Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės L. G. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui E. J., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

6. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

7. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. G. ir atsakovo E. J., kuria bylos šalys be kita ko sutarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį teiks po 300,00 litų.

Dėl ginčo esmės

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

12. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tokiu būdu, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

14. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismas nustatinėja ir vertina, kaip nuo Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta tarp civilinės bylos šalių sudaryta taikos sutartis, iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

15. Bylos duomenimis, nepilnamečiam N. J., (duomenys neskelbtini) metais teismui patvirtinant tarp civilinės bylos šalių sudarytą taikos sutartį buvo vieneri metai amžiaus, ieškovė ir atsakovas sutarė dėl nepilnamečiam vaikui atsakovo teikiamo išlaikymo – 300,00 litų, vadinasi (duomenys neskelbtini) metais nepilnamečio N. J. poreikiai buvo 600,00 litų, kas šiuo metu atitiktų apie 174,00 Eur. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai nepilnamečiui N. J. yra 14 metų, ieškovė nurodo kad jo poreikiai kas mėnesį skirtingai siekia nuo 800,00 Eur iki 1 000,00 Eur. Vaiko poreikių išlaidas, pasak ieškovės sudaro išlaidos maistui – 400,00 Eur, rūbams – 200,00 Eur, higienos priemonėms – 60,00 – 80,00 Eur, laisvalaikio praleidimui – 100,00 Eur, telefono, interneto paslaugoms – 50,00 Eur, išlaidos televizijai – 23,00 Eur, būsto mokesčiams – 115,00 Eur, vaistams, vitaminams – 80,00 Eur. Nepilnametis nuo pat gimimo turi sveikatos problemų su širdimi.

16. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis sudaro 800,00 Eur, jai yra mokami vaiko pinigai 194,00 – 196,00 Eur, pastaroji su sūnumi gyvenam socialiniame būste, kitokių pajamų, nekilnojamojo turto neturi.

17. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota Jungtinėje Karalystėje, teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ar kitos rūšies turtą, galimai turimus kitus išlaikytinius.

18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

19. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

20. Spręsdamas dėl nepilnamečiui N. J. reikalingo išlaikymo dydžio bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš jo tėvų, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo motina, o atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, todėl iš esmės būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnametį vaiką, taip pat už jo kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia. Ieškovė dirba, nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigą vykdo tinkamai. Atsakovas byloje nepateikė rašytinių įrodymų ar paaiškinimų apie jo turtinę / finansinę padėtį, nenurodė aplinkybių, kurioms esant pastarasis negalėtų teikti prašomo dydžio išlaikymo. Atsakovas ilgą laiką sūnui teikė išlaikymą, kuris nepadengia net mažos dalies vaiko būtinųjų poreikių. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, turimais duomenimis sveikas, darbingas, turintis galimybę ir pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, kuris užtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimą. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) yra 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir apie 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu MMA yra apie 777,00 Eur (atskaičius mokesčius) ir ši suma yra laikoma minimalia, reikalinga būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į ieškovės nurodomą nepilnamečio N. J. poreikių dydį, į tai, kad vaikui bylos nagrinėjimo metu yra 14 metų, bei įvertinęs, kad nepilnametis neturi ypatingų pomėgių ir jam nėra reikalingos papildomos išlaidos tokių poreikių tenkinimui, turi sveikatos problemų, tačiau jų gydymui nėra reikalingos papildomos itin didelės piniginės lėšos, teismas sprendžia, kad N. J. poreikiai kas mėnesį siekia 777,00 Eur sumą, t. y. padidėję ženkliai, lyginant su 2012 metais buvusiu poreikių dydžiu, todėl nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydis keistinas.

23. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

24. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra mokama vaiko išmoka, kurios dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 194,00 Eur, todėl šia suma yra mažinamas vaiko poreikių dydis iki 583,00 Eur. Teismui konstatavus, kad vaiko poreikiai yra padidėję, taip pat tai, kad atsakovas yra pajėgus tenkinti nepilnamečio sūnaus poreikių dalį, teismas sprendžia, pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 300,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, teismo vertinimu, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, išlaikymą iš atsakovo priteisiant nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

25. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo priteisiamos 54,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Byloje ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 393,75 Eur suma, kurios dalis – 295,31 Eur, ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies, taip pat priteistina iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės L. G. reikalavimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui skiriamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54,00 Eur (penkiasdešimt keturi eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660), 295,31 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki eurai 31 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.