Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui A. D. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė kartu su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda apie dvejus metus. 2021 m. spalio 1 d. Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr e2-3982-671/2021 priėmė sprendimą, kuriuo V. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei iš vaiko tėvo A. D. priteisė dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur. Tačiau atsakovas labai vangiai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, prisidedant prie vaiko išlaikymo. Materialinė parama yra nereguliari ir nepakankama. Nepaisant visko, atsakovas pastaruoju metu pradėjo rodyti iniciatyvą bendrauti su dukra. Visiškai supranta, kad jis turi tokią teisę ir pareigą. Tačiau pažymėtina, kad per pastaruosius dvejus metus į jų namus atsakovas buvo atvykęs tik tris kartus. Dėl šios priežasties, o taip pat ir dėl to, kad mergaitė yra dar labai maža (tik 2,5 metų), todėl dėl labai retų tėvo apsilankymų jo tiesiog neprisimena. Bandė tai paaiškinti atsakovui, tačiau jis nesupranta, jog siekiant bendravimo, tinkamai užtikrinančio vaiko interesus, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad mergaitė prie tėvo priprastų, jį pažintų, tiesiog norėtų su tėvu leisti laiką. Tuo tarpu atsakovas norėtų dukrą pasiimti iš karto kelioms dienoms, o paskui parvežti namo. V. D. šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Nustatant bendravimo tvarką su vaiku, reikėtų atsižvelgti ir į tai, nes mergaitė privalo būti ugdoma, dalyvauti atitinkamose ugdymo programose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad jiems su atsakovu nepavyksta taikiai išspręsti konkrečios bendravimo su dukra tvarkos, prašo teismo nustatyti, kad atsakovas galės su dukra bendrauti bei susitikinėti šio ieškinio reikalavimų dalyje prašoma nurodyta tvarka, nustatant iki vaikui sukaks 4 metai, pereinamąjį laikotarpį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPk) 123 straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima institucijai žinoma nuo 2019 m. kovo 25 d. Nuo 2018 m. liepos 2 d. ieškovės šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. Atsakovo šeimai atvejo vadybos procesas inicijuotas nuo 2020 m. sausio 24 d. Pažymima, kad situacija dėl bendravimo tvarkos institucijai žinoma nuo 2023 m. vasario 3 d., kai buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Gavus pranešimą buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas, buvo siūloma institucijoje susidaryti bendravimo tvarką, tačiau atsakovas atvykti atsisakė, asmenys nesutarė taikiai dėl bendravimo tvarkos sąlygų, vaiko nuomonė neišklausyta dėl mažo amžiaus. Įvertinus vaiko situaciją, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, informacija perduota atvejo vadybai, organizuotas atvejo vadybos posėdis. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, institucija rekomenduoja nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarką, tačiau bendravimo tvarka turi būti patogi ne ieškovei ar atsakovui, bet pačiam vaikui.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad nuo dukros gimimo atsakovas vaiką yra aplankęs tik tris kartus. Dukra atsakovo nepažįsta, tarp jų dar nėra susiformavusio ryšio, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo nustayti pereinamąjį dukros ir atsakovo bendravimo laikotarpį.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinus tai, jog atsakovas nerodo iniciatyvos nustatyti bendravimo su dukra tvarką, institucija neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimu V. D. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir iš atsakovo dukrai priteistas materialinis išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. V. D. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. 2023 m. vasario 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV-238 nurodyta, kad atskirai gyvenantys vaiko V. D. tėvai tarpusavyje nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo kyla nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka teismo vertintina kaip minimali, tačiau atsakovo nedalyvavimas teisminiame procese ir savo pozicijos neišdėstymas sudaro prielaidas daryti išvadą, kad atsakovas prašomai nustatyti tvarkai neprieštarauja. Pažymėtina, kad šalių dukrai yra beveik treji metai, ji yra prisirišusi prie ieškovės, su atsakovu faktiškai nesimato. Ieškovės teigimu, atsakovas vaiką nuo gimimo aplankė tik tris kartus, išlaikymo neteikia. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nustatant pereinamąjį atsakovo bendravimo su dukra laikotarpį, šiuo metu geriausiai atitiks vaiko interesus, ją nustačius nebus nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės ir padės ieškovei ir atsakovui išvengti nesutarimų ir neaiškumo sprendžiant bendravimo su vaiku klausimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatytina ieškiniu prašoma atsakovo bendravimo su dukra V. D. tvarka.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama ar koreguojama (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad bendru tėvų sutarimu visuomet galimas platesnis skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jei toks bendravimas atitinka vaikų interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-00896). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 107 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 233,33 Eur. Teismas šioje byloje patyrė 15,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 107 Eur žyminio mokesčio, 233,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra V. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) iki dukrai V. D. sukaks ketveri metai, vaiko tėvas galės kartu su dukra leisti laiką dukros nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko mamai, kiekvieno savaitgalio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Apie ketinimą atvykti į susitikimą su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas SMS pranešimu;

2) dukrai V. D. sukakus ketveriems metams, vaiko tėvas galės kartu su dukra leisti laiką, nedalyvaujant vaiko mamai, pasiimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos kas antro savaitgalio penktadienį nuo 17.00 val. ir parveždamas dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val. Apie ketinimą atvykti į susitikimą su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas SMS pranešimu.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 107 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 233,33 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 15,60 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – už procesinių dokumentų įteikimą). Išaiškinti, kad šias sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.