Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00230-C „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus bei neterminuoto leidimo laikyti ir įsigyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti du ikiteisminiai tyrimai, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės reabilituojančiais pagrindais bei jam paskirta administracinė nuobauda, o tai, atsakovo vertinimu, suponuoja išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje, turėdamas ginklą, gali kelti realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tačiau iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas bei administracinės nuobaudos paskyrimas lemia minėto teisinio pagrindo taikymą, t. y. priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Taip pat atsakovo pareigūnai nerinko ir nevertino pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame Įstatymo 17 straipsnyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo nagrinėjamam ginčui taikytinam Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-447 redakcija) nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal „kokybinį“ bei aktualumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00617-06 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2006 m. rugpjūčio 28 d., o nutrauktas 2007 m. balandžio 4 d. Taigi, atsakovas, vertindamas pareiškėjo asmenybę ir jo pavojingumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto atžvilgiu, negalėjo vertinti jo ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnį, t. y. procesinio sprendimo iki minėto Įstatymo straipsnio pakeitimo, ir vertinti tai kaip pareiškėją neigiamai apibūdinančius duomenis. Pareiškėjas niekada neginčijo ir neginčija sprendimo, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, 2015 m. gruodžio 8 d. ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukiant, bei administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis buvo nubaustas 2015 m. balandžio 8 d. Nurodytos aplinkybės negali turėti esminės įtakos jo pavojingumo ir grėsmingumo konstatavimui. Pagal BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalis, jeigu asmuo per laidavimo terminą nepadarė baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo, jo atžvilgiu negali būti taikomos jokios poveikio priemonės, asmuo laikomas visiškai reabilituotu. Pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atleistas 2016 m. sausio 1 d. įsiteisėjusiu nutarimu, laidavimo terminas baigėsi 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 straipsnio 3 dalį. Mažeikių rajono policijos komisariatas 2015 m. balandžio 8 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N‑28648948-15 ir paskyrė pareiškėjui 150 Eur dydžio baudą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi skundžiamą nutarimą pakeitė ir konfiskavo iš pareiškėjo 2 vnt. šovinių. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 10 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusio ATPK 36 straipsnio nuostata, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda, tai reiškia, kad ginčijamo sprendimo metu pareiškėjas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų.