Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir ŠAVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00121-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. ŠAVPK 2021 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovas, motyvuodamas Sprendimą, iš esmės vadovaujasi pareiškėjui pareikštais įtarimais ir kaltinimais baudžiamoje byloje Nr. 01-1-45013-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio 1 dalį, nes šovinius ir ginklus laikė ne name įrengtame metaliniame rakinamame seife, ir tuo sudarė galimybę kitam asmeniui (savo žmonai, vaikams) neteisėtai paimti jam priklausančius ginklus bei šovinius ir taip sukėlė grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo nurodomas Sprendimo priėmimo, leidimo panaikinimo teisinis ir faktinis pagrindas yra grindžiamas tik jam pareikštu kaltinimu dėl galbūt neatsargaus baudžiamojo nusižengimo padarymo, tačiau sprendimu nepagrindžiama ir nemotyvuojama, kad būtent šios sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.2. Atsakovas, priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą, vadovavosi vien tik gauta informacija dėl šio pareikšto kaltinimo baudžiamojoje byloje, tačiau visiškai nerinko jokių faktinių duomenų, nenagrinėjo, nenustatinėjo ir neanalizavo jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų bent jau neabejotinai teigti, kad jis gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra baudžiamojoje byloje jam kaltinimą pareiškė dėl galbūt neatsargaus baudžiamojo nusižengimo padarymo pagal BK 255 straipsnio 1 dalį dėl teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo ir dėl to jis neva sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti (baudžiamoji byla Nr. 1-446-496/2021 yra perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams). Šio baudžiamojo nusižengimo kvalifikuojantis požymis yra realių sąlygų sudarymas neteisėtai pasinaudoti kitam asmeniui ginklais, šaudmenimis ir šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis atriboja baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalyje (teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas).

2.3. Teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą dėl susiklosčiusių tuo metu nepalankių objektyvių aplinkybių: 2020 m. gruodžio 23 apie 00.30 val. grįžęs iš medžioklės jis ketino valyti ginklus ir tai iš esmės pradėjo daryti, tačiau tuo metu jo mažamečiams vaikams ((duomenys neskelbtini)) kilo sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo padėti sutuoktinei prižiūrėti, rūpintis vaikais. Tuomet jis ginklus tik laikinai padėjo į svetainės kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžę, o šovinius užkėlė ant virtuvėje esančios spintelės viršaus, t. y. virš 2 m aukščio. Jo sutuoktinė net negalėjo numanyti apie šioje vietoje laikinai padėtus ginklus, šaudmenis. Prižiūrėti vaikus teko iki maždaug 5.00 val. ryto, o po to jam pačiam pablogėjo sveikata ir ryte apie 8.00 val. išvyko pas gydytojus, o apie 10.00 val. iš sutuoktinės sužinojo, kad į namus atvyko policijos pareigūnai ir namuose bus atliekama krata. Išvykdamas pas gydytojus sutuoktinę paliko miegančią su vaikais, ji apie sofos-lovos patalynės dėžėje laikinai padėtus ginklus, virtuvėje ant spintelės laikinai padėtus šovinius nieko nežinojo ir net negalėjo žinoti ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad, atvykus policijos pareigūnams daryti kratos, ji negalėjo parodyti, kur yra ginklai, šoviniai, o raktai nuo metalinio seifo yra visuomet pas pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad jis naudojosi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reguliuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, teisingai pažymėjo, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir TAVPK) Viešosios tvarkos poskyris 2015 m. birželio 25 d. jam buvo panaikinęs leidimą laikyti (nešioti) dėl jam apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį priėmimo, tačiau teistumas yra išnykęs. Atsakovas taip pat atsižvelgė, kad nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2017 m. birželio 10 d. yra baustas už administracinius pažeidimus (nusižengimus). Atsakovas nenurodė, kodėl visos šios faktinės aplinkybės, objektyvūs duomenys, kuriuos turėjo ir buvo žinomi atsakovui, niekaip neturėjo įtakos atsakovo sprendimui 2020 m. lapkričio 16 d. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114. Atsakovas, vertindamas vienas ir tas pačias faktines aplinkybes, iš esmės 2021 m. sausio 25 d. panaikina savo paties 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą. 2020 m. spalio pabaigoje įgyvendindamas savo teisėtus lūkesčius jis kreipėsi į atsakovą dėl leidimo grąžinimo (išdavimo) ir bendravo būtent su specialistu A. S., kuriam visos tos faktinės aplinkybės buvo žinomos. Būtent specialistas A. S. ir priėmė 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą grąžinti (išduoti) pareiškėjui leidimą Nr. L1-0006114.

2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reguliuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, neturėtų apsiriboti viešojo administravimo subjekto jau išnagrinėtų klausimų vertinimu (kurie paprastai atkartojami atsiliepime į skundą), bet taip pat administracinis teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, nepažeidė teisės principų.