- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- I2-4577-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00449-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Ričardas Ralys
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00121-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Pareiškėjas A. S. skunde nurodė, kad 2021-01-25 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas priėmė sprendimą Nr. 21-1 L-40-00121-e (toliau – sprendimas), kuriuo panaikino išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovas, motyvuodamas savo sprendimą, iš esmės vadovaujasi jam pareikštais įtarimais ir kaltinimais baudžiamoje byloje Nr. 01-1-45013-20 pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, nes šovinius ir ginklus laikiau ne name įrengtame metaliniame rakinamame seife ir tuo sudarė galimybę kitam asmeniui (savo žmonai, vaikams) neteisėtai paimti jam priklausančius ginklus bei šovinius ir taip sukėlė grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešėjai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo nurodomas sprendimo priėmimo, leidimo panaikinimo teisinis ir faktinis pagrindas yra grindžiamas tik jam pareikštu kaltinimu dėl galimai neatsargaus baudžiamojo nusižengimo padarymo, tačiau sprendimu nepagrindžiama ir nemotyvuojama, kad būtent šios sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vertinant atsakovo sprendimą teigia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą panaikinti leidimą, vadovavosi vien tik gauta informacija dėl šio pareikšto kaltinimo baudžiamojoje byloje, tačiau visiškai nerinko jokių faktinių duomenų, nenagrinėjo, nenustatinėjo ir neanalizavo jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų bent jau neabejotinai, be jokių prielaidų, galimybių teigti, kad jis gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra baudžiamojoje byloje jam kaltinimą pareiškė dėl galimai neatsargaus baudžiamojo nusižengimo padarymo pagal BK 255 straipsnio 1 dalį dėl teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo ir dėl to jis neva sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti (baudžiamoji byla Nr. 1-446-496/2021 yra perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams). Šio baudžiamojo nusižengimo kvalifikuojantis požymis yra realių sąlygų sudarymas neteisėtai pasinaudoti kitam asmeniui ginklais, šaudmenimis ir šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis atriboja baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, numatytos ANK 229 straipsnio 2 dalyje (teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas). Pažymi, kad teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą dėl susiklosčiusių tuo metu nepalankių objektyvių aplinkybių: 2020-12-23 apie 00.30 val. grįžus iš medžioklės, jis ketino valyti ginklus ir tai iš esmės pradėjo daryti, tačiau tuo metu jo mažamečiams vaikams (dvynukams) kilo sveikatos problemų dėl dykstančių dantukų, todėl reikėjo padėti sutuoktinei prižiūrėti, rūpintis vaikais. Tuomet jis ginklus tik laikinai padėjo į svetainės kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžę, o šovinius užkėlė ant virtuvėje esančios spintelės viršaus, t. y. virš 2 m. aukščio. Jo sutuoktinė net negalėjo numanyti apie šioje vietoje laikinai padėtus ginklus, šaudmenis. Prižiūrėti vaikus teko iki maždaug 5.00 val. ryto, o po to jam pačiam pablogėjo sveikata ir ryte apie 8.00 val. išvyko pas gydytojus, o apie 10.00 val. iš sutuoktinės sužinojo, kad į namus atvyko policijos pareigūnai ir namuose bus atliekama krata. Išvykdamas pas gydytojus savo sutuoktinę paliko miegančią su vaikais, ji apie sofos-lovos patalynės dėžėje laikinai padėtus ginklus, virtuvėje ant spintelės laikinai padėtus šovinius nieko nežinojo ir net negalėjo žinoti ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad atvykus policijos pareigūnams daryti kratos, ji negalėjo parodyti, kur yra ginklai, šoviniai, o raktai nuo metalinio seifo yra visuomet pas pareiškėją. Atsižvelgiant į tai nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad jis naudojosi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažymi ir nurodo, kad 2015-06-25 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyryje sprendimu Nr. 15-1L-86-00457-e buvo panaikintas leidimas laikytis (nešiotis) ginklus Nr. 0001246, kuris jam buvo išduotas. Leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. (B, C ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), 17 str. 1 d. 2 p. (B, C ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 str. 2 d. 5 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą). Atsakovas kartu pažymi, kad leidimas man buvo panaikintas, nes dėl smurto bei grasinimo artimoje aplinkoje 2015-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvau pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimo 1 metams bausme. Taip pat atsakovas sprendime nurodo, kad jis 5 metų laikotarpyje padarė 4 administracinius nusižengimus (paskutinis jų 2017-06-10). Vadovaudamasis tuo atsakovas taip pat daro išvadą, kad jis kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios atsakovo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi prieštarauja teisės principams ir galimai yra pažeidžiamas jo teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Atsakovas teisingai sprendime pažymi, kad 2015-06-25 Telšių AVPK Viešosios tvarkos poskyris jam buvo panaikinęs leidimą laikyti (nešioti) dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. priėmimo jo atžvilgiu, tačiau teistumas yra išnykęs bei, kad laikotarpiu nuo 2016-01-17 iki 2017-06-10 yra baustas už administracinius pažeidimus (nusižengimus). Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nenurodo, kodėl visos šios faktinės aplinkybės, objektyvūs duomenys, kuriuos turėjo ir buvo žinomi atsakovui, niekaip neįtakojo atsakovo sprendimo 2020-11-16 išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0006114. Visas šias faktines aplinkybes atsakovas vertino priimdamas sprendimą 2020-11-16 ir jos nesudarė jokio teisinio bei faktinio pagrindo negrąžinti leidimo. Jis atitiko visas Įstatymo 18 str. numatytas sąlygas ir atitinka šiai dienai. Tokiu būdu atsakovas, vertindamas vienas ir tas pačias faktines aplinkybes, iš esmės 2021-01-25 panaikina savo paties priimtą sprendimą 2020-11-16. 2020 m. spalio pabaigoje įgyvendindamas savo teisėtus lūkesčius jis kreipėsi į atsakovą dėl leidimo grąžinimo (išdavimo) ir bendravo būtent su specialistu A. S., kuriam visos tos faktinės aplinkybės buvo žinomos. Būtent specialistas A. S. ir priėmė 2020-11-16 sprendimą grąžinti (išduoti) pareiškėjui leidimą Nr. L1-0006114. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., LR KT 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, neturėtų apsiriboti viešojo administravimo subjekto jau išnagrinėtų klausimų vertinimu (kurie paprastai atkartojami atsiliepime į skundą), bet taip pat administracinis teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, nepažeidė teisės principų. Nėra jokių abejonių, kad šis klausimas turi būti išnagrinėtas, kai pareiškėjas administraciniam teismui paduodamą skundą motyvuoja tuo, kad priimant administracinį sprendimą buvo pažeisti teisės principai.
Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad pažeidė ginklų laikymo, saugojimo tvarkos taisykles, tačiau anksčiau baustas už ginklų laikymo, saugojimo taisyklių pažeidimus nebuvo. Prašo tenkinti jo skundą.
Pareiškėjo A. S. atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdžio metu iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais. Be to, nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019. Pažymi, kad atsakovui buvo žinomos visos aplinkybes, kurios nurodytos skundžiamame sprendime, kai atsakovas 2020-11-16 priėmė pareiškėjui palankų sprendimą ir išdavė pareiškėjui leidimą. Atsakovas pagal tas pačias faktines aplinkybes priėmė du priešingus sprendimus, o tai pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Atsakovas pareiškėją baudžia antrą kartą, nes 2015-06-25 buvo priimtas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Pareiškėjo atstovo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai sukėlė grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui, pasikėsino į įstatymo saugomas vertybes. Faktinių duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė būtų galėjusi pasinaudoti ginklu, nėra. Pareiškėjo sutuoktinė buvo tikrinta prieš pareiškėjui išduodant leidimą ginklams ir įvertinta kaip patikima. Pareiškėjas elgėsi atidžiai, nes ginklo nepastatė akivaizdžioje vietoje, bet paslėpė, o pareiškėjo sutuoktinė nežinojo, kur yra ginklas. Pareiškėjo atstovas sutinka, kad pareiškėjas pažeidė taisykles, nes ginklo nepadėjo į seifą, bet nesutinka, kad buvo sukelta pagrįsta (reali) grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Byloje pateikta padėka, iš kurios matyti, kad pareiškėjas išgelbėjo kito asmens gyvybę. Pareiškėjas tikrai nėra tas asmuo, kuris kelia grėsmę. Pareiškėjo A. S. atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus.
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, 2015-06-25 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyryje sprendimu Nr. 15-IL-86- 00457-e buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001246, kuris buvo išduotas A. S. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001246 buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 str. 1 d. 11 p. (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), 17 str. 1 d. 2 p. (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 str. 2 d. 5 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą). Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001246 A. S. buvo panaikintas, nes dėl smurto bei grasinimo prieš savo sugyventinę 2015-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. 2020-10-27 A. S. pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (toliau – PEPS). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis buvo atliekami patikrinimai, siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduodamas (11 punktas). Nenustačius priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau PLVIS) 2020-11-11 buvo suformuotas teigiamas sprendimas Nr. 20-IL-40-01085-e ir atsakymas Nr. 20-S-40-00960-e asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Teigiami sprendimai ir atsakymai asmenims dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo registruojami ir saugomi PLVIS (15 punktas). Apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo pareiškėjas, kuris pateikė prašymą PEPS informuojamas pateikiant atsakymą per PEPS. (19 punktas). 2020-11-16 A. S. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114 (toliau – Leidimas), nenustačius priežasčių dėl kurių būtų neišduodamas leidimas. 2021-01-07 gauta informacija, kad 2020-12-23 Telšių apskrities vyriausiojo policijos Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai pas A. S. darė kratą. A. S. namuose nerado. Tuo metu namuose buvo jo žmona ir vaikai. A. S. grįžus namo ir paprašius jo atrakinti seifą bei parodyti ginklus, jis parodė, kad abu šautuvai sudėti sofos – lovos patalynės dėžėje. Šoviniai buvo padėti virtuvėje, lengvai prieinamoje vietoje ant spintelės. Nors namuose įrengtas seifas, pareiškėjas ginklų seife nelaikė. Tokiais veiksmais A. S. sudarė galimybę kitam asmeniui (savo žmonai, neturinčiai leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir vaikams) neteisėtai paimti jam priklausančius ginklus bei šovinius. A. S., palikdamas ginklus ir šovinius lengvai prieinamose vietose, o ne užrakindamas seife, sukėlė grėsmę kitų asmenų ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 17, 18, 30 straipsnių nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Sprendimo panaikinimą lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo rinkta jokių faktinių duomenų, nenagrinėta ir neanalizuota jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimo panaikinimą lėmė gautų faktinių duomenų visuma apie pareiškėjo veiksmus, kai gyvendamas kartu su žmona ir mažamečiais vaikais, šautuvus laiko sudėtus sofos – lovos patalynės dėžėje, o šovinius padėtus virtuvėje, lengvai prieinamoje vietoje ant spintelės, nors namuose yra įrengtas seifas; 2017 m. birželio 10 d. baustas pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir LR ANK) 481 str. 1 d už tai, kad viešoje vietoje sukėlė muštynes; 2016 m. gruodžio 18 d. baustas pagal LR ANK 183 str. 1d., kad vakaro metu garsiai šūkavo, trukdė namo gyventojams; 2016 m. kovo 15 d. baustas pagal LR ANK 124 (1) str. 2 d. vairuodamas automobilį, vežė keleivių daugiau nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje; 2016 m. sausio 17 d. baustas pagal LR ANK 123 str. 5 d., nes vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Paminėtina, kad 2010 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo Šiaulių apygardos teismo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 2011-12-29 Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-10-29 nuosprendį panaikino ir bylą nutraukė; 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio r. apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal LR BK 176 str. 1d. (darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas) ir paskirta galutinė bausmė bauda 6500 Lt. Baudą sumokėjo 2014-03-24; 2015-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) ir jam skyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams. Visa tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenybę, pabrėžia jo rūpestingumo ir atsakingumo stoką ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Įstatymo 30 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigos: įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Įstatymo 32 str. 3 d. nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 2011 m. kovo 3 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-180 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Reikalavimų, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau – Reikalavimai), 35.1.2. p. nurodo, kad ne daugiau kaip 5 ginklai, atitinkantys bet kurią B kategoriją ir jų šaudmenys turi būti laikomi prie grindų ar sienų pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų ir kuri užrakinta patikima vidine plokšteline arba kodine spyna. Tai yra ginklai ir šaudmenys turi būti saugomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privaloma žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Minėtų teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, vadinasi, kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą, todėl aplinkybės, jog pareiškėjas laikė ginklus ir šovinius kitiems asmenims prieinamoje vietoje, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Padarydamas aukščiau minėtus pažeidimus, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Pareiškėjas, teigia, kad padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, kad keliama grėsmė kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nurodant sprendime penkerių metų laikotarpyje padarytus keturis administracinius nusižengimus, kai paskutinis iš jų 2017 m. birželio 10 d. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. EA-136-1062/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020). Surinktų duomenų visuma, patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, teismų praktika, manom, kad Šiaulių aps. VPK 2021 m. sausio 25 d. priimtas sprendimas Nr. 21-IL-40-00121-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo atmesti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00121-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. S. 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio klausimus), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 10 punktu, 2021 m. sausio 25 d. sprendimu 21-IL-40-00121-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, išduotą A. S..
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2021-05-05) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atveju, joje numatyta poveikio priemonė yra taikoma už ginklo naudojimąsi, pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, t. y., ne tik už baudžiamojo įstatymo pažeidimus, bet ir už kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginklų ir šaudmenų naudojimo sąlygų bei tvarkos pažeidimą. Be to, reikalaujama, kad šio pažeidimo darymas keltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, <...>, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo <...> (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. dėl smurto bei grasinimo prieš savo sugyventinę.
Taip pat 2020-12-23 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021-01-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ,,<...> 2020-12-23 A. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atlikta krata. <...> Iki A. S. grįžimo į namus, name buvusius mažamečius vaikus prižiūrėjo jų motina bei vėliau į namus atvykę vaikų seneliai. <...> Paprašius atrakinti seifą, kuriame turėjo būti laikomi ginklai, A. S. nurodė, kad jam priklausančių ginklų seife nėra, kadangi vakar, t. y. 2020-12-22, buvo medžioti ir grįžęs iš medžioklės ginklus pasidėjo bei laikė svetainės kambaryje esančios sofos – lovos patalynės dėžėje, nes juos norėjo išvalyti. Taip pat A. S. savanoriškai parodė, kad virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės buvo pasidėjęs ginklų dėtuves su šoviniais“.
Pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.
Pareiškėjas, palikdamas svetainės kambaryje esančios sofos – lovos patalynės dėžėje ginklą, o virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės ginklų dėtuves su šoviniais, neužtikrindamas jų saugojimo, savo veiksmais 2020-12-23 padarė savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Tais pačiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-03 įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.1.1 punktą, pagal kurį ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatui (toliau – teritorinė policijos įstaiga) suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu sutiko, kad buvo pažeistos ginklų laikymo, saugojimo tvarkos taisyklės.
Aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi ginklu ir šaudmenimis, pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus bei, kad tas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas paliko svetainės kambaryje esančios sofos – lovos patalynės dėžėje ginklą, o virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės ginklų dėtuves su šoviniais. Šios aplinkybės nurodo pareiškėjo rūpestingumo ir atsakingumo stoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo palikimas sofos – lovos patalynės dėžėje ir šaudmenų palikimas lengvai prieinamoje vietoje, neužtikrinant ginklo ir šaudmenų saugojimo, reikšmingai padidino pavojų pareiškėjo sutuoktinei ir aplinkiniams asmenims. Kaip nurodyta 2020-12-23 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021-01-07 tarnybiniame pranešime, iki A. S. grįžimo į namus, name buvusius mažamečius vaikus prižiūrėjo jų motina bei vėliau į namus atvykę vaikų seneliai. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.
Akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2662-662/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019). Tačiau pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020-12-11 padėka dėl išgelbėtos kitos asmens gyvybės) šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju priešingos išvados aptartų aplinkybių kontekste nesuponuoja.
Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2016 metų 4 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017-06-10 (2017-06-10 baustas pagal LR ANK 481 str. l d. (viešoje vietoje sukėlė muštynes); 2017-01-11 baustas pagal LR ANK 183 str. 1 d. už tai, kad 2016-12-18 vakaro metu garsiai šūkavo, trukdė namo gyventojams ilsėtis, tuo trikdė viešąją tvarką; 2016-03-15 baustas pagal LR ANK 124 (1) str. 2 d., nes vairuodamas automobilį vežė keleivių daugiau nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje; 2016-01-17 baustas pagal LR ANK 123 str. 5 d. (vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu).
Dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, teismo nuomone, tai yra taip pat asmenį papildomai charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti, pareiškėjas sistemingai pažeidžia teisės aktais nustatytas taisykles, tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, visuma aptartų aplinkybių, kurios nurodytos ir skundžiamame sprendime (2015-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo priimtas baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 140 str. 2 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą); tai, kad pareiškėjas nuo 2016 metų 4 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017-06-10; pareiškėjas, 2020-12-23 palikdamas svetainės kambaryje esančios sofos – lovos patalynės dėžėje ginklą, o virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės ginklų dėtuves su šoviniais, neužtikrino jų saugojimo) rodo pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Iš skundžiamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01)10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, daro pagrįstą išvadą, kad A. S., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai 2021 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 21-IL-40-00121-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, o naikinti pastarąjį sprendimą nėra jokio pagrindo.
Be to, pareiškėjo atstovas advokatas R. Ralys teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui buvo žinomos visos aplinkybes, kurios nurodytos skundžiamame sprendime, kai atsakovas 2020-11-16 priėmė pareiškėjui palankų sprendimą ir išdavė pareiškėjui leidimą, taigi, atsakovas pagal tas pačias faktines aplinkybes priėmė du priešingus sprendimus, o tai pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, tačiau teismas sutinka su šia pozicija tik iš dalies, kadangi 2020-11-16 atsakovui priimant sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, pastarajam objektyviai negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl 2020-12-23 ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimo. Teismas sprendžia, kad nors 2020-11-16 sprendimo ir 2021-01-25 sprendimo priėmimo metu egzistavo tam tikros tos pačios aplinkybės, tačiau, teismo nuomone, lemiamą reikšmę ginčijamo 2021-01-25 sprendimo priėmimui turėjo pareiškėjo 2020-12-23 padarytas ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pagal minėto Konstitucinio Teismo nuostatas, teisėti lūkesčiai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų, bet ne iš tikėjimo ar manymo, kad 2020-11-16 išdavus leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, o 2020-12-23 padarius savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tokiu būdu sukėlus grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, išduotas leidimas negali būti panaikintas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).
Be to, vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019 taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi viešojo administravimo srityje ir vertinant, ar viešojo administravimo subjektas galėjo panaikinti savo priimtą sprendimą, svarbu nustatyti, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisi kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė. Taigi sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi svarbu nustatyti, ar asmuo įgijo tam tikras teises sprendimo, kurį vėliau viešojo administravimo subjektas naikina, pagrindu; sprendžiant šį klausimą gali būti svarbu nustatyti, kokio pobūdžio sprendimas naikinamas (kaip yra nagrinėjamoje byloje), ar tai yra sprendimas nustatantis materialines teises, ar tai yra sprendimas laikinai sureguliuojantis padėtį ir nustatantis teises ar pareigas asmeniui.
Kaip jai minėta, 2020-11-16 atsakovas priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, o ginčijamas 2021-01-25 sprendimas buvo priimtas po pareiškėjo 2020-12-23 padaryto ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimo dėl grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (redakcija, galiojusi nuo 2020- 07-04 iki 2021-03-30) 92.1 punktas numato, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, 2021-01-07 gauta informacija, kad 2020-12-23 Telšių apskrities vyriausiojo policijos Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai pas A. S. darė kratą. Nors skundžiamas sprendimas priimtas šiek tiek daugiau nei per 10 darbo dienų, tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, galinčių lemti ginčijamo akto panaikinimą.
2020-11-16 išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114 panaikinimas 2021-01-25 sprendimu nepaneigia pareiškėjo administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, nes atsakovas gali panaikinti savo priimtą spendimą (šiuo atveju – leidimą), remiantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (redakcija, galiojusi nuo 2020- 07-04 iki 2021-03-30) 92.1 punktu. Ginčijamas pareiškėjo 2021-01-25 sprendimas yra proporcinga priemonė, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas viešasis interesas, kiltų grėsmė visuomenės saugumui, nebūtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo ir jo atstovo advokato argumentai, susiję su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, atmetami.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.
Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, nes pareiškėjui ginklas reikalingas užsiimti mėgstama veikla (medžiokle), o ne darbui kaip pragyvenimo šaltiniui, todėl privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Atsižvelgiant į tai, kad kiti argumentai yra laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės, ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.