Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-6827-924/2016 pagal ieškovų R. K. ir T. K. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos perskaičiavimą, tretieji asmenys K. B., E. P.-D., G. Z. K., A. P., D. P., A. R., I. J., A. V., L. V., išvadą duodanti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau CPK 314 str.).

Atsakovė AB „Kauno energija“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą (priedas Nr. 2, 3) pateikė 2011-11-21 AB „City service“ rašto „Dėl duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini)“ kopiją ir atsakovės išrašytų 2 sąskaitų faktūrų KER2 Nr. 16120008 – už 2016 m. gruodžio mėn. ir KER2 Nr. 151100088180 už 2015 m. lapkričio mėn. dėl apskaičiuotų mokesčių už šilumą, vandens pašildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti byloje nedalyvaujantiems asmenims, kopijas, tačiau neprašė šių raštinių įrodymų prijungti, neargumentavo dėl kokių priežasčių negalėjo jų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti ir jų nevertina.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo perskaičiuoti ieškovų atžvilgiu šilumos energijos paskirstymą karšto vandens cirkuliacijai, t.y. karšto vandens temperatūrai palaikyti pagal jiems išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra savininkai butų Nr. 5, 5A, pastate adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją šiam pastatui. Name 2 butai (taip pat ir ieškovų) šildomi centralizuotai, kiti butai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Šiame pastate suvartotos šilumos paskirstymui iki 2011 m. spalio 1 d. taikytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas metodas Nr. 4 kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41. Šio pastato vartotojams priskirtas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatytas pagal metodą Nr. 5, kuris reglamentuotas šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficientu XPŠ bn = 0,20 (kai name yra 1 laiptinė). 2011 m. gegužės 17 d. UAB „ŽAIDAS“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame daugumos patalpų savininkų sprendimu (iš 9 butų ir kitų patalpų savininkų, dalyvavo 6 butų – Nr. 1, 3, 4, 6, 7, 9 – savininkai), protokolo Nr. JK-021, nutarė, kad, skirstant mokestį už suvartotą šilumos kiekį name (pastate) būtų taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, taip pat nutarė už bendro naudojimo patalpų šildymą taikyti Nr. 5 metodą, priskiriant nulinį šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficientą (k=0). Nuo 2011 m. spalio 1 d. pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo taikoma 0 šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficiento XPŠ bn vertė, išskyrus 2 butus (iš kurių taip pat ir ieškovų butai), kurie yra šildomi centralizuotai. AB „Kauno energija“ pastatui tiekia karštą vandenį centralizuotai vamzdynais į pastate esančias patalpas. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad 2011 m. gegužės 17 d. patalpų savininkų sprendimas (protokolo Nr. JK-021) negali būti vertinamas kaip bendrasavininkių susitarimas dėl šilumos kiekio dalies bendroms reikmėms nustatymo, sprendė, kad yra pagrindas atsakovę AB ,,Kauno energija“ įpareigoti ieškovų R. K. ir T. K. atžvilgiu atlikti šilumos energijos, tiektos namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų šildymui laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio perskaičiavimą, pagal metodo Nr. 5 reikalavimus, netaikant nulinio šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bute nėra karšto vandens cirkuliacinės sistemos, o ieškovams priklausančių butų Nr. 5 ir 5A sąskaitose nėra priskirta šilumos kiekio dalies karšto vandens temperatūrai palaikyti, sprendė, kad ieškovai ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo perskaičiuoti ieškovų atžvilgiu šilumos energijos paskirstymą karšto vandens temperatūros palaikymui neįrodė.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų ieškinį dalyje dėl reikalavimo atlikti šilumos energijos, skirtos karšto vandens temperatūros palaikymui, paskirstymo perskaičiavimą, nustatęs, kad toks mokestis apskritai nebuvo skaičiuojamas ieškovams. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatę ieškinio dalyką, nes ieškovai visiškai neįrodinėjo, kad toks mokestis jiems nebuvo skaičiuojamas, tačiau ieškiniu siekė įrodyti, kad toks mokestis turėjo būti skaičiuojamas ne tik jiems, bet ir visiems daugiabučio namo butų savininkams, atitinkamai sumažinant šilumos energijos kiekį, skirtą ieškovų butų šildymui. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių ginčas dėl šilumos paskirstymo būdo parinkimo, nuo kurio priklauso ieškovų mokėtinos sumos už šilumos energiją dydis iš esmės išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinus iš dalies ieškinio reikalavimą, šios sprendimo dalies apeliantai neskundžia apeliacine tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių, taikomų projektuojant ir įrengiant naujas bei rekonstruojant esamas karšto vandens sistemas (įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 15 d.), 33 punktą karšto vandens sistemose privalomas cirkuliacinis kontūras, išskyrus atvejus, kai karšto vandens naudojimas laiko atžvilgiu yra reglamentuotas, o vandens temperatūra nebus žemesnė už nurodytą šių taisyklių 9 punkte. Reikalavimas įtvirtintas siekiant užtikrinti karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių vartotojų teisę reikalauti iš karšto vandens tiekėjo, kad jam priklausančiose patalpose arba bute būtų palaikoma teisės aktuose nustatyta karšto vandens temperatūra vandens paėmimo (vartojimo) vietoje ir vonių šildytuvų darbo režimas, jeigu pastato karšto vandens sistema atitinka teisės akto reikalavimus (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 226.1 punktas, 2012 m. rugsėjo 21 d. teisės akto Nr. 1-187 redakcijos234.1punktas).

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių (toliau – Šilumos paskirstymo metodų taisyklės) 5.10 punktas nustatė dvejopo pobūdžio šilumos sąnaudas karštam vandeniui: 1) šilumos sąnaudas šalto vandens pašildymui, kurios yra šilumos sąnaudų karštam vandeniui dalis, reiškianti šilumos kiekį šalto geriamojo vandens pašildymui iki teisės aktais nustatytų parametrų; ir 2) šilumos sąnaudas cirkuliacijai, kurios yra šilumos sąnaudų karštam vandeniui dalis, reiškianti šilumos kiekį cirkuliuojančio karšto vandens temperatūros palaikymui ir vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės buitinį karšto vandens vartotoją apibrėžia kaip fizinį asmenį, kuris karštą vandenį perka savo buities reikmėms pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 punktas).

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.2 punkte (2012 m. rugsėjo 21 d. teisės akto Nr. 1-187 redakcija), 235.2 punkte nustatyta daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo pareiga mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) nustatyta tiems asmenims, kurių naudojami šildymo prietaisai yra prijungti prie karšto vandens sistemos ir kurie naudojasi karšto vandens tiekėjo suteikta paslauga, nes karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį šilumos vartotojai moka todėl, kad, karštam vandeniui cirkuliuojant daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Kadangi cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Taigi asmenys, kurie yra atsijungę nuo centralizuoto karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. jų naudojami šilumos įrenginiai nėra prijungti prie karšto vandens sistemos, nėra karšto vandens, kurio temperatūrai palaikyti yra skirta cirkuliacija, vartotojai Tačiau aiškinant karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) sistemos paskirtį ir priklausymą, svarbus ne tik cirkuliacijos sistemos vartotojų išskyrimas, bet ir cirkuliacijos sistemos, kaip pastato inžinerinės konstrukcijos, įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti, priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio ar jo vartojimo apskritai, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Šis šilumos kiekis nustatomas būstui per mėnesį vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos ir kainų komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 (toliau – Metodika), priklausomai nuo karšto vandens tiekimo sistemos tipo. Iš to išplaukia, kad karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestis nepriklauso nuo karšto vandens vartojimo, nes už suvartotą karštą vandenį jo vartotojai moka atskirai, o šis mokestis priklauso tik nuo daugiabučiame name įrengtos karšto vandens cirkuliacijos sistemos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Metodika, pagal kurią yra apskaičiuojamas cirkuliacijos mokestis, reglamentuoja atskirų energijos ir kuro rūšių normatyvinių bei faktinių sąnaudų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo ir taikymo tvarką skaičiuojant kompensacijas, t. y. skirta centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemomis besinaudojantiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad išvadą teikianti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija) kaip ir buvo nurodžiusi 2016-01-06 sprendime, išnagrinėjusi ieškovų 2015-11-20 skundą, 2016-10-13 išvadoje nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra karšto vandens cirkuliacinės sistemos, t.y. butuose nėra nei cirkuliacinių stovų, nei vonios šildytuvų, todėl AB „Kauno energija“ pagrįstai nepriskiria šilumos kiekio dalies karšto vandens temperatūrai palaikyti Pastato gyventojams.

Iš atsakovės „AB „Kauno energija“ procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad ginčo name nėra sumontuota vonios šildytuvų ir karšto vandens tiekimo (cirkuliacijos) kontūro, dėl šios nurodytos priežasties ginčo namo šilumos vartotojams karšto vandens cirkuliacijos mokestis (160kWh) karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai)) neskaičiuojamas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančių ieškovų butams Nr. 5 ir 5A sąskaitos, iš kurių matyti, kad pateiktose sąskaitose nėra grafos Šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti, jose nėra nurodytas energijos kiekis, kurį reikalinga apmokėti. Ieškovai šių byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių rašytinių įrodymų, nepaneigė ir priešingų įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad name nėra karšto vandens cirkuliacinės sistemos, todėl karšto vandens temperatūrai palaikyti mokesčio skaičiavimui bei perskaičiavimui už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. apeliantų nurodytais pagrindais nėra.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai šio ieškinio reikalavimo neįrodė (CPK 185 str.).

Dėl ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai procesinius dokumentus rengė ne advokatas, o asociacija

Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 460 Eur ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, taip pat 30 Eur už ieškovų atstovo kelionės išlaidas, tačiau įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendė nepriteisti ieškovams jų turėtų išlaidų už teisines paslaugas, kurios buvo teikiamos ieškovams CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su teismo išvada. Nurodo, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios priimtos esant kitokioms faktinėms aplinkybėms. Ieškovų dėl atliktų mokėjimų asociacijai Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga už procesinių dokumentų rengimą turėtos išlaidos kvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai. Asociacija turi teisę teikti atlygintinas viešąsias paslaugas savo nariams, įskaitant atstovavimą ir teismo procesinių dokumentų rengimą, o už šias paslaugas patirtas išlaidas ieškovai turi teisę prisiteisti iš bylą pralaimėjusios šalies. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai asociacijos narys sumoka už asociacijos jam suteiktas atstovavimo paslaugas, tai dėl to jo turėtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų dėl atliktų mokėjimų asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai už procesinių dokumentų rengimą turėtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos ir nepriteistinos.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Apeliantų nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti, ar CPK 98 straipsnio 1 dalis, užkertanti kelią prisiteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai bylos šaliai atstovauja ne advokatas, o kitas teisėtas atstovas (asociacija), neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmens lygiateisiškumo principui.Pripažinus, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nėra pagrindo spręsti dėl diskriminacinio šios normos pobūdžio ir tenkinti ieškovų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismams tokia teisė yra suteikta tik tais atvejais, kai abejonių kyla dėl konkrečioje byloje taikytino įstatymo (ar kito teisės akto) konstitucingumo (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos baigties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.). Atsakovė nepateikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei tokias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Iš apeliantų po lygiai iš kiekvieno į valstybės biudžetą priteisiama 18,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovų (apeliantų) R. K. ir T. K. iš kiekvieno po 9, 09 Eur (devynis eurus ir 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.