Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą dukrai V. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad nepilnametės V. D. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos ieškovė; priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu A. D. susipažino 2019 m. Pradėjo bendrauti, susitikinėti ir palaikyti vis artimesnius tarpusavio santykius. Jai pastojus atsakovas apsidžiaugė, ėmė planuoti bendrą jų ateitį. 2020 m. spalio mėnesį apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. D., kurios atžvilgiu atsakovas tėvystę pripažino, pateikdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Vis dėl to, gimus vaikui santykiai tarp jų pamažu ėmė blogėti, vis dažniau ėmė kilti tarpusavio nesutarimai. Galiausiai, atsakovui jos atžvilgiu pradėjus naudoti net ir smurtą, 2021 m. sausio mėnesį bendras jų gyvenimas nutrūko. Atsakovas visą šį laikotarpį, kol gyvena skyrium, nėra parodęs jokios iniciatyvos dėl bendravimo su vaiku, visiškai nesidomi jų dukros gyvenimo aktualijomis. Kadangi atsakovas nesuvokia, jog reikia betarpiškai ir kuo daugiau dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime, siekdama vaikui saugumo, visapusės jo interesų, sveikatos apsaugos, šiuo ieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad dukra dar yra labai maža, tarp jos ir dukros, neabejotinai, yra susiklostęs glaudus ir tamprus emocinis ryšys, ji stengiuosi sudaryti kuo palankesnes vaiko vystymuisi sąlygas, juo rūpintis, auginti ir prižiūrėti, todėl protingiausia būtų, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja. Ji nežino atsakovo nuolatinių pajamų, tačiau jis yra jaunas darbingo amžiaus žmogus, todėl mano, kad turėtų atitinkamai prisidėti ir prie vaiko išlaikymo. Jos materialinė padėtis yra labai sunki. Dirbti negali, nes augina naujagimį, kurio priežiūrai dar nepriimtų jokia ugdymo įstaiga. Taip pat augina dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų K. U., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikams. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamo turto neturi, todėl su vaikais šiuo metu yra apsistoję pas mamą, jai priklausančioje nuosavybėje. V. D. auga, jos poreikiai greitai keisis, išlaidos, skirtinos mergaitės išlaikymui, tik didės, dėl ko vis sunkiau bus jai vienai ją išlaikyti. Mano, kad atsakovas bent jau materialiai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, siekiant jį užauginti, išlavinti bei išauklėti pilnaverte asmenybe.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad skyriui ieškovės R. U. šeima yra žinoma, šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. R. U. trūksta socialinių įgūdžių, reikalinga pagalba tėvystės įgūdžiams formuoti, taip pat ne kartą gauta informacija apie piktnaudžiavimą alkoholiu šeimoje, todėl šeimai reikalingos tiek atvejo vadybos, tiek socialinės paslaugos. Vertinant tai, kad atsakovas A. D. visiškai nusišalino nuo dukros auginimo ir išlaikymo skyrius nėra įsitikinęs, kad atsakovas šiuo metu galėtų tinkamai užtikrinti savo mažametės dukros V. D. poreikius ir tinkamas gyvenimo sąlygas, nekelia prieštaravimų dėl V. D. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. U. jos gyvenamojoje vietoje. Išvadoje taip pat nurodyta, kad skyrius įvertinęs pateiktus duomenis apie mažametę ir jos amžių bei žinant šių dienų vaikų išlaikymą ir kasdieninius poreikius, vertina, jog V. D. nėra išskirtinius poreikius turintis vaikas, todėl prašoma 200 Eur vaikui išlaikyti šiuo atveju yra tinkama, o A. D. vadovaudamasis sąžiningo ir rūpestingo tėvo principu turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų mažametei dukrai užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad nuo 2021 m. sausio mėnesio, kai jos ir atsakovo santykiai nutrūko, atsakovas visiškai nebendrauja su dukra ir neteikia jai išlaikymo. Jos mėnesines pajamos sudaro apie 420 Eur, iš kurių 200 Eur per mėnesį skiria neseniai įsigyto buto išsimokėjimui. Dukros V. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga mažiausiai apie 200 Eur.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad susiekus su atsakovu, jis nurodė, kad atsisako teikti išlaikymą dukrai V. D..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą V. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaikas yra beveik vienerių metų amžiaus, nuo 2021 m. sausio mėnesio gyvena tik su ieškove R. U..

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesirūpina dukra ir jos neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė atsiliepimo, todėl jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 468 Eur (atskaičius mokesčius)). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 200 Eur suma. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį 200 Eur išleidžia neseniai įsigyto buto išsimokėjimui. Šalių dukra specialiųjų poreikių neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Išklausius ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, konstatuotina, kad nurodytos šalių dukros poreikiams reikalingos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos vaikui augant neabejotinai didės, nėra susijusios su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro 216,85 Eur socialinė pašalpa ir 140 Eur išmoka vaikui. Be V. D. ieškovė taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką – K. U., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, su vaikais gyvena pas jos mamą, tačiau neseniai išsimokėtinai įsigijo butą, kuris šiuo metu yra remontuojamas. Sodros duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, kadangi atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tinkamai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį, jo mėnesines pajamas ir išlaidas. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę byloje nėra, todėl jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių nurodytą informaciją, akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis skiriasi, atsakovas turi geresnes galimybes prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo, tuo tarpu aplinkybė, kad šalių dukra yra tik 10 mėnesių, apriboja ieškovės, vienos auginančios vaiką, galimybes šiuo metu dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansine prasme. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie turtinę padėtį, visos abejonės dėl jo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių dukros poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, ieškovės ir atsakovo galimybes juos tenkinti, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai V. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-1167-4228). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vieto nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 83 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo žyminis mokestis sudaro 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 198 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 137 Eur žyminio mokesčio ir 198 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.