Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs prokuroro skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismui 2010 m. gruodžio 27 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla Nr. 06-1-10070-08, kurioje R. K. kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d., 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo2003-05-01 iki 2006-02-10), 182 str. 2 d. M. M. kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 24 str. 6 d. 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-I968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10), 182 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėti teisme trukdo netinkamas kaltinamasis aktas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. 2 p., 3 p., 4 p. reikalavimų. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas dėl G. V. ir R. K. (t. 1, b. l. 1-2), G. V. ir UAB „V. R. “ (t. 1, b. l. 7), įtariamaisiais apklausti S. K. , E. L. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir atleistas nuo atsakomybės pagal BK 39¹ str.), O. J. , G. V. (tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai), R. K. , M. M. . Šioje byloje kaltinimai reiškiami R. K. ir M. M. , nes jie nusikalstamas veikas padarė veikdami vieninga tyčia su S. K. , kuris subūrė bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams O. J. , E. L. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems to paties nusikalstamo susivienijimo nariams. Teismas kreipėsi į prokurorę su prašymu pateikti reikiamą informaciją apie kitus inkriminuojamos bendrininkų grupės įtariamuosius asmenis bei pasidomėjo dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK reikalavimams. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nepateikė duomenų, kokie procesiniai sprendimai priimti dėl įtariamųjų O. J. , S. K. , UAB „V. R. “ ir prašė bylą nagrinėti pagal esamą kaltinamąjį aktą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl šių asmenų būtų išskirtas, sustabdytas, nutrauktas, ar priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kad jie veikė bendrininkų grupe su R. K. ir M. M. . Nepatraukus baudžiamojon atsakomybėn visų galimų bendrininkų ir netiriant kiekvieno iš jų dalyvavimo nusikaltime apimties, neįmanoma pasiekti BPK ir BK nustatytų tikslų. Baudžiamosios bylos išskirimas dėl įtariamųjų O. J. , S. K. , UAB „V. R. “ pakenktų bylos faktinių aplinkybių išsamiam konstatavimui. Be to, įtariamieji O. J. , S. K. teisminio nagrinėjimo metu negali būti apklausiami kaip liudytojai, nes jie kaltinamajame akte įvardinti kaip veikę vieninga tyčia bendrininkų grupe su R. K. ir M. M. . Pagal kaltinamojo akto turinį, bendros nusikalstamos veikos aplinkybes bei situaciją, tokiu modeliuojamu atveju, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėtų pasisakyti ir dėl bendrininkų grupės įtariamųjų asmenų O. J. , S. K. , o tai pažeistų šių asmenų teises, nes jie byloje nebuvo patraukti kaltinamaisiais. Toks nuosprendis būtų neteisėtas ir naikintinas. Šioje byloje yra atlikti keli svarbūs, reikšmingi vertinimui ūkinės finansinės veiklos tyrimai, VMI tyrimai bei pateiktos specialistų išvados, tačiau kaltinamajame akte visiškai neatskleisti ir nenurodyti šių specialistų išvadų esminiai konstatavimai, tai taip pat kaltinamajame akte detaliai taisytini duomenys (Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-47 10 p.).

Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Z. B. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 2 p., 3 p., 4 p., nes jame nurodyti visi įstatymo reikalaujami duomenys apie kaltinamuosius M. M. ir R. K. bei įstatymo nustatyta tvarka aprašytos jų nusikalstamos veikos. Teismas nepagrįstai teigia, kad pasisakydamas dėl O. J. ir S. K. kaip bendrininkų vaidmens M. M. ir R. K. inkriminuojamoje veikoje pažeistų O. J. ir S. K. teises. Toks pažeidimas būtų tik tada jei teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatuotų, kad dėl šių veikų kalti ir O. J. ir S. K. . Tačiau teismo taip elgtis nieks neverčia ir neprašo. Jau yra susiformavusi teismų praktika, kad kaltu pripažįstamas asmuo nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, dėl kurio byla atskirta.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovauja jau suformuota teismų praktika dėl galimybės apklausti, asmenis galinčius duoti parodymus apie savo ir bendrininkų padarytą veiką, už kurią nenuteisti, teisiamajame posėdyje kaip liudytojus pagal BPK 277 str., 279 str., 281 str. Jeigu teismui iš anksto nebuvo žinoma apie jų parodymų turinį. Taip pat numato galimybę apklausti asmenis apie kurių parodymus teismas žinojo, t. y. jie turėtų būti apklausti pagal liudytojo apklausos taisykles tik neįspėjami pagal BPK 163 str. ir 235 str., o išaiškinama pilietinė prievolė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma (LAT Senato 2007 m. gruodžio 1 d. apžvalga dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, LAT 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 2K-469/2006, 2007 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 2K-26/2007).

Prokuroras pažymi, kad teismas pažeidė BPK 255 str. 1 d., nes atsisakė nagrinėti bylą tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Asmens atsakomybė yra individuali ir negali priklausyti nuo kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais dėl kiekvieno kaltu pripažinto asmens teismas turi individualiai įvertinti įrodymus ir konstatuoti, kad jų pakanka arba ne šiam asmeniui nuteisti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimų sujungimas ir atskirimas yra išimtinė prokuroro teisė (BPK 170 str. 4 d. 1 p.), o kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme yra prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo teisė (BPK 256 str.), todėl teismas neturėtų reikšti savo nuomonės ir samprotavimu apie tokių veiksmų pagrįstumą, reikalingumą. Be to, BPK 2 str. įtvirtinta prokuroro atsakomybė už ikiteisminio tyrimo sėkmę principą, ir siekdamas šiame BPK straipsnyje numatytų tikslų prokuroras pats sprendžia kaip organizuoti tyrimą. Pamini, kad S. K. , O. J. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai analogiškas veikas yra padarę bendrininkaudami daugiau nei su 100 įvairių įmonių atstovais, todėl vien jau dėl šios priežasties juos visus vienoje byloje perduoti teismui neįmanoma. Lietuvos teismuose jau buvo nagrinėjama ir priimti sprendimai dešimtyje baudžiamųjų bylų, išskirtų iš baudžiamosios bylos Nr. 06-1-10011-04 pagal visiškai analogiškas aplinkybes, kaltinant fizinius ir juridinius asmenis, veikusius bendrininkų grupe su S. K. suorganizuoto nusikalstamo susivienijimo nariais (2007 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-383/2007, 2008 m. liepos 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-120/2008, 2010 m. liepos 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-348/2009). Be to, jeigu teismui nežinoma, kokie sprendimai priimti dėl O. J. , S. K. , UAB „V. R. “, visada gali išsireikalauti tokius duomenis. Pažymi, kad baudžiamoji byla dėl S. K. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklos 2010 m. balandžio 27 d. perduota ir nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, o 2010 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „V. R. “ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su valstybės institucijos atstovu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Kaltinamajame akte nėra detalaus specialistų išvadų konstatavimo, nes ikiteisminio tyrimo metu gautų 6 specialistų išvadų dėl UAB „V. R. “ ir UAB „J. a.“ citavimas labai išplėstų kaltinamojo akto apimtį, todėl jos visos su priedais pridėtos prie baudžiamosios bylos, nurodytos kaltinamajame akte (BPK 219 str. 4 p.) ir teismas turi galimybę su jomis susipažinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti prokuroro skundą, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti ją teisiamajame posėdyje.

Prokuroro skundas tenkintinas.

Reikalavimai, keliami kaltinamojo akto turiniui, yra numatyti BPK 219 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 2 p., 3 p., 4 p. reikalavimų, todėl nutarė bylą perduoti prokurorui.

BPK 219 str. 2 p. numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą, prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys.

Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto kaltinimai pareikšti dviem asmenims, t. y. R. K. ir M. M. . Šių asmenų anketiniai duomenys, kaip to reikalauja BPK 219 str. 2 p., kaltinamajame akte išsamiai nurodyti.

BPK 219 str. 3 p. numatyta, kad kaltinamajame akte būtina aprašyti nusikalstamą veiką, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, kaltinamajame akte aptarti visi aukščiau paminėti požymiai nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo R. K. bei M. M. byloje buvo pareikšti įtarimai. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje fiziniai asmenys būtų buvę pripažinti nukentėjusiaisiais nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodė būtent kokios R. K. ir M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų svarbios padarymo aplinkybės yra nenurodytos kaltinamajame akte.

BPK 219 str. 4 p. numatyta, kad kaltinamajame akte privalomai turi būti nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Šioje byloje pateiktame kaltinamajame akte pagrindiniai duomenys, kuriais prokuroras grindžia kaltinimus R. K. ir M. M. yra nurodyti kaltinamojo akto 19-32 puslapiuose, kas sudaro beveik pusę viso kaltinamojo akto turinio.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, prokuroras neišanalizavo ikiteisminio tyrimo metu specialistų pateiktų išvadų atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimus ir tai yra kaltinamojo akto surašymui keliamų reikalavimų nesilaikymas. Su šia teismo išvada sutikti negalima. Baudžiamojoje byloje yra ikiteisminio tyrimo metu duotos specialistų išvados su visais priedais, šios išvados kaltinamajame akte yra išvardytos, nurodyta jų buvimo vieta konkrečiuose bylos tomuose. Įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte detalizuoti specialistų išvadų esmės, privaloma nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Išsami tokių duomenų analizė daroma teisme, kuris ir vertina pateiktus kaltinimą pagrindžiančius duomenis.

Aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. keliamiems reikalavimams, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas savo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartyje perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje konstatavo, kad byloje nenustatytos kliūtys, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti bylos teisme. Tai reiškia, kad byloje apteikto kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. keliamiems reikalavimams, nebuvo nustatyta, nes perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pats teismas pripažino, kad kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje nėra.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėjimui iš esmės. Visos kitos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Aukštesnės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinant R. K. ir M. M. perduota prokurorui, panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėjimui iš esmės.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.