Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovei J. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė J. S. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas už akių dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl netesybų dydžio ir dėl teismo teisės mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovė J. S. 2020-12-18 sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024979, su galimybe pasibaigus sutarčiai įsigyti išnuomotą daiktą už 1,00 Eur. Nuomos sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ perdavė laikinai valdyti atsakovei mobilų telefoną „Samsung Galaxy“ A51, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 37,99 Eur / mėn. Šalys susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos.

Dėl delspinigių dydžio

9. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pasibaigus sutarties terminui ir nepareiškus noro įsigyti daiktą, nuomininkas turi teisę grąžinti jį nuomotojui. Sutarties tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. Sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. Sprendė, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo nuomos sutartis.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas yra VKĮ. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl netesybų dydžio vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, CK 1.5 straipsniu, CK 6.251 straipsniu ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis yra vartojimo nuomos sutartis. Su tokia išvada sutinka ir apeliantas nurodydamas, kad sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau sudaryta Nuomos sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi.

12. Nustatyta, kad šalių sudarytos Nuomos sutarties bendrosiose sąlygose, skyriuje „Sutarties objektas“ nurodoma, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Nustatant, ar Nuomos sutarčiai turi būti taikomos VKĮ nuostatos, turi būti nustatoma šios sutarties rūšis bei įvertintas šalių susitarimas. CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

13. Nuomos sutartis laikytina vartojimo sutartimi. CK 6.228-1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (Telefoną) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau ir Direktyva 93/13/EEB).

14. VKĮ 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad vartojimo kredito sutartis yra sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

15. Nuomos sutartimi nustatytos sąlygos, kai yra nustatoma, jog nuomojamas daiktas yra išperkamas už 1 Eur, t. y. kainą, šimtus kartų mažesnę už daikto vertę, iš esmės neturinčią ryšio su daikto verte, nenurodant išpirkimo kainos ryšio su nuomojamo daikto nusidėvėjimu, rodo, jog realus šalių susitarimas Nuomos sutartimi yra sudaromas dėl išperkamosios nuomos teisinių santykių. Sistemiškai vertinant Nuomos sutartyje įtvirtintą šios sutarties apibrėžimą su CK įtvirtintu vartojimo sutarties apibrėžimu, subjektais, VKĮ įtvirtintu vartojimo kredito sutarties apibrėžimu, daroma išvada, kad išperkamosios nuomos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis. Nesutiktina su ieškovu, jog Nuomos sutartimi susitarimas dėl nuomoto daikto išpirkimo už 1 Eur, keičia sutarties vertinimą ir rodo, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Nuomos sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Nuomos sutarties objekto įsigijimas už 1 Eur yra formalumas, kuris įtvirtintas siekiant paneigti VKĮ normų taikymą. Kadangi baigiantis Nuomos sutarčiai atsakovė būtų sumokėjusi visą daikto kainą, 1 Eur mokėjimas už Telefono išpirkimą nelaikomas reikšmingu. Sprendžiama, jog Nuomos sutartis nesudaro išimties iš VKĮ reguliavimo pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

16. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aktualioje išperkamosios nuomos teisiniams santykiams, kur išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Ieškovas pabrėžia, jog išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011-04-01, kai įsigaliojo VKĮ bei CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Nustatyta, jog VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kuri taikoma šioje byloje, galioja nuo įstatymo įsigaliojimo 2011-04-01 ir nebuvo keičiama.

17. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nuomos sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis bei tuo remiantis ginčui tiesiogiai taikytinos VKĮ normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

18. Apeliantas nurodo, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį, paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vadovavosi tik vartotojo interesų apsaugos principu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas verčiasi skolų išieškojimu, skolų pirkimu, įmokų administravimu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad verčiasi naudotų ar naujų daiktų nuoma ar pardavimu, todėl nėra aišku kokius (išskyrus minimalius) nuostolius ieškovas turi omenyje ir kaip tie nuostoliai auga. Didesnius nei minimalius nuostolius ieškovas privalo įrodyti. Atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, neturėdama galimybės derėtis dėl sutarties standartinių sąlygų. Pradinis kreditorius, perleido teises į atsakovės skolą tikėtina už mažesnę sumą nei atsakovės įsiskolinimas. Ieškovas nurodė, kad „patiria nuostolius“ tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas neteismine tvarka siekė atgauti iš atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei ieškovas pranešė 2021-06-16 pranešimu, byla teisme iškelta 2022-04-01(tą pačią dieną pateiktas ieškinys). Byla nėra sudėtinga, tačiau ieškovas nurodantis, kad patiria nuostolius, į teismą po reikalavimo teisės įgijimo, kreipėsi tik po beveik vienerių metų laikotarpio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės delspinigius sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.

20. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog VKĮ Nuomos sutarties vertinimui turi būti taikomas tiesiogiai, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti delspinigių dydį atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 30,77 Eur dydžio delspinigius, delspinigių apskaičiavimui taikydamas VKĮ nuostatas. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išaiškinimų teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, ieškovo prašomi delspinigiai (307,80 Eur) yra neproporcingi, kadangi jie nedaug skiriasi nuo skolos (341,91 Eur) sumos.

21. Nors apeliantas skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, kurioje nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, įvertinus esamą susiformavusią apygardos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3057-580/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A?2111-924/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022, ir kt.), nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti ją formuojančia vieningą teismų praktiką.

22. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos sprendimu už akių nurodydamas, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas netesybų dydį sumažino nuo 307,80 Eur iki 30,77 Eur, tai yra dešimt kartų, ir tuo paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovo teigimu, delspinigių apskaičiavimas atitinka šalių sulygtą valią, delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškovu, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Šie argumentai laikomi neturinčiais teisinės reikšmės, kadangi buvo nustatytas pagrindas, kad Nuomos sutartimi buvo siekiama išvengti VKĮ reguliavimo, Nuomos sutartis vertintina kaip vartojimo kredito sutartis, dėl ko jos sąlygos turi atitikti VKĮ, taip pat ir VKĮ 11 straipsnio 8 dalį.

23. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylą, todėl sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos 260,00 Eur.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 57,36 proc. reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio ir 138,81 Eur (121,00 Eur x 57,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 156,81 Eur (18,00 Eur + 138,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

26. Netenkinus apeliacinio skundo dalies dėl delspinigių, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų. Konstatavus, kad delspinigių dydis buvo sumažintas pagrįstai, laikytina, kad ir bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

27. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, ieškovui nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.