Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M., 2002 m. gruodžio mėnesį, bendrininkų grupėje, gavęs iš bendrininko 121.563,6 lt sumai žinomai suklastotas UAB „E.“ ir „S.“ PVM sąskaitas faktūras, serija LBH Nr. 8101729, 8101732, serija LEA 3475679 ir netikrus 2002 m. gruodžio 30 d. darbų atlikimo aktus prie jų bei jais pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB „M.“ statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas paslaugas, šioms, žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms bei netikriems darbų atlikimo aktams prie jų patekus į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą ir PVM bei pelno mokesčio deklaracijas, o 2003 m. sausio 27, 2003 m. kovo 21, liepos 2, 2004 m. birželio 10 dienomis bendrovės „M.“ PVM bei pelno mokesčio deklaracijoms patekus ir į K. apskrities VMI, jis, minėtus jam žinomai 121.563,60 lt sumai suklastotus dokumentus, panaudojo.

Kaltinamasis A. M., 2003 birželio – 2003 m. liepos mėnesiais, bendrininkų grupėje, gavęs iš bendrininko 115.493,35 lt sumai žinomai suklastotas UAB „“J.“ PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 6799043, 6799047 bei jomis pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB „M.“ statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas prekes, šioms, žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms patekus į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o 2003 m. liepos 25, 2003 m. liepos 2, 25, rugpjūčio 22, 2004 m. vasario 20, 2004 m. birželio 10 dienomis bendrovės „M.“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijoms patekus ir į .K apskrities VMĮ, jis jam žinomai 115.493,35 lt sumai suklastotus dokumentus panaudojo.

Kaltinamasis A. M., 2003 rugsėjo – 2004 m. kovo mėnesiais, bendrininkų grupėje, gavęs iš bendrininko 1.645.581,39 lt sumai žinomai suklastotas UAB „O.“, „“J.“ , „J.“, „S.s“, „J.“ PVM sąskaitas faktūras, serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901515, 2901516, serija LEA Nr. 6799115, 6799117, serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA Nr. 3475768, LEB Nr. 7258161, 7258162, 7258163, serija LEC Nr. 1749793 bei jomis pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB „M.“ statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas prekes, šioms, žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms bei darbų atlikimo aktams prie jų patekus į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o 2003 m. spalio 27 – 2005 m. rugsėjo 29 dienomis UAB „M.“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijoms patekus į K. apskrities VMĮ, jis jam žinomai 1.645.581,39 lt sumai suklastotus dokumentus, panaudojo ir UAB „M.“ bei valstybės biudžetui padarė didelę žalą.

Kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad, nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d., būdamas UAB „M.“ tiekimo viršininku, nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d., būdamas komplektavimo skyriaus vadovu, nuo 2003 m. vasario iki 2003 m. birželio 11 d., būdamas laikinai einančiu pareigas generaliniu direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2002 m. gruodžio – 2003 m. vasario mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Kauno miestų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „E.“ bei „S.“ PVM sąskaitas faktūras Serija LBH Nr. 8101729, 8101732, LEA Nr. 3475679 ir prie jų pridėtus 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktus su juose užfiksuotais jam žinomai melagingais duomenimis, neva UAB „E.“ ir „S.“ pardavė, o UAB „M. nupirko paslaugų už 121.563,60 lt, suorganizavo šių įsigytų suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „Mitnija“ buhalterinę apskaitą, suorganizavo, kad pagal juos mokėjimo pavedimais su tomis bendrovėmis būtų atsiskaityta ir, UAB „M.“ finansininkams dėl nežinojimo, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai prie jų yra suklastoti, 2003 m. vasario 12 d. mokėjimo pavedimais pervedus į UAB „E.“ ir „S.“ sąskaitas banke „S.“ 121.563,60 lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus kaltinamajam A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M.“ priklausantį turtą – 121.563,60 lt.

Be to, kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad, kad būdamas UAB „M.“ generaliniu direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. birželio – 2003 m. liepos mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku V. ir K. miestų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „“J.“ PVM sąskaitas faktūras Serija LEA Nr. 6799043, 6799047 su jose nurodytais jam žinomai melagingais duomenimis, neva UAB „J.“ pardavė, o UAB „M.a nupirko prekių už 115.493,35 lt, suorganizavo šių įsigytų suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, suorganizavo, kad pagal juos mokėjimo pavedimais su ta bendrove būtų atsiskaityta ir, UAB „Mitnija“ finansininkams dėl nežinojimo, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, 2003 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimu, pervedus į UAB „J.“ sąskaitą banke „S.“ 115.493,35 lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus kaltinamajam A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M.“ priklausantį turtą – 115.493,35 lt.

Be to, kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad per laikotarpį nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d. būdamas UAB „M.“ generaliniu direktoriumi, o nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar - generalinio direktoriaus pavaduotoju ir, užimamų pareigų pagrindu turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. rugsėjo – 2004 m. balandžio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. ir K. miestų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „O.s“, „J.“, „J.“, „S.“ bei „J.“ PVM sąskaitas faktūras, Serija LEB Nr. 2901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 901441,2 901442, 5901493, 2901495, 2901515, 2901516, Serija LEA Nr. 6799115, 6799117, Serija LEB Nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545,5614548, Serija LEA Nr. 3475768, Serija LEB Nr. 7258161, 7258162, 7281163, Serija LEC Nr. 1749793 su juose užfiksuotais jam žinomai melagingais duomenimis, neva minėtos bendrovės pardavė, o UAB „M.“ iš jų nupirko paslaugų už 1.645.581,39 lt, suorganizavo šių įsigytų suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, suorganizavo, kad pagal visus juos mokėjimo pavedimais su tomis bendrovėmis būtų atsiskaityta ir, UAB „M.“ finansininkams dėl nežinojimo, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, per laikotarpį nuo 2003 m. spalio 6 d. iki 2004 m. balandžio 26 d. mokėjimo pavedimais pervedus į UAB „O.“, „J.“, „J.“, „S.“ bei „J.“ sąskaitas banke „S.“ 1.645.581,39 lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus kaltinamajam A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „M.“ priklausantį turtą – 1.645.581, 39 lt.

Be to, kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2002 m. gruodžio – 2003 m. sausio mėnesiais, žinodamas, kad UAB „E.“ ir „S.“ PVM sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai prie jų yra suklastotos, suorganizavo, kad UAB „M. darbuotojai A. N. ir A. Z. pasirašytų prie UAB „E.‘ ir „S.“ esančiuose darbų atlikimo aktuose, kuriuose nurodyta neva UAB „M.“ pirko paslaugų už 121.563,60 lt, tame tarpe 18.543,60 lt sudarė PVM, suorganizavo, kad šie suklastoti dokumentai būtų pateikti UAB „M.“ finansininkams ir įtraukti į UAB „M.“ apskaitą, o išskirtos PVM sąskaitose faktūrose išskirtos sumos įtrauktos į UAB „M.“ PVM deklaracijų už 2002 m. gruodžio mėn. 40,48,57,59 arba 61 langelius ir taip 18.543,60 lt sumažinus UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus K.apskrities VMI K. skyriui, veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 18.543,60 lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti.

Be to, kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. birželio – 2003 m. rugpjūčio mėnesiais, žinodamas, kad UAB „J.“ PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, nurodė, UAB „M.“ darbuotojams V. P., A. M. pasirašyti UAB „J.“ suklastotose sąskaitose faktūrose, neva UAB „M.“ pirko prekių už 115.493,35 lt, tame tarpe 17.617,63 lt sudarė PVM ir pats pasirašė, nurodė suklastotus dokumentus , įtraukti į UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose sumass įtraukti į UAB „M.“ PVM deklaracijų už 2003 m. birželio, liepos mėn. 40,48,57,59 arba 61 langelius ir taip 17.617,63 lt sumažinus UAB „M.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus Kauno apskrities VMI K. skyriui, veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 17.617,63 lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti

Be to, kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. rugsėjo – 2004 m. balandžio mėnesiais, žinodamas, kad PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, nurodė UAB „M.“ darbuotojams A. N., F. S., B. R., V. A., A. M. pasirašyti UAB „O.s“, „S.“, J.“, „Julidera“, „J.“ sąskaitose faktūrose, kuriuose nurodyta neva UAB „M.“ pirko prekių už 1.645.581,39 lt, tame tarpe 251.020,95 lt sudarė PVM, nurodė kad šie suklastoti dokumentai būtų pateikti UAB „M.“ finansininkams ir įtraukti į UAB „M“ apskaitą, o išskirtos PVM sąskaitose faktūrose išskirtos sumos įtrauktos į UAB „M“ PVM deklaracijų už 2003 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. 40,48,57,59 arba 61 langelius ir taip 251.020,95 lt sumažinus UAB „M“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus K apskrities VMI K skyriui, veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 251.020,95 lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti

Be to, kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2002– 2005 m. laikotarpiu, žinodamas, kad UAB „O.“, „J“, „J“, „J“, „S“, „E“ PVM sąskaitos faktūros, o prie dalies iš jų ir darbų atlikimo aktai yra suklastotos, suorganizavo, kad šie suklastoti dokumentai būtų perduoti UAB „M“ finansininkams ir įtraukti į UAB „M“ buhalterinę apskaitą bei metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003, 2004 metus jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną ir taip per minėtą laiką 239.309 lt sumažinus UAB „M“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį bei tokią deklaraciją pateikus K apskrities VMI K skyriui, veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB „M“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 239.309 lt valstybės biudžetui priklausančių pelno mokesčio lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti.

Be to, kaltinamasis A. M. kaltinamas ir tuo, kad 2003 m. vasario 4 – 2003 m. birželio 11 d. laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB „J“ ir UAB „M“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, įtraukęs į UAB „M“ buhalterinę apskaitą nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB „J“ PVM sąskaitas faktūras, apgaulingai tvarkė bendrovės „M“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios 2003 m. UAB „M“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Kaltinamoji „UAB M“ kaltinama tuo, kad, kaltinamasis A. M., atstovaudamas bendrovę, įgijęs ir panaudojęs 1.882.638,34 lt sumai žinomai suklastotus dokumentus - UAB „E“, „S“, „O“, „J“, „J“, „J“ PVM sąskaitas faktūras bei darbų atlikimo aktus prie UAB „Evratas“ ir „Somtaras“ PVM sąskaitų faktūrų, UAB M“ naudai 2003 m. birželio – 2003 m. rugpjūčio mėnesiais įgijo turtinę teisę į 17.617,63 lt., 2003 m. rugsėjo – 2004 m. balandžio mėnesiais, įgijo turtinę teisę į didelės vertės, t.y. 251.020,95 lt valstybės biudžetui mokėtino PVM, 2002 m. – 2005 m. įgijo turtinę teisę į didelės vertės, t.y. 235.309 lt. pelno mokesčio ir panaikino UAB „M prievolę visas minėtas sumas į valstybės biudžetą sumokėti.

Be to, UAB „Mitnija“ kaltinama ir tuo, kad, valdoma kaltinamojo A. M., jam ūkines operacijas pagrindus žinomai suklastotais dokumentais, žinant, kad 2003 m. tarp UAB „M“ ir „J“ realiai jokios ūkinės operacijos nevyko, į UAB „M“ buhalterinę apskaitą įtraukęs suklastotas UAB „J“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA 6799043, 6799047, 2003 m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje iš dalies nebuvo galima nustatyti 2003 m. UAB „M.“ ūkinės, komercinės ir finansinės būklės, jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad, jam susipažinus su liudytoju V. R., kuris, kaip UAB „V s“ direktorius pagal subrangos sutartis UAB „M“ atliko darbus, šis jam pasiūlė pinigų išgryninimo galimybę ir paaiškino tvarką. Jis, siekdamas pakelti savo prestižą, norėdamas greičiau bendrovėje pakilti karjeros laiptais, nutarė V. R. pasiūlymu pasinaudoti ir, naudodamasis išgrynintais bendrovės pinigais bei iš V. R. gautomis suklastotomis sąskaitomis faktūromis ir kitokiais dokumentais, bendrovės administracijai ir jos savininkams siekė parodyti, jog jis geba greitai ir operatyviai dirbti, moka organizuoti nenutrūkstamą darbų eigą ir, kad jo darbo dėka bendrovėje bet kokie darbai vyks sklandžiai. Bendrovei tuo metu buvo reikalingi statybos montavimo darbų atlikėjai. Jis davė V. R. bendrovės rekvizitus ir reikalingų atlikti statybos montavimo darbų duomenis. Gavęs bendrovės pervestų pinigų dalį (12 procentų iš jam atiduotos sumos buvo išskaičiuota), jis pats surado darbuotojus ir šie statybos montavimo darbus atliko operatyviai. Su darbininkais jis atsiskaitė išgrynintais pinigais. Praėjus kuriam tai laikui, jis vėl nutarė pasinaudoti V. R. paslaugomis. Šis jam padėti ir vėl sutiko, tad jis perdavė jam sąrašą reikalingų prekių (reikalingas prekes jis žinojo iš vykdytojų pareikštų užsakymų). Gavęs iš V. R. suklastotus dokumentus, jis jais pagrindė jo paties įvairiose vietose už išgrynintus (antrą kartą iš jam atiduodamos pinigų sumos buvo išskaičiuota 12 ar 13 procentų) pinigus nupirktas prekes. Be šio karto, buvo ir trečias analogiškas kartas. Trečią kartą iš jam grąžinamos sumos išskaičiuota buvo 13 procentų. Vieningos tyčios užsiimti suklastotų dokumentų įgijimu bei jų panaudojimu, jis neturėjo. Naudojosi jais tik siekdamas greitesnės karjeros. Kad pinigų išgryninimui įgyti ir panaudoti dokumentai buvo traukiami į deklaracijas, bei, kad jų pagrindu buvo mažinamos PVM bei pelno mokesčių atskaitos, nesuprato. Apie tai sužinojo tik šios bylos ikiteisminio tyrimo metu. Apie tokią savo veiklą jis nei bendrovės vadovams, nei savo bendradarbiams, nesakė. S. K., E. L. bei kitų nusikalstamo susivienijimo narių nepažinojo ir su jais nebendravo. Visus reikalus tvarkė tik su V. R..

Kaltinamoji UAB „M.“ kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie kaltinamojo A. M. įmonės vardu vykdytą veiklą, naudojant suklastotas sąskaitas faktūras, nieko nežinojo ir neįtarė. Įmonės vykdomų darbų apimtis yra labai didelė. Sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų srautai įmonėje taip pat dideli. Buvę suklastotos sąskaitos faktūros iš kitų tarpo niekuo nesiskyrė. Kaltinamasis A. M. buvo stropus ir gerai išmanantis bendrovės darbą, darbuotojas. Jam dirbant, darbai objektuose buvo atliekami operatyviai, prastovų objektuose beveik neliko. Iki jo to dar nebuvo buvę. Matant tokius jo organizacinius sugebėjimus, jis buvo labai vertinamas ir keliamas karjeros laiptais. Tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, bendrovė sužinojo tokį jo stropumą, operatyvumą ir sugebėjimus lėmusias aplinkybes. A. M. panaudotus suklastotus dokumentus, bendrovė, to nežinodama, įtraukė ir į savo buhalterinę apskaitą, ir į PVM bei pelno mokesčio deklaracijas. Apie žalos padarymą valstybės biudžetui, taip pat sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Tai sužinojus, su valstybe buvo atsiskaityta.

Liudytojas V. R. parodė, kad, dirbdamas UAB „Vilniaus stogai“ direktoriumi, S. K. nurodymu, surasdavo įmones, kurioms reikėjo grynų pinigų. Joms, suklastotų PVM sąskaitų faktūrų bei darbų atlikimo aktų pagalba padėdavo už 12-13 procentų mokestį pinigus išsigryninti. Dirbdamas UAB „M“ pagal subrangos sutartis, susipažino su kaltinamuoju A. M. ir jam taip pat pasiūlė suklastotų dokumentų pagalba išsigryninti pinigus. A. M. su tuo sutiko. Abu susitarė, kad A. M. jam duos reikiamų paslaugų, prekių, įrenginių sąrašus, o jis gaus jam jau suklastotus dokumentus. Tokiu būdu A. M. pradžioje už 12, vėliau už 13 procentų mokestį, turės „juodų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų. Iš A. M. jis tris kartus gavo tokius sąrašus ir tris kartus jį aprūpino fiktyviais paslaugų suteikimo, prekių ar įrenginių pardavimo dokumentais. Dėl kiekvieno karto A. M. kreipdavosi ir prašydavo vis iš naujo. Iš A. M. gautus užsakymus jis atiduodavo S. K. ir gaudavo iš jo dokumentus jau suklastotus. Pasiimtus suklastotus dokumentus, susitikimų V ir K metu, atiduodavo A. M.. UAB „M“ pervedus pagal juos pinigus į dokumentuose nurodytų fiktyvių uždarų akcinių bendrovių „E.“, S.“, „J“, J“, „J“, „O“ sąskaitas, juos bankomatuose nuimdavo E. L.. Jis iš L gaudavo jau išgrynintus pinigus be išskaičiuotų (pradžioje 12, po to 12 ar 13 ir trečią kartą -13) procentų bei perduodavo juos kaltinamajam A. M..

Liudytojas E. L. parodė, kad S. K. pasiūlymu, užsiėmė UAB registravimu, asmenų, joms vadovauti, suradimu, dokumentų perdavimu, pinigų bankomatuose nuėmimu. Jis suprato, kad fiktyvių dokumentų pagalba S. K. padeda įmonėms išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. Jo įsteigtos įmonės „E“, S“, „J“, J“, „J“, „O“ jokios veiklos nevykdė. Buvo naudojami tik tų įmonių apskaitos dokumentai bei rekvizitai. UAB „M“ pagal suklastotus dokumentus pervestus fiktyvioms įmonėms pinigus, S. K. nurodymu nuimdavo jis ir atiduodavo S. K.. Po kurio tai laiko iš S. K. gaudavo pinigus be kažkokios tai jų dalies, kuriuos, S. K. nurodymu, atiduodavo V. R..

Liudytojas S. K. parodė, kad, liudytojui V. R. pasiūlius, jis sukūrė schemą, padedančią įmonėms už tam tikrą mokestį susimažinti valstybei mokamą pelno mokestį. Pagal V. R. sudarytą planą, buvo surandami žmonės, galintys tokiose bendrovėse, kaip „M“ atlikti darbus, aprūpinti prekėmis. Toje grandinėje UAB „E“, S“, „Jo“, Ju“, „Ju“, „O“ buvo įregistruotos VMI ir buvo naudojamos tik kaip tarpininkės, bet prekės ir paslaugos įmonėms suteikiamos buvo realiai. Atsakė už visą tą veiklą bei tuo rūpinosi V. R.. Taip pat buvo tvarkoma ir visų tų įmonių buhalterinė apskaita, mokami mokesčiai valstybės biudžetui, pildomos ir VMI pateikiamos įvairios tų įmonių deklaracijos.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2001 – 2006 metais UAB „M“ jis dirbo tiekėju vadybininku. Kada ir kokiu būdu ant UAB „J“ PVM sąskaitų faktūrų LEA Nr. 6799043, 6799047 atsirado jo parašai, nežino ir neprisimena. Taip pat negali pasakyti ir ar UAB „J“ tose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes pateikė, ar ne. Rūpindamasis tiekimu, jis skambindavo tiekėjams, tad galėjo skambinti ir UAB „J“ bei kalbėti apie fakso persiuntimą, bet konkrečiau nieko neprisimena.

Liudytojas A. Z. parodė, kad darbų vykdytoju UAB „M“ jis dirbo nuo 1999 m. iki 2003 m. UAB „S“ sąskaitoje faktūroje LEA Nr. 3475679 ir prie jo esančiame darbų atlikimo akte pasirašymo metu jis buvo darbų vykdytojas ir rekonstravo viešbutį „L“, pačių pasirašymo aplinkybių neprisimena bet prašymų pasirašyti suklastotuose dokumentuose, t.y. neatvežus dokumentuose įrašytų prekių, nesuteikus nurodytų paslaugų, tikrai nebuvo. Pasirašydamas už gautas prekes, jis į tų prekių tiekėjus dėmesio nekreipdavo ir, negavęs prekių ar paslaugų, nepasirašydavo.

Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „M“ nieko apie A. M. veiksmus, naudojant suklastotus dokumentus, nežinojo. Jis per mėnesį pasirašo maždaug ant 100 sutarčių ir sutarties su UAB „E“ pasirašymo aplinkybių, neprisimena. Pasirašant tokias sutartis kitos pusės paprastai nebūna. Sutartys būna gaunamos jau su kitos šalies parašais, tad jis jas tik pasirašo kaip antroji sutarties šalis. UAB „E“, Ss“, „O“, „Ju“,“Jo“, „Ju“ iš dokumentų žino kaip bendrovės „M“ tiekėjus ir, nors to ir neprisimena, bet atsiskaityti su jomis pagal pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose buvo atžymos apie užsakymų gavimus, nurodymus galėjo duoti ir jis, nes faktiškai prekės pateiktos ir paslaugos suteiktos, buvo.

Liudytojas K. M. parodė, kad UAB „M“ bendravo su daugeliu tiekėjų. UAB „E“, S“, „O“, „J“,“J“, „J“ neprisimena, bet neneigia, jog bendrovė ryšius palaikė ir su jomis. Deklaracijose parašus dėjo jis. Deklaracijas iš finansų skyriaus jis gaudavo jau užpildytas ir vyr. finansininkės pasirašytas. Tai, kad deklaracijose kai kurie duomenys pagrįsti buvo suklastotais dokumentais, nežinojo. A. M. veikla, panaudojant suklastotus dokumentus bei imant išgrynintus pinigus, jam nebuvo žinoma.

Liudytojai A. N., V. A., G. Č., J. Č., D. T., Š. P., V. P., V. P., A. R., dirbantys UAB „M“ darbų vykdytojais, parodė, kad jie, užsakymus prekėms ir įrenginiams pateikdavo bendrovės „M“tiekimo skyriui ir, užsakytam laikui, jas iš jos gaudavo kartu su jas lydinčiais dokumentais, kuriuose, iškrovus bei suskaičiavus jiems pristatytas jų užsakytas prekes ir medžiagas, jie pasirašydavo. Ar jų užsakytos ir jiems atvežtos prekės bei medžiagos buvo iš tų bendrovių, kurios nurodytos būdavo jiems pasirašyti pateikiamuose dokumentuose, pasakyti negali, nes to netikrindavo, tačiau kategoriškai tvirtina, kad visi užsakymai tikrai atvežti buvo kartu su dokumentais ir visos jos panaudotos buvo tuo metu jų statytuose objektuose Z, M, S, P, L, S, P ir kt..

Liudytojas F. S. parodė, kad, gavęs jau pasirašytas sąskaitas faktūras bei, matydamas pagal atžymas jose, jog prekės ir medžiagos objektuose gautos bei sandėlyje užpajamuotos, patvirtindavo jas savo parašu. Tokiu pat būdu patvirtintos buvo ir sąskaitos faktūros bei aktai, gauti iš UAB „E“, S“, „O“, „J“,“J“, „J“. Pripažįsta jis ir tai, kad, prireikus prekių ar medžiagų, skambindavosi ir pats su minėtomis bendrovėmis bei duodavo joms užsakymus. Kad bendrovės „E“, S“, „O“, „J“,“J“, „J“ yra fiktyvios, nežinojo. Apie tai, kad kaltinamasis A. M. panaudojo suklastotus tų bendrovių dokumentus bei pagal juos gavo ir naudojo išgrynintus bei buhalterinėje apskaitoje nefigūruojančius pinigus, nežinojo.

Liudytoja A. M. parodė, kad UAB „E“, S“, „O“, „J“,“J“, „Js“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose matydama atžymas iš objektų, rodančias, jog objektuose prekės bei medžiagos yra gautos, įtraukdavo jose esančius duomenis į sandėlio apskaitą ir atžymėjusi jas, perduodavo bendrovės „M“ finansų skyriui. Kad minėtų bendrovių dokumentai suklastoti, nežinojo.

Liudytoja B. R. parodė, kad, dirbdama bendrovės komplektavimo skyriuje, pasirašinėjo gautose iš sandėlio sąskaitose faktūrose, liudijančiose, jog prekės bei paslaugos objektuose gautos ir sandėlyje užpajamuotos. Kad tos sąskaitos faktūros suklastotos, nežinojo.

Liudytoja L. R. parodė, kad, pildydama PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei įtraukdama į jas UAB „E“, S“, „Os“, „J“,“J“, „J“ buhalterinės apskaitos dokumentus, apie tai, kad jie suklastoti, nežinojo. Su minėtomis bendrovėmis atsiskaitymai vyko taip pat, kaip ir su kitomis. Sąskaitose faktūrose nurodytas PVM sumas įtraukdama tiek į PVM, tiek ir į pelno mokesčio deklaracijas, elgėsi teisėtai.

Liudytojas A. K. parodė, kad apie kaltinamojo A. M. veiklą, naudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, nežinojo. Jis, pasirašydamas deklaracijose bei sutartyse, matydavo, kad visos iki jam pasirašant būtinos atžymos tuose dokumentuose yra padarytos. Tvirtindamas deklaracijas, buvo visiškai tikras, kad jas remiantys duomenys yra teisingi.

Kaltinamojo A. M. teigimu, jis, tokiu būdu išgrynintus pinigus siekė ne pasisavinti, bet panaudoti tų pačių paslaugų, kurios buvo įrašytos suklastotose UAB „E“ bei „S“ PVM sąskaitose - faktūrose, pirkimui, nes, pasak kaltinamojo, tokiu būdu jis, siekdamas karjeros, tuo metu tikėjosi greičiau ir operatyviau gauti reikiamas paslaugas, užtikrinti bendrovės padaliniuose operatyvesnę darbų eigą, ir taip bendrovės administracijos bei jos savininkų akyse pagerinti nuomonę apie save, pakelti savo prestižą, sudaryti darbštaus, gabaus ir operatyvaus darbuotojo įspūdį.. Tokie kaltinamojo A. M. parodymai nepaneigti, o tai, kad suklastotose sąskaitose faktūrose Serija LBH 8101729, 8101732, LEA 3475679 bei darbų atlikmo aktuose įrašytos paslaugos - statybos montavimo darbai Š. statytame UAB „Ps“ objekte bei Ls viešbutyje V pagal sąmatas buvo reikalingi ir tikrai buvo atlikti, patvirtinta šių objektų priėmimo – perdavimo aktais ir bendrovėje „M“ atliktų auditų bei įvairių patikrinimų išvadomis, ne tik nenustačiusiomis bendrovėje tų darbų neatlikimo, bet ir patvirtinusiomis, kad suklastotose sąskaitose-faktūrose ir darbų atlikimo aktuose įrašyti statybos montavimo darbai tikrai buvo atlikti. Faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ir faktiniais bylos duomenimis patvirtinta šio kaltinamajam A. M. inkriminuoto nusikaltimo subjektyvinė pusė, t.y. tiesioginė tyčia paversti svetimą turtą savu, panaudoti svetimą turtį turtinės naudos sau gavimui ir tuo bendrovei „Ma“padaryti turtinę žalą. Nebuvo tai nustatyta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Vadinasi, šioje dalyje kaltinimas pasisavinus UAB „M“ turtą, t.y. pasisavinus 121.563,60 lt, yra nepagrįstas.

Neginčytina, jog kaltinamojo A. M. veiksmai, naudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei netikrus darbų atlikimo aktus pinigų, suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytų paslaugų įgijimui, išgryninimui, buvo ir apgaulingi, ir neteisėti, tačiau, nesant tiesioginės tyčios išgrynintus pinigus pasisavinti ir tuo padaryti žalą bendrovei, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo A. M. veiksmuose taip pat nėra ir pasisavinimą grindžiančių objektyviosios pusės požymių. Nenustačius ir įstatymo nustatyta tvarka nepagrindus šioje dalyje kaltinamajam A. M. pagal BK 183 str. 2 d. pareikšto kaltinimo nei subjektyviosios, nei objektyviosios pusių, pateiktas kaltinimas laikytinas deklaratyviu, o A. M. šioje dalyje pagal BK 183 str. 2 d., t.y. dėl turto pasisavinimo pareikštas kaltinimas, nepagrįstu.

Kaltinamojo A. M. parodymai rodo, kad pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras UAB-ei „J.“ 115.493,35 lt, kurių tarpe buvo ir 18 procentų dydžio PVM (17.617,63 lt), UAB-ė „M“ pervedė 2003 m. liepos 14 d. Kaltinamojo A. M. ir liudytojų S. E. L., V. R. teigimu, minėtai bendrovei pervesti pinigai nuo sąskaitos buvo nuimti ir kaltinamajam A. M. atiduoti be 12-os ar 13-os procentų sumos (konkretaus procentų dydžio ir kaltinamasis A. M., ir minėti liudytojai neprisimena), kuri, pasak kaltinamojo A. M. ir liudytojų V. R., E. L. bei S. K. parodymų, iš A. M. atiduotos sumos už suklastotų dokumentų išrašymą buvo išskaičiuota. Nors ikiteisminio tyrimo metu tai ir nepaskaičiuota, bet neginčytina, jog 12 procentų nuo 115.493,35 lt sudarytų 13.559,20 lt, o 13 procentų nuo tos sumos sudarytų 15.014,13 lt. Matyti, jog iš bendrovei „J“ UAB „M“ pervestų 115.493,35 lt A. M. galėjo būti atiduoti arba 101.934.15 lt. (115.493,35 x 12 : 100 = 13.559,20; 115.493,35 – 13.559,20 = 101.934,15) arba 100.481,22 lt. (115.493,35 x 13 : 100 = 115.493,35 – 15.014,13 = 100.479,22). Vadinasi ir šis A. M. pateiktas kaltinimas 115.493,35 lt pasisavinimu taip pat yra deklaratyvus.

Kaip jau minėta, nekaltumo prezumpcijos principo taikymas baudžiamojoje teisėje valstybinį kaltintoją įpareigoja asmens kaltę įrodyti. Ši pareiga valstybiniam kaltintojui galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą, įrodyti. Tačiau ir šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo A. M. veikoje duomenų, rodančių, jog jis ketino UAB „J“ pervestus bei nuo jų sąskaitų nuimtus ir jam be 12 ar 13 procentų sumos perduotus išgrynintus pinigus užvaldyti ir paversti savu turtu, t.y. juos pasisavinti, ar, kad jis juos jam perdavus, pavertė savu turtu, t.y. pasisavino, byloje nėra.

Pinigų UAB „J“ pervedimo ir jų nuėmimo bei perdavimo A. M. metu, t.y. 2003 m. birželio – liepos mėnesiais, kaltinamasis A. M. ėjo UAB „M“ generalinio direktoriaus pareigas ir savo užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjo UAB „M“ turtą bei galėjo juo disponuoti. Tačiau ir šioje dalyje vien tai pagrindo nei galimai A. M. atiduotą išgrynintų pinigų dalį, t.y. arba 101.934,15 lt arba 100,481,22 lt, nei jam galimai neatiduotas 12 ar 13 procentų sumas, t.y. 13.559,20 ar 15,014,13 lt, laikyti jų pasisavinimu, neduoda. Jau minėta, kad turto ar turtinės teisės pasisavinimu įstatymas laiko tokius veiksmus, kuriais kaltininkui patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas ar turtinė teisė yra neteisėtai ir neatlygintinai užvaldomi, t.y., tampa kaltininko turtu ir yra jo tvarkomas kaip nuosavas turtas, gaunant iš to pajamas, dividendus, palūkanas ir t.t.. 2000 m. BK 183 str. svetimo turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji-formalioji. Šis nusikaltimas padaromas gali būti tik esant tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad kaltinamasis turi ne tik suvokti, jog savo veika jis pažeidžia kito asmens teises ar teisėtus interesus bei, tai suvokdamas daryti neteisėtą poveikį svetimam turtui ir toliau, bet ir iš tokios savo veiklos gauti sau arba tretiesiems asmenims turtinę naudą. Vadinasi, kaltinamasis A. M., tokia savo veika, t.y. pasisavindamas svetimą UAB „M“ priklausantį turtą, privalėjo UAB „M“ padaryti žalą, nes šio nusikaltimo padarymu turtinės žalos nukentėjusiam padarymas yra būtina šio nusikaltimo pasekmė. Be to ir pats kaltininkas iš to turėjo gauti ne bet kokią, o turtinę naudą. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, kad, būtent pasisavinimu UAB „M“ buvo padaryta 115.493,35 lt materialinė žala, taip pat nėra, kaip kad nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog nuo UAB „J“ nuimtą ir jam atiduotąs pinigų A. M. ketino užvaldyti ar užvaldė, t.y. pasisavino. Kaltinamojo A. M. parodymai ir šiuo atveju analogiški, kaip ir prieš tai. Jo teigimu, tokiu būdu jis ketino gautus grynus pinigus, panaudoti tų pačių prekių bei medžiagų, kurios buvo įrašytos suklastotose UAB „J“ PVM sąskaitose – faktūrose pirkimui, nes, greitesniu darbų atlikimu, savalaikės ir nepertraukiamos darbų eigos užtikrinimu, jis siekė savo įvaizdžio pagerinimo, taip pat nuomonės apie save pagerinimo ir, sudaręs apie save operatyvaus bei nepakeičiamo darbuotojo įvaizdį, siekė kilimo karjeros laiptais. Kaltinamojo teigimu, jis už išgrynintus pinigus supirko suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytas prekes ir jas pagrindęs suklastotomis sąskaitomis faktūromis, nukreipė į objektus, kur tos prekės ir buvo panaudotos. Šie kaltinamojo A. M. parodymai taip pat nepaneigti. Faktiniai duomenys byloje rodo, kad suklastotose UAB „J“ PVM sąskaitose-faktūrose LEA Nr. 6799043, 6799047 įrašyti deimantiniai diskai, atsarginiai segmentai, tepalas klojiniams, sviedėjas, sausas tinkas „Rotband“ plieno plaušas, vata ir t.t. tuo metu UAB „Mitnija“ statytuose objektuose „Senukai“, Maxima“ ir kt. tikrai buvo reikalingi ir buvo gauti bei tuose objektuose panaudoti. Statytų ir rekonstruotų objektų priėmimo – perdavimo aktai, taip pat bendrovėje „M“ atliktų auditų bei įvairių patikrinimų išvados, nekonstatavusios bendrovėje šių prekių trūkumo ir patvirtinusios, jog tuo metu nurodytuose statytuose bei rekonstruotuose objektuose bendrovė statybos ir remonto darbus atliko nepažeisdama patvirtintų sąmatų, faktiškai patvirtino suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytų medžiagų bei gaminių įgijimą ir jų panaudojimą bendrovės statytuose bei rekonstruotuose objektuose, o taip pat ir tai, kad įmonei 115.493,35 lt turtinė žala padaryta tikrai nebuvo. Vadinasi, ir šioje dalyje kaltinimas dėl 115.493,35 lt pasisavinimo, nepagrįstas.

Neginčytina, jog ir šiuo konkrečiu atveju, kaltinamojo A. M. veiksmai, naudojant suklastotas UAB „J“ PVM sąskaitas faktūras fiktyvių sandorių sudarymams išgryninant taip lėšas suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytų prekių įgijimui, buvo neteisėti, tačiau, nesant tiesioginės tyčios išgrynintus pinigus pasisavinti, akivaizdu, jog ir šioje dalyje kaltinamajam A. M. pagal BK 183 str. 2 d. pareikštame kaltinime dėl 115.493,35 lt pasisavinimo, nėra šio nusikaltimo sudėties.

Neginčytina, jog ir šiuo atveju kaltinamojo A. M. veiksmai, naudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras pinigų, suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytų prekių įgijimui, buvo neteisėti, tačiau nesant tiesioginės tyčios išgrynintus pinigus pasisavinti, nėra jo veiksmuose ir šio jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyvinės pusės, o nesant siekio pasisavinimu padaryti bendrovei turtinę žalą, taip pat nėra ir šio jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės, todėl pateiktas kaltinimas ir šioje dalyje yra nepagrįstas.

Jau minėta, kad turto pasisavinimu įstatymas laiko tokius neteisėtus ir neatlygintinus veiksmus, kuriais kaltininkui patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas ar turtinė teisė yra neteisėtai ir neatlygintinai užvaldomi. Svetimo turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji-formalioji. Tai reiškia, kad A. M., tokia savo veika, t.y. pasisavindamas svetimą UAB „M“ priklausantį turtą, privalėjo UAB „M“ padaryti žalą, o pats iš to turėjo įgyti turtinę naudą. Šiuo konkrečiu atveju to taip pat padaryta nebuvo. Kaltinamojo A. M. parodymai, jog jis, siekdamas liaupsių, norėdamas užimti kuo aukštesnę vietą bendrovėje, tokiu būdu išgrynintus pinigus siekė panaudoti ir panaudojo tų pačių prekių bei medžiagų, kurios buvo įrašytos suklastotose UAB „O“,“J, „J“, „S“, „J“ PVM sąskaitose - faktūrose, pirkimui, nes siekė taip bendrovės darbuotojų bei savininkų akyse pakelti savo prestižą, sudaryti labai darbštaus ir nepakeičiamo darbuotojo įvaizdį, bei taip greičiau pasiekti dar aukštesnį karjeros laipsnį jokiais faktiniais bylos duomenimis taip pat nepaneigti, o tai, kad suklastotose sąskaitose faktūrose LEB nr. 1901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901516, serija LEA nr. 6799115, 6799117, serija LEB nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA nr. 2475768, serija LEB nr. 7258161, 7258162, 7258163, serija LEC nr. 1749793 nurodytos prekės bei medžiagos (vamzdžiai, alkūnės, ventiliaciniai konvektoriai, elektrodai, plokštės, perdengimai ir t.t.) pagal sudarytas sąmatas buvo reikalingos ir tuo metu UAB „“ statytuose bei rekonstruotuose objektuose „S“, „M“, „L“, „S“ ir t.t., buvo panaudoti, patvirtinta ir tų objektų priėmimo – perdavimo aktais, ir bendrovėje „M“ atliktų auditų bei įvairių patikrinimų išvadomis, nenustačiusiomis bendrovėje jų trūkumo, bei patvirtinusiomis, kad visos suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytos prekės tikrai buvo gautos ir tuose objektuose panaudotos. Vadinasi ir šioje dalyje A. M. pareikštas kaltinimas pasisavinus 1.645.581,39 lt , nepagrįstas.

Šiuo atveju taip pat neginčytina, jog, A. M. veiksmai, naudojant suklastotas minėtų bendrovių PVM sąskaitas- faktūras jose nurodytų sumų (be 13 procentų sumos) išgryninimui bei išgrynintus pinigus panaudojant operatyvesniam suklastotose sąskaitose-faktūrose įrašytų prekių įgijimui ir panaudojimui UAB „M“ statytuose ir rekonstruotuose objektuose, taip pat buvo neteisėti, tačiau ir šiuo konkrečiu atveju, nenustačius A. M. veiksmuose tiesioginės tyčios išgrynintus pinigus pasisavinti bei bendrovei padaryti tuo turtinę žalą, t.y. nenustačius ir šios nusikalstamos veikos subjektyvinės bei objektyvinės pusių, akivaizdu, kad ir šioje dalyje kaltinamajam A. M. pagal BK 183 str. 2 d. pateiktas kaltinimas dėl 1.645.581,39 lt pasisavinimo, taip pat yra nepagrįstas.

Šiuo atveju taip pat matyti, kad A. M., sutikdamas išgrynintą 1.6445.581,39 lt sumą atgauti be 13 procentų sumos, t.y. be 213.925,58 lt bei taip galimai gavęs 1.421.655,81 lt, galimai iššvaistyti galėjo mažesnę nei 213.925,58 lt sumą, , t.y. iššvaistyti galėjo tik tokią sumą, kuri dėl 13 procentų sumos negavimo, susidarė už iki 2003 m. gruodžio 29 d. pirktas prekes, nes tik tuo laikotarpiu jis savo žinioje turėjo bendrovės turtą. Nuo 2004 m. sausio 2 d. iki 2003 m. kovo mėnesio pabaigos, A. M. netekus jo žinioje turėto svetimo turto, toje dalyje jo veika negalėtų būti laikoma nei pasisavinimu, nei iššvaistymu.

Kaltinamojo A. M. teigimu, jis, per V. R. įsigytas žinomai suklastotas UAB „J“ PVM sąskaitas faktūras kartu su už UAB „M“ priklausiusius grynus pinigus ir be dokumentų įsigytomis tose sąskaitose faktūrose įrašytomis prekėmis, atiduodavo prekes į UAB „M“ statomus ar rekonstruojamus objektus išvežiojantiems vairuotojams. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad vairuotojams prekes su jas lydinčiomis PVM sąskaitomis faktūromis (apie tai, kad jos suklastotos jie nežinojo) į objektus atvežus, objektuose dirbę darbų vykdytojai jas išsikraudavo ir prekių gavimą patvirtindavo savo atžymomis prekes atlydėjusiose PVM sąskaitose faktūrose, taip pat nežinodami, jog prekes atlydėję sąskaitos faktūros yra suklastotos. Išvežioję ir atidavę objektams skirtas prekes, vairuotojai, visas darbų vykdytojų parašais patvirtintas PVM sąskaitas faktūras, grąžindavo į UAB „M“ sandėlį. Sandėlininkei į objektus pristatytas prekes sandėlio apskaitoje užpajamavus, sąskaitos faktūros buvo atiduodamos į kitus bendrovės padalinius, kol galutinėje išdavoje jos pasiekdavo bendrovės finansų skyrių ir buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą bei į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas.

Turtinės prievolės panaikinimas apgaule padaromas taip paveikiant kito asmens valią, kad šis, suklydimo įtakoje, tam tikra forma patvirtina juridinį faktą, jog kaltininkas iš viso nebeskolingas. Tokios nusikalstamos veikos padariniais yra nukentėjusiojo reikalavimo teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas.

BK 182 str. numatytas nusikaltimas padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 1 d. patrauktas gali būti tik nustačius, kad jis suvokė, jog suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina turtinę prievolę arba jos išvengia bei numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos ir to nori. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, kaltinamąjį A. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal tokį jam pateiktą kaltinimą, patraukti būtų galima tik nustačius, jog kaltinamasis A. M., siekdamas UAB „M“ turtinės naudos, tyčia apgavo valstybės mokesčių administravimo instituciją – (šiuo konkrečiu atveju tai būtų K pskrities VMI K skyrius), ko pasekoje, dėl netektos PVM mokesčio biudžetui sumos, valstybės biudžetui buvo padaryta 17.617,63 Lt žala, o UAB „M“ naudai buvo įgyta turtinė teisė į 17.617,63 lt valstybės biudžetui mokėtino PVM bei UAB „M buvo panaikinta turtinė prievolė tuos 17.617,63 lt į valstybės biudžetą sumokėti. Faktinių duomenų, leidžiančių tokius faktus nustatyti bei tokias išvadas pagrįsti, byloje nėra.

PVM mokėtojais įstatymas laiko tokius asmenis, kurie mokesčio administratoriaus yra įregistruoti PVM mokėtojais. UAB „M“ PVM mokėtoja įregistruota nuo 1995 m. birželio 29 d. ir yra ja iki šiol. UAB „J“ PVM mokėtoja įregistruota buvo 2003 m. vasario 18 d. ir buvo ja iki 2004 m. lapkričio 4 d. Tai patvirtina Vilniaus apskrities VMI raštas Nr. (12.1)-46. Vadinasi, inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu, t.y. 2003 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais įstatymo nustatyta tvarka PVM mokėtojomis įregistruotos buvo abi šios bendrovės.

Kaltinamojo A. M. teigimu, apie jo veiklą, pagaminant bei panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, už išgrynintus pinigus perkant suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes bei 12 ar 13 procentų sumos palikimą suklastotų PVM sąskaitų faktūrų gamintojams, UAB-ėje ‚M“ niekas nežinojo. Tą patį tvirtina ir UAB „M“ atstovaujanti I. V. bei visi byloje apklausti liudytojais UAB „M“ darbuotojai. Duomenys byloje rodo, jog PVM mokėtojos UAB „J“ vardu 115.493,35 lt sumai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose privalomas sumokėti PVM mokestis tikrai sudarė 17.617,63 lt. Būtent tokią sumą, t.y. būtent 115.493,35 lt (į kurią įėjo ir apskaičiuotas privalomas sumokėti PVM) pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras už ketinamas įsigyti 97.875,72 vertės prekes tokia pat PVM mokėtoja UAB-ė „M“ UAB „J“ ir sumokėjo (115.493,35-17.617,63). UAB „M“ atstovės I. V. bei liudytojais apklaustų A. M. ir kitų parodymai rodo, kad, sudarant sutartis, apmokėjimo už tiekiamas prekes bei teikiamas paslaugas metu sumokant ir PVM mokestį, UAB „M“ visada pasitikrindavo, ar prekių pardavėjas VMI įregistruotas PVM mokėtoju. Šie UAB „M“ parodymai nepaneigti. Akivaizdu, kad taip įstatymo jai nustatytą prievolę UAB „M“ pilnai įvykdė.

Per PVM atskaitą Valstybė užtikrina, kad pirkėjo tiekėjams ar teikėjams už iš jų įsigytas prekes ar gautas paslaugas sumokėtas (mokėtinas) PVM neturėtų įtakos savikainai tų pirkėjo - PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios irgi yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas taip pat turi mokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM. PVM objektas – tai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tad prievolę PVM sumas apskaičiuoti ir už šalies teritorijoje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas iš įregistruoto PVM mokėtojo - pirkėjo paimti privalo taip pat PVM mokėtoju įregistruotas prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas (šiuo konkrečiu atveju tokią pareigą turėjo UAB „J), kuris tokią savo prievolę vykdo išrašydamas PVM sąskaitas faktūras ir jose įforminamas prekių tiekimą ar paslaugų teikimą su privalomai jam sumokėtinu V. P. PVM – tai suma, kurią PVM įstatymo nustatyta tvarka PVM mokėtojas (prekių pardavėjas ar paslaugų tiekėjas) apskaičiuoja ir iš pirkėjo gauna arba turi apskaičiuoti ir iš pirkėjo už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas gauti. Būtent prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas (šiuo konkrečiu atveju būtent UAB „J“) ir buvo atsakingas už iš UAB „M“ gauto PVM mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą. Nenustačius ir faktiniais bylos duomenimis nepagrindus, jog UAB „M“ savininkams buvo žinoma, kad iš UAB „J“ gautos PVM sąskaitos faktūros buvo suklastotos, pervesdama prekių pardavėjui, t.y. UAB „J“, kartu su jos apskaičiuota bei nurodyta prekių kaina ir 18 procentų dydžio PVM sumą (šiuo konkrečiu atveju tai buvo 17.617,63 lt. suma), UAB „M“ įstatymų ne tik, kad nepažeidė, bet ir pati teisėtai įgijo įstatymu prekių pirkėjui, t.y. jai, garantuotą teisę į šio prekių pardavėjui sumokėto PVM mokesčio atskaitą. Vadinasi, UAB „M“ įstatymų ne tik, kad nepažeidė, apgaule turtinės teisės į 17.617,63 lt PVM atskaitą įgyti nesiekė ir apgaule jos neįgijo, bet ir pati dėl kaltinamojo A. M. panaudotos apgaulės patyrė turtinę žalą, todėl kaltinimas, jog kaltinamasis A. M. apgaule UAB „M“ naudai įgijo turtinę teisę į 17.617,63 lt valstybės biudžeto lėšų, nepagrįstas. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys:

a) UAB „M“ neteko 12 ar 13 procentų sumos (13.559,20 lt ar 15,014,13 lt) iš už įgyjamas prekes UAB „J“ pervestų 115.493,35 lt (kaltinamojo A. M. sutikimu būtent tokia suma, t.y.12 ar 13 procentų dydžio suma liko dokumentų klastotojams );

b) UAB „M“, pagal sąskaitas faktūras pardavėjui, t.y. PVM mokėtoju įregistruotai UAB „J“ sumokėjusi 17.617,63 lt dydžio PVM, teisėtai įgijo įstatymo jai garantuotą teisę į PVM atskaitą ir pareigos tokio pat dydžio PVM mokestį sumokėti ir į valstybės biudžetą, neturėjo. Akivaizdu ir tai, kad, nežinodama apie tai, jog faktiškai UAB „J“, būnant tampriai susijusiai su kaltinimo įvardijamu nusikalstamu susivienijimu, užsiimančiu PVM grobstymu, UAB-ei „Js“ sumokėto PVM mokesčio valstybei nesumokėjus, nukentėjo UAB „M“ vardas ir atsirado pareiga PVM mokėti dar kartą;

c) UAB „M“, suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytos prekės, kurias UAB „M“ buvo sutikusi pirkti už tose sąskaitose faktūrose nurodytą 97.875,72 lt kainą, jai nežinant, faktiškai kaltinamojo A. M. be dokumentų buvo supirktos 2.603,20 lt ar 4.058,43 lt brangiau. Tokią išvada daroma nenustačius, kad kaltinamasis A. M. dalį jam atiduotų pinigų pasisavino ir nepaneigus jo parodymų, kad suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytų prekių pirkimui jis, t.y. kaltinamasis A. M. išleido visus jam per V. R. atiduotus pinigus. Vadinasi, mokėdamas už perkamas prekes brangiau, kaltinamasis A. M. viršijo bendrovės „M“ perkamoms prekėms skirtą 97.875,72 lt pinigų sumą, tuo 2.603,20 lt ar 4.058,43 lt., padidindamas perkamų prekių kainą.

Iš aptartų faktinių duomenų neginčijamai akivaizdu, kad, žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras įgydamas ir panaudodamas jas grindžiant iš nenustatytų šaltinių supirktas prekes, kaltinamasis A. M. apgaule UAB „M“ naudai naujai jokios turtinės teisės neįgijo. Vadinasi, tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. M. ir UAB „M naudai neveikė, bet turtinę žalą bendrovei „M“, padarė, tad UAB „M“ nėra ir negali būti laikoma turtinės naudos iš nusikalstamų kaltinamojo A. M. veiksmų, gavėja. Vadinasi, UAB „M“ turtinės naudos gavėja kaltinimas laikė nepagrįstai.

Nenustatyta, kad iš savo nusikalstamos veikos būtų turėjęs turtinę naudą ir pats kaltinamasis A. M. tad, nenustačius byloje šios kaltinamajam A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t.y. sukčiavimo, dalyko, (turtinės teisės UAB-ei „M“ naudai įgijimo), akivaizdu, jog šioje dalyje kaltinamajam A. M. pareikštas kaltinimas yra nepagrįstas.

Jau minėta, jog kaltinamojo A. M. teigimu, įgydamas ir panaudodamas jam žinomai suklastotus dokumentus – UAB „J“ PVM sąskaitas faktūras, jis siekė ne turtinės naudos sau ar bendrovei „M“, bet kilimo karjeros laiptais. Kaltinamojo A. M. karjeristiniai siekiai nėra ir negali būti prilyginami turtinės naudos ar turtinės teisės sau ar kito asmens naudai, įgijimu ar siekimu įgyti. Kaltinamojo A. M. karjeristiniai siekiai ( norėjimas būti giriamu, liaupsinamu, laikomu labai geru bei nepamainomu specialistu) kiek galima greičiau pakilti karjeros laiptais, faktiniais duomenims to nepaneigus bei įstatymo nustatyta tvarka nepagrindus turtinės naudos ar turtinės teisės UAB „M“ naudai siekimo ar (ir) jos įgijimo, yra nenustatytos ir kaltinamajam A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvinė bei subjektyvinė pusės.

Nepagrįstas yra kaltinimas ir turtinės prievolės UAB „M panaikinimo dalyje. Kaip minėta prieš tai, sumokėjusi prekių pardavėjui, t.y. UAB „J“ 17.617,63 lt PVM sumą, UAB „M“ prievolės tą pačią PVM sumą sumokėti ir į valstybės biudžetą, neturėjo ir naujai įgyti negalėjo. Jau minėta, jog PVM įstatymas prievolę, valstybės biudžetui sumokėti pardavimo PVM uždėjo PVM mokėtoja įregistruotam prekių pardavėjui. Šiuo konkrečiu atveju juo buvo UAB „J“. Vadinasi, UAB „M“ neturėta turtinė prievolė ir negalėjo būti panaikinta, todėl, pagrindo kaltinamojo A. M. veiką šioje dalyje laikyti UAB „M“ priklausiusios turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą 17.617,63 lt, panaikinimu, bei kvalifikuoti ją pagal BK 182 str. 1 d., pagrindo taip pat nėra.

Pagal BK 182 str. atsako tas, kas, kas apgaule, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba turtinę prievolę panaikino ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiam asmeniui turtinę žalą. Sukčiavimo dalykas - turtinė nauda, o jo padariniai – turtinė žala. Vadinasi, ne tik dėl sukčiavimo patyrusio turtinę žalą asmens, bet ir asmens, sukčiavimo pasėkoje gavusio iš to turtinę naudą buvimas šioje nusikalstamoje veikoje yra būtinas.

Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos pranešti yra būtina. Neginčytina, jog, įgytomis jam žinomai suklastotomis sąskaitomis faktūromis pagrįsdamas iš nenustatytų šaltinių ir nenustatytos vertės prekių, įrašytų suklastotose UAB „O“, „J, „J“, „S“, J sąskaitose faktūrose serija LEB nr. 1901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901516, serija LEA nr. 6799115, 6799117, serija LEB nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA nr. 2475768, serija LEB nr. 7258161, 7258162, 7258163, serija LEC nr. 1749793, įgijimą ir jų panaudojimą tuo metu UAB „M“ statytuose objektuose „M“, „Si“, L ir kt., kaltinamasis A. M. naudojo apgaulę. Šios jo panaudotos apgaulės pasėkoje, žinomai suklastotos PVM sąskaitos faktūros serija LEB nr. 1901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901516, serija LEA nr. 6799115, 6799117, serija LEB nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA nr. 2475768, serija LEB nr. 7258161, 7258162, 7258163, serija LEC nr. 1749793 su nesuklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis tikrai pateko į UAB „M“ finansų skyrių ir tikrai buvo panaudotos ne tik UAB „M“ buhalterinėje apskaitoje, bet ir pildant PVM bei metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikiant jas VMI, tačiau kaltinimas, jog šių kaltinamojo A. M. veiksmų išdavoje UAB „M“ įgijo turtinę teisę į didelės vertės turtą, t.y. į 251.020,95 lt PVM ir išvengė turtinės prievolės juos į valstybės biudžetą sumokėti, yra nepagrįstas. O būtent:

Pasak kaltinamojo A. M., jis, faktiškai už grynų pinigų dalį, kuri per šios bylos liudytoją V. R. jam buvo atiduota, žinomai suklastotose UAB „O“, „J“, „J“, „S“, „J“ sąskaitose faktūrose įrašytas prekes UAB-ei „M“ įgijo be dokumentų ir iš įvairių šaltinių (joteigimu turguose, pas privatininkus ir t.t.). Šie kaltinamojo A. M. parodymai faktiniais bylos duomenimis ne tik, kad nepaneigti, bet prieš tai aptartais motyvais, patvirtinti, todėl vien tai, kad faktinis suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytų prekių įgijimas buvo patvirtintas žinomai suklastotomis UAB „O“, „J“,“J“, „S“, „J“ PVM sąskaitomis-faktūromis, paties suklastotose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių įgijimo fakto, nepanaikina o kaltinamojo A. M. parodymus apie tai, kad suklastotomis UAB sąskaitomis faktūromis jis pagrindė už UAB „M“ priklausiusius grynus pinigus, iš nenustatytų šaltinių ir be dokumentų įsigytas prekes, patvirtina.

Kaltinamojo A. M. teigimu, jis, per V. R. įsigytas žinomai suklastotas UAB „O“, „J“,“J“, „S“, „J“ PVM sąskaitas faktūras kartu su už UAB „M“ priklausiusius grynus pinigus ir be dokumentų įsigytomis tose sąskaitose faktūrose įrašytomis prekėmis, atiduodavo prekes į UAB „M“ statomus ar rekonstruojamus objektus išvežiojantiems vairuotojams. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad, vairuotojams prekes su jas lydinčiomis PVM sąskaitomis faktūromis (apie tai, kad jos suklastotos, jiems nežinant) į objektus atvežus, objektuose dirbę darbų vykdytojai jas išsikraudavo ir, nežinodami, jog atvežtas prekes lydėjusios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, prekių gavimą patvirtindavo savo atžymomis prekes lydėjusiose PVM sąskaitose faktūrose. Išvežioje ir atidavę objektams skirtas prekes, vairuotojai, visas darbų vykdytojų parašais patvirtintas sąskaitas faktūras grąžindavo į UAB „M“ sandėlį. Sandėlininkei į objektus pristatytas prekes sandėlio apskaitoje užpajamavus, sąskaitos faktūros buvo atiduodamos į kitus bendrovės padalinius, kol galutinėje išdavoje jos pasiekdavo bendrovės finansų skyrių ir buvo įtraukiamos į UAB „M“ buhalterinę apskaitą bei į bendrovės PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei pasiekdavo VMI.

Turtinės prievolės panaikinimas apgaule padaromas taip paveikiant kito asmens valią, kad šis, suklydimo įtakoje, tam tikra forma patvirtina juridinį faktą, jog kaltininkas iš viso nebeskolingas arba, kad jo prievolė yra mažesnio dydžio. Tokios nusikalstamos veikos padariniais yra nukentėjusiojo reikalavimo teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas.

BK 182 str. numatytas nusikaltimas padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 2 d. patrauktas gali būti tik nustačius, kad jis suvokė, jog suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna didelės vertės turto, įgyja didelės vertės turtinę teisę, panaikina didelės vertės turtinę prievolę arba jos išvengia bei numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs didelės turtinės žalos ir to nori. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, kaltinamąjį A. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal tokį jam pateiktą kaltinimą būtų galima tik nustačius, jog kaltinamasis A. M., siekdamas UAB „M“ turtinės naudos, tyčia apgavo valstybės mokesčių administravimo instituciją – (šiuo konkrečiu atveju tai būtų K apskrities VMI K skyrius), ko pasekoje, dėl netektos PVM mokesčio biudžetui sumos, valstybės biudžetui buvo padaryta didelė, 251.020,95 Lt žala, o UAB „M“ naudai buvo įgyta didelė turtinė teisė į 251.020,95 lt valstybės biudžetui mokėtino PVM bei UAB „M“ buvo panaikinta turtinė prievolė tuos 251.020,95 lt sumokėti į valstybės biudžetą. Faktinių duomenų, leidžiančių tokius faktus nustatyti bei tokias išvadas pagrįsti, byloje taip pat nėra.

PVM mokėtojais įstatymas laiko tokius asmenis, kurie mokesčio administratoriaus yra įregistruoti PVM mokėtojais. UAB „M“ PVM mokėtoja įregistruota nuo 1995 m. birželio 29 d. ir yra ja iki šiol. UAB „O“ PVM mokėtoja įregistruota 2003 m. liepos 16 d., o išregistruota – 2004 m. rugpjūčio 9 d., UAB „J“ PVM mokėtoja įregistruota 2003 m. vasario 18 d., o išregistruota 2004 m. lapkričio 4 d., UAB „J“ PVM mokėtoja įregistruota 2003 m. vasario 18 d., o išregistruota 2004 m. birželio 28 d., UAB „J“ PVM mokėtoja įregistruota 2003 m. rugsėjo 9 d., o išregistruota – 2004 m. lapkričio 4 d., UAB „Somtaras“ PVM mokėtoja įregistruota 2002 m. lapkričio 25 d., o išregistruota – 2004 m. rugpjūčio 9 d. (V apskrities VMI raštas Nr. (12.1)-46). Matyti, kad pirkimo pardavimo sandorių sudarymo metu tiek prekių pirkėjas – UAB „M“, tiek ir prekių pardavėjai ( visos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos UAB), buvo įregistruotais PVM mokėtojais.

Kaltinamojo A. M. teigimu, apie jo veiklą, gaminant bei naudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, už išgrynintus pinigus perkant suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes bei 13 procentų sumos perleidimą klastotojams, UAB-ėje ‚M“ niekas nežinojo. Tą patį tvirtina ir UAB „M“ atstovaujanti I. V. bei byloje apklausti liudytojais UAB „M“ darbuotojai. Duomenys byloje patvirtina, jog UAB „O“, „J“, „J“, „S“, „J“ vardu 1.645.581,39 lt sumai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose privalomas sumokėti PVM mokestis tikrai sudarė 251.020,95 lt. Būtent tokią sumą, t.y. būtent 1.645.581,39 lt (į kurią įėjo ir apskaičiuotas privalomas sumokėti 251.020,95 lt PVM) pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras už ketinamas įsigyti 1.394.560,44 lt vertės prekes, PVM mokėtoja UAB „M“, tokioms pat PVM mokėtojoms UAB „O“, „J“, „J“, „S“, „J“ ir sumokėjo (1.394.560,44+251.020,95). UAB „M“ atstovės I. V. bei liudytojais apklaustų bendrovės darbuotojų parodymai rodo, kad, su pardavėjais sudarant sutartis, apmokėjimo už tiekiamas prekes metu bei sumokant PVM, UAB „M“ pasitikrindavo ir įsitikindavo, ar tos UAB yra įregistruotos PVM mokėtojomis. Šie UAB „M parodymai nepaneigti, tad neginčytina, jog taip įstatymo nustatytą prievolę, įsitikinti, ar prekių pardavėjas yra PVM mokėtojas, UAB „M“ vykdė.

Per PVM atskaitą Valstybė užtikrina, kad pirkėjo tiekėjams už iš jų įgytas prekes sumokėtas (mokėtinas) PVM neturėtų įtakos savikainai tų pirkėjo - PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios irgi yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas taip pat turi mokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM.

PVM objektas – tai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tad prievolę, PVM sumas apskaičiuoti ir už šalies teritorijoje tiekiamas prekes iš įregistruoto PVM mokėtojo paimti privalo taip pat PVM mokėtoju įregistruotas prekių pardavėjas (šiuo konkrečiu atveju tokią pareigą turėjo UAB O“, „J“, „J“, „S“, „J“) kuris tokią savo prievolę vykdo išrašydamas PVM sąskaitas faktūras ir jose įforminamas prekių tiekimą su privalomai jam sumokėtinu PVM.

Pardavimo PVM – tai suma, kurią PVM įstatymo nustatyta tvarka PVM mokėtojas (prekių pardavėjas ar paslaugų tiekėjas) apskaičiuoja ir iš pirkėjo gauna arba turi apskaičiuoti ir iš pirkėjo už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas gauti. Būtent prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas (šiuo konkrečiu atveju būtent UAB O“, „J“, „J“, „S“, „Js“) „J“) ir buvo atsakingas už iš UAB „M gauto PVM mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą. Nenustačius ir faktiniais bylos duomenimis nepagrindus, jog UAB „M“ savininkams buvo žinoma, kad iš minėtų UAB gautos PVM sąskaitos faktūros buvo suklastotos, pervesdama prekių pardavėjams, t.y. minėtoms UAB, kartu su jų apskaičiuota bei nurodyta prekių kaina ir 18 procentų dydžio PVM sumą (šiuo konkrečiu atveju tai buvo 251.020,95 lt. suma), UAB „M“ įstatymų ne tik, kad nepažeidė, bet ir pati teisėtai įgijo įstatymu prekių pirkėjui, t.y. jai, garantuotą teisę į šio prekių pardavėjui sumokėto PVM mokesčio atskaitą. Vadinasi, UAB „M“ įstatymų ne tik, kad nepažeidė, apgaule turtinės teisės į 251.020,95 lt PVM atskaitą įgyti nesiekė ir apgaule jos neįgijo, bet ir pati dėl kaltinamojo A. M. panaudotos apgaulės patyrė turtinę žalą, todėl kaltinimas, jog kaltinamasis A. M. apgaule UAB „M“ naudai įgijo turtinę teisę į 251.020,95 lt valstybės biudžeto lėšų, nepagrįstas. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys:

a) bendrovė neteko 13 procentų sumos (213.925,58 lt) iš už įgyjamas prekes minėtos UAB pervestų 1.645.581,39 lt (kaltinamojo A. M. sutikimu būtent tokia suma, t.y. 13 procentų dydžio sumą liko dokumentų klastotojams) ;

b) UAB „M“, pagal sąskaitas faktūras UAB „O“, „J“ , „J“, „S“, „J“ sumokėjusi 18 procentų dydžio sumą,, t.y. 251.020,95 lt dydžio PVM, teisėtai įgijo įstatymo jai garantuotą teisę į PVM atskaitą ir pareigos tokio pat dydžio PVM sumokėti ir į valstybės biudžetą, neturėjo. Akivaizdu, kad, nežinodama apie tai, jog faktiškai minėtoms UAB būnant tampriai susijusioms su kaltinimoįvardijamu nusikalstamu susivienijimu, užsiimančiu PVM grobstymu, bendrovėms sumokėtoPVM valstybei nesumokėjus, nukentėjo UAB „M“ vardas ir atsirado pareiga PVM sumokėti dar kartą;

c) UAB-ei „M“, suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytos prekės, kurias kaltinamasis A. M. supirko be dokumentų, UAB „M“ kainavo 37.095,37 lt daugiau nei sąskaitose faktūrose įrašyta 1.394.560,44 lt suma. Nenustačius, kad kaltinamasis A. M. dalį jam atiduotų pinigų pasisavino bei nepaneigus jo parodymų, jog suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytų prekių pirkimui jis išleido visus jam atiduotus pinigus, akivaizdu, jog jis viršijo pagal sąskaitas faktūras (nors ir suklastotas) bendrovės „M“ perkamoms prekėms skirtą 1.394.560,44 lt pinigų sumą ir bendrovės išlaidas, skirtas tose sąskaitose faktūrose įrašytų prekių įsigijimui, be bendrovės savininkų sutikimo, jiems apie tai nežinant, padidino 37.095,37 lt. ir tuo taip pat padarė bendrovei turtinę žalą.

Nepagrįstas yra kaltinimas ir turtinės prievolės UAB „M“ panaikinimo dalyje. Kaip minėta prieš tai, sumokėjusi prekių pardavėjams, t.y. UAB „O“, „J“, „J“, „S“, „J“ 251.020,95 lt PVM sumą, UAB „M“ prievolės tą pačią PVM sumą sumokėti ir į valstybės biudžetą, neturėjo ir naujai jos įgyti, negalėjo. Jau minėta, jog PVM įstatymas prievolę valstybės biudžetui sumokėti pardavimo PVM uždėjo PVM mokėtojomis įregistruotoms prekių pardavėjoms - UAB „O“, „J“, „J“, „S“, „J“. Vadinasi UAB „M“ neturėta prievolė ir negalėjo būti panaikinta, todėl kaltinamojo A. M. veiką šioje dalyje laikyti UAB „M“ priklausiusios turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą 251.020,95 lt panaikinimu bei kvalifikuoti ją pagal BK 182 str. 2 d., pagrindo taip pat nėra.

Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos pranešti yra būtina. Neginčytina, jog, įgytomis jam žinomai suklastotomis sąskaitomis faktūromis pagrįsdamas iš nenustatytų šaltinių ir nenustatytos vertės prekių, įrašytų suklastotose UAB „E“, „O“, „J“, „J“, „S“, J sąskaitose faktūrose serija LBH Nr. 8101729, 8101732, serija LEA Nr/ 3475679 bei prie jų prideduose 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktuose, serija LEB nr. 1901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901516, serija LEA nr. 6799115, 6799117, serija LEB nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA nr. 2475768, serija LEB nr. 7258161, 7258162, 7258163, serija LEC nr. 1749793, įgijimą ir jų panaudojimą statytuose ir rekonstruotuose objektuose „P“, „L“, „M“, „S“, L ir t.t., kaltinamasis A. M. naudojo apgaulę. Šios jo panaudotos apgaulės pasėkoje, žinomai suklastotos PVM sąskaitos faktūros serija LBH Nr. 8101729, 8101732, serija LEA Nr/ 3475679 bei prie jų pridėti 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktai, serija LEB nr. 1901409, 2901405, 2901414, 2901417, 2901440, 2901441, 2901442, 2901493, 2901495, 2901516, serija LEA nr. 6799115, 6799117, serija LEB nr. 5614445, 5614447, 5614448, 5614475, 5614545, 5614548, serija LEA nr. 2475768, serija LEB nr. 7258161, 7258162, 7258163, serija LEC nr. 1749793 su nesuklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis tikrai pateko į UAB „M“ finansų skyrių ir tikrai buvo panaudotos UAB „M“ buhalterinėje apskaitoje ne tik pildant PVM deklaracijų pirkimo PVM, bet ir pildant 2002, 2003, 2004 metų pelno mokesčio deklaracijas, o taip pat ir pateikiant jas VMI, tačiau kaltinimas, jog šios kaltinamojo A. M. veiklos išdavoje UAB „M“ įgijo turtinę teisę į 239.309 lt pelno mokestį ir išvengė turtinės prievolės juos sumokėti į valstybės biudžetą, prieštarauja faktiniams bylos duomenimis. O būtent:

Kaip jau minėta prieš tai, pasak kaltinamojo A. M., jis, už grynų pinigų dalį, kuri bendrovės „M“ pervesta buvo UAB „E“, „O“, „J“, „J“, „S“, „J“ gautą per šios bylos liudytoją V. R. jam žinomai suklastotuose minėtų UAB dokumentuose, t.y. sąskaitose faktūrose įrašytas prekes jis faktiškai įgijo be dokumentų ir iš įvairių nenustatytų šaltinių, t.y. turguose, pas privatininkus ir t.t.. Šie kaltinamojo A. M. parodymai nepaneigti, todėl tai, kad faktinis tokių prekių įgijimas buvo patvirtintas žinomai suklastotomis UAB „E“, „O“, „J“, “J“, „S“, „J“ PVM sąskaitomis-faktūromis, paties suklastotose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių įgijimo fakto, nepanaikino, o kaltinamojo A. M. parodymus apie tai, kad suklastotomis UAB sąskaitomis faktūromis jis pagrindė už grynus pinigus, iš nenustatytų šaltinių, be dokumentų įsigytas prekes, patvirtino.

Kaip jau minėta, jog BK 182 str. numatytas nusikaltimas padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. patrauktas gali būti tik nustačius, kad jis suvokė, jog suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina turtinę prievolę arba jos išvengia bei numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos ir to nori. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, A. M. galima būtų pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. tik nustačius, jog A. M., siekdamas UAB „M“ turtinės naudos, tyčia suklaidino valstybės mokesčių administravimo instituciją – (šiuo konkrečiu atveju tai būtų K apskrities VMI K skyrius), ko pasekoje, dėl už 2002, 2003, 2004 metus netektos pelno mokesčio biudžetui sumos, valstybei buvo padaryta didelė 239.309 Lt žala, o UAB „M“ naudai buvo įgyta didelė turtinė teisė į 239.309 lt valstybės biudžetui mokėtino pelno mokesčio bei UAB „M“ buvo panaikinta turtinė prievolė tuos 239.309 lt pelno mokesčio į valstybės biudžetą sumokėti. Faktinių duomenų, leidžiančių nustatyti bei pagrįsti tokias išvadas, šiuo konkrečiu atveju byloje taip pat nėra.

Kaltinamojo A. M. teigimu, apie jo veiklą, įgyjant bei naudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, už išgrynintus pinigus perkant suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes bei 12 ar 13 procentų sumos atitekimą klastotojams, UAB-ėje ‚M“ niekas nežinojo. Tą patį tvirtina ir UAB „M“ atstovaujanti I. V. bei byloje apklausti liudytojais UAB „M“ darbuotojai. Duomenys byloje patvirtina, jog pagal UAB „E“, „O“, „J“, „J“, „S“, „J“ vardu 1.882.638,34 lt (1.645.581,39+121.563,60+115.493,35) sumai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, UAB „M“ už 2002, 2003, 2004 metus 239.309 lt pelno mokesčio į valstybės biudžetą tikrai nemokėjo, tačiau pagrindo tai laikyti įstatymų reikalavimų, pažeidimu ir nepagrįstu teisės į didelės vertės pelno mokestį, įgijimu, bei prievolės, sumokėti didelės vertės pelno mokestį, panaikinimu, nėra.

Pelno mokesčio objektas – apmokestinamosios grynosios pajamos, kurias sudaro ta pajamų dalis, kuri lieka atskaičius pajamų gavimo sąnaudas, tokias, kaip materialinės ir kitos sąnaudos gamybai, visi įmonės sumokėti mokesčiai, palūkanos už paskolas, ilgalaikio materialaus turto remonto ir rekonstravimo sąnaudos, soc. draudimo įmokos, įmokos į pensijų fondus, lėšos, panaudotos reprezentacijai ir pan. Įgytos iš UAB prekės bei paslaugos laikomos faktiškai patirtomis sąnaudomis, būtinomis pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti. Tokios sąnaudos nėra pelno mokesčio objektas, jos suteikia teisę į leidžiamus pelno mokesčio atskaitymus. Neginčytina, jog, nežinodama, kad jai pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos ir už perkamas prekes bei paslaugas minėtoms UAB sumokėdama visas sumas pagal jai jų pateiktas sąskaitas faktūras, UAB „M“ apgaule teisės įskaityti jas į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, nesiekė. Nėra duomenų, kad tokį tikslą turėjęs būtų ir pats kaltinamasis A. M.. Tokią teisę kiekvienam prekių ar paslaugų pirkėjui garantuoja pats pelno mokesčio įstatymas. Prieš tai aptartais motyvais nustatyta, jog suklastotose UAB „E“, „O“, „J“, „J“, „S“, „J“ PVM sąskaitose faktūrose įrašytos prekės ir paslaugos faktiškai buvo nupirktos iš kitų šaltinių ir bendrovės veikloje jos buvo sunaudotos sąmatose numatytiems darbams atlikti. Esant realiam suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytų prekių ir paslaugų pirkimui, pagrindo, neįskaityti jas į apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, nėra. Vadinasi, realiai nupirktas prekes ir paslaugas įtraukdama į pelno mokesčio deklaracijas kaip leidžiamus pelno mokesčio atskaitymus už 2002, 2003, 2004 metus bei 239.309 lt sumažindama valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, UAB „M“ įstatymų ne tik, kad nepažeidė, apgaule turtinės teisės į 239.309 lt įgyti nesiekė ir jos neįgijo ir jokios turtinės žalos valstybės biudžetui savo veiksmais, nepadarė. Priešingai, duomenys byloje rodo, kad ir šioje dalyje dėl kaltinamojo A. M. panaudotų neteisėtų veiksmų, UAB „M“ patyrė turtinę žalą. Ji ne tik VMI nubausta buvo bauda ir iš jos VMI išsiieškojo dideles delspinigių sumas, bet ir neteko teisės į pelno mokestį mažinusią atskaitą, todėl ir šis kaltinimas, jog kaltinamasis A. M. apgaule UAB „M“ naudai įgijo didelę turtinę teisę į 239.309 lt valstybės biudžeto lėšų, taip pat nepagrįstas.

Dėl 121.563,60 lt sumai netikrų ir suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo UAB „Ma“ buhalterinėje apskaitoje bei PVM deklaracijose, padarant UAB „M“ didelę žalą.

Dokumentas – tai materialaus teisinio fakto liudijimas. Tikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentą, kuris yra surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti, o netikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentą, kuris surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti ir toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Netikras dokumentas pagaminamas surašant ar kitaip sukuriant tikro dokumento imitaciją, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir asmenį, kuriam ji gali būti pateikta, gali suklaidinti. Tuo tarpu tikras dokumentas suklastojamas pakeičiant jame užfiksuotos informacijos teisingumą. Iš to akivaizdžiai matyti, kad netikrą dokumentą nuo suklastoto dokumento skiria jų pagaminimo būdai : netikras dokumentas yra pagaminamas naujai, o tikras dokumentas yra suklastojamas. Dokumento suklastojimu laikomi veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Įstatymas skiria 2 dokumento suklastojimo būdus – materialinį ir intelektualinį. Materialiniu suklastojimo būdu pagaminamas netikras dokumentas arba netreisėtai pakeičiamas tikro dokumento turinys, veikiant jo materialinę formą, o intelektualinio suklastojimo būdu melaginga informacija būna įrašoma į tikrą dokumentą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, būdamas UAB „M“ tiekimo skyriaus viršininku (juo A. M. buvo nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d.), komplektavimo skyriaus vadovu (juo buvo nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d.) ir laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas (juo buvo nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d.), siekdamas greičiau pakilti karjeros laiptais ir bendrovėje užimti aukštesnes pareigas už 12 procentų mokestį, kaltinamasis A. M. per šios bylos liudytoją V. R. įgijo 2002 m. gruodžio 30 d. data išrašytas jam žinomai suklastotas UAB „Es“ ir „S“ PVM sąskaitas faktūras LBH Nr. 8101729, 8101732, LEA Nr. 3475679 bei netikrus tos pat dienos darbų atlikimo aktus prie jų, liudijančius, jog UAB-ės „Ma“ minėtos bendrovės suteikė paslaugas, atlikdamos 103.020 lt vertės (suma be 18 procentų PVM mokesčio) statybos montavimo darbus bendrovės „M“ UAB „Ps“. Š statomame objekte bei Vilniuje rekonstruojamame viešbutyje „L ir už tai UAB „M joms, kartu su PVM mokesčiu, sumokėjo 121.563,60 lt. (103.020+18.543,60). Faktiškai gi minėtose sąskaitose faktūrose įrašytus statybos montavimo darbus atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti kiti asmenys. Neginčytina, jog 121.563,60 lt sumai UAB „E“ ir „S“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos bendrovės UAB-ei „M“ tokių paslaugų tikrai nepardavė, bet akivaizdu, kad suklastotose faktūrose įrašytos paslaugos realiai iš nenustatytų šaltinių buvo įgytos. Jau minėta prieš tai, kad VMI tiek UAB „Es“, tiek ir UAB „Ss“ buvo įregistruotos PVM mokesčio mokėtojomis, tad ir jų naudotos PVM sąskaitos faktūros – serija LBH, Nr. 8101729, 8101732, serija LEA, Nr. 3475679 buvo tikri dokumentai. Minėtų bendrovių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įrašius melagingą informaciją apie tariamą paslaugų UAB „M“ suteikimą bei patvirtinus jas parašais, toje dalyje jos tapo intelektualiai suklastotais dokumentais. Vadinasi, kaltinamojo A. M. įgytos bei į UAB „M“ buhalterinę apskaitą patekę PVM sąskaitos faktūros yra suklastoti tikri dokumentai. Tuo tarpu šias PVM sąskaitas faktūras lydėjusiais darbų atlikimo aktais, su juose įrašytomis tikrovės neatitinkančiomis žiniomis apie neva minėtų bendrovių atliktus statybos montavimo darbus, buvo sukurtos tikrų dokumentų imitacijos, galinčios suklaidinti asmenis, kuriems jos pateikiamos, todėl jie laikytini pagamintais netikrais dokumentais. Neginčytina, kad, pateikdamas jam žinomai suklastotus dokumentus - minėtų UAB sąskaitas faktūras bei jam žinomai netikrus dokumentus – darbų atlikimo aktus, kaltinamasis A. M. juos panaudojo. Suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis bei netikrais darbų atlikimo aktais prie jų bendrovės finansininkams, pagrindus UAB „M“ buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas už 2002 m. gruodžio mėnesį ir pelno mokesčio deklaracijas už 2002 metus bei jų duomenis pateikus VMI, kaltinamajam A. M. žinomai suklastoti dokumentai (jų įtraukėjams į buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas to nežinant), panaudoti buvo dar keletą kartų. PVM sąskaitos faktūros pagal pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias teisės normas, t.y. pagal 1961 m. BK 207 str., laikytinos itin svarbiais oficialiais dokumentais, nes jos atspindėjo gan didelės vertės operaciją su pinigais, tad kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika, pagaminant bei panaudojant suklastotus ir netikrus dokumentus, tuo metu atitiko 1961 m. BK 207 str.2 d. kvalifikaciją, numačiusią laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. Minėto straipsnio 2 d.tuo metu taip pat numatė atsakomybę ir už didelės žalos tokiais veiksmais sukėlimą. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam BK, atsakomybė už didelės žalos sukėlimą, išliko, tad, pasitvirtinus didelės žalos padarymui, kaltinamojo A. M. veiksmai atitiktų 2000 m. BK 300 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.). kvalifikaciją, numačiusią tokio pat dydžio bausmę , pagrįstai kvalifikuota pagal 2000 m. BK 300 str. Tačiau kaltinamajam A. M. pareikštas kaltinimas, šia savo nusikalstama veika padarius UAB „M“ didelę, t.y. 121.563,60 lt žalą, nepagrįstas, nes faktiškai nusikalstama kaltinamojo A. M. veika bendrovei „M“ 121.563,60 lt žala padaryta nebuvo. Kaip jau konstatuota aptariant inkriminuotas prieš tai veikas, suklastotose UAB „E“ ir „S“ PVM sąskaitose faktūrose bei netikruose darbų atlikimo aktuose nurodyti statybos montavimo darbai UAB „P“ ir viešbutyje „L“ faktiškai buvo atlikti. Kaltinamojo A. M. parodymai rodo, jog už atliktus darbus jis gautais UAB „M“ pinigais ir apmokėjo. Kaip jau konstatuota prieš tai, kaltinamajam A. M. atiduoti galėjo būti 106.975,97 lt., tad, nesant tai paneigiančių faktinių duomenų, tikėtina, jog būtent tokio dydžio pinigų suma už atliktus darbus ir buvo sumokėta. Todėl, kaltinamajam A. M. inkriminuotas didelės 121.563,60 lt. dydžio žalos UAB „M“ padarymas yra nepagrįstas. Kaltinamajam A. M. už suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytus statybos darbus apmokėjus, UAB „M padaryta galėjo būti tik ne didesnė, nei 18.543,60 lt žala, susidariusi dėl klastotojų pasiliktų 12 procentų, t.y. dėl galimai klastotojų pasiliktų 14.587,60 lt bei dėl 3.955, 97 lt sumos, kuria, apmokėdamas nenustatytiems asmenims už statybos montavimo darbus Š ir V, kaltinamasis viršijo suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytą apmokėjimo už tuos darbus, kainą.

Dėl 115.493,35 lt sumai netikrų ir suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo UAB „M“ buhalterinėje apskaitoje bei PVM deklaracijose, padarant UAB „M didelę žalą.

Dokumentas – tai materialaus teisinio fakto liudijimas. Tikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentą, kuris yra surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti, o netikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentą, kuris surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti ir toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Netikras dokumentas pagaminamas surašant ar kitaip sukuriant tikro dokumento imitaciją, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir asmenį, kuriam ji gali būti pateikta, gali suklaidinti. Tuo tarpu tikras dokumentas suklastojamas pakeičiant jame užfiksuotos informacijos teisingumą. Iš to akivaizdžiai matyti, kad netikrą dokumentą nuo suklastoto dokumento skiria jų pagaminimo būdai : netikras dokumentas yra pagaminamas naujai, o tikras dokumentas yra suklastojamas. Dokumento suklastojimu laikomi veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Įstatymas skiria 2 dokumento suklastojimo būdus – materialinį ir intelektualinį. Materialiniu suklastojimo būdu pagaminamas netikras dokumentas arba netreisėtai pakeičiamas tikro dokumento turinys, veikiant jo materialinę formą, o intelektualinio suklastojimo būdu melaginga informacija būna įrašoma į tikrą dokumentą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, būdamas UAB „M“ laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas (juo jis buvo nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d.), generaliniu direktoriumi (juo jis buvo nuo 2003 m. birželio 11 d. iki gruodžio 28 d.), siekdamas greičiau pakilti karjeros laiptais ir bendrovėje užimti aukštesnes pareigas už 12 ar 13 procentų mokestį, kaltinamasis A. M. per šios bylos liudytoją V. R. įgijo 2003 m. birželio – 2003 m. liepos mėnesių datomis išrašytas jam žinomai suklastotas UAB „J“ PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. 6799043, 6799047, liudijančias, jog UAB-ei „M“ minėta bendrovė pardavė 97.815,72 lt vertės (suma be 18 procentų PVM mokesčio) prekes bendrovės „M“ statomiems ir rekonstruojamiems objektams „Si“ , „M“ ir už tai UAB „M“ jai, kartu su PVM mokesčiu, sumokėjo 115.493,35 lt. (97.875,72+17.617,63). Faktiškai gi minėtose sąskaitose faktūrose įrašytas prekes kaltinamasis A. M. įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų kitų asmenų. Neginčytina, jog 115.493,35 lt sumai UAB „J“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta bendrovė UAB-ei „M“ jokių prekių tikrai nepardavė, bet akivaizdu, jog suklastotose sąskaitose faktūrose įrašytos prekės realiai buvo įgytos iš nenustatytų šaltinių.. Jau minėta prieš tai, kad VMI UAB „J“ taip pat buvo įregistruota PVM mokesčio mokėtoja, tad ir jos naudotos PVM sąskaitos faktūros – serija LEA Nr. 6799043, 6799047 buvo tikri dokumentai. Minėtos bendrovės vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje įrašius melagingą informaciją apie tariamą prekių UAB „M“ pardavimą bei patvirtinus jas parašais, toje dalyje jos tapo intelektualiai suklastotais dokumentais. Vadinasi, ir šios kaltinamojo A. M. įgytos bei į UAB „M“ buhalterinę apskaitą patekę PVM sąskaitos faktūros yra suklastoti tikri dokumentai. Neginčytina, kad, pateikdamas šiuos jam žinomai suklastotus dokumentus - minėtos UAB sąskaitas faktūras, kaltinamasis A. M. juos panaudojo. Suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis bendrovės finansininkams, pagrindus UAB „M“ buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas už 2003 m. birželio ir liepos mėnesius bei už 2003 metus ir, jų duomenis pateikus VMI, kaltinamajam A. M. žinomai suklastoti dokumentai (jų įtraukėjams į buhalterinę apskaitą, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas to nežinant), taip pat buvo panaudoti dar keletą kartų. PVM sąskaitos faktūros yra dokumentai ir, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, atsakomybę už jų klastojimą bei panaudojimą numatė iki 2006 m. vasario 11 d. galiojusios redakcijos BK 300 str. Minėto straipsnio 2 d. numatė atsakomybę už didelės žalos tokiais veiksmais sukėlimą, tad pasitvirtinus didelės žalos padarymui, kaltinamojo A. M. veiksmai ir šioje dalyje atitiktų 2000 m. BK 300 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.). kvalifikaciją. Tačiau kaltinamajam A. M. pareikštas kaltinimas ir šia savo nusikalstama veika padarius UAB „M“ didelę, t.y. 115.493,35 lt žalą, nepagrįstas, nes faktiškai nusikalstama kaltinamojo A. M. veika bendrovei „M tokio dydžio žala padaryta nebuvo. Kaip konstatuota aptariant inkriminuotas prieš tai veikas, suklastotose UAB „J PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai taip pat buvo nupirktos ir panaudotos, tad akivaizdu, jog už jas taip pat buvo apmokėta kaltinamajam A. M. atiduotais pinigais. Šiuo konkrečiu atveju, kaltinamajam A. M. galimai galėjo būti atiduoti 101.934,15 ar 100.481,22 lt., tad, nesant tai paneigiančių faktinių duomenų, nepaneigta, kad būtent tokio dydžio pinigų suma už pirktas prekes ir buvo sumokėta. Visa tai rodo, jog ir kaltinamajam A. M. inkriminuotas 115.493,35 lt. dydžio žalos padarymas yra nepagrįstas, nes šiuo konkrečiu atveju tiek kaltinamojo A. M. veiksmais UAB „Ma galėjo būti padaryta ne didesnė, nei 17.617,63 lt žala, UAB „M“susidariusi dėl klastotojų pasiliktų 12 ar 13 procentų, t.y. dėl galimai klastotojų pasiliktų 13.559,20 ar 15.014,13 lt bei dėl 4.058,43 ar 2.603,50 lt sumos, kuria, apmokėdamas nenustatytiems asmenims už perkamas prekes, kaltinamasis viršijo bendrovės patvirtintą apmokėjimo už tas prekes, kainą. UAB „J“ bei nusikalstamo susivienijimo veiksmais, UAB „J“ neperdavus iš UAB „M“ gautos PVM sumos, Valstybei taip pat galėjo būti padaryta ne didesnė, nei 17.617,63 lt žala.

Dėl 1.645.581,39 lt sumai netikrų ir suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo UAB „M“ buhalterinėje apskaitoje bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijose, padarant UAB „M ir Valstybės biudžetui didelę žalą.