Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16032-984/2023 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. B., skolininkas K. G. S., išieškotojas D. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-447-370/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2140-232/2016 dėl priteistų sumų išieškojimo pareiškėjui iš skolininko K. G. S. ir iš solidariųjų skolininkų J. S. ir K. G. S.. Pareiškėjas vykdomąjį raštą pateikė antstoliui V. Č., kuris 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo 80 815,36 Eur skolos ir 5 proc. dydžio palūkanų išieškojimą iš skolininko K. G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/01613. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 1R-266 vykdomąją bylą perėmė vykdyti antstolis D. B., vykdomajai bylai suteiktas Nr. 0035/18/09240.

20. Antstolis D. B. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/05862 dėl 12 806,73 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. G. S. išieškotojui D. T.. Prie antstolio vykdomo išieškojimo iš skolininko turto prisijungė kiti antstoliai, kurie vykdo išieškojimą iš skolininko išieškotojams „Aktiva Finance Group OU“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „LPB Capital“, UAB „Reikalavimas.LT“, M. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „Legal Balance“, „Aktiva Finance Group OU“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Legal Balance“, UAB „ARN group“, AB SEB bankas ir UAB „GelvoraSergel“.

22. Antstolis su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies ir 2023 m. liepos 25 d. patvarkymu skyrė ekspertizę 2/3 dalims ir 1/3 daliai buto rinkos vertei nustatyti. Taigi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik pareiškėjo skundo dalies, kuria jis nesutinka su antstolio patvarkyme nurodytu lėšų, gautų pardavus 1/3 dalį buto, paskirstymu visiems skolininko kreditoriams, pagrįstumo klausimas.

23. Skolininko kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė nustatyta CPK 754 straipsnyje, pagal kurį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis). Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (CPK 754 straipsnio 2 dalis). Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (CPK 754 straipsnio 3 dalis). Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (CPK 754 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti (CPK 754 straipsnio 5 dalis).

24. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis pareiškėjo reikalavimas yra trečios eilės reikalavimas. Detalių duomenų apie kitų skolininko išieškotojų reikalavimų eilę teismas neturi, tačiau didžioji jų dalis taip pat yra tenkintini trečiąja eile. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad antstolis skundžiamu patvarkymu nepažeidė teisės aktų reikalavimų, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018 pateiktu išaiškinimu, pagal kurį, tuo atveju, kai actio Pauliana pagrindu skolininkui yra grąžinamas jo nesąžiningais veiksmais perleistas turtas, šio turto realizavimo tvarka vyksta laikantis CPK nuostatų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, t. y. ne tik tą, kuris buvo pareiškęs actio Pauliana, kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. CPK 754 straipsnyje nustatyta, kad be eilės iš įkeisto turto tenkinami tik hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai. Jeigu actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintas turtas nėra apsaugotas kuria nors iš šių priemonių, actio Pauliana pareiškęs kreditorius neįgyja pirmumo teisės prieš kitus kreditorius tenkinti savo reikalavimą iš actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžinto turto.

25. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad šia kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje remtis negalima, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės visiškai kitokios. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018 buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę, kai išieškojimas pagal kelių kreditorių reikalavimus nukreipiamas į tą patį turtą, sugrąžintą skolininkui actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, aiškinimo ir taikymo.

28. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020 netaikė restitucijos, butas nebuvo grąžintas skolininkams ir vykdomojoje byloje nėra vykdomas skolininko turto realizavimas, todėl minėta kasacinio teismo nutartimi remtis negalima. Iš dalies sutiktina su pareiškėju, kad butas, į kurio 1/3 dalį šiuo metu yra nukreiptas išieškojimas, nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. balandžio 26 d. buvo registruotas A. S. vardu. Po A. S. mirties jo palikimą, kartu ir butą, pagal testamentą priėmė vienintelė testamentinė įpėdinė E. S..

29. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai).

30. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020 atsakovų J. S. ir K. G. S. vienašalį sandorį (nepriimti palikimo) pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ir nustatė, kad susidaręs įsiskolinimas turi būti tenkinamas, išieškojimą nukreipiant į tas turto dalis, kurios dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovui A. S., todėl pareiškėjo reikalavimo išieškojimą nukreipė į buto, esančio atsakovo A. S. valdyme, 2/3 dalis, t. y. į tą turto dalį, kurį skolininkai būtų įgiję, jeigu būtų priėmę palikimą po savo motinos mirties.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu netaikė restitucijos. Minėtame sprendime nėra jokių motyvų ir argumentų, kad būtų taikyta CK 6.145 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta galimybė pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

32. Pripažintina, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu įgijo teisę skolininko skolą išsiieškoti iš 1/3 dalies buto, kurią skolininkas faktiškai būtų įgijęs, jeigu būtų priėmęs motinos palikimą, o palikimo nepriėmimas yra pripažintas negaliojančiu. Vien aplinkybė, kad skolininkas neatlieka aktyvių palikimo priėmimo veiksmų, nereiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju visas butas nuosavybės teise priklauso vien tik asmeniui, nurodytam Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu skolos išieškojimas pareiškėjui iš skolininko yra vykdomas antstolio, kuris veikia pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą. CPK 759 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta kitiems to paties skolininko kreditoriams ar antstoliams prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018 buvo sprendžiamas klausimas, kuri įstatymo nuostata – ar CK 6.66 straipsnio 4 dalis, ar CPK 754 straipsnio 2 dalis – dėl išieškotojų reikalavimo patenkinimo eiliškumo turi būti taikoma. Kasacinis teismas šioje nutartyje suformavo taisyklę, kad vykdymo procese turi būti vadovaujamasi CPK 754 straipsnyje įtvirtinta skolininko kreditorių reikalavimų patenkinimo eile.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e3K-3-246-687/2018 aplinkybės, kurių pagrindu pastarojoje byloje kasacinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dėl CK 6.66 straipsnio 4 dalies ir CPK 754 straipsnio nuostatų konkurencijos ir taikymo vykdymo procese, esant skolininko kreditorių daugetui, turi esminių panašumų, todėl minėta nurodytoje nutartyje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė gali būti vertinama kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje.

35. CPK 754 straipsnyje nėra numatyta jokių išimčių išieškotojams, kurių reikalavimų patenkinimas buvo nukreiptas į tam tikrą skolininko turtą teismo sprendimu pritaikius actio Pauliana ieškinį. Dėl to antstolis 2023 m. birželio 30 d. patvarkyme pagrįstai nurodė, kad visos lėšos, gautos pardavus 1/3 dalį buto, bus skirstomos visiems skolininko išieškotojams pagal CPK 753 ir 754 straipsniuose nustatytą tvarką.

36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.