- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-722-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00084-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio, Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl leidimo įteisinti atliktus statybos darbus ir pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis Registrų centre bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, A. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė leisti (pripažinti teisę) ieškovei įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytus 2021 m. lapkričio 19 d. Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše ir 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021, be atskiro atsakovo A. V. sutikimo; leisti pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centras, įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo A. V. sutikimo. Taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Ieškovei priklausančio namo antro aukšto patalpose buvo atlikti statybos darbai, vandens ir nuotekų vidaus tinklų įrengimo darbai pagal buvusio savininko T. C. ir atsakovo 2015 m. balandžio 27 d. bendraturčių susitarimą. Nurodė, kad Atsakovui už tai buvo sumokėta kompensacija.
2.2. Nurodytiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, atlikti statybos darbai neturi įtakos atsakovo valdomoms patalpoms bei kitoms namo patalpoms ar konstrukcijoms. Mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti statybos darbus ir įregistruoti naują kadastro duomenų bylą, o statybos įteisinimas nepažeidžia nė vieno iš bendraturčio teisių.
2.3. Ieškovė prašo leidimo be atsakovo sutikimo tik įteisinti statybos darbus, nes sutikimas darbų atlikimui atsakovo jau buvo duotas 2005 m. balandžio 27 d..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovei teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytus 2021 m. lapkričio 19 d. Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše ir 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021, be atskiro atsakovo A. V. sutikimo; Leido ieškovei pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centras, įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo A. V. sutikimo. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad įvertinus liudytojų, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, taip pat minėto susitarimo sudarymo aplinkybes, jo turinį, bei jame bendraturčių aptartas sąlygas, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, konstatuotina, kad atsakovas apie visus T. C. suplanuotus bei atliktus statybos darbus žinojo, turėjo galimybę kontroliuoti darbų atlikimą, taip pat įvertinti visas aplinkybes, o prieš išreiškiant savo valią, paprašyti susipažinti su projektine dokumentacija, apsvarstyti galimus susitarimo teisinius padarinius, patikrinti, kokias pareigas pagal šį sandorį įgis, o kokias gali prarasti, tačiau atsakovas nei statybos darbų atlikimo metu, nei po atliktų statybos darbų pabaigos, gavęs likusią dalį pinigų pagal bendraturčių susitarimą, jokių pretenzijų dėl atliktų statybos darbų T. C. nereiškė, taip pat negynė galbūt savo pažeistų teisių teisme. Darė išvadą, kad bendraturčių susitarimas patvirtina, jog buvo duotas leidimas atlikti tiek paprastojo, tiek ir kapitalinio remonto darbus, įrengiant antrajame namo aukšte papildomus sanitarinius mazgus ir jiems izoliuoti nuo kambarių patalpų, reikalingas pertvaras.
4.2. Nurodė, kad ieškovės teigimu, ji turtą įsigijo savo ir savo šeimos poreikiams, ir patvirtino, kad patalpos jai ir jos šeimai reikalingos poilsiui, nurodė, kad ji neketinanti vykdyti jokios komercinės veiklos gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad buvęs ginčo patalpų savininkas T. C. jau nuo 2005 metų vykdė gyvenamųjų patalpų nuomos veiklą vasaros sezono metu, ir apie tai atsakovui buvo žinoma, tačiau atkreipė dėmesį, kad jokių pretenzijų atsakovas dėl keliamo per didelio triukšmo ar kitų nepatogumų (aplinkos gerbūvio pakitimų, didesnių šiukšlių kaupimo mastų ir pan.) nei buvusiam savininkui, nei dabartinei savininkei (ieškovei), nei kompetentingoms institucijoms nereiškė.
4.3. Akcentavo, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose negyvena ir pats jose vykdo patalpų nuomos veiklą. Taip pat, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, o ir atsakovas to neneigė, kad nuo 2010 m., liudytojui T. C. išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, iki šiol, ginčo patalpomis niekas nesinaudojo ir jose negyvena, todėl laikė, jog atsakovo argumentai apie tai, kad ieškovei priklausančios patalpos bus naudojamos atskirų subjektų (šeimų) apgyvendinimui, o atsakovo įvardijami galimi nepatogumai (padaugės gyventojų, automobilių, triukšmas, tarša ir t. t.) dar nėra realūs, jie tik preziumuojami. Darė išvadą, kad atsakovo šios pirmiau paminėtos pretenzijos tikėtinai yra susijusios su jo pozicija neduoti sutikimo įteisinti statybos darbus bei įregistruoti naujus kadastrinius matavimus, ar su kitais bendraturčių tarpusavio nesutarimais, o gal ir siekimu įgyti išimtinai tik sau kuo naudingesnių bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo sąlygų, bet ne su realiai egzistuojančiais jo teisių pažeidimais.
4.4. Nurodė, kad atsakovas savo argumentus dėl nesutikimo su ieškovės prašomais įteisinti statybos darbais ir dėl grėsmės pastato saugumui iš esmės grindžia tik paaiškinimų forma ir tuo, kad atlikti statybos darbai ne yra, bet gali būti nesaugūs, ir nenurodė kokių nors, jo nuomone, teisės normų pažeidimų. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kilusią realią grėsmę statinio saugumui, nors remonto darbai atlikti jau kurį laiką, t. y. nuo 2005 m., o atsakovas visą šį laiką tai nelaikė veiksniu, pažeidžiančiu jo teises, dėl ko reiktų kreiptis teisminės gynybos. Atkreipė dėmesį, kad teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kad nuo statybos darbų pabaigos pablogėjo pastato būklė, buvo būtina dėl to atlikti kokius nors papildomus remonto darbus, kas teismo vertinimu patvirtina, kad atsakovo teisių pažeidimas tėra tik menamas, o ne realus.
4.5. Nurodė, kad statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams, t. y. statybos tinkamumą vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks yra būtinas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16, 23 dalys). Teigė, jog byloje nenustatyta, kad atlikti statybos darbai pablogino ar pablogins ateityje namo būklę ar bus pakenkta kitoms bendrojo naudojimo patalpoms, todėl darė išvadą, kad atsakovas viso proceso metu, teigdamas, jog po atliktų statybos darbų namo naudojimas gali tapti pavojingu, pareigos įrodyti savo teisių pažeidimą neįvykdė, neteikė tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismo neprašė paskirti statinio dalinę ekspertizę dėl statinio techninės būklės ir statinio atitikimo esminiams statinio reikalavimams įvertinimo.
4.6. Nurodė, kad atsakovo argumentai dėl per didelio sanitarinių mazgų skaičiaus ieškovės gyvenamojoje patalpoje taip pat yra nepagrįsti, nes teisės aktai neriboja sanitarinių mazgų gyvenamajame pastate skaičiaus. Teigia, jog tai patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teismui pateiktoje išvadoje, kurioje nurodyta, kad nei 2005 m. – 2008 m., nei šiuo metu galiojantys teisės aktai sanitarinių mazgų skaičiaus pastate nereglamentuoja, o tą patį teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo pasikviestas liudytojas specialistas M. U..
4.7. Nurodė, jog byloje yra duomenys, kad atsakovui dėl jo gyvenamosios patalpos užliejimo keletą kartų buvo išmokėtos draudiminės išmokos, tačiau pažymėjo, kad byloje visiškai nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių žalos atsakovo turtui atsiradimo priežastis. Teigė, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jam nėra žinomos tikslios jo gyvenamosios patalpos apipylimų priežastys. Darė išvadą, kad byloje, išskyrus atsakovo niekuo nepagrįstus teiginius apie galbūt netinkamai įrengtą vamzdyną ir duomenis apie atsakovui išmokėtas draudimines išmokas, įrodymų, leidžiančių spręsti, kad užliejimai vyko būtent dėl ieškovės prašomų įteisinti netinkamai atliktų statybos darbų, byloje nėra.
4.8. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamojo namo naujos kadastrinės bylos įregistravimas nekilnojamojo turto registre, gyvenamojo namo aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas pažeistų atsakovo interesus ir sukeltų jam kokias nors neigiamas teisines pasekmes. Pažymėjo, kad savavališka statyba šiuo atveju nėra užfiksuota, o kaip minėjo pirmiau, atsakovas statybos darbams atlikti sutikimą buvo davęs ankstesniam patalpų savininkui, o ieškovė, įsigijusi turtą, jame atliko tik paprastąjį remontą. Teigia, jog dėl fakto, kad po naujų kadastrinių matavimų užfiksuoti tikslesni gyvenamojo namo pastato duomenys, byloje ginčo nėra. Darė išvadą, kad patikslinus kadastro duomenis, ir nustačius, jog gyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei, duomenys yra kitokie, nei nekilnojamojo turto įregistruoti, yra faktinis ir teisinis pagrindas šiuos duomenis įregistruoti. Teismo vertinimu, atsakovo nesutikimas, kad ieškovė įregistruotų pasikeitusius nekilnojamojo turto kadastro duomenis, nėra pagrįstas objektyviais argumentais, todėl pažeidžia ieškovės bendrą dalinę nuosavybę į jos turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktoje išvadoje (2021-08) 7-ame atsakyme, ši institucija nurodė, kad statybos darbų atlikimo metu (2005 metais) kapitalinio remonto darbams buvo privalomas leidimas. Teigia, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (2004 m. gruodžio 17 d. – 2005 m. gegužės 10 d.; 2005 m. gegužės 11 d. – 2005 m. liepos 23 d.; 2005 m. liepos 24 d. – 2006 m. sausio 19 d. redakcijos), statytojas turėjo pateikti savivaldybės administracijos subjektui: statinio projektą ir statinio bendraturčių sutikimą (kai statinys kapitališkai remontuojamas). Mano, kad ši aplinkybė sąlygoja neginčytiną aplinkybę, jog 2005 metais galiojo reglamentavimas reikalavęs, kad būtų gautas privalomas leidimas atlikti kapitalinio remonto darbus. Pažymėjo, kad leidimo gavimui reikėjo ne tik bendraturčių sutikimo, bet ir pateikti statinio projektą. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvęs savininkas T. C. kada nors būtų kreipęsis dėl tokio leidimo gavimo.
6.2. Apeliantui kyla klausimas, kodėl T. C. rengdamas susitarimą, kuris pagal turinį yra parengtas teisininko, neaptarė didžiosios dalies statybos darbų – 2-ojo aukšto perplanavimo, kapitalinėse sienose papildomų durų/angų iškirtimo? Kodėl byloje nėra net menkiausių objektyvių duomenų apie projekto egzistavimą, jo pateikimą pasirašyti apeliantui ar pan.? Mano, jog šios aplinkybės ir atskleidžia tikrąjį ir buvusį susitarimo tikslą ir esmę – T. C. paruoštas susitarimas buvo skirtas papildomo nuotakyno įrengimui, o ne patalpų perplanavimui.
6.3. Nurodė, kad atliktų darbų apimtį ir jų nekokybiškumą pradėjo pastebėti, kai pradėjo „lįsti“ atliktų statybos darbų brokas – nuolatiniai apipylimai. Teigia, kad dėl atliktų statybos darbų teisėtumo apeliantas kreipėsi ne šiai bylai prasidėjus į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – VTPSI), o dar 2010 metais (2010 m. vasario 17 d. prašymas adresuotas VTPSI su gavimo data – atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 1). Pažymėjo, kad jau 2010 metais buvo nurodoma, kad prie kiekvieno kambario yra įrengti san. mazgai be leidimo ir kad vyksta pastovūs apipylimai.
6.4. Atkreipė dėmesį, jog T. C. nėra jau toks nepriklausomas šaltinis, nes jis yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje kaip vykdęs neteisėtą veiklą gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat statybos darbus 2005 metais, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė tam neturėdamas nei statinio projekto nei leidimo, kuris tuo metu buvo privalomas. Mano, kad vien tik egzistuojant šioms dviem aplinkybėms tampa akivaizdu, jog pastarasis siekia maskuoti savo statybos darbų teisėtumą ir nurodo, kad neva 2005 m. balandžio 27 d. susitarimas apėmė statybos darbų rezultatą bei kurio darbai atsispindi 2017 m spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
6.5. Dėl 2014 m. rugsėjo 19 d. architekto M. S. rašytinio paaiškinimo apeliantas nurodė, kad teismas šiais duomenimis negalėjo remtis dėl šių argumentų. Pirma, architektas M. S. surašė paaiškinimą dėl vieno buto padalinimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, t. y. nesprendžiant ir nevertinant atliktų statybos darbų apimties. Antra, architektas nurodė, kad „sprendiniai neturės įtakos bendrojo naudojimo patalpoms, konstrukcijoms, nes nebus atliekami statybos darbai - tik faktinis atskiro buto įteisinimas.“ Kitaip tariant, šiam subjektui nebuvo pateiktas nei vienas techninis, statybinis duomuo, kurio pagrindu pastarasis būtų vertinęs atliktų statybos darbų tinkamumą ir atitiktį statybos techniniams reglamentams ar kitiems norminiams aktams. Mano, kad šis subjektas vertino tik bendrąjį buto, kaip atskiros patalpos su atskiromis inžinerinėmis sistemomis atitiktį, o ne atliktus statybos darbus, jų apimtį bei įtaką gyvenamajam namui iš statybinės pusės. Darė išvadą, kad toks duomuo neturi jokio sąsajumo su nagrinėjamos bylos esme – statybos darbų atitikimu statybos reikalavimams.
6.6. Nurodė, kad apeliantas gavęs buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo aprašą, kreipėsi į specialistą M. U., kuris 2022 m. kovo 14 d. pateikė vertinimo išvadą Nr. 22/03-14. Teigia, jog šios išvados esmė – ieškovės užsakymu pateikto aprašo neatitikimas išvadoje išvardintų STR nuostatoms, nes jame nėra visų būtinų duomenų, t. y. aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, statinio kategorija, nenurodyti statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo bei neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai, paprastojo bei kapitalinio remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir t. t. Pažymėjo, kad specialistas taip pat nurodė, jog ,,Iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti jų atitikties keliamiems statybos norminių dokumentų reikalavimams, nes nėra duomenų apie įrengtų nuotekų vamzdyno, vidinių sienų, pertvarų, fizinių mechaninių ir techninių charakteristikų. <...> Todėl negalima įvertinti atitikties STR 2.01.01:2005 keliamiems reikalavimams“ bei ,,Iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti gyvenamojo namo normatyvinės kokybės“. Laikė, kad ši M. U. konsultacinė išvada paneigė ieškovės įrodinėtiną aplinkybę, kad atlikti statybos darbai, kuriuos prašoma įvertinti, atitinka minimalius STR reikalavimus.
6.7. Mano, kad 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto (vertinimas) išvada Nr. V1- 973-112021 yra nepagrįsta, nes neturi jokios tiriamosios dalies. Teigia, kad nesant tiriamosios dalies, negalima suprasti, kaip nagrinėjamu atveju specialistas vertindamas tik iš nuotraukų ir video medžiagos objektą gali įvertinti nuotakyno atitiktį dėl STR reikalavimų, bei apie kuriuos teismo posėdžio metu buvo aiškiai pasisakęs specialistas M. U.. Pažymi, kad specialistas M. U. net ir nevertindamas 2021 m. lapkričio 17 d. Specialisto (vertinimo) išvados Nr. VI-973-112021, dėl etikos ir teismo ekspertų nevertinti kitų specialisto išvadų sumetimų, atsakė aiškiai ir visiems suprantamai, kad sąramos montavimo tinkamumas gali būti patikrinamas apskaičiuojant gniuždymo, apkrovos skaičiavimus, taip pat kvapų sklidimo, pastato nuotekų šalintuvo ir pastato vandentiekio susijungimo pavojaus, nutekėjimo iš nuotakyno kriterijai gali būti nustatyti išimtinai tik bandymų metu tikrinant nuotakyno sandarumą, bei nesant techninės dokumentacijos, projekto, naudotų medžiagų techninių savybių ir t. t., nustatyti atliktų statybos darbų atitiktį neatliekant bandymų, skaičiavimų yra neįmanoma.
6.8. Kaip vieną iš nesutikimo motyvų apeliantas įrodinėja pateiktais duomenis iš draudiko, kad laikotarpyje nuo 2006 m birželio 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. įvyko net 13 apipylimo įvykių, ko pasekoje pastarajam draudikas (AB „Lietuvos draudimas“) išmokėjo 17 528,27 Lt sumą. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas naudojasi pirmu aukštu, ieškovė (kaip ir buvęs savininkas T. C.) – antru aukštu, trečiasis asmuo A. D. – trečiu (mansarda). Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog vandens pratekėjimas buvo iš trečiojo aukšto (mansardos). Mano, jog vertinant elementaria logika yra daugiau negu akivaizdu, kad užpylimų šaltinis, vieta – iš antrojo aukšto, kurios dabar priklauso ieškovei (tuo metu T. C.). Darė išvadą, kad esant tokiems rašytiniams duomenims, apeliantas neturėjo įrodinėti techninės priežasties iš kur konkrečiai įvyko pratekėjimas, bent taip nurodė pirmos instancijos teismas. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimo taisyklę, kad būtent ieškovė pagal nagrinėjamos bylos specifiką privalėjo įrodyti, kad priežastis buvo ne nuotakyno nesandarumas, o trūkęs radiatorius, išvirtęs kibiras ar pan.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Teigia, kad 2005 m. balandžio 27 d. Bendraturčių susitarimo šalis aiškiai atskleidė susitarimo apimtį: nuotekų vamzdyno įrengimas, papildomų san. mazgų įrengimas, atitinkamai patalpų perplanavimas. Pažymėjo, kad susitarimas buvo įgyvendintas ir darbai atlikti dar 2005 m. gegužės – liepos mėnesiais.
8.2. Nurodė, kad T. C. liudijimą patvirtino bei 2005 m. balandžio 27 d. Bendraturčių susitarimo apimtį atskleidė ir kiti bylos įrodymai – ieškovės J. D., trečiojo asmens A. D., liudytojų A. D., K. K. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.
8.3. Mano, kad teismui įvertinus įrodymų visumą ir nustačius, kad 2005 m. balandžio 27 d. Bendraturčių susitarimas apėmė visus darbus (papildomų san. mazgų įrengimą, nuotekų vamzdyno įrengimą, patalpų perplanavimą), kurie buvo atlikti dar 2005 metais, kuriuos dabar siekia formaliai įteisinti dabartinė bendraturtė J. D., atsakovo A. V. nesutikimo motyvai apskritai neturi būti vertinami – jis sutikimą davė, jo sutikimas realizuotas, darbai atlikti. Teigia, kad dabar iš esmės sprendžiamas tik A. V. atsisakymo pasirašyti atitinkamą prašymą VĮ Registrų centras ar kitus dokumentus institucijoms pagrįstumas.
8.4. Teigia, kad kas liečia projektą, atsakovas nenurodė kaip konkrečiai gali būti pažeistos projekto autoriaus teisės. Be to mano, kad namo projektas nėra platinamas, kopijuojamas ir t. t., o pats atsakovas yra netinkamas subjektas ginti projekto autoriaus teises. Pažymi, jog liudytojas K. K. apklaustas 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje patvirtino, kad buvo ir projektas, kurį subraižė santechnikos įmonė.
8.5. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato reikalavimo ginčo namui rengti projektą kapitalinio ir paprastojo remonto darbams, nenumato reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovo nesutikimas su atliktais darbais yra absoliučiai nepagrįstas.
8.6. Nurodė, kad architektas M. S. 2014 m. rugsėjo 19 d. atsakymu iš esmės pasisakė, jog namo 2 aukšte užfiksuoti atlikti statybos darbai ir sprendiniai neturi įtakos bendro naudojimo patalpoms ar konstrukcijoms ir kad namo vidaus tinklams nereikalingas atskiras projektas.
8.7. Atkreipė dėmesį, jog specialisto D. K. (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021 nurodyta, kad daroma galutinė išvada, jog adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, apžiūrint patalpas II aukšte ir rūsyje, įvertinus patalpų perplanavimas II aukšte, nustatyta jog statybos darbai atlikti tinkamai ir atitinka STR keliamus reikalavimus; angos kapitalinėse sienose ir patalpų perplanavimas gipso-kartono ar kitomis sienomis neįtakoja namo konstrukcijų, namo I aukšto eksploatavimo galimybių; 75 diametro vamzdynas išvedžiotas tinkamai pagal STR reikalavimus ir gali būti eksploatuojamas; panaudotos atliktiems darbams tinkamos medžiagos įrengiant plastiko ilgaamžius (60 m. naudojimui) vamzdžius.
8.8. Pažymėjo, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose negyvena ir pats jose vykdo patalpų nuomos veiklą. Kitaip tariant, būtent jo veikla suponuoja jo deklaruojamus sau nepatogumus: didesnį žmonių skaičių name, kitokį bendrų patalpų naudojimą, naudojimosi namo įranga apkrova, infrastruktūros pakitimai. Mano, kad būtent atsakovas A. V. savo veikla tokius pokyčius sukėlė ir to neįtakojo namo antrame aukšte atlikti darbai.
8.9. Teigia, kad statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios atsiradusias neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius, imasi atitinkamų pažeidimo pašalinimo priemonių. Pažymi, kad bendraturčių sutikimas yra tik vienas iš privalomųjų dokumentų tiek siekiant įteisinti statybos darbus, tiek ir pakeisti kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. D. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti – palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad atsakovo sutikimas dėl fekalinių nuotekų vamzdžių rūsyje ir per pamatus bei fekalinių vandenų nuotekų surinkimo sistemos įrengimo apėmė ir antrojo aukšto perplanavimo darbus, reikalingus sanitarinių mazgų įrengimui, nes kitaip kam T. C. iš viso norėtų prasivesti nuotekyną jei ne papildomų tualetų ir dušų įsirengimui. Akcentavo, kad atsakovas apie ketinamus atlikti ir atliktus kito bendraturčio statybos darbus žinojo, buvo davęs sutikimą T. C., gavo atlygį, nes be pinigų atsakovas nieko nebūtų leidęs, ir T. C. sumokėtą prieš darbų pradžią ir po jų atlikimo, todėl mano, kad atsakovo nurodytas argumentas, jog jis neturėjo jokios informacijos apie T. C. atliekamus ir atliktus kapitalinio remonto darbus pastato antrajame aukšte, yra visiškas melas. Teigia, jog tą patvirtino liudytojų parodymai, be to, ir paties atsakovo pozicijos keitimas bylos eigoje.
10.2. Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas kitų namo bendrasavininkų sutikimų įsirengė papildomą tualeto ir vonios kambarį, vasaros sezono metu užsiima kambarių nuoma, todėl darė išvadą, kad atsakovo teiginiai apie padaugėjusių gyventojų skaičių, kuris galimai sąlygos didesnį triukšmą, trukdys atsakovui galimybę naudotis turima pastato dalimi, niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad tokie nurodomi atsakovo teiginiai negali būti laikomi įstatymo leistinais įrodymais apie jo teisių pažeidimą.
10.3. Pažymėjo, kad atsakovo pasitelktas ekspertas M. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra statybos techninių reglamentų ar įstatymų reglamentuojančių kiek gali būti name vonios ir tualeto kambarių. Nurodė, kad M. U. 2022 m. kovo 14 d. vertinimo išvadomis bei jo paaiškinimais, duotais teisme apie tai, kad iš ieškovės 2021 m. lapkričio 19 d., surašytame Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti gyvenamojo namo normatyvinės kokybės (atitikties keliamiems statybos norminių dokumentų reikalavimams), ir dėl to negalima atsakyti, kaip tai atsilieps gyvenamojo namo savybėms ir eksploatavimo galimybėms. Tačiau atkreipė dėmesį, jog šio specialisto pateiktuose atsakymuose analizuojama tik ieškovės pateikto buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo aprašo turinio atitiktis teisės aktų reikalavimams. Mano, kad šios išvados nėra pagrįstos visais objektyviais duomenimis (faktais), ir savaime neįrodo, kad šiuo atveju dėl atliktų buvusio bendraturčio statybos darbų kiltų reali grėsmė gyvenamojo namo saugumui.
Atsiliepimas
10.4. Akcentavo, kad statybos darbai yra faktiškai atlikti. Teigė, jog kaip nurodyta VĮ Registrų centras atsiliepime, kapitalinis remontas atliktas 2005 metais, o paprastas remontas 2007‑2008 metais. Nurodė, kad ieškovė dalį namo iš varžytynių įgijo tik 2013 metais. Mano, jog įpareigoti ieškovę rengti remonto projektą, kuriame turėtų būti nurodomi ketinami atlikti darbai, kai patys darbai jau yra atlikti, kai atlikti darbai yra fiksuoti kadastro duomenų byloje, kai pats projektas net nėra privalomas, yra netikslinga, neteisinga ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės bei atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas leisti ieškovei įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus be atskiro atsakovo sutikimo bei leista įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atskiro atsakovo sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Byloje esančiais įrodymais bei proceso dalyvių teiktais paaiškinimais nustatyta, kad 720,72 kv. m bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. D. (16977/72072 dalys), atsakovui A. V. (1/2 dalys) ir trečiajam asmeniui A. D. (19059/72072 dalys). Pagal 1997 m. spalio 6 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartį Nr. 2-3533 bei 2003 m. spalio 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Iš 2003 m. spalio 25 d. pirkimo –pardavimo sutarties matyti, kad T. C. iš A. D. ir A. D. įsigijo 50/100 dalių, t. y. 360,36 kv. m, gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 720,72 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini). Iš 2013 m. birželio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto matyti, jog ieškovė 2013 m. birželio 4 d. įvykusiose varžytynėse nusipirko 16977/72072 dalis ginčo namo, nuosavybės teise priklausančias skolininkui T. C..
15. Taip pat nustatyta, kad 2005 m. balandžio 27 d. tarp T. C. ir atsakovo buvo sudarytas bendraturčių susitarimas, kuriuo atsakovas davė sutikimą T. C. jo lėšomis namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną, reikalingą T. C. patalpoms aptarnauti, pagrindinėse namo konstrukcijose – namo sienose ir per pamatus nutiesti fekalinių nuotekų vamzdžius, žemės sklype atlikti reikiamus darbus ir įrengti fekalinių nuotekų surinkimo sistemą, aptarnaujančią T. C. patalpas. Atsakovas sutiko, kad būtų išduoti reikalingi institucijų leidimai, įvykdyti šioje sutartyje išvardyti darbai. Pagal šio susitarimo 4 punktą atsakovas gavo kompensaciją. Šis susitarimas patvirtintas notaro ir atsakovas jo neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
16. Iš ieškovės keliamų reikalavimų matyti, kad ji šioje byloje siekia įteisinti atliktus statybos darbus, teigdama, kad, jai norint įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti pakeistus bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo kadastro duomenis, yra reikalingas atsakovo susitikimas, kurio jis nepagrįstai neduoda (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 60.4 punktas). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja pagrindas leisti ieškovei įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, be atskiro atsakovo sutikimo ir leisti pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centre bei įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atskiro atsakovo sutikimo.
17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018, 16 punktas).
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio normą, yra pažymėjęs, jog bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
19. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
20. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovo A. V. sudarytą bendraturčių susitarimą. Mano, jog pagal jo turinį, kuris yra parengtas teisininko, nėra net menkiausių objektyvių duomenų apie projekto egzistavimą, jo pateikimą pasirašyti apeliantui ar pan., todėl T. C. paruoštas susitarimas buvo skirtas tik papildomo nuotakyno įrengimui, o ne patalpų perplanavimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pagal minėtą susitarimą, apeliantas davė sutikimą (leidimą) šiems darbams atlikti – T. C. lėšomis namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną, reikalingą T. C. patalpoms aptarnauti; pagrindinėse namo konstrukcijose – namo sienose ir per pamatus T. C. lėšomis nutiesti fekalinių nuotekų vamzdžius (100 mm skersmens vamzdžius rūsyje ir per pamatus); žemės sklype, kuriame yra namas atlikti reikiamus žemės darbus ir T. C. lėšomis įrengti fekalinių vandenų nuotekų surinkimo sistemą, aptarnaujančią T. C. patalpas; atsakovas sutinka, kad būtų išduoti reikalingi valstybinių institucijų leidimai, neišskiriant leidimų žemės kasybos darbams tikslu įvykdyti šioje sutartyje išvardintus darbus, neišskiriant vietinės asenizacijos šulinių įrengimo; T. C. lėšomis atlikti kitus darbus, būtinus šiame susitarime įvardintiems darbams atlikti.
21. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovo sudarytas bendraturčių susitarimas dėl nuotakyno įrengimo, tačiau keliamas klausimas, ar šis susitarimas apėmė apelianto leidimą dėl patalpų perplanavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar minėtas susitarimas apėmė leidimą perplanuoti ieškovui priklausančias patalpas, esminiai elementai yra susitarime nurodytas neapibrėžtumas, t. y. minėtu susitarimu šalys susitarė: „<...> išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną, reikalingą T. C. patalpoms aptarnauti. <...> įrengti fekalinių vandenų nuotekų surinkimo sistemą, aptarnaujančią T. C. patalpas <...>“. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas, įrengdamas nuotakyną siekė sukurti jam priklausančiose patalpose atskirus san. mazgus. Šiuo atveju akivaizdu, jog siekiant įrengti papildomus san. mazgus, juos būtina atskirti nuo bendrų patalpų, kadangi vonios kambarys bendrose patalpose negali egzistuoti ir tokiu būdu juo nebūtų galima naudotis. Tai reiškia, kad jau pastatytame ir eksploatuojamame pastate, atskiras san. mazgas gali būti įrengtas tik perplanuojant esamas patalas, t. y. įrengiant pertvaras atskiriančias san. mazgą nuo bendrų patalpų.
22. Dar daugiau, dr. D. K. specialisto (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021 yra nurodyta, kad: <...> pastato II aukšto patalpų perplanavimas atliktas vykdant statybos darbus STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7 straipsnio reikalavimais, kurie apibrėžia statybos rūšis ir jų apimčiai keliamus reikalavimus. [...] atlikti darbai (patalpų perplanavimas) vykdytas siekiant patalpoms atitikti Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ reikalavimus, kad kambariai – patalpos būtų atribotos perdangomis ir sienomis, tenkinančios gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus; būtų atskiri gyvenamieji kambariai ir sanitariniai mazgai, tai yra patalpos būtų tinkančios gyventi gyventojams).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovo sudarytas bendraturčių susitarimas numato, jog yra duodamas leidimas įrengti ir išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną aptarnaujantį T. C. patalpas, o teisinis reglamentavimas numato, kad san. mazgai turi būti atskirti nuo gyvenamųjų patalpų perdangomis ir sienomis, darytina išvada, jog 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovo sudarytas bendraturčių susitarimas apėmė ir patalpų perplanavimą.
24. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktoje išvadoje (2021-08) 7-ame atsakyme, ši institucija nurodė, kad statybos darbų atlikimo metu (2005 metais) kapitalinio remonto darbams buvo privalomas leidimas. Mano, kad ši aplinkybė sąlygoja neginčytiną aplinkybę, jog 2005 metais galiojo reglamentavimas reikalavęs, kad būtų gautas privalomas leidimas atlikti kapitalinio remonto darbus. Pažymėjo, kad leidimo gavimui reikėjo ne tik bendraturčių sutikimo, bet ir pateikti statinio projektą. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvęs savininkas T. C. kada nors būtų kreipęsis dėl tokio leidimo gavimo.
25. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi (bylos Nr. e3K-3-351-695/2019) nurodė, kad: „šioje nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo, o yra vertinama, ar egzistuoja pagrindas leisti ieškovei įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, be atskiro atsakovo sutikimo ir leisti pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centre bei įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atskiro atsakovo sutikimo“ (2019 m. lapkričio 21 d. nutarties (bylos Nr. e3K-3-351-695/2019) 44 punktas). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne ieškovės atliktų kapitalinio ir paprastojo remonto darbų įteisinimo klausimas, tačiau teisės ieškovei leisti įteisinti atliktus remonto darbus be atskiro atsakovo sutikimo. Tai yra sprendžiamą, ar atsakovas pagrįstai atsisako duoti leidimą atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto įteisinimo procedūras.
26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams, t. y. statybos tinkamumą vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks yra būtinas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16, 23 dalys). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas atliktų kapitalinio ir paprastojo remonto darbų pobūdis ir su jais siejami galimi atsakovo teisių pažeidimai, tačiau ne nustatoma, ar visi ieškovės atlikti darbai atitinka statybos techniniame reglamente nustatytus kriterijus, kadangi šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
27. Apeliaciniu skundu atsakovas gana plačiai analizuoja bei vienu iš esminių požymių, jog ieškovės siekiami įteisinti darbai atlikti nekokybiškai nurodo nuolatinius atsakovo apipylimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nors į bylą yra pateikti įrodymai, jog atsakovo patalpos buvo apipiltos net 13 kartų, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad minėti apipylimai įvyko būtent dėl ieškovės siekiamų įteisinti kapitalinio bei paprastojo remonto darbų netinkamo atlikimo. Šiuo atveju neaišku, dėl kokių priežasčių įvyko šie apipylimai (ar dėl užsikimšusio nuotakyno, ar dėl netinkamai atliktų remonto darbų, ar tiesiog dėl netinkamo naudojimosi san. mazgais), todėl šiuo atveju bet kokios kategoriškos, ar net tikėtinos išvados darymas būtų laikomas prielaida, tačiau teismas vadovaujasi tik byloje esančiais bei ištirtais įrodymais.
28. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių architekto M. S. 2014 m. rugsėjo 19 d. išdėstytą rašytinę poziciją bei UAB „Eicosolution“ specialisto dr. D. K. (vertinimo) išvadą Nr. VI-973-112021 bei mano, jog reikėtų vadovautis specialisto (eksperto) M. U. 2022 m. kovo 14 d. vertinimo išvadomis bei jo paaiškinimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kaip minėta, šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės siekiamo įteisinti kapitalinio ir paprastojo remonto darbų atitikties statybos techninio reglamento nuostatoms klausimas, tačiau siekiama išsiaiškinti, ar atlikti minėti remonto darbai pažeidžia apelianto teises tinkamai naudotis jam priklausančia bendrosios nuosavybės dalimi, ar tokie jo galimi teisių pažeidimai neegzistuoja.
29. Kaip matyti iš į bylą pateiktos specialisto (eksperto) M. U. 2022 m. kovo 14 d. vertinimo išvados, specialistas iš esmės nurodė, jog iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti gyvenamojo namo normatyvinės kokybės (atitikties keliamiems statybos norminių dokumentų reikalavimams), ir dėl to negalima atsakyti, kaip tai atsilieps gyvenamojo namo savybėms ir eksploatavimo galimybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta specialisto išvada, M. U. nei patvirtina, nei paneigia apelianto teiginių, jog ieškovės siekiami įteisinti remonto darbai iš esmės pažeidžia apelianto, kaip bendraturčio teises, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog apeliantas pagrįstai atsisako duoti leidimą nurodytiems remonto darbams įteisinti. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad minėta specialisto išvada neįrodyta, jog dėl atliktų buvusio bendraturčio statybos darbų gali kilti reali grėsmė gyvenamojo namo saugumui.
30. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje apklaustų liudytojų duotų paaiškinimų teisinį vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog byloje liudytojais apklausti asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų teikę žinomai melagingus paaiškinimus. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad T. C. buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje kaip vykdęs neteisėtą veiklą gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ar tai, kad T. C. tiek su ieškove, tiek su A. D. yra socialiniame tinkle „Facebook“ draugų sąraše, nesudaro pagrindo teigti, jog liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi.
31. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija AG 22 Nr. 073 bei 2022 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą iš kurio matyti jog ieškovė sumokėjo advokatei 1 500 Eur už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
35. Taip pat atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. D. prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Pažymą dėl atstovavimo išlaidų bei 2022 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, jog trečiasis asmuo A. D. sumokėjo advokatei 750 Eur už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad trečiojo asmens prašoma priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmestas, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
36. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V. 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės J. D. naudai.
Priteisti iš atsakovo A. V. 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų trečiojo asmens A. D. naudai.