Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti skolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo A. P. ir atsakovo A. P. 2024 m. sausio 28 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis (toliau ir Sutartis), kuria šalys susitarė, kad nuomotojas A. P. perduoda nuomininkui A. P. laikinai, nuomos teise, naudotis ir valdyti gyvenamąsias patalpas – 2 kambarių ir 51 kv. m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), atsakovui priklausantį nuosavybės teise, o nuomininkas A. P. įsipareigojo mokėti nustatytą nuomos mokestį ir naudotis butu sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

16. 2024 m. sausio 28 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė gyvenamąsias patalpas – 2 kambarių ir 51 kv. m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame priėmimo – perdavimo akte padarytas prierašas, kad gautas 1500 Eur užstatas. Taip pat nurodyta, kad depozitas grąžintas vasario 27 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti metai yra neaiškiai nurodyti, tačiau pažymėtina, kad ginčo byloje nėra, kad užstatas buvo grąžintas 2024 m. vasario 27 d.

Dėl ginčo esmės

17. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

18. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas A. P. ir atsakovas A. P. 2024 m. sausio 29 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios terminas nustatytas iki 2025 m. sausio 28 d., nuomos mokestis - 750,00 Eur per mėnesį (Sutarties 1.2. ir 1.3. papunkčiai). 2024 m. sausio 29 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 1 500 Eur užstatą - dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Be to, Sutartyje šalys sutarė dėl Sutarties galiojimo ir nutraukimo sąlygų, įtvirtindamos nuostatas tiek dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, tiek abiejų šalių bendru sutarimu. Sutarties 5.2. papunktyje numatyta, kad Sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš 30 dienų. 5.3. papunktyje įtvirtinta, kad jeigu sutartis nutraukiama nesilaikant sutarties 5.2 papunktyje nurodyto įspėjimo termino dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti nukentėjusiai šaliai vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą. Be to, 5.4. papunktyje įtvirtintos nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, o 5.5 – nuomininko. Sutarties 5.6. papunktyje šalys susitarė, kad šalys gali nutraukti sutartį anksčiau laiko bendru rašytiniu susitarimu, nesilaikydamos Sutarties 5.2. papunktyje nurodyto įspėjimo termino.

19. Apeliacinio skundo esminis argumentas yra tai, jog Sutartis 2024 m. vasario 27 d. buvo nutraukta ne bendru šalių susitarimu, o būtent ieškovo vienašališkai išreikšta valia sutartį nutraukti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovo valios išreiškimas nutraukti nuomos sutartį bendru susitarimu nereiškia, kad Sutartis yra nutraukiama būtent šalių susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl skirtingo Sutarties nutraukimo pagrindo aiškinimo – ieškovas įrodinėjo, kad Sutartis nutraukta bendru sutarties šalių sutarimu, o atsakovas laikėsi priešingos pozicijos ir įrodinėjo, kad šalis buvo nutraukta vienašališkai ieškovo ir nutraukdamas Sutartį ieškovas nesilaikė Sutartyje numatyto įspėjimo termino. Apeliacinės instancijos teismas toliau nurodomų motyvų pagrindu nurodo esminius aspektus dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo.

20. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27 punktą). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju svarbu vertinti sutartinių nuostatų visumą bei tikrąją šalių valią dėl Sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad aiškinant Sutarties sąlygas, svarbu įvertinti ne pažodinę nuostatų reikšmę, o Sutarties sąlygų visumą. Kaip minėta, Sutarties 5.2. papunktyje numatyta, kad Sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš 30 dienų. Atitinkamai Sutarties 5.6. papunktis numato, kad šalys gali nutraukti sutartį anksčiau laiko bendru rašytiniu susitarimu, nesilaikant Sutarties 5.2. papunktyje nurodyto įspėjimo termino. Aiškinant Sutarties visumą, svarbu įvertinti ir Sutarties 3.1. papunktį, numatantį, jog Sutarties pasirašymo dieną Nuomininkas sumoka Nuomotojui 1 500 Eur dydžio užstatą. Sumokėtas užstatas grąžinamas Nuomininkui paskutinę Sutarties galiojimo dieną, jei pagal šalių pasirašytą priėmimo - perdavimo aktą Nuomininkas pilnai atsiskaitė su Nuomotoju ir įvykdė kitas Sutarties sąlygas. Byloje pateiktas 2024 m. sausio 29 d. perdavimo - priėmimo aktas, kuriame užfiksuota, kad pasirašius sutartį ieškovas atsakovui perdavė 1500 Eur užstatą. Atitinkamai minėtame akte pasirašyta, kad užstatas grąžintas 2024 m. vasario 27 d., t. y. atsakovas savo parašu patvirtino, kad nuomininkas A. P. atsiskaitė su nuomotoju ir tinkamai įvykdė Sutarties sąlygas. Aiškinant Sutarties nuostatas bei ieškovo ir atsakovo valią Sutarties nutraukimo aspektu, 1 500 Eur grąžinimas buvo patvirtinimas, jog ieškovas Sutartį įvykdė tinkamai pagal joje numatytas sąlygas.

22. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad priėmimo – perdavimo akte jis nurodė, kad nuo 2024 m. vasario 27 d. iki 2024 m. kovo 7 d. sudaro sąlygas ieškovo pasitelktoms instancijos apžiūrėti butą, ir tai rodo atsakovo nesutikimą su Sutarties nutraukimu bendru šalių susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esant iš esmės skirtingiems šalių aiškinimams, svarbu akcentuoti aplinkybes, kurias šalys iš esmės aiškino panašiai. Pirma, ieškovas grindė, kad ginčo bute pradėjo jausti nepriimtiną kvapą; antra, atsakovas pristatė į ginčo butą tam tikrus įrenginius, siekdamas galimą kvapą panaikinti; trečia, ieškovas siekė nustatyti kvapo kilmę ir pradėjo domėtis įvairiose institucijose apie galimybę nustatyti kvapą. Šios aplinkybės abiejų šalių buvo aiškinamos ir vertinamos panašiai, todėl aiškinant atsakovo prierašą priėmimo – perdavimo akte dėl suteikiamos galimybės ieškovo pasitelktoms institucijoms nustatyti kvapą, darytina išvada, kad atsakovas, kaip ieškovas ir pageidavo, sudarė galimybę nustatyti galimą kvapą pasitelkiant institucijas, tačiau tai neįrodo, kad atsakovas nesutiko su Sutarties nutraukimu, nes jau minėtas užstato grąžinimas buvo patvirtinimas, kad Sutartis įvykdyta tinkamai.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties nuostatų ir Sutarties šalių valios visumos analizė leidžia spręsti, kad Sutartis buvo nutraukta bendru sutarimu, todėl aplinkybės dėl buto galimų trūkumų pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nevertintos. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, kad būtent ieškovas inicijavo Sutarties nutraukimą ir tai buvo vienašalis jo sprendimas, tačiau akcentuotina, kad išanalizavus faktines bylos aplinkybes matyti, kad ieškovas atsakovą informavo apie galimai netinkamą kvapą bute ir šalims siekiant išspręsti galimai kilusią problemą, galiausiai buvo sutarta Sutartį nutraukti bendru šalių sutikimu. Taigi, ieškovo nurodyta galimo kvapo problema šioje byloje buvo įrodinėjama tik tuo aspektu, kiek ji susijusi aiškinant Sutarties nutraukimo aplinkybes. Visgi, kaip minėta, esminis šioje byloje ieškovo įrodinėtas aspektas buvo šalių valia dėl Sutarties nutraukimo, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo įrodyta.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių, t. y. teisėjas privalo pasiekti ne bet kokį, bet pagrįstą įsitikinimą. Tik pasiekus pagrįsto laipsnio įsitikinimą, įrodinėjimo naštą turinčios šalies įrodinėjama faktinė aplinkybė turės būti laikoma įrodyta. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamo sprendimo argumentus, darytina išvada, kad teismas tinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai įsitikino dėl ieškovo ir atsakovo valios bendru sutarimu nutraukti Sutartį.

25. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevertino liudytojo D. S. parodymų, kurie patvirtina, kad nuomojamame bute jokio kvapo nebuvo ir butas yra tinkamas gyventi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti trys liudytojai: D. S. (kviestas atsakovo A. P.), A. Ž. bei V. G. (kviestos ieškovo A. P.). Pažymėtina, kad įvertinus skundžiamą sprendimą matyti, jog pirmosios instancijos teismas liudytojų paaiškinimus vertino kartu su byloje esančiais įrodymais ir nei vienos iš byloje dalyvaujančių šalių kviestų liudytojų parodymų nesuabsoliutino. Svarbu pažymėti, kad kviestų liudytojų paaiškinimai iš esmės buvo apie buto kokybę ir galimo kvapo egzistavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių šalys nutarė Sutartį nutraukti bendru sutikimu (šalių nesutarimas dėl galimo buto trūkumo ar dėl galimos aukštos nuomos kainos ir/ar pan.) sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad liudytojų paaiškinimai nėra vieninteliai bylos įrodymai ir jie turi būti vertinami kartu su kitais bylos įrodymais, taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jo kviesto liudytojo parodymus yra teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.