kūnas reaguoja į stresą, tai yra, kad I. G. kūsta. Dar išryškėjo I. G. kaltės jausmas, tai yra, kad daugumai nukentėjusių būdingas padidintas kaltės jausmas, kas gali įrodyti, jog galimai ir yra patiriamas tas psichologinis smurtas. ,,Piešiant nukentėjusiosios portretą“- kaltės jausmas yra vienas iš dominuojančių jausmų, todėl konsultacijų metu bandoma padirbėti su tuo jausmu ir atskirti, kur yra smurtautojo atsakomybė ir, kad tai nebūtinai nukentėjusiojo kaltė. Kaip suprato iš bendro pokalbio su I. G., kad tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio konfliktai tęsėsi ilgai. Kadangi dirba su daug asmenų, tai neatsimena I. G. kažkokių specifinių reakcijų konsultacijos metu. Kita konsultacija įvyko 2023 m. birželio 7 d. I. G. atvyko su klausimais, kuriuos kartu analizavo ir bandė rasti atsakymus. Pagrindinis klausimas buvo, kodėl ji nužemino savo savivertę, kodėl bijo visko, ar gali atlaikyti visus šiuos dalykus, vykstančius su I. G.? Ji ją edukavo apie tai, kaip smurtas gali paveikti žmogaus savivertę. Vyko jausmų normalizavimas. Buvo atlikti savivertės ugdymo pratimai, siekiant įgalinti asmenį spręsti savo problemas, tai yra, kad ji pamatytų savo stipriąsias puses ir nesijaustų ,,višta“, kaip bando jai įteigti jos buvęs sutuoktinis. Konsultacijos pabaigoje I. G. jautė gavusi atsakymus į savo klausimus, pasijuto išklausyta, suprasta ir ,,pasistiprinusi“. Ji nepageidavo tolimesnių konsultacijų, tačiau nurodė, jog jeigu iškils sunkumų, vėl gali kreiptis į centrą, netgi pas ją asmeniškai. Taip pat I. G. nurodė, jog turi emocinį palaikymą iš savo artimųjų. Iš požymių, kokius ji matė pabendravusi su I. G., gali teigti, jog ji patiria psichologinį smurtą ir, kad tos jos emocijos tai situacijai yra adekvačios.

Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, sutinka duoti parodymus. Tarp kaltinamojo ir I. G. buvo puikūs šeimyniniai santykiai. Šventėse dalyvavo abu, paskutinius 2022 metų Naujuosius metus sutiko kartu. I. vaikai šventėse nedalyvavo, nes šventės vykdavo jų namuose. Nežino, ar tėvas uždrausdavo I. bendrauti su jos vaikais. Iš tėčio buvo tik pagalba I. vaikams. Su I. labai gerai sutarė, bet po skyrybų nebendravo. Tėvas prieš ją (liudytoją) nėra smurtavęs. Tėvas griežtesnio charakterio, t .y. galėjo griežtesniu tonu, tvirčiau pasakydavo. Tėvas po skyrybų labai nutolo.

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo uošvis. Po skyrybų santykiai nutrūko. Iki skyrybų santykiai buvo puikūs. Per visas šventes dalyvavo kartu, I. ir A.. Nėra girdėjęs, kad kaltinamasis uždraudė I. bendrauti su vaikais. A. vykdavo padėti remontuoti I. vaikui butą. Vyko į Norvegiją padėti I. vaikui. Žino, kad I. su sese, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nebendravo. I. sesės nepažįsta, žino tik tiek, kad ten įvyko tarpusavio konfliktas. Paskutinius 2022 m. Naujuosius metus šventė kartu. Apie skyrybas sužinojo iš I., kai buvo nuvykęs pas ją į darbą. Po skyrybų I. dar buvo atvykusi jas juos į namus, pabendravo su ja. Kaltimasis buvo dingęs iš akiračio, I. dar bandė teirautis apie A.. Kai buvo atvažiavusi I. pasakė, kad bijo A., nežino ką jis jai gali padaryti. Tada jai pasakė, kad jei ji (nukentėjusioji) bijo A. išsikeltų į butą. I. atsakė, kad tai jos namas ir niekur nesikels.

Teismo ekspertė L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai pagal nustatytą diagnozę nustatyti adaptacijos sutrikimo simptomai gali būti stebimi apie 2 savaites, tai gali būti ir trumpalaikiai simptomai, atsiradę per vieną dieną. Adaptacijos sindromas rodo trunkančią, iki dvi savaites bet neilgiau, sveikatos būseną. Konstatuojant adaptacijos sutrikimą buvo remtasi visa pateikta medžiaga, jos ir liudytojų parodymais. Visur išsakoma stresinė situacija, santykiai šeimoje. Emociškai reikšmingiausi I. buvo santykiai šeimoje. Akte nurodyta, kad šeimyniniai santykiai ir skyrybos buvo viena iš priežasčių, kodėl konstatuotas I. adaptacinis sutrikimas. Pati I. nurodė, kad santykiai su vyru pasikeitė nuo 2018 m., kai išsikėlė gyventi į sodo namą, kai atsirado finansinės problemos, įžeidimai, žeminimas. Kaip teigė nukentėjusioji, kad po skyrybų nebuvo jokių santykių, tiesiog ji jautė įtampą dėl nesiskaitymo su ja, tarsi jos nebūtų. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina, kad ji lankėsi pas psichologus, kad išsakė tas pačias aplinkybes. Tuo metu nukentėjusioji iš tiesų išgyveno stresą, pergyveno dėl tų santykių. Jos psichinė būsena – ji yra sveika.

Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. G. pažįsta. Kai darbo reikalais atvažiuodavo į Klaipėdą, užsukdavo pas ją ir jos kalbėdavosi. Nukentėjusioji jai pasakojo apie skyrybas, kad jai sunku. Konkrečių įvykių nepasakojo, tik sakė, kad vyras dirbo sunkvežimio vairuotoju, dažnai išvažiuodavo. Sunkumai buvo susiję su santykiais su vyru. Pasakojo, kad vyras per socialinius tinklus susipažino su moterimi, kad jis įklimpo į aferą. Buvo labai išsigandusi. Labai išgyveno. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina bei prašo pagarsinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 101-102): maždaug nuo 2011 m. iki 2023 m. balandžio 30 d. dirbo įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jos faktinė darbo vieta buvo Vilniuje. I. G. buvo jos bendradarbė, kurios faktinė darbo vieta buvo Klaipėdoje. Maždaug nuo 2014 m. susipažino su I. G.. Darbo reikalais jai tekdavo važinėti 1-2 kartus per mėnesį į Klaipėdą, kur ir susitikdavo su I. G.. Su ja aptardavo darbo reikalus. Paskutinius dvejus metus minėtoje įmonėje (apie 2021-2023 m.) su I. G. pabendraudavo ir apie asmeninius gyvenimo reikalus. Su I. turėjo gerus darbinius santykius. Negali tiksliai įvardinti metų ir metų laiko, tačiau jai pastebėjus, jog I. G. labai sulyso, atrodė visą laiką nelaiminga, jos pasiteiravo, kas vyksta. I. G. pradėjo pasakoti, jog jos sutuoktinis per socialinius tinklus įsivėlė į kažkokias neaiškias aferas, susijusias su pinigais, jog jis su ja nebebendravo, užsisklendė, I. bandydavo užklausti, kas vyksta, tačiau jos sutuoktinis negražiai ir grubiai jai atsakydavo. Toliau kitais kartais I. pasakodavo, jog namuose tvyrojo įtampa, dėl ko negalėdavo pailsėti ir būti darbinga darbe. Iki pat jos išėjimo iš įmonės jai buvo žinoma, jog I. vyras taip ir su ja nebebendravo, nieko nepaaiškino dėl savo reikalų, ką prisidirbo per socialinius tinklus. Kažkuriuo metu I. G. nurodė, jog su vyru išsiskyrė, tačiau nepamena konkrečios skyrybų priežasties ir nežino, kas iniciavo skyrybas. Didžiausia bėda po skyrybų buvo ta, jog jie toliau gyveno kartu jų sodo namelyje. Matė bendrą I. būseną, kuri buvo prislėgta ir pastovioje įtampoje. I. skyrybų metu ji jai siūlė moralinę pagalbą, jeigu reikia pasikalbėti bei įmonės vadovą, kad šis galėtų parekomenduoti teisininką konsultacijai. Maždaug 2014-2015 m. įmonės renginyje dalyvavo darbuotojai su savo antrosiomis pusėmis. Tąkart pirmą ir vienintelį kartą matė I. vyrą, su juo asmeniškai nebendravo. Iš I. pasakojimų susidarė jos vyro portretą: neklausantis kitų nuomonės ir patarimų, mano, jog visada yra teisus, būnantis kartais agresyvokas. Kažkuriuo metu I. buvo užsiminusi apie patirtą smurtą iš jos vyro, tačiau nieko konkretaus neapibūdino. Niekada nėra mačiusi ant I. kūno išorinių sužalojimų. Nėra buvę atvejų, kad jai bendraujant su I., tuo metu paskambintų jos vyras. Il. buvo ne kartą skundusis, kad vyras neleido jai bendrauti su artimaisiais, draugais, o po įvykusių skyrybų I. džiaugėsi atgimusiais ryšiais. Nežino jokios informacijos apie I. sveikatą, ir ar ji lankėsi pas kokius specialistus. Iš bendros kalbos ir būsenos, bandant paguosti I. G., būdavo vartojamas žodis, kad jai baisu. Negali konkrečiai pasakyti, kas jai buvo baisu. Kad I. jautėsi psichologiškai prastai- tai faktas. Žino, jog I. vyras buvo sunkvežimių vairuotojas, dėl ko jo namuose nebūdavo po kelias dienas. Tikslus jo darbo grafikas jai nežinomas. Išėjus iš darbo, niekada neteko daugiau bendrauti su I., todėl nieko nežino apie tolimesnį jos gyvenimą.

Liudytoja R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. I. G. pažįsta iš dalies. Pagrindiniai jos nusiskundimai – dėl prastos psichologinės būsenos. Buvo kalbama apie santykius šeimoje, apie psichologinį smurtą. Kad patiria psichologinį smurtą, paminėjo, kad buvo kalba apie nesiskaitymą, žeminimą, apie keiksmažodžius, galimai apie kažkokius grasinimus. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo tikslesni ir prašo juos pagarsinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 91-92). Ji yra (duomenys neskelbtini) psichologė. Po to, kai policija atsiuntė paklausimą, kokia pagalba buvo teikiama I. G., teko tik iš atminties prisiminti šį atvejį, kadangi ji tuo metu nevedė detalių užrašų, tik pasižymėjo bendrą informaciją apie klientę: kokio amžiaus, ar dirba, kur gyvena, vaikai. Kiek prisimena, klientė kreipėsi pagalbos, nes ją nukreipė jos aplinkos žmonės, kadangi jie matė iš šono problemas šeimoje. Klientei nebuvo lengva kreiptis, bet nusiteikė ir vis dėlto nusprendė. Atėjusi I. G. pasakojo, kad santykiai su vyru buvo sudėtingi, komplikuoti daug metų, tai yra daugiau negu 10 metų. Tas komplikuotumas tame, kad buvo tokio nesiskaitymo, nuvertinimo, nužeminimo, ištisas psichologinis smurtas tiek namie, tiek už jos ribų. I. G. sakė, kad taip gyveno, norėdama prisitaikyti, išsaugoti šeimą, bendrus namus ir tikėdama, jog vieną dieną šeimoje santykiai pagerės. Pasak klientės, kuo toliau, tuo situacija buvo blogesnė, nes iš vyro pusės pasireiškė ir grasinimai, įžeidinėjimai. Su kuo susiję tie grasinimai, tiksliai neprisimena, lygtai dėl bendro būsto netekimo, išvarymo. Jau paskutinį pusmetį situacija šeimoje vis blogėjo iki kreipiantis konsultacijos į centrą. Kai I. G. atėjo pas ją į konsultaciją, tai jos lūkestis buvo išsigryninti, kaip toliau gyventi. Kadangi I. G. pasakojo savo realią situaciją, teko prisiminti ir emociškai skaudžias akimirkas, dėl to emocinė būsena buvo nerimastinga, kai kuriais momentais pravirkdavo, pasimetimas, beviltiškumas, kadangi neberado pati išeities iš savo situacijos. Pokalbio metu liudytoja suprato, kad klientė buvo dirbanti. Ji jautėsi finansiškai stabili, kad gali savimi pasirūpinti ir pati išsilaikyti, išgyventi. Su sutuoktiniu gyventi bendrame būste tapo nebeįmanoma, dėl ko I. G. norėjo tiek teisinės, tiek psichologinės konsultacijos. Iš viso buvo trys susitikimai. Kadangi pas klientę buvo per visus tuos metus susikaupę daug skausmo, nuoskaudų, pykčio, tai pirmiausia konsultacijos metu klientė turėjo didelį poreikį išsikalbėti, išsipasakoti, netgi artimieji ne visi iki galo žinojo, kas vyksta šeimoje, o tik matė iš šono, matydavo klientės emocinę būseną iš šono. I. G. kalbėjo apie dideles pastangas, rodydavo iniciatyvą, kažkur išeiti, veikti su vyru, bet vis dėlto dažnai likdavo viena, vyrui nesutikus. Šių trijų konsultacijų metu buvo kartu svarstyta su kliente, ką būtų galima toliau daryti, kas būtų teisinga, kad ji jaustųsi gerai, nes taip, kaip yra, gyventi nebeįmanoma ir nebegali, nes nebeliko vidinių resursų, stiprybės, tikėjimo šeima, santykiais ir kad būtini pokyčiai. Vienas iš variantų buvo bandyti kalbėtis, tartis su vyru, kaip toliau jiems gyventi, ką daryti. Po antros konsultacijos, I. G. pasakė, jog jai kažkoks aiškumas ryškėja dėl savo situacijos, kad psichologinės konsultacijos jai padėjo iš šono pamatyti savo gyvenimą, savo situaciją. I. G. pasakojo, kad reikia kažką daryti ir, kad ji turi stiprybės, ryžto, noro keisti situaciją šeimoje. I. G. atėjus į trečiąją konsultaciją, pokalbis vyko ir apie emocijas, buvo sprendimų paieška, teikiama emocinė paskata, kad ji pasitikėtų savimi, nes jos savivertė buvo nukritusi, sumažėjusi, savimi abejojo, nepasitikėjo. Buvo siekiama ją sustiprinti, įgalinti, padrąsinti, kad ji tiek savęs nenuvertintų, pasitikėtų savimi. Negali tiksliai pasakyti, detaliai prisiminti, ar buvo kalbėta apie fizinį smurtą. Iš bendros visumos gali apibūdinti, kad konsultacijų metu I. G. buvo išryškėjęs nerimastingumas, padidėjęs jautrumas, bendra psichinė sveikata buvo silpna, pakritusi.

Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. G. yra jos klasiokė. Daug metų su ja nebendravo, su ja susitiko per klasioko laidotuves. Po laidotuvių pradėjo bendrauti. I. jai papasakojo, kad ji buvo psichologiškai engiama vyro, labai blogai jaučiasi, kad ta situacija, kuri gyvena, jai labai nepatinka. Ir kaip suprato iš pasakojimo, kad vyko ne tik psichologinis smurtas, o buvo ir mušama. I. vyro nėra mačiusi. Būtent jai paskambino I., kai 2023 m. verkdama pasakė, kad vyras ją sumušė. I. buvo panikoje, strese, net nesugebėjo nurodyti savo adreso. Ji ir iškvietė policiją, dar sekančią dieną lankė ją ligoninėje.

Iš 2023 m. gegužės 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad I. G. pranešė, jog 2023 m. gegužės 19 d., apie 20:15 val. adresu Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), namuose antrame aukšte, tarp jos ir buvusio sutuoktinio A. G. įvyko žodinis konfliktas dėl bendro turto, kurio metu A. ją pastūmė rankomis, dėl ko ji nukrito į lovą, ir tuomet A. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-14).

Iš 2023 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r,. kur yra dviejų aukštų mūrinis namas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Kairėje yra medinė terasa, terasos gale yra mediniai du laiptai, vedantys prie namo įėjimo. Įėjus į vidų, patenkama į prieškambarį, dešinėje pusėje yra medinė spintelė, avalynė, prie spintelės yra plastikinis langas. Kairėje pusėje yra spinta stumdomomis durimis. Tiesiai matosi medinės durys, vedančios į verandą. Už spintos yra durys, vedančios į svetainę. Įėjus į svetainę, kairėje yra virtuvė, dešinėje - rudos spalvos odinė sofa, prie lango yra rudos spalvos odinis fotelis, priešais jį stiklinis stalas. Dešiniau yra mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą. Užlipus laiptais yra miegamojo kambarys. Kairėje, prie turėklų yra komoda, prie lango dešinėje pusėje yra lova, ant lovos pliušinis žaislas. Tiesiai, dešinėje yra durys vedančios į kitą miegamąjį. Girtuokliavimo pėdsakų nėra. Namų aplinka tvarkinga (1 t., b. l. 1-14, 15-22).

Iš 2023 m. gegužės 19 d. BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d., 20:29 val. L. P. pranešė, jog jai paskambino draugė I. G., pasakė, kad ją muša vyras. Nepilnamečių nėra, gali turėti peilį ar kitą ginklą, tiksliai nežino. Situacija iki galo nežinoma (1 t., b. l. 23-28).

Iš 2023 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d., apie 20:24 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pranešėjai paskambino draugė I. G., pasakė ją muša vyras. Nepilnamečių nėra, jis gali turėti peilį ar kitą ginklą, tiksliai nežino. Situacija iki galo neaiški. Atvykus nurodytu adresu, kieme buvo I. G., gyv. (duomenys neskelbtini)(vietoje alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0190, patikros sertifikato Nr. 1936257, nustatytas 0,00 promilių blaivumas). Moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi, ji paaiškino, kad jos buvęs vyras A. G., gyv. (duomenys neskelbtini) (vietoje alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0190, patikros sertifikato Nr. 1936257, nustatytas 0,00 promilių blaivumas), išnešė jos daiktus ir baldus iš kambario, kuriame ji įprastai miegojo, taip pat vyras įdėjo spyną į miegamojo duris. A. G. išėjo į terasą. I. G. atėjo jo paklausti, kodėl taip elgiasi, kodėl be pasitarimo iškraustė moterį iš jos kambario ir įsidėjo spyną, vyras atsakė, kad darys ką nori. Vyras nuėjo į antrą aukštą, norėjo įeiti į kambarį, bet I. G. neleido jam užsidaryti, suėmė už durų rankenos, tada A. G. pradėjo ją stumti, nustūmė ant lovos, kuri yra prieškambaryje. Nustūmęs moterį ant lovos, kumščiais pradėjo trankyti moterį, trenkė daugiau nei tris kartus, mušė į kairiąją koją ir petį, kas sukėlė stiprų fizinį skausmą. A. G. pasakė, jei moteris dar lįs, gaus dar, grasino, jog užmuš ją. Po to A. G. nuėjo į kambarį, o I. G. nubėgo į kiemą ir paskambino savo draugei L. P., nes I. G. buvo labai išsigandusi ir klausė draugės patarimo, kur kreiptis pagalbos, todėl L. P. iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo moterį, pastebėjo patinusį kairįjį petį, bet I. G. vykti į ligoninę atsisakė. I. G. ir A. G. yra išsiskyrę apie metus laiko, gyvena kartu, namas nėra padalintas, yra bendras turtas. A. G. dažnai kelia žodinius konfliktus dėl turto, grasino sumušimais. Policija kviesta seniau nebuvo. Iš moters priimtas pareiškimas. A. G. įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Kadangi I. G. bijo savo buvusio vyro, neturi kitos gyvenamosios vietos, pageidauja, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie moters (1 t., b. l. 116-117).

Iš 2023 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti BPC garso įrašai. Juose užfiksuota, kad paskambinusi moteris nurodo, jog skambino draugė, užpuolė vyras. Pranešėja nurodo netikslų adresą. Ilgai aiškinamasi gatvės pavadinimą. Pranešėja nurodo, kad draugę užpuolė vyras, skambino, kad ją žudo. Ji nebegali klausytis, nori paskambinti ten, tiesiog ten vyksta žudynės. BPC operatorius ramina pranešėją, sakydamas, jog reikia rasti adresą, nes kitaip jos nesuras (1 t., b. l. 118-120).

Iš 2023 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, I. G. sėdi ant terasos, ją apžiūri GMP darbuotoja. Paklausus kas atsitiko, I. G. sako: užpuolė, pradėjo mušti mane. Paklausus kuo mušė, ar rankomis, I. G. atsako - jo, žinoma rankomis. Paklausus kur mušė, I. G. nurodo - dabar atimta ranka yra viena, čia skauda ranką (rodo kairį žastą). Per rankas mušė, bet aš taip apsigyniau (parodo, kaip sulenkia kairę ranką ties krūtinės sritimi). Paskiau spyriau. Pasitraukė nuo manęs. Aš spyriau jam. Aš paskui spyriau jam, nes jis mane paguldė į lovą, jis mane kumščiais. Rėkė ,,užmušiu“. Už ką jis čia mušė? konfliktas buvo?, I. G. patvirtina – „Jo. Mes išsiskyrę esam ir mūsų nėra plotas padalintas. Turime teisę vaikščioti visur. Įsistatė duris į miegamąjį. Aš pareinu iš darbo šiandien, parvažiuoju, o įstatytos durys, o aš iškraustyta į laiptinę. Ir aš bandžiau sakyti, kokią teisę tu turi rakinti“. Patvirtina, kad jis blaivus, negeria. Pareigūnei paklausus apie pranešime nurodytą peilį, ginklą, I. G. nurodo, kad tokie daiktai nebuvo naudoti. Pareigūnei tikslinantis ką darė, mušė per rankas - I. G. patvirtina: Jo, per rankas. Nu į kūną visur, kur galėjo (rodo krūtinę, pilvą). Aišku, paskui aš jį nuspyriau. Čia buvo antras kartas. Pirmą kartą neparašė. Tai buvo prieš pusę metų. Jis už gerklės prie sienos smaugė. Smaugimo šiandien nebuvo, bet buvo šaukimas, kad aš tave dar ne tiek, užmušiu. Viskas įvyko antrame aukšte, užlipus laiptais, iš karto laiptinėje. Pareigūnės laiptais užlipa į namo antrąjį aukštą ir įtariamajam A. G. pasako, kad atvyko pagal pranešimą, kur buvo nurodyta, jog jis smurtavo, mušė žmoną. A. G. nurodo: „Nieko aš nemušiau. Ar jūs juokaujat?“. Paklausus, kas įvyko A. G. atsako: Nieko neįvyko. Nurodė, kad nežino, kodėl ji skambino. Apsipyko. Pareigūnei paklausus, dėl ko apsipyko, ir ar ji dabartinė žmona ar buvusi? A. G. nurodo – „Buvusi. Dėl to, kad pradėjo duris daužyti. Ir viskas. Daugiau nieko nebuvo“. Pareigūnė tikslina, „ji nurodė, kad jis mušė?“ - A. G. atsako „Ką ji gali nurodyti. Vieną dieną vieną nurodys, kitą dieną kitą“. Patikrinamas blaivumas. Nežino, kodėl ji norėjo užeiti. Parvažiavo. „Su privietais“. Ir viskas. Atsakydamas į pareigūnės klausimus, patvirtina, kad anksčiau policija nebuvo kviesta, nors išsituokę, bet gyvena viename name, turtas neatidalintas, parduoti nespėjo. Pareigūnė pasitikslina, kuris miegamasis yra jo, o kuris jos, A. G. nurodo, kad jis į reisus išvažiuoja. Pareigūnės grįžta prie I. G.. Pareigūnė aiškinasi, kad viskas buvo viršuje, klausia, kuriame miegamajame. I. G. nurodo: „Mano buvo šitas, kur dabar jis užsirakino, įdėjo spynas, duris ir užrakino. Nebuvo durų iki pat šeštadienio. Čia nebuvo durų. Jis visada gulėjo pirmajame miegamajame, o aš gulėjau didžiajame, kur yra miegamojo lova. Ir visus daiktus, kur matėt, yra iškelta per šiandien, kol grįžau iš darbo. Radau va šitokį variantą. Aš paklausiau, kodėl taip padarei ir kodėl užrakinai? Tu neturi teisės, nėra sprendimo niekur nieko užrakinėti. Čia tavo, čia mano. Ir sklepą yra užrakinęs. Ir ten aš neįeinu irgi. Mūsų nėra padalinta. Tik tai bendras plotas per pusę. Du savininkai. Abudu turim vienodai visur vaikščioti“. Pareigūnė tikslinasi: „ko jisai čia padalino? Negalėjot susitarti? Jūs vienoj patalpoj miegodavot, ar vienoj lovoj?“. I. G. atsako: „Ne. Aš tam, į tą kur jis dabar patalpą, tik tai nebuvo durų. Jis dabar įstatė, šeštadienį, iki to durų nebuvo. Paklausiau, kodėl duris įstatai, jis pasakė man-skersvėjis. Jis mėnesį laiko su ja nekalba. Ji klausia, ko nori, kaip dalinasi. Jis nekalba.“ Paklausta, ar vyks į ligoninę, I. G. atsako, kad ne, ką ji ten veiks toj ligoninėj. Jeigu nepasidarys blogai su širdim, tik tiek. Į ligoninę tikrai nevažiuos. GMP darbuotoja duoda pasirašyti ir I. G. paaiškina, kaip elgtis jei petys pradėtų tinti, mėlynuoti (1 t., b. l. 121-124).

Iš 2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta I. G. pateiktų dokumentų apžiūra:

1. Apžiūrint 1-ąjį lapą matyti, jog pateikta „Revolut“ banko mokėjimo 800,00 Eur ataskaita, kur mokėjimo data 2022 m. kovo 11 d., „Revolut“ gavėjo sąskaita (duomenys neskelbtini), Mokėtojo sąskaita (duomenys neskelbtini) G. A..

2. Apžiūrint 2-ąjį lapą, matosi A. G. ((duomenys neskelbtini)) parašytas el. laiškas asmeniui B.: ,,Labas širdele, bankas siulo atidaryti internete saskaita Laukiu tavo patarimo, prašei informuoti tai va mieloji iki“.

3. Apžiūrint 3-iąjį lapą, matyti, jog 2022 m. kovo 14 d., 14:14 A. G. ( iš el. pašto (duomenys neskelbtini)) yra parašęs el. laišką ,,United Nation Delivery Service“ į el. paštą ,,(duomenys neskelbtini)“. Matosi dalis laiško teksto, kuris parašytas anglų kalba.

4. Apžiūrint 4-ąjį lapą matyti, jog 2022-03-14, 14:51 asmuo ,,United Nation Delivery Service“ (iš el. pašto ,,(duomenys neskelbtini)“) parašė laišką anglų kalba, kur galimai kažkas rašoma apie 800 Eur mokėjimą bei 5 000 Eur sumą. Šio el. laiško pavadinimas ,,Hi Mr M., give me back that 800 eur.“ Žemiau po šiuo laišku matosi rašytas anksčiau 2022-03-12, 14:20 nuo ,,United Nation Delivery Service“ A. G. elektroninis laiškas, kur laiškas prasideda žodžiais ,,Good day Sir A.“, o laiško tekste matosi minima 800 Eur suma.

5. Apžiūrint 5-ąjį lapą matyti, jog 2022-04-10, 09:38 A. G. elektroninį laišką, pavadinimu ,,statement.pdf“ rašė B. R T. ( (duomenys neskelbtini)). Galimai šiuo elektroniniu laišku siųstas pdf pridėtas failas.

6. Apžiūrint 6-ąjį lapą matyti, jog A. G. yra parašęs elektroninį laišką anglų kalba, kur tekstas prasideda ,,Hello dear A. B.“. Po šiuo laišku apačioje šiek tiek matosi (prasta kokybė), jog galimai 2022-07-05 A. B. rašė elektroninį laišką A. G., kur laiško pradžia prasideda maždaug tokiais žodžiais ,,Hello A. G.“.

7. Apžiūrint 7-ąjį lapą matyti 2022-07-27 SEB banko pinigų 1 300,00 nuskaitymas į Paysera UABLT (duomenys neskelbtini) Paschal O. J. Swift/Bic EVIU LT 2Vxxx.

8. Apžiūrint 8-ąjį lapą matyti lygiai tokia pati informacija apie atliktą pinigų pervedimą, tik skiriasi teksto pateikimo forma nuo 7-ame lape esančios (horizontali lentelė).

9. Apžiūrint 9-ąjį lapą, matyti galimai kažkokio dokumento nepilna dalis. Matosi moters viršutinės kūno dalies iš priekio nuotrauka. Moteris vilki galimai kariškio švarkelį, o už jos nugaros matyti Amerikos vėliava. Po nuotrauka parašyta ,,R. B. T.“.

10. Apžiūrint 10-ąjį lapą matosi iš anglų į lietuvių kalbą išvertas laiškas, skirtas A. G.. Asmuo A. B. prisistato esanti jo sužadėtinės B. R. T. kolegė kariniame jūrų laivyne, kuri nurodo, jog B. leidosi į pavojingą kelią susitikimui su A. G., kur ji įstrigo Turkijos Stambule, šalyje, nemėgstančioje amerikiečių ir prašo, kad A. G. padarytų viską, kad ištrauktų B. iš tos šalies. Taip pat prie šio laiško matosi pridėti 4 priedai, tai yra nuotraukos (moters, vyro, dvejų moterų ir moters stovinčios prie automobilio vaizdais) (1 t., b. l. 125-128, 170-179).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos įrašų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d., 20.50 val. I. G. ir 2023 m. gegužės 19 d., 20.55 val. A. G. nustatyti 0,00 prom. neblaivumai (1 t., b. l. 130-131).

Iš 2023 m. gegužės 19 d. asmens apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad 2023 m. gegužės 19 d., 22.34 val. apžiūrint I. G. ant kairės rankos, tarp alkūnės ir peties yra matyti patinimas, guzas (1 t., b. l. 134-136, 137-140).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog I. G. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, padarytos paveikus kietu buku daiktu, keturiais trauminiais poveikiais, 4-8 parų laikotarpiu iki objektyvios apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu(1 t., b. l. 147-149).

Iš 2024 m. balandžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. G. nustatyti sužalojimai yra plačios grupinės priklausomybės, juose nėra užsifiksavę individualių žalojančio daikto (-ų), požymių, todėl nustatyti kokiu (-iais) konkrečiu (-iais) daiktu (-ais) buvo padaryti sužalojimai nėra galimybės (1 t., b. l. 155-156).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. ir pasiūlius nukentėjusiajai I. G. parodyti vietą, kurioje vietoje ji buvo sužalota ir prie kokių aplinkybių, ji savanoriškai sutiko. <....>. I. G. nurodo, jog tąkart jai atsirakinus užrakintas įėjimo duris ir įėjus į namus, jos buvęs sutuoktinis A. G. sėdėjo terasoje ir kalbėjo telefonu.<...>. Jai jau lipant laiptais ir žiūrint žvilgsniu į viršų, pamatė prieškambaryje stovinčią komodą, kuri prieš tai nebuvo pastatyta, nes komoda buvo jos antrojo aukšto miegamajame. I. G. visada minėtame miegamajame miegojo po skyrybų su A. G.. I. G. nurodo, jog jie su A. G. po skyrybų buvo sutarę, kad ji miegos miegamajame, o A. G. miegos prieškambaryje. Dėl to nebuvo jokių pykčių, pretenzijų, kad I. G. liko miegamajame, o A. G. išsikraustė į prieškambarį. Esant prieškambaryje, I. G. parodo miegamojo duris, kurių prieš tai nebuvo, jos buvo įstatytos savaitę iki įvykio, šeštadienį, bet durys buvo be spynos. I. G. nurodo, jog įvykio dieną išvažiuojant į darbą duryse spynos nebuvo, o grįžus vakare į namus, rado duris užrakintas su įdėta spyna. I. G. ranka parodo duryse esančią spyną. Tai pamačiusi, įvykio dieną, I. G. nuėjo į apačią ir A. G. pasakė ,,Nueini ir atrakini duris“. Tuomet A. G. jai atsakė, kad durų nerakins, nieko nedarys. Tada I. G. jam pasakė, kad nueis ir atsirakins duris pati. Po to ji užlipo į antrą aukštą, po ko parlėkė ir A. G.. I. G. pasitraukė nuo durų link sieninės spintos, o A. G. atsirakino duris ir įėjo, tuo metu kai A. G. įėjo į miegamąjį, I. G. priėjusi prie durų ir su ranka paėmusi už durų rankenos, pasakė: ,,Tu nerakinsi jų“. I. G., esant pravertoms miegamojo durims (durys atsidaro į prieškambario pusę), rodo kur iš miegamojo kambario pusės stovėjo A. G. ir su ranka laikė paėmęs už rankenos. Taip pat I. G. pati atsistoja prieškambaryje prie atidarytų durų ir parodo, kur ji tuomet stovėjo ir paėmė už durų rankenos. Jie abu iš skirtingų pusių buvo paėmę už durų rankenų. Tuo momentu A. G. duris užtraukė link savęs, norėdamas uždaryti duris, o I. G. vis tiek neleido jų uždaryti, laikydama už durų rankenos, po ko A. G. paleido duris. Tada I. G. atsistojo į šoną nuo durų, link laiptų. I. G. pati atsistoja ir ranka parodo šią vietą. I. G. nurodo, jog jai stovint šioje vietoje, A. G. iš miegamojo parėjo link jos su visais kumščiais (iškeltomis rankomis), tai yra dešine ranka pastūmė į I. G. krūtinės sritį, dėl ko ji iškart nuo atatrankos pajuto dusulį ir sutrikusį kvėpavimą. A. G. po pastūmimo šaukė: ,,aš tave vis tiek, padla, užmušiu, aš vis tiek tave nudėsiu, tu vis tiek taip negyvensi“. Po pastūmimo I. G. šiek tiek paėjo atbulomis ir kaire ranka atsirėmė į ten pastatytą komodą. Šiuo atveju I. G. atsistoja ir parodo, kur ji atsistojo nuo pastūmimo, bei kaire ranka (delnu) atsiremia į laiptų turėklus. I. G. nurodo, jog po pastūmimo A. G. vėl artėjo link jos, užsimodamas dešine ranka, dėl ko ji greitai susirietė į kamuoliuką, kojomis pritūpdama žemyn, ir per A. G. iškeltą dešinę ranką, pralindo dešiniu A. G. šonu, tačiau savo kojomis atsirėmusi į sofos - lovos kraštą, nukrito pusiau dešiniu šonu, nugara ant lovos. I. G. visu kūnu susirietė, pakeldama ir sulenkdama kojas ant lovos ir atkišdama sulenktą kairę alkūnę iki krūtinės kaklo srities, kadangi A. G. jau tuo metu darė smūgiavimo judesį kumščiu į jos pusę. I. G. atsigula į lovą ir parodo, kur nugriuvo ir kokioje padėtyje buvo, kai A. G. sudavė smūgius į kairį petį - žastą, į viršutinę krūtinės dalį, kur tuo metu buvo sulenktos kairės rankos plaštaka, į kairės pusės klubo sritį ir kairę šlaunį. I. G. neprisimena, tačiau nurodo, jog jai 3-4 kartus buvo suduota kumščiais, tačiau nežino viena ar dvejomis rankomis. Tada I. G. gindamasi dešine koja 1 kartą spyrė A. G. kažkur į juosmens (pilvo) sritį, dėl ko šis nugara atsitrenkė į šalia esančią sieną. Po to, A. G. pasitraukė į miegamąjį, užsidarydamas duris, iš kurio pasakė, ,,Daryk ką tu nori, man vienodai rodo, tu nieko neįrodysi“. Po to I. G. atsikėlė ir nuėjo į apačią, į kiemą. Nežinodama ką toliau daryti, kur kokiu telefono numeriu skambinti, į ką kreiptis, tai pasiėmusi savo mob. ryšio telefoną, pamatė, jog paskutinis pokalbis buvo su drauge, dėl ko jai ir paskambino. I. G. jos paklausė, ar ji gali pasakyti, kur jai kreiptis tokiu atveju. Tada draugė neleisdama baigti pokalbio, vis klausė, kas įvyko. Draugė iškvietė ir policiją, ir greitąją. I. G. liko kieme laukti atvykstančių tarnybų (2 t., b. l. 16-19, 20-31).

Iš 2023 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) rašto informacijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atlieka specializuotos kompleksinės pagalbos centro (toliau - SKPC) funkcijas ir teikia specializuotų kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. 2023 m. gegužės 22 d. SKPC gavo policijos pareigūnų pranešimą apie I. G. patirtą fizinį ir psichologinį smurtą nuo buvusio sutuoktinio A. G.. Suteikus SKPC konsultantės pagalbą ir atsižvelgiant į klientės poreikius, ji buvo nukreipta SKPC teisininkės ir psichologės konsultacijoms. SKPC teisininkės konsultacija buvo suteikta 2023 m. gegužės 24 d. Konsultacijos metu klientė papasakojo, kad buvęs sutuoktinis nuolat jai grasina „Aš tave nudėsiu“. Klientė bijo, kad šie grasinimai gali būti realūs, nes buvęs sutuoktinis yra turėjęs šautuvą, nors nėra tikra, kad tebeturi ir šiuo metu. SKPC psichologės konsultacijos buvo suteiktos 2023-05-31 ir 2023-06-07. Konsultacijų metu klientė papasakojo, kad patiria nuolatinį psichologinį smurtą nuo buvusio sutuoktinio, su kuriuo drauge gyveno virš 20 metų. Konsultacijų metu ji jautėsi emociškai silpna, nes, pasak jos, ji nesugeba kontroliuoti situacijos, išgyvena kaltės jausmą. Klientei didžiausią nerimą kelia tai, kad jie gyvena viename name ir jai nepavyksta išvengti buvusio sutuoktinio jos atžvilgiu naudojamo smurto (2 t., b. l. 132).

2022 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu santuoka, įregistruota 2007-08-21 Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp A. G. ir I. G. bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nutraukta. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas - žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys adresu: Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo padalintas lygiomis dalimis. Šalys susitarė, kad dėl šio išvardinto turto nenusimato bendro turto naudojimosi tvarkos. Bendru šalių susitarimu po santuokos nutraukimo I. G. atiteko santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, adresu: Klaipėda, (duomenys neskelbtini), A. G. 3 transporto priemonės. Atidarytose banko ir (arba) kitos kredito įstaigos sąskaitose esančios piniginės lėšos, šalių vardu išduotuose banko kortelėse esančios piniginės lėšos, faktiškai šalių valdomos piniginės lėšos, po santuokos nutraukimo lieka šalių asmenine nuosavybe (2 t., b. l. 145-148).

2024 m. sausio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu už akių civilinės ieškovės I. G. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės I. G. ir A. G. priklausantis turtas: žemės sklypas ir sodo pastatas, adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei I. G. atsakovui A. G. priklausiančią 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį pastato-sodo pastato. Iš ieškovės I. G. atsakovo A. G. naudai priteista 28 000 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius eurų) dydžio kompensacija už jai po skyrybų atitiekusią šio nekilnojamojo turto dalį (2 t., b. l. 150-153).

Iš 2024 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) pažymos bei priedų apie I. G. sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023 m., nustatyta, kad:

1. 2018 m. pacientė skundėsi krūtinės skausmais, dusuliu, atsirandančiais fizinio krūvio, streso metu;

2. 2019-03-14 konsultuota gydytojo kardiologo, dgn. pagal TLK-10-AM: (duomenys neskelbtini) Dviburio vožtuvo prolapsas, (duomenys neskelbtini) Lipoproteinų apykaitos sutrikimai, (duomenys neskelbtini) Krūtinės angina. Rekomenduoti vaistai mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje ((duomenys neskelbtini)mg per dieną), kartojantis skausmas, nitratai, molsidominas;

3. 2018-11-29 dgn. pagal TLK-10-AM - (duomenys neskelbtini)Išorinė ausies puriojo ląstelyno uždegimas;

4. 2018-11-29 dgn. pagal TLK-10-AM - (duomenys neskelbtini)Astigmatizmas;

5. 2019 m. dgn. pagal TLK-10-AM - (duomenys neskelbtini)(galvos sumušimas, trauma buityje);

6. 2019-11-29 Gimdos intramuralinė lejomioma;

7. 2023-05-20 gydytojo chirurgo konsultacija, dgn. pagal TLK-10-AM: - (duomenys neskelbtini)Peties ir žasto sumušimas, (duomenys neskelbtini) Pilvo sienos sumušimas, (duomenys neskelbtini) Krūtinės ląstos sumušimas, (duomenys neskelbtini) Alkūnės sumušimas (pridedama). Sumušė vyras;

8. 2023-05-23 vizito pas šeimos gydytoją metu pacientė skundėsi, kad skauda kairį žastą, krūtinę, pilvą, galvą, silpna, vargina nemiga (simptomai atsirado po to kai sumušė vyras) (pridedama).

9. 2023-08-25 diagnozuota netoksinė mazginė struma, dgn. (duomenys neskelbtini); 10. 2023-12-20 dgn. pagal TLK-10-AM - (duomenys neskelbtini) Neramumas ir susijaudinimas (pridedama). Pacientei I. G. dėl širdies ligų gydymas neskiriamas (2 t., b. l. 157-161).

Iš 2024 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad 2022 m. gegužės mėn. 23 d. I. G. savarankiškai kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą dėl teisinių konsultacijų. Moteris teigė, kad po skyrybų liko gyventi su buvusiu vyru bendrame būste ir nuo jo patiria psichologinį smurtą. I. G. pagal poreikį buvo suteiktos dvi teisinės konsultacijos dėl dalinės nuosavybės atidalijimo. 2022 m. birželio 27 d. I. G. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą dėl psichologinių konsultacijų. Moteris teigė, kad išgyvena sudėtingą etapą su buvusiu sutuoktiniu, patiria psichologinį smurtą, grasinimus šeimoje, dėl ko jos emocine savijauta prasta. I. G. pagal poreikį buvo suteiktos 3 psichologinės konsultacijos. Psichologė R. Z. (2 t., b. l. 169).??

Iš 2024 m. birželio 19 d. - liepos 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados nustatyta, kad įvertinus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, psichologinio įvertinimo rezultatus, tiriamosios psichikos būseną ekspertizės metu nustatyta, jog objektyvių duomenų, apie kokius nors I. G. nustatytus psichikos sutrikimus nei iki byloje nagrinėjamų įvykių, nei po jų nėra. Yra duomenys apie tiriamosios byloje nagrinėjamu laikotarpiu patiriamus emocinius pokyčius (nerimastingumas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, pasimetimas, emocinis labilumas, padidėjęs jautrumas), sunkumus atliekant įprastą darbinę veiklą, pasikeitusius santykius su artimaisiais kuriuos I. G. sieja su santykiais su buvusius sutuoktiniu, jo elgesiu tiriamosios atžvilgiu (nesiskaitymu, nuvertinimu, nužeminimu, grasinimais, fiziniu smurtu). Iš darbo pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad „2020 m. jos būklė ir elgesys pasikeitė <...> pastebėjo staigų svorio mažėjimą, nuolatinį nerimą ir susijaudinimą <...> paaiškėjo, kad šie pokyčiai susiję su šeimyniniais santykiais, su vyro elgesiu <...> I. G. būklė pasireiškė nesugebėjimu susikoncentruoti į darbą: kartais jai pasidaro sudėtinga spręsti elementarias, gerai jai žinomas, su darbu susijusias užduotis, kas anksčiau nebuvo pastebėta, todėl akivaizdu, jog sumažėjo darbo našumas <...>“. Tiriamosios sūnaus teigimu „Maždaug vieneri metai iki man sužinant apie mamos ir A. skyrybas, aš pats pastebėjau, kad mama elgėsi kitaip tais atvejais, kai <...> namuose būdavo A.. Mama būdavo tylesnė, mažiau įsiterpdavo į pokalbius. Tais atvejais kai aš vienas pats užsukdavau trumpam pas mamą į svečius, ji elgdavosi normaliai <...> jos elgesys pasikeitęs, būnant šalia A. <...> neatrodė, kad jai būtų depresija ir nežinojau, kad būtų vartoji kokius nors vaistus <...> vienerius metus iki skyrybų, mama nebenorėdama sutikti namuose A. vis stengdavosi kažkur išvažiuoti, tai susitikti su draugėmis, aplankyti tėvus ar kitaip leisti laisvalaikio.“ Byloje nagrinėjamu laikotarpiu I. G. keletą kartų konsultuota psichologo. 2022 m. birželio 27 d. I. G. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą dėl psichologinių konsultacijų. Moteris teigė, kad išgyvena sudėtingą etapą su buvusiu sutuoktiniu, patiria psichologinį smurtą, grasinimus šeimoje, dėl to jos emocinė savijauta prasta. I. G. pagal poreikį buvo suteiktos 3 psichologinės konsultacijos. (duomenys neskelbtini) psichologė nurodė, kad „<...> I. G. pasakojo, kad santykiai su vyru buvo sudėtingi, komplikuoti daug metų, tai yra daugiau negu 10 metų. <...> buvo tokio nesiskaitymo, nuvertinimo, nužeminimo, ištisas psichologinis smurtas tiek namie, tiek užjos ribų <...> iš vyro pusės pasireiškė ir grasinimai, įžeidinėjimai. <...> paskutinį pusmetį situacija šeimoje vis blogėjo, iki kreipiantis konsultacijos į mūsų centrą <...> I. G. buvo nerimastinga, kai kuriais momentais pravirkdavo, pasimetimas, beviltiškumas, kadangi neberado pati išeities iš savo situacijos <...> buvo dirbanti. <...> jautėsi <...> gali savimi pasirūpinti ir pati išsilaikyti, išgyventi. <...> turi stiprybės, ryžto, noro keisti situaciją šeimoje <...> savivertė buvo nukritusi, sumažėjusi, savimi abejojo, nepasitikėjo. <...> išryškėjęs nerimastingumas, padidėjęs jautrumas <...>.“ Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre I. G. 2023-05-31 ir 2023-06-07 buvo teiktos psichologės konsultacijos. Jų metu I. G.: „<...> nurodė, jog nuo buvusio sutuoktinio nuolat patiria psichologinį smurtą <...> mažiausiai metus laiko <...> A. G. ją gąsdina, varo iš namų <...> ją žemina ir menkina. <...> bandė ją atriboti nuo jos artimos aplinkos <...> 2023-05-19 buvęs sutuoktinis <...> ją sumušė <...> I. G. nurodė, jog ji jaučiasi nesaugi, silpna, kadangi negali kontroliuoti situacijos <...> kūnas reaguoja į stresą <...> kusta <...> kaltės jausmas <...> požymius, kokius aš mačiau pabendravus su I. G., galiu teigti, jog ji patiria psichologinį smurtą ir kad tos jos emocijos tai situacijai yra adekvačios.“ I. G. savo apklausoje nurodė, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu „visko bijojau, buvau išsibalansavusi, buvo sutrikęs miegas, negalėjau visiškai susikaupti bet kokiems darbams, tiek darbinę veiklą, namų ūkio reikalų tvarkymą. Likau atskirta nuo socialinio gyvenimo <...>. Kad galėčiau save nuraminti ir išeiti į darbą, susikaupus vairuoti ar sutelkti dėmesį, kiekvieną rytą išgerdavau valerijonų ar gudobelės lašų. <...> Nuo 2019 m. <...> labai jautri, išsibalansavusi ir negaliu niekaip susikaupti, jaučiu nerimą“. 2023-12-20 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas: „<...> vyko apklausa pas tardytoją dėl smurto šeimoje. Eigoje išryškėjo kūno tirpimas, silpnumas, kviesta GMP, suleista raminamųjų. Pacientė verksminga, jautri, greitai graudinasi, sutriko miegas. Nustatyta diagnozė: neramumas ir susijaudinimas.“ 2023-12-20 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas: „Pacientė kreipėsi į policiją, vyko apklausa pas tardytoją dėl smurto šeimoje. Eigoje išryškėjo kūno tirpimas, silpnumas, kviesta GMP, suleista raminamųjų. Pacientė verksminga, jautri, greitai graudinasi, sutriko miegas. Nustatyta diagnozė: neramumas ir susijaudinimas. Vienkartiniai duoti raminamieji, rekomenduota psichiatro konsultacija, tačiau tiriamoji niekur nesikreipė. Daugiau duomenų apie tiriamosios emocinę būseną nėra. Yra žinoma, kad po to, kai vyras buvo iškeldintas iš namų I. G. ėmėsi aktyvių ir kryptingų veiksmų - teisiškai susitvarkė visus turto atidalijimo klausimus, šiuo metu nurodo, kad reikšmingai pagerėjo jos santykiai su artimaisiais, jaučiais pakankamai aktyvi, darbinga, bendra savijauta gera, išlieka „nusivylimas“ buvusius vyru ir „gėda, kad viskas taip įvyko“, tačiau šie jausmai netrikdo tiriamosios bendro funkcionavimo. Ekspertizės metu I. G. psichikos būsenoje stebimi neišreikšti situaciniai emociniai sutrikimai, sąlygoti byloje nagrinėjamų įvykių (emocinis labilumas, epizodinis gėdos, nusivylimo jausmas), tačiau nenustatyta reikšmingų nuotaikos, išreikšto specifinio nerimo sutrikimo, kognityvinių funkcijų sutrikimų, socialinio ir kasdienio funkcionavimo sutrikimų. Psichologinio tyrimo rezultatai rodo, jog šiuo metu tiriamosios atminties, dėmesio funkcijos žemos normos ribose. Protinis darbingumas neaukštas. Mąstymo sutrikimų nestebima, nėra linkusi fantazuoti, jos realybės suvokimas adekvatus. Tiriamoji pagal savo pažintinės veiklos ypatumus buvo ir yra pajėgi suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Tiriamajai būdinga subjektyviai suvokiama situacinė lengva depresinė nuotaika, netrikdanti adaptacijos. Apibendrinant konstatuojama, kad byloje yra pakankamų duomenų, jog įtariamojo A. G. veiksmai I. G. paveikė psichotraumuojančiai ir sukėlė ilgalaikę psichotraumuojančią situaciją, ko pasėkoje išryškėjo situaciniai (susiję su ilgalaike psichotraumuojančia situacija - santykiais su vyru) emociniai sutrikimai, nesiekiantys pilno depresijos sindromo ar išreikšto specifinio nerimo sutrikimo požymių, tačiau dalinai trikdantys tiriamosios kasdienį funkcionavimą (darbinį, socialinį funkcionavimą). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus duomenis I. G. byloje nagrinėjamu laikotarpiu konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas: ((duomenys neskelbtini)) adaptacijos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu, kuris netrukdė I. G. suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, reikšmės ir jiems priešintis. Šiuo metu I. G. joks psichikos sutrikimas nenustatomas, ji yra (Z00) psichiškai sveika, dėl psichikos būsenos ji gali suvokti aplinkybes turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad I. G. nustatytas adaptacijos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu, sukėlė stabilią lengvą dezadaptacija, trukusią virš 1 m. laiko, I. G. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas atitinka nežymų psichikos sveikatos sutrikdymą. I. G. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas: adaptacijom sutrikimas, kuris netrukdė jai suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, reikšmės ir jiems priešintis. Šiuo metu I. G. joks psichikos sutrikimas nenustatomas, dėl psichikos būsenos ji gali suvokti aplinkybes turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. I. G. dėl psichikos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. Nukentėjusiajai I. G. nustatytas adaptacijos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įtariamojo A. G. veiksmais, sukėlė stabilią lengvą dezadaptacija. I. G. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas atitinka nežymų psichikos sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 48-65).

Iš 2024 m. sausio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog atliekant parodymų patikrinimo vietoje A. G. parodė terasoje stovinį fotelį ir paaiškino, kad įvykio dieną jis būdamas terasoje, jame sėdėjo, kai į namus grįžo buvusi sutuoktinė I. G., kuri užlipo į namo antrąjį aukštą. Netrukus išgirdo, kaip I. G. pradėjo trankyti duris, klykti, šaukti, kodėl užrakintos durys. Po to ji nusileido į apačią, pradėjo klykti isterišku balsu, kad jis rakintų duris. Pasak A. G., jis pasakė, kad nerakins. Tuomet I. G. vėl nuėjo į viršų ir vėl pradėjo trankyti duris, todėl jis, girdėdamas triukšmą, perėjęs svetainę taip pat užlipo laiptais į antrą aukštą. Pasak įtariamojo A. G., maždaug prieš porą savaičių iki įvykio dienos jis įdėjo naujas duris, tik jose iki įvykio dienos nebuvo užrakto. Palipus laiptais į antrąjį aukštą, laisvai patenkama į prieškambarį, kurio kairėje pusėje matoma pastatyta sofa - lova. Tiesiai matosi su stumdomomis durimis įrengta sieninė spinta. Prieškambario dešinėje pusėje yra durys, per kurias patenkama į miegamąjį. A. G. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo jis miegojo antrojo aukšto prieškambaryje ir tai buvo jo kambarys, o I. G. - šalia esančiame miegamajame. Jis įdėjo duris į miegamąjį dvi savaitės iki įvykio, kad galėtų užsidaryti duris, siekdamas asmeniškumo, nebuvo tik užrakto širdelės, tačiau kai jis buvo savo lovoje, po paklode ir lovos gale sudėtais rūbais rado pribertos druskos, įvykio dieną į duris įdėjo užraktą. Tada, pasak įtariamojo A. G., neaptaręs ir nesuderinęs su I. G., savo daiktus perkėlė į miegamąjį, o I. G. daiktus, t. y. patalynę ir komodą su joje ir ant jos buvusiais daiktais, perkėlė į prieškambarį, taip sukeitė jų gyvenamąsias patalpas. A. G. parodė vietą prie laiptų turėklų, kur įvykio dieną pastatė I. G. komodą. Toliau įtariamasis A. G. paaiškino, kad įvykio dieną jis palipo laiptais, o I. G. tuo metu ranka trankė miegamojo duris, kadangi įtariamasis neatrakino užrakintų miegamojo durų. Jis atsistojęs prie miegamojo durų parodė vietą, kur įvykio metu stovėjo I. G. ir iškeltos rankos kumščiu trankė duris. Pasak įtariamojo A. G., jis priėjęs prie miegamojo durų, I. G. pasakė: ,,palauk, atrakinsiu“, o pats, atrakinęs duris, įėjo į vidų, jos neįleido, norėjo uždaryti miegamojo duris, o I. G. neleido jam to padaryti. Mano, kad ekspertizėje nurodyti sužalojimai I. G. gavosi, kai ji tampė duris į savo pusę, gal su tomis durimis ir įsidaužė. Įtariamasis A. G. patikslina, jog kai jis norėjo uždaryti miegamojo duris, jis stovėjo miegamojo pusėje ir buvo rankoje paėmęs durų rankeną, o kitoje pusėje stovėjusi I. G. taip pat buvo paėmusi už durų rankenos ir gavosi taip: ji tempia link savo pusės, o įtariamasis A. G. jai neleidžia. Įtariamasis A. G. atsistojęs parodė vietą, kur jis stovėjo miegamajame ir kaip suėmęs ranka durų rankeną, bandė uždaryti duris, koks buvo durų prasivėrimo laipsnis, pasakyti negalėjo. Pasak A. G., durų tampymo metu I. G. klykė: ,,nerakinsi tu durų“, o A. G. sakė: ,,aš rakinsiu“. Įtariamasis A. G. patikslina, kad I. G. klykė isterišku balsu, jos elgesys buvo isteriškas, pasireiškiantis klykimu, šaukimu, jai isterija prasidėjo iškart, kai tik palipo ir pamatė užrakintas miegamojo duris, o jis pats su buvusia žmona bendravo ramiai. Po to, pasak įtariamojo A. G., po durų patampymo (buvo gal du, gal trys kartai), jis užsidarė duris iš vidaus pusės ir su vidiniu spynos užraktu užrakino duris, o I. G. išėjo lauk. Toliau A. G. paaiškino, kad po kurio laiko, būdamas miegamajame, išgirdo važiuojančio automobilio bildesį ir pažiūrėjęs per langą pamatė greitosios pagalbos automobilio stogą. Pasak įtariamojo A. G., jis pagalvojo, jog I. G. pasidarė blogai su širdimi, nes būdavo, kad ji gerdavo vaistus nuo širdies. Po kurio laiko į miegamojo duris pasibeldė policijos pareigūnai ir jis jas atidarė. Per tą laiką, kol jis palipo laiptais į prieškambarį iki tol, kol užsidarė miegamajame, nebuvo jokio fizinio kontakto nei iš jo, nei iš I. G. pusės. Nebuvo jokių abipusių judesių vienas kito atžvilgiu nei rankomis, nei kojomis. Jam I. G. niekur nespyrė. Į gynėjo klausimą A. G. atsakė, kad durys be užrakto buvo apie dvi savaites, kadangi vieną savaitę jis nupirko ir įstatė duris, tik neįdėjo durų užrakto širdelės. Kai I. G. paklausė įtariamojo A. G., kodėl šis įdėjo duris, jis atsakė, kad neitų skersvėjis. Užraktą paskatino įdėti priberta druska jo daiktuose, iš ko suprato, kad I. G. pradėjo lįsti prie jo daiktų. Kodėl I. G. pribėrė druskos, nežino, gal užsiėmė kokiais burtais. Pasak įtariamojo, kai jis eidavo miegoti į savo lovą prieškambaryje, per atvirą angą, kol nebuvo įstatytos durys, matydavosi miegamasis. Tvirtina, kad įvykio dieną jokių fizinių veiksmų, išskyrus tai, kad laikė į durų rankeną įsikibęs su ranka, I. G. atžvilgiu nenaudojo (3 t., b. l. 110-114, 115-119).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies.

Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekant žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdant sveikatą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Tam, kad asmenį pripažinti kaltu kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, nepakanka to, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar užfiksuotas sveikatos sutrikdymas yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė.

Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra specifinė, joje nagrinėjamas buvusių sutuoktinių konfliktas, kurie tuo pačiu sprendė ir turto (žemės sklypas ir sodo pastatas, adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)) padalinimo klausimą. Be šių dviejų asmenų nuo 2022 m. bei 2023 m. gegužės 19 d. vykusiuose jų konfliktuose niekas nedalyvavo ir jų nematė. Tokiu atveju labai svarbu sulyginti kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami.

Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad A. G. ir I. G. santuoka nutraukta 2022 m. kovo 18 d., nors ir išsituokę, tačiau gyveno kartu, tarp jų susiklostė itin įtempti konfliktiški santykiai – kaip nurodė pati nukentėjusioji I. G., jog kai kaltinamasis A. G. grįždavo namo, labai dažnai kalbėdavosi telefonu, kaip ji suprato, su moterimi, o 2022 m. gegužės mėnesį aptiko jo susirašinėjimą su užsieniete (1 t., b. l. 165-167). Tai, kad santykiai buvo įtempti paliudijo ir liudytoja J. L., kuri parodė, jog nukentėjusioji sužinojo, kad vyras susipažino su moterimi ir, kad galimai įklimpo į aferą, dėl jo ji (nukentėjusioji) labai pergyveno. Teismas pažymi, kad besiskiriančiųjų, o nagrinėjamuoju atveju - išsiskyrusiųjų ir turtą padalijimo klausimą sprendžiančių asmenų konfliktiški santykiai gali turėti įtakos jų parodymų patikimumui, todėl tokiais atvejais besiskiriančių sutuoktinių parodymai turi būti vertinami labai įdėmiai bei atidžiai, ir tik kitų įrodymų kontekste, turint galvoje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kito konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tokius, tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla tarp turto padalijimo procese. Konfliktai šeimose neretas reiškinys mūsų visuomenėje ir konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).

Kaltinamasis A. G. neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją I. G., teigia, kad vyko skyrybų procesas, nukentėjusioji neteko maitintojo. Po skyrybų su nukentėjusiąja gyvena viename name, tik atskiruose kambariuose. Nukentėjusioji buvo pribėrusi jam druskos po patalyne, į batus ir rūbus, suprato, kad taip padarė nukentėjusioji. Dėl šios priežasties jis ir įdėjo raktų spyną, bei nepasitaręs ir nesuderinęs su nukentėjusiąja I. G., savo daiktus perkėlė į miegamąjį, o jos daiktus, t. y. patalynę ir komodą su joje ir ant jos buvusiais daiktais, perkėlė į prieškambarį, taip sukeitė jų gyvenamąsias patalpas. Kai nukentėjusioji I. G. grįžo namo ir pamatė, kad jos miegamasis užrakintas ir rado koridoriuje savo daiktus, nukentėjusioji I. G. tuo metu ranka trenkė miegamojo duris. Vėliau, kai kaltinamasis A. G. pakilo laiptais ir atrakino miegamojo duris ir norėjo užeiti į miegamąjį, nukentėjusioji jam to padaryti neleido, nes buvo įsikibusi į durų rankeną. Jo manymu, jos sužalojimai nuo to, kad ji tempė durų rankeną. Kaltinamasis patikslina, jog nukentėjusioji klykė isterišku balsu. Pamatęs greitosios pagalbos automobilį kieme pagalvojo, kad I. G. kažkas su širdimi (3 t., b. l. 110-114).

Nukentėjusioji I. G. 2023 m. gegužės 19 d. pareiškime nurodė, jog tarp jos ir kaltinamojo A. G. įvyko žodinis konfliktas dėl bendro turto, o būtent, kad jos daiktai ir baldai yra išnešti iš jos miegamojo ir sudėti antro aukšto prieškambaryje, o miegamojo durys užrakintos. Jam pasakė, kad ras būdą, kaip atrakinti duris. Kai kaltinamasis A. G. atrakino miegamojo duris ir įėjo į vidų, ji nuėjo iš paskos ir paėmusi už durų rankenos laikėsi ir neleido jam uždaryti durų. Kaltinamasis A. G. pradėjo ją stumti iš kambario, stūmė stipriai rankomis. Nuo stūmimo parkrito į lovą, kuri buvo prieškambaryje. Jai parkritus į lovą, kaltinamasis abejomis rankomis (kumščiais) sudavė ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 2). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I. G. parodė, jog konflikto metu, kai kaltinamasis A. G. atrakino duris, ji įsikibo į rankeną bei neleido kaltinamajam uždaryti duris. Taigi jie abu, iš skirtingų pusių, buvo paėmę už durų rankenų. A. G. duris užtraukė link savęs, norėdamas uždaryti duris, o I. G. vis tiek neleido jų uždaryti, laikydama už durų rankenos, po ko, A. G. paleido duris. Nukentėjusiajai stovint prie durų, kaltinamasis iš miegamojo parėjo link jos su kumščiais bei dešine ranka pastūmė nukentėjusiąją į krūtinės sritį, dėl ko ji iškart nuo atatrankos pajuto dusulį ir sutrikusį kvėpavimą. Po pirmo pastūmimo, A. G. vėl ėjo link jos, užsimodamas dešine ranka, dėl ko greit susirietė į kamuoliuką, pritūpdama pralindo pro A. G. pakeltą dešinę ranką, savo kojomis atsirėmusi į sofos – lovos kraštą, nukrito pusiau dešiniu šonu – nugara ant lovos. Nukentėjusiajai atsigulus ant lovos, kaltinamasis jai sudavė smūgius į kairį petį, žastą, į viršutinę krūtinės dalį, į kairės pusės klubo sritį ir į kairiąją šlaunį ( 2 t., b. l. 16-18). Tuo tarpu, kai atvyko grietosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai į įvykio vietą, nukentėjusioji I. G. nurodo, kad jai skauda ranka, nes kaltinamasis mušė per rankas, o kai ji nuo jo apsigynė (spyrė kaltinamajam), tuomet kaltinamasis kumščiais paguldė ją į lovą. Po medikų apžiūros nukentėjusioji atsisakė vykti į gydymo įstaigą, pasakydama: „ką aš ten veiksiu toj ligoninėje, jeigu nepasidarys blogai su širdimi tik tiek (vaizdo įrašo PSS-20230519-204557UTC+0300 00:12:31 min). Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. G. teigė, jog problemų su širdimi neturi. Tačiau, kaip matyti iš 2024 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) rašto, kad 2018 m. nukentėjusioji skundėsi krūtinės skausmu, dusuliu, atsirandančiu fizinio krūvio ir streso metu, 2019 m. kovo 14 d. jai buvo suteikta gydytojo kardiologo konsultacija, kurio metu jai diagnozuota dviburio vožtuvo prolapasa, lipoproteinų apykaitos sutrikimai, krūtinės angina (2 t., b. l. 157-161). Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nurodyta aplinkybe, kad kai pro langą pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, pagalvojo, jog nukentėjusiajai pasidarė blogai su širdimi.

Nukentėjusioji I. G. teigė, kad po įvyko skundėsi skausmu krūtinės kairėje pusėje, kairės rankos skausmu, kairės šlaunies skausmu. Liudytoja I. P., greitosios medicinos pagalbos paramedikė parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji skundėsi tik žasto skausmu, bei parodė skaudančią vietą, kitur skausmą neigė. Liudytojos nuomone, kad ranka buvo sutrenkta panaudojus didelę ir staigią jėga (2 t., b. l. 75-76). Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) centro rašto, nukentėjusioji I. G. 2023 m. gegužės 23 d. vizito pas šeimos gydytoją metu nurodė, kad jai skauda kairį žastą, krūtinę, pilvą, galvą, silpna, vargina nemiga (simptomai atsirado po to, kai sumušė vyras (2 t., b. l. 157-161), tačiau nesiskundžia kairės šlaunies skausmu. Nors, 2024 m. gegužės 24 d. atvykus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrių nurodo, kad jaučia skausmą krūtinės kairės pusėje, kairės rankos skausmą, kairės šlaunies maudimą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. G. nustatyti poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku daiktu( -ais), sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Išvadoje nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis. Papildomojoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra plačios grupinės priklausomybės, juose nėra užfiksavę individualių žalojančio daikto požymių, todėl nustatyti kokiu konkrečiu daiktu buvo padaryti sužalojimai, nėra galimybės. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, 4-8 parų laikotarpyje, ir neatmetama galimybė, jog patirtus sužalojimus galėjo patirti jos pačios nurodytomis aplinkybėmis.

Iš liudytojos D. M., (duomenys neskelbtini) psichologės parodymus nustatyta, kad nukentėjusiajai po 2023 m. gegužės 19 d. suteiktos 3 psichologo konsultacijos, pirmos konsultacijos metu nukentėjusioji nurodė, kad buvęs sutuoktinis (kaltinamasis A. G.) 2023 m. gegužės 19 d. į duris įsidėjo spyną, išmetė jos daiktus bei atjungė elektrą ir ją sumušė ( 2 t., b. l. 96-99).

Įvertinus visą tai, kad nukentėjusiosios parodymai kito viso proceso metu, teismas neatmeta tikimybės, kad nežymūs sveikatos sutrikdymai kvalifikuojami nukentėjusiajai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, o būtent laikantis ir neleidžiant uždaryti kaltinamajam miegamojo durų. Tikėtina, nukentėjusioji galėjo susitrenkti koją, ranką, žastą krūtinę ir pati, o būtent nukentėjusiai laikant ir neleidžiant A. G. uždaryti duris, traukdama į save.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų A. G. tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją I. G., visos abejonės, kurių pašalinimui buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Teismas, įvertinęs įvykio situaciją, konflikto kilimo vietą, į byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, konstatuoja, kad jie neginčijamai nepatvirtina A. G. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl A. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli per tam tikrą laiko tarpą padaryti veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016, 2K-205-942/2022, 2K-207-594/2024 ir kt.).

Pažymėtina, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant bauginimo (grasinimo) realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-278-489/2022), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis bauginimo (grasinimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).

Šioje baudžiamojoje byloje svarbu nustatyti, ar pagal ištirtas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes kaltinamojo A. G. veiksmai – nuolat agresyvus durų trankymas, įvairių daiktų metimas, nukentėjusiosios žeminimas, vadinant ją orumą žeminančiais žodžiais, kaip „višta“, „žiopla“ , nuolat kartodamas „ ką tu supranti“, „ne tavo protui tai suprasti“, taip pat trukdymas nukentėjusiajai ramiai ilsėtis, nukentėjusiosios gąsdinimas, kad išvarys iš namų, pasakymas „padarysiu psiche“, „keiskis, nes gailėsis“, yra įrodyti, ir ar jų visuma atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos uždraustos nusikalstamos veikos požymius.

Nukentėjusioji I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme nurodė, jog kaltinamasis A. G. ją sistemingai baugino naudodamasis psichinę prievartą, ji juto baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, žemino ją, vadindavo ją „višta“, „žiopla“, „ką tu supranti“, „ne tavo protui taip suprasti“. Nerimas padidėjo po santuokos nutraukimo. 2022 m. vasario mėnesį A. G. grįžęs iš reiso pareiškė, kad turi išsiskirti, ir ji turi pasirašyti skyrybų dokumentus. Tinkamai net nepaaiškino dėl kokių priežasčių jiems reikia išsiskirti. Tik pasakė, kad jis įklimpo, paspaudė to ko nereikėjo ir pažadėjo tam žmogui, kad jį išgelbės. Nuo tos dienos A. G. elgesys pasikeitė kardinaliai. Kiekvieną dieną grįžęs į namus trankė durimis, garsiai leido muziką, garsiai komentuodavo filmus ir tokiais veiksmais trukdė jos ramybę ir poilsį. Jai buvo nesuvokiama, kad A. G. savo problemas sprendė su kitais, o ne su ja. Teisme nukentėjusioji nurodė, jog grasinimai prasidėjo po skyrybų. Grasino, kad ją nušaus, nors šautuvą paskutinį kartą matė 2014 m., kai išsikraustė iš buto, į sodo namą. Sodo namo rūsyje jokios dėžutės su šoviniais nerado, taip pat jokio ginklo rūsyje nebuvo. 2022 m. gegužės mėnesį bendro naudojimo kompiuteryje aptiko A. G. ir užsienio pilietės susirašinėjimą. Iš susirašinėjimo ji suprato, kad A. G. žadėjo ją priimti į savo namus, kurti su ja verslą. 2022 m. gegužės mėnesį A. G. pareikalavo jos jam prižadėti, jog atėjus laikui, kai jis nurodys, ji turės kelioms savaitėms išvykti iš savo namų. Ji atsisakė, ir pasakė jam, kad niekur iš savo namų neišvyks, o jis neturi teisės taip su ja elgtis. 2022 m. vasario – balandžio mėnesiais, kai dar su A. G. bendravo, ir bendro pokalbio metu, kalbant apie smurtą, A. G. jai pasakė, kad: „reikia mušti taip, kad neliktų žymių“( 1 t., b. l. 165-167, 188-189).

Kaltinamasis A. G. neigia vartojęs psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją, nukentėjusiosios nebaugino, priešingai nurodo, jog jų santykiai iki įvykio (2023 m. gegužės 19 d.) buvo normalūs, nesipykdavo, gyveno kaip bendraturčiai. Jis nuo 2017 m. iki 2019 m. dirbo Švedijoje, į namus grįždavo kas 3 mėnesius 1-2 savaitėms, kai dirbdavo Švedijoje su I. bendraudavo kiekvieną dieną telefonu. Nuo 2020 m. įsidarbino sunkvežimio vairuotoju, išvažiuodamas su sunkvežimiu į Latviją, Estiją, nuo pirmadienio iki penktadienio. Taip dirbo iki 2023 m. birželio 29 d. Kai buvo išvykę su I. bendraudavo telefonu. Niekada nėra turėjęs jokio ginklo ir šaudmenų. Nėra jai išsakęs grasinančio pobūdžio žodžių, metęs į ją daiktus, piktybiškai trankęs namų durų ar garsiai leidęs muziką. Taip pat neigia draudęs bendrauti su kažkuo ir nedraudė jai išeiti iš namų laisvalaikio praleidimui. I. visada buvo finansiškai nepriklausoma (3 t., b. l. 91-94).

Išanalizavus liudytojų E. Ž., E. E. S., L. V., L. P. parodymus nustatyta, kad jie nurodė, jog nors ir nėra girdėję, kaip kaltinamasis A. G. grasintų nukentėjusiai, tačiau apie tai žino iš nukentėjusiosios I. G. pasakojimų. Tai, kad visi aukščiau išvardinti liudytojai apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius žinojo būtent iš nukentėjusiosios pasakojimų, patvirtina ir 2024 m. spalio 15 d. I. G. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuoti parodymai: o būtent, kad „galimai sesuo duodama parodymus apklausos metu ne taip suprato mane“ (2 t., b. l. 1-5). Taigi nors, kaip teigia nukentėjusioji I. G., kad kaltinamasis A. G. jai drausdavo bendrauti su savo vaikais, su šeima bei su draugais, tačiau minėti liudytojai žinojo apie sunkumus I. G. šeimoje, apie A. G. darbus, ir net gi apie sunkią finansinę padėtį. Taip pat, apie tai, kad bendravimas nenutrūko, patvirtina ir nukentėjusiosios sūnus E. Ž., savo ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodęs, kad užsukdavo pas mamą (nukentėjusiąją I. G.) į namus. Užsukdavo ir tada, kai ir kaltinamasis būdavo namie (2 t., b. l. 47-51).

Liudytojai I. Š. ir V. Š. teismo posėdyje parodė, jog jie bendravo tiek su nukentėjusiąja I. G., tiek ir kaltinamuoju A. G., šventes švęsdavo kartu. Liudytojas V. Š. parodė, kad būtent po įvykusių skyrybų, nukentėjusioji I. G. pasisakė, kad bijo A. G., abstrakčiai nenurodydama, kad nežino, ką jis gali padaryti.

Teismo psichiatrė L. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nukentėjusiajai I. G. nustatytas adaptacinis sutrikimas, kurį sąlygoja šeimyniniai santykiai ir įvykusios skyrybos. Kaip nurodyta 2024 m. birželio 19 d. – liepos 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), jog ekspertizės akte, šiuo metu (ekspertizės metu) I. G. joks psichikos sutrikimas nenustatomas. Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas: adaptacijos sutrikimas.

Kaip nustatyta, nukentėjusioji I. G. 2022 m. birželio 27 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą dėl psichologinių konsultacijų, kurių metu ji nurodė, kad išgyvena sudėtingą etapą su buvusiu sutuoktiniu, patiria psichologinį smurtą, grasinimus šeimoje, dėl ko emocinė savijauta prasta. Iš (duomenys neskelbtini)pranešimo nustatyta, jog nukentėjusiajai I. G. po 2023 m. gegužės 19 d. įvykio, buvo suteiktos psichologo konsultacijos. Vienos konsultacijos metu nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis nuolat grasina, kad ją „nudės“, ir grasinimai gali būti realūs, nes kaltinamasis A. G. yra turėjęs šautuvą. Taip pat nurodė, jog nesugeba kontroliuoti situacijos. Tačiau nukentėjusioji I. G. savo apklausoje nurodė, kad po to, kai kaltinamasis buvo iškraustytas iš namų, šautuvo nerado (1 t., b. l. 165-169). Taip pat ir liudytojas E. Ž. parodė, jog kaltinamasis A. G. galimai turėjo šautuvą jų santuokos pradžioje, šautuvą kaltinamasis galėjo laikyti pas savo mamą Skuode (2 t., b. l. 47-51).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. G. ir nukentėjusiosios I. G. santuoka nutraukta 2022 m. kovo 18 d., 2024 m. sausio 4 d. sprendimu I. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir I. G. priteista A. G. priklausanti ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis pastato – sodo pastato. Tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek ir iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, jog būtent minėtas laikotarpis buvo labai įtemptas buvusiems sutuoktiniams. Šių aplinkybių kontekste nukentėjusiajai ir buvo konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimas. Teismo posėdžio metu ekspertė L. Š. paaiškino, kad adaptacijos sutrikimų simptomai stebimi apie dvi savaites, išskirtinais atvejais, galima nustatyti ir per vieną dieną. Tai gali būti ir gedėjimo reakcija. Stebėjimas trunka apie dvi savaites, gali būti ir ilgiau. Buvo remtasi visa pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai medicininiai išrašai, liudytojų parodymai. Visur išsakoma stresinė situacija, santykiai šeimoje. Aišku, kad gali būti ir kitokių problemų. Akte nurodyta daug dalykų, kas sukėlė jai nustatytą diagnozę. Tai šeimyniniai santykiai, skyrybos. Tai nebuvo vienkartinis įvykis, tai jau buvo ilgalaikė užsitęsusi situacija. Skyrybos dar sustiprino šią būseną. Žmogus patiria įtampą santykiuose, o viskas baigiasi skyrybomis. Kai 2022 metais pasakė, kad reikia skirtis, laikotarpis jau buvo sudėtingas. Tai buvo visas kompleksas. Skyrybos tik papildė viską. Gali keistis dėl įvairių priežasčių, bet ji įvardino įžeidinėjimus, žeminimus, vengimą intymių santykių. Abejoja, ar visi aplinkiniai gali matyti, tai jos subjektyvios situacijos vertinimas. Po skyrybų pasiskirstė kambariais, jis bendravo su kitomis moterimis, ji jautė nerimą dėl savo saugumo. Po skyrybų santykių nebuvo, ji tik jautė tą įtampą. Parodymai patvirtina, kad ji lankėsi pas psichologus ir išsakė tuos pačius dalykus. Ji išgyveno dėl tų santykių pasikeitimo. Sutapimas yra su psichologų konsultacijomis. Apie turto dalybas nukentėjusioji to nekonstatavo. Pagrindas buvo, tai santykiai. Kaip ir išgedėjo tą situaciją, užsibaigė. Susitvarkė visus turtinius santykius, būsena pagerėjo. Atsižvelgiant į teismo psichiatrės paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajai nustatytas laikinas psichikos sutrikimas buvo nustatytas tiek į jos paaiškinimus, tiek į ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau tai nebūtinai galėjo būti dėl sistemingo nukentėjusiosios bauginimo, tai galėjo būti ir dėl skyrybų, dėl turto dalinimosi ir pan.

Dėl nukentėjusiosios I. G. nurodytos aplinkybės – svorio metimo, teismas pažymi, jog 2024 m. gegužės 7 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje yra užfiksuota, kad „Dėl skyrybų fakto, man buvo šokas, ko pasekoje maždaug per mėnesį man svoris nukrito apie 15 kilogramų. Visi aplinkiniai pradėjo galvoti, jog turiu rimtų problemų su sveikata“, vėliau toje pačioje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad „Mano svoris, kaip tąsyk nukrito, taip ir liko neatsistatęs, kadangi visą laiką jutau A. terorizavimą, žeminimą iki 2023-05-19 įvykio“. Tačiau, 2024 m. vasario 27 d. I. G. charakteristikos matyti, kad „2020 m. jos būklė ir elgesys pasikeitė. Pirmiausia darbuotojai pastebėjo staigų svorio mažėjimą, nuolatinį nerimą ir susijaudinimą“ ( 2 t., 165). Dar teismas pažymi, jog liudytoja E. E. S., su kuria nukentėjusioji I. G. nuolatos bendravo ir su kuria matydavosi labai dažnai, nes yra kaimynės, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neužsiminė apie nukentėjusiosios staigų svorio metimą. Taigi, kaip matyti iš nenuoseklių pačios nukentėjusiosios parodymų dėl svorio metimo, teismui neaišku kas įtakojo I. G. svorio metimą, kokiu laikotarpiu tai įvyko. Nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, jog dėl kaltinamojo sistemingo bauginimo ir terorizavimo jai krito svoris, liko neįrodyta.

Teismas dar kartą pažymi, jog nagrinėjama byla yra labai jautri. Joje sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, ilgą laiką pragyvenusių kartu tarpusavio santykių problema. Be to, nukentėjusioji I. G. aptiko kaltinamojo A. G. susirašinėjimą su kita moterimi. Taip pat liudytoja R. Z., (duomenys neskelbtini) psichologė nurodė, kad ji suprato, jog pas klientę (nukentėjusiąją I. G.) buvo per visus tuos metus susikaupę daug skausmo, nuoskaudų, pykčio ( 2 t., b. l. 91-92). Vėliau tarp kaltinamojo ir nukentėjusios vyko ginčas dėl turto padalijimo, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu parodė, kad labai sunkiai išgyveno skyrybas. Todėl, tokioje privačioje byloje, kai nesutaria kartu ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali neadekvačiai vertinti situaciją. Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo kontekste buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo netinkamu elgesiu šeimoje, bet tai galėtų būti vertinama tik nagrinėjant civilines bylas dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek pirminėse apklausose nepasisakė apie sistemingą bauginimą, tokie jos parodymai atsirado vėliau, siekiant bet kokiu atveju kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau, kai šie kyla tarp buvusių sutuoktinių turto padalijimo procese ir pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Konfliktai šeimose neretas reiškinys mūsų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tuomet, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu atsižvelgti į tai, kai tariamai nusikalstami vieno iš sutuoktinių veiksmai išoriškai pasireiškia žodine forma.

Teismų praktikoje pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, ir subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-942/2022).

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinamajam inkriminuojama tai, kad jis 2022 m. vasario 16 d., 2022 m. vasarą bei 2022 m. rugsėjo – spalio mėnesiais sistemingai ją baugino, sukeldamas jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą. Pastebėtina, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliai ir aiškiai nekonkretizavo aplinkybių apie grasinimo ir bauginimo atvejus, jų tikslų skaičių ir laiką, šių grasinimų konkretų turinį, esmę ir realumą, kas yra reikšminga nustatinėjant, ar buvo padaryta BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, abstrakčiai nurodydama, kad jis ją vadindavo „višta“, „žiopla“, „keiskis, nes gailėsis“ , „pamatysi, ką aš galiu“, metė kompiuterį į žemę šalia jos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti dėl savo saugumo, o kaltinamasis sąmoningai tokios nukentėjusiosios būsenos siekė, t. y. suprato, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų – veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis nukentėjusiosios nebaugino, neturėjo jokio tikslo tai daryti. Kaltinamojo nurodyta pozicija, jog jis nukentėjusiąją nebauginio bei nenaudojo jokio psichologinio smurto, o tik po skyrybų siūlė parduoti namą ir pinigus pasidalinti, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, nebuvo paneigta.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta. Kaltinamajame akte nurodyti veiksmai, vertinant visą kontekstą, turinį, situaciją, kuri susiklostė tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, neatitinka sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą, kaip nusikalstamos veikos, požymių. Neginčijamai neįrodžius, jog kaltinamasis padarė BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl A. G. išteisintinas.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 104-105),taip pat prašė priteisti 2 500 Eur išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas (4 t., b. l. 12). Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 92,08 Eur žalos atlyginimo, atsiradusio dėl nukentėjusiosios I. G. gydymo (2t., 183-184, 185)

Kadangi byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys ir prašymas dėl advokato padėjėjos išlaidų atlyginimo bei civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

A. G. dėl kaltinimų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. G. pareikštą civilinį ieškinį taip pat prašymą dėl išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024-03-04 prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo A. G. piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini) ir „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – voką, kuriame 3 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.